Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2014-04-22 · Byla Nr. TS-89-957/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-04-22
Bylos Nr.
TS-89-957/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Marijus Kursevičius
Nuteistasis
E. E.
Kategorijos
Teikimas Nr. TS-89-957/2014
Proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorija: 2.5.11.7. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2014 m. balandžio 22 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo E. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atstovo advokato G. P. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2014 m. balandžio 4 d. atsakymo Nr. 42-52(2), kuriuo išaiškinta, jog E. E. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas ir susipažinęs su E. E. asmens bylos medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. E. Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 6 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 150 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 3 dalį – 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimu.

Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagal E. E. apeliacinį skundą, 2011 m. gegužės 5 d. nutartimi paliko pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutartimi E. E. kasacinis skundas atmestas, o pirmiau minėti teismų sprendimai palikti nepakeisti.

Šalies argumentai

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai E. E. 2014 m. kovo 6 d. pateikė prašymą dėl lygtinio paleidimo nuteistajam taikymo pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio redakciją, galiojusią iki 2012 m. liepos 1 d.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2014 m. balandžio 4 d. atsakyme nurodyta, kad nepaisant to, jog BVK 3 straipsnio 3 dalis nustato, kad bausmių vykdymo įstatymų kolizijos atveju taikomas švelnesnę nuteistojo padėtį numatantis įstatymas, tačiau remiantis susiklosčiusia teismų praktika, bausmių vykdymo sąlygas ir tvarką nustato BVK ir kiti bausmių vykdymą reglamentuojantys teisės aktai, tuo tarpu baudžiamasis kodeksas nereglamentuoja lygtinio paleidimo sąlygų, o taip pat jame nėra normos, nustatančios kokiomis aplinkybėmis ar kokiems asmenims lygtinis paleidimas negali būti taikomas, nėra jokio kito galiojančio teisės akto, kuris nustatytų kitas – švelnesnes sąlygas, išskyrus BVK. Kitos galiojančios normos nėra, todėl šiuo atveju nėra įstatymų kolizijos ir taikoma ta teisės norma, kuri galioja bausmės vykdymo metu. E. E. atveju, lygtinio paleidimo sąlygas ir tvarką nustato šiuo metu galiojanti BVK redakcija, o vadovaujantis 2012 m. birželio 5 d. BVK 158 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo Nr. XI-2040 (Žin., 2002. Nr. 73-3084; 2005, Nr. 58-2002; 2012, Nr. 4-110) l ir 2 straipsnių nuostatomis, nuo 2013 m. sausio 1 d. lygtinis paleidimas netaikomas asmenims, nuteistiems pagal BK 149 straipsnio 3 dalį, 4 dalį, 150 straipsnio 3 dalį, 4 dalį, 151 straipsnio 2 dalį, 151¹ straipsnį ir 153 straipsnį, todėl lygtinis paleidimas E. E. negali būti taikomas.

Šalies argumentai

Nuteistojo E. E. gynėjas G. P. 2014 m. gegužės 2 d. skundu prašo panaikinti Lygtinio paleidimo komisijos iš pataisos įstaigos priimtą atsisakymą teikti teikimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo ir taikyti nuteistajam E. E. lygtinį paleidimą.

