Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės, Nidos Vigelienės ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio, kuriuo E. S. (toliau – ir nuteistasis, apeliantas) pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 3 dalyje, jam skirta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. S. skirta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams. Bausmės pradžią E. S. nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 66 straipsniu nuspręsta E. S. į nuosprendžiu paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2022 m. liepos 29 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, vieną laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai. Nukentėjusiojo M. G. civilinis ieškinys tenkintas ir jo naudai solidariai priteista iš R. A. ir E. S. 3 728 Eur turtinei žalai atlyginti. Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas R. A., tačiau nuosprendis jo atžvilgiu nėra apskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. E. S. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad jis ir R. A. pagrobė didelės vertės svetimą turtą: jie veikdami bendrininkų grupėje, laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 26 d., 23.27 val., iki 2022 m. liepos 27 d., 9.00 val., adresu – (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą, M. G. ir J. Š.-G. priklausantį, didelės – 16 518 Eur, vertės turtą, o būtent – įsibrovę į negyvenamą namą, pagrobė bendros 7 118 Eur vertės turtą – 2 benzininius pjūklus „Sthil“ – MS361C (860 Eur vertės) ir MS250 (500 Eur vertės), trimerį „Sthil“ FS310 (690 Eur vertės), įkroviklį/užvedėją „Helvi“ Digicar600 (620 Eur vertės), žemei gręžti skirtą benzininį grąžtą (200 Eur vertės), 2 impulsinius suktukus „Milwaukee“ (bendros 1 160 Eur vertės), komplektą su dviem akumuliatoriais (bendros 218 Eur vertės), įkroviklį (50 Eur vertės), papildomą 12 voltų akumuliatorių (30 Eur vertės), perforatorių „Milwaukee“ (480 Eur vertės), aukšto slėgio plovyklą „Poseidon 2-28xt“ (960 Eur vertės), metalo pjaustyklę „Keyang“ (250 Eur vertės), kampinį šlifuoklį „Eisenblatter Varilex“ (260 Eur vertės), plastikinę dėžę „Makita“ su elektriniu siaurapjūkliu (200 Eur vertės), 25 l kuro baką (40 Eur vertės), įrankių dėžę su pavieniais įrankiais (200 Eur vertės), kartoninę dėžę su metalinėmis detalėmis (400 Eur vertės), bei pagrobė šalia namo stovėjusį 9 400 Eur vertės krovininį automobilį „Renault Trafic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. S. prašo sušvelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Nuteistojo įsitikimu, skundžiamu nuosprendžiu jam buvo paskirta per griežta bausmė. Nurodo, kad individualizuojant bausmę nebuvo įvertintos visos reikšmingos aplinkybės. Save charakterizuoja kaip vidutinio rizikingumo, nes Lietuvoje buvo teistas dėl nesunkių nusikaltimų. Pažymi, kad savo kaltę dėl sunkaus nusikaltimo padarymo visiškai pripažino ir gailėjosi.

2.2. Nurodo, kad nors skundžiamame nuosprendyje nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, tačiau mano, kad ankstesni teistumai negali turėti įtakos bausmės paskyrimui, tai reikštų baudimą antrą kartą.

2.3. Nuteistasis E. S. atkreipia dėmesį, kad nukentėjusiesiems padaryta žala nėra didelė, nes didžioji dalis pavogtų daiktų buvo grąžinti. Pažymi, jog jis pažadėjo atlyginti žalą.

2.4. Pasak apelianto, nepažeidinėti įstatymų jam padėtų su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės skyrimas, pavyzdžiui, reabilitacija, privalomas įdarbinimas, mokymasis ar namų areštas. Atkreipia dėmesį, kad nusikaltimo padarymo metu nedirbo ir nebuvo registruotas Užimtumo tarnyboje, kadangi neseniai buvo paleistas iš pataisos namų. Nurodo, kad nusikalstamos veikos padarymo motyvas buvo siekis gauti piniginių lėšų alkoholiniams gėrimams nusipirkti. Pripažįsta, kad turi problemų dėl alkoholio vartojimo ir nusikalstamas veikas padaro būdamas apsvaigęs.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Nuteistojo E. S. apeliacinis skundas atmestinas.

4. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, nuteistasis iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo. Nuteistasis E. S. nesutinka su paskirta bausme. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

5. Kaip numatyta BK 54 straipsnio 1-3 dalyse, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, taip pat vadovaujasi teisingumo principu. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį, įvertinus atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, taip pat kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat skiriamos bausmės dydis, kuris skaičiuojamas nuo jos vidurkio. Skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą teismas atsižvelgia į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.

6. BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo iki aštuonerių metų bausmė. Skundžiamu nuosprendžiu E. S. skirta trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, bausmė sumažinta vienu trečdaliu, apeliantui skirta dvejų metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs baudžiamosios bylos duomenis, reikšmingus bausmės individualizavimui, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę E. S., BK bendrosios dalies normų, nustatančių bausmės skyrimo taisykles, reikalavimų nepažeidė, tinkamai vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties.

7. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę apeliantui, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltės formą (sunkus tyčinis nusikaltimas nuosavybei, kuriuo padaryta turtinė žala). Apylinkės teismas atsižvelgė ir į apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat dvi sunkinančias aplinkybes – nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), vertino nuteistojo E. S. asmenybę – tris kartus teistas Lietuvoje, taip pat teistas Estijoje ir Lenkijoje (t. 2, b. l. 131-140), nedirba, nėra registruotas Užimtumo tarnyboje, baustas administracine tvarka, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (t. 2, b. l. 142-144). Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog apeliantui jau buvo skirtos tiek arešto, tiek laisvės atėmimo bausmės, naują nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu, praėjus vos vienam mėnesiui po laisvės atėmimo bausmės atlikimo, darė išvadą, jog nuteistajam anksčiau taikytos bausmės neatgrasė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, apeliantas nėra linkęs kritiškai vertinti savo ankstesnio elgesio, vengia keisti gyvenimo būdą. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais apygardos teismas neturi pagrindo. Apeliantas vertina savo asmenybę kaip vidutinio rizikingumo, pabrėždamas, kad nusikaltimai, už kuriuos jis teistas Lietuvoje, nebuvo sunkūs. Vis tik, kaip matyti iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo, apeliantas yra atlikęs bausmę ir už nusikaltimą, priskiriamą prie sunkių – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutartimi buvo pripažintas Lenkijos Respublikos Augustavo rajono teismo 2019 m. gegužės 20 d. nuosprendis, paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė suderinta su BK 22 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje numatytomis bausmėmis, nustatyta trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Atlikęs šią bausmę 2022 m. birželio 17 d., apeliantas 2022 m. liepos 26-27 d. padarė naują nusikalstamą veiką. Konstatuotina, kad apylinkės teismas, darydamas išvadą, jog bausmės tikslai E. S. bus pasiekti tik paskyrus sankcijoje numatytą vienintelę bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, bausmę individualizavo tinkamai. Pagrindo spręsti, jog bausmės tikslai nuteistajam už sunkų nusikaltimą galėtų būti pasiekti taikant bausmės vykdymo atidėjimą (atlikus tik dalį) apygardos teismas nenustato. Apeliantas pabrėžia aplinkybę dėl nedidelės turtinės žalos, vis tik, kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusiajam M. G. buvo grąžinti daiktai, kuriuos savanoriškai pateikė R. A. (t. 2, b. l. 9), pats apeliantas, nors apeliaciniame skunde nurodo pasižadantis, nė dalies žalos nėra atlyginęs. Apeliantas teigia, jog nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo ir nebuvo registruotas Užimtumo tarnyboje, nes neseniai buvo paleistas iš pataisos namų. Apygardos teismas vertina, jog apeliantas, būdamas laisvėje, nesiėmė aktyvių veiksmų legaliam pajamų šaltiniui surasti, nusikalto pakartotinai, kas ne mažina, o priešingai, rodo didesnį asmenybės pavojingumą, polinkį nusikalsti. Apeliaciniame skunde nurodomas nusikalstamos veikos padarymo motyvas – siekis gauti piniginių lėšų alkoholiniams gėrimams nusipirkti, nuteistojo asmenybę taip pat charakterizuoja neigiamai. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismo buvo įvertinta – nors byloje nustatytos dvi nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bausmė jam paskirta mažesnio dydžio nei sankcijoje numatyto vidurkio, be to, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, apeliantui skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Dar labiau švelninti paskirtos bausmės teisėjų kolegija neturi pagrindo.

8. Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo vertinti jo nusikaltimų, už kurių padarymą jis jau buvo nuteistas ir atliko bausmes, nes tai yra baudimas antrą kartą. Teisėjų kolegijos vertinimu, su tokiu teiginiu negalima sutikti. BK 27 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų; toks asmuo yra recidyvistas. BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė recidyvistas. BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, be kita ko, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Vadovaudamasis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, taip pat BK 97 straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti į apelianto teistumą skirdamas jam bausmę. Anksčiau aptartais motyvais, apeliantui paskirta bausmė nėra per griežta.

9. Pasak nuteistojo, nepažeidinėti įstatymų jam padėtų su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės skyrimas, pavyzdžiui, reabilitacija, privalomas įdarbinimas, mokymasis ar namų areštas, tačiau pažymėtina, kad nėra jokio objektyvaus pagrindo išvadai, jog E. S. paskirta bausmė yra akivaizdžiai neteisinga. Spręsdamas skirtinos bausmės klausimą teismas siekia įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-57-648/2021). Apeliantas padarė sunkų tyčinį nusikaltimą, įvertinus konkrečias nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, nėra pagrindo išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Nuteistasis skunde akcentuoja, jog turi problemų dėl nesaikingo alkoholio vartojimo, todėl teisėjų kolegija pažymi, kad asmuo, norėdamas keisti savo gyvenimo būdą, gali gydytis nuo priklausomybės ne tik būdamas laisvėje, bet ir bausmės atlikimo vietoje, kur šiam tikslui asmenims taikomos įvairaus pobūdžio konsultacijos ir programos.

10. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 30 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl nuosprendis paliekamas galioti, o nuteistojo E. S. apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo E. S. apeliacinį skundą.