Skunde nurodoma, jog BVK 158 straipsnio 2 punkto redakcija, nustatanti, jog lygtinai iš pataisos įstaigų nepaleidžiami asmenys, nuteisti už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui, įsigaliojo nuo 2013 m. sausio 1 d., t. y. tik po to, kai E. E. jau buvo pradėjęs atlikinėti jam paskirtą bausmę. Jam pradėjus atlikinėti bausmę galiojo kita, jam palanki, BVK 158 straipsnio 2 punkto redakcija, todėl Lygtinio paleidimo komisija turėjo vadovautis baudžiamosios teisės principu, nustatančiu, kad sunkesnis baudžiamasis įstatymas neturi grįžtamosios galios, taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įvirtintu asmenų lygybės prieš įstatymą principu bei BVK 6 straipsniu, kuriame nustatytas nuteistųjų lygybės taikant bausmių vykdymo įstatymus principas. Pareiškėjas pažymi, kad įstatymo numatytą būtinąją bausmės dalį nuteistasis E. E. atlikinėjo dar neįsigaliojus minėtai BVK 158 straipsnio 2 punkto redakcijai, o sprendžiant klausimą dėl nuteistojo prašymo lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nepagrįstai buvo vadovautasi nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojusia BVK 158 straipsnio 2 punkto nuostata, kuri blogina nuteistojo teisinę padėtį. Be to, skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad Lietuva yra ratifikavusi Europos Žmogaus Teisių Konvenciją, todėl jos laikymasis yra privalomas. Konvencijos 6 straipsnio l dalyje įtvirtinta nuostata, kad kiekvienas pilietis turi teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama per įmanomai trumpiausią laiką. Šis straipsnis įtvirtina biurokratijos draudimo principą ne tik baudžiamosiose bylose, bet ir panašaus pobūdžio bylose ar teisinėse procedūrose, susijusiose su asmenų pagrindinių teisių ir laisvių, įtvirtintų Europos Žmogaus Teisių Konvencijoje suvaržymu, įstatymų nustatyta tvarka.

E. E. skunde remiamasi teismų praktika, nurodoma, jog Kauno apygardos teismas yra pasisakęs, kad BVK 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bausmių vykdymo įstatymų kolizijos atveju taikomas švelnesnę nuteistojo teisinę padėtį numatantis įstatymas. Be to, Kauno apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 5 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr 1S-1533-238/2012, esant analogiškoms aplinkybėms yra pasisakęs, kad nuteistojo atžvilgiu netinkamai taikytas įstatymas. BK 3 straipsnis reglamentuoja įstatymo galiojimą laike. Jame numatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims, o baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. Pareiškėjo manymu, BVK yra baudžiamasis įstatymas, nes bausmių vykdymo teisė yra kompleksinė teisės šaka ir kartu su baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso teisės šakomis sudaro bendrą teisių šakų visumą, įvardijamą baudžiamosios justicijos (criminal justice) terminu. Tokios praktikos laikosi Vilniaus apygardos teismas, naujausioje 2014 m. balandžio l d. nutartyje Nr. 1S-327-166-2014, kurioje teismas pasisakė, kad iki 2013 m. sausio 1 d. galiojo BVK 158 straipsnio redakcija, naujoji BVK 158 straipsnio redakcija sunkina nuteistųjų, kurie nuteisti ir bausmę pradėjo atlikti anksčiau, negu įsigaliojo griežtesnis įstatymas, teisinę padėtį. Dėl šių priežasčių Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija padarė išvadą, kad nuteistųjų, iki naujosios įstatymo redakcijos pradėjusių atlikinėti bausmę, atžvilgiu negali būti taikomas naujasis įstatymas (BVK 158 straipsnio 2 dalies redakcija), kuris jų teisinę padėtį sunkina ir neturi grįžtamosios galios. Skunde taip pat nurodoma, kad remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis, teisės aktai paprastai netaikomai tiems įvykusiems teisiniams faktams ir teisiniams padariniams, kurie atsirado iki naujai priimto teisės akto įsigaliojimo (Konstitucinio Teismo 1998 m. kovo 25 d. nutarimas). Analogiškos praktikos laikosi ir Kauno apygardos teismas, senesnėse nutartyse, priimtose baudžiamosiose bylose Nr. 1S-1533-238/2012 ir 1S-1971-238/2013. Iš esmės analogiškos praktikos laikosi ir Vilniaus miesto apylinkės teismas kurio nutartyje, priimtoje byloje Nr. TS-149-870/2013. BVK 9 straipsnis, kuriame įtvirtintas teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principas, nustatantis, kad nuteistųjų teisinė padėtis, atsižvelgiant į jų elgesį bausmės atlikimo metu, nustatytų pareigų ir draudimų laikymąsi, požiūrį į darbą ir mokymąsi, reagavimą į psichologinį poveikį ir socialinės reabilitacijos priemones, Baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso ir BVK nustatyta tvarka gali būti švelninama arba griežtinama. Ši norma taip pat sieja BVK su BK ir pastarajame teisės akte įtvirtintomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, kurių viena yra BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta įstatymo galiojimo laike taisyklė. Tokiu būdu kartu paneigiama kai kurių teismų nuomonė, jog BVK yra išskirtinai procesinio pobūdžio teisės aktas ir nelaikytinas baudžiamuoju teisės aktu.

Be to, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2014 m. balandžio 4 d. atsisakyme teikti teikimą dėl E. E. lygtinio paleidimo, nepasisakė ir nevertino tokių aplinkybių, kad nuteistasis E. E. bausmę atlieka paprastos grupės sąlygomis, per bausmės atlikimo laikotarpį noriai dalyvavo būrio visuomeniniame gyvenime, organizuojamuose socialinės reabilitacijos renginiuose, sportuoja – kultivuoja sunkiąją atletiką. Darbinė iniciatyva teigiama, dirba įkalinimo įstaigos ūkyje – elektriku, turi nuolatines pajamas. Drausmine tvarka baustas nebuvo, nuteistųjų subkultūros nepalaiko, skatintas ne mažiau 3 kartus. Gynėjo nuomone E. E. nusikalstamo elgesio rizika žema, jis atitinka socialinės reabilitacijos planuose numatytas priemones. Komisija nepasisakė, ar nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir, ar nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Komisija atsisakymo teikti teikimą neargumentavo. Be to, E. E. jei bus lygtinai atleistas nuo bausmės, jis nedelsiant pradės dirbti (turi susiradęs darbą), turi nuolatinę gyvenamąją vietą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. E. atstovo advokato G. P. skundas atmestinas.

Nuteistasis E. E. jam Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 6 d. nuosprendžiu paskirtą 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę atlieka Vilniaus 1-uosiuose pataisos namuose. Bausmės pradžia – 2011 m. birželio 6 d. Pagal 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojusią BVK 158 straipsnio 2 punkto nuostatą lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų netaikomas asmenims, nuteistiems už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui; tuo tarpu iki 2013 m. sausio 1 d. tokios nuostatos BVK nebuvo. Vadovaujantis šio straipsnio naująja redakcija, matyti, jog nuteistajam E. E. yra palankesnė BVK 158 straipsnio redakcija, galiojusi iki 2013 m. sausio 1 d.

Nuteistojo E. E. atstovas teismui pateiktame skunde remiasi BK 3 straipsniu, numatančiu kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t .y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Anot E. E. atstovo, BVK yra baudžiamasis įstatymas, todėl jo atžvilgiu negalima taikyti naujojo įstatymo, kuris sunkina jo teisinę padėtį ir neturi grįžtamosios galios, skunde vadovaujasi teismų praktikos pavyzdžiais. Su tokiais pareiškėjo argumentais nėra teisinio pagrindo sutikti. Nuteistojo atstovas dėsto teorinius samprotavimus apie tai, kas laikytina baudžiamuoju įstatymu, tačiau neatsižvelgia į tai, kad BK 3 straipsnio nuostatos taikytinos tik materialiajam baudžiamajam įstatymui, jos nereglamentuoja bausmių vykdymo įstatymo galiojimo laike bei lygtinio paleidimo sąlygų. Bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas nustato ne baudžiamasis įstatymas, o BVK nuostatos (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartis byloje 1S-440-256/2014). Minėta, kad BK 3 straipsnis nereglamentuoja BVK galiojimo laike. BK ir BVK galiojimą laike reglamentuoja konkrečios šiuose teisės aktuose įtvirtintos specialiosios normos. Bausmių vykdymo teisėje, teisės normų galiojimą laike reglamentuoja BVK 3 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus. Dėl šios priežasties nėra teisinio pagrindo spręsti, kad nagrinėjamoje byloje nuteistajam E. E. taikytinos jam palankesnės, iki 2013 m. sausio 1 d. galiojusios, lygtinio paleidimo tvarką ir sąlygas reglamentuojančio teisės normos, nes BVK 3 straipsnis tokios taisyklės nenustato.

Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo atstovo skunde ištisai pažodžiui cituojamos anksčiau Kauno apygardos teismo priimtos nutartys, tačiau jose susiklosčiusios situacijos tiesiogiai nesusiejamos su konkrečia nuteistojo E. E. byloje situacija. Nuteistojo atstovas, cituodamas vieną iš Kauno apygardos teismo priimtų nutarčių lyg ir leidžia suprasti, kad nagrinėjamu atveju susidarė įstatymų kolizija, todėl turėtų būti taikomos BVK 3 straipsnio 3 dalies nuostatos. Tačiau pažymėtina, kad tokia situacija aptariamu atveju nekilo. Kolizija egzistuoja tuomet, kai vienu metu galioja kelios teisės normos, prieštaringai reglamentuojančios tuos pačius teisinius santykius. Nagrinėjamu atveju iki 2013 m. sausio 1 d. galiojo viena, o po 2013 m. sausio 1 d. – kita įstatymo redakcija. Taigi, aptariamu atveju svarbu, kuris įstatymo redakcija turi būti taikoma nuteistajam, bausmę pradėjusiam atlikti dar iki 2013 m. sausio 1 d., todėl vadovautis BVK 3 straipsnio 3 dalimi, numatančia, jog įstatymų kolizijos atveju taikomas švelnesnę nuteistojo teisinę padėtį numatantis įstatymas, nėra teisinio pagrindo. Šiuo atveju įstatymo kolizijos problema neiškilo.

Pareiškėjas, cituodamas teismų praktikos nutartis pažymi, kad kitose bylose nuteistiesiems palankiai buvo išspręstas analogiškas klausimas, todėl teigia, kad kitaip išsprendus E. E. atveju susiklosčiusią situaciją buvo pažeistas asmenų ir nuteistųjų lygybės prieš įstatymą principas. Vis dėlto teismas neturi pagrindo spręsti, kad šiuo atveju kažkokiu būdu pažeistos pirmiau nurodytos E. E. teisės. Teismas neturi pagrindo kvestionuoti anksčiau priimtų kitų teismų sprendimų kitų nuteistųjų bylose, tikrinti juose nurodytų faktinių aplinkybių ir savo išvadas daro tik konkrečios bylos ir joje pateikto skundo ribose. Kita vertus pažymėtina ir tai, kad nuteistojo atstovas cituoja tik E. E. palankius teismų sprendimus, tačiau teismų praktikoje yra kitokių sprendimų. Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 28 d. nutartyje, priimtoje byloje Nr. 1S-1628-348/2014, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartyje, priimtoje byloje Nr. 1S-261-92/2014, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartyje, priimtoje byloje 1S-440-256/2014, formuojama teismų praktika, kad BK 3 straipsnio nuostatos dėl baudžiamojo įstatymo galiojimo laike, taikomos baudžiamajam įstatymui, o ne Bausmių vykdymo įstatymo nuostatoms. Nepaisant to, kad teismų praktika šiuo klausimu nėra nuosekli, teismas šiuo konkrečiu atveju pritaria būtent pastarajai teismų praktikai ir ja remiasi šioje byloje.

Pasak pareiškėjo, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2014 m. balandžio 4 d. atsisakyme teikti teikimą dėl E. E. lygtinio paleidimo, nepasisakė ir nevertino aplinkybių, kad nuteistasis E. E. bausmę atlieka paprastos grupės sąlygomis, per bausmės atlikimo laikotarpį noriai dalyvavo būrio visuomeniniame gyvenime, organizuojamuose socialinės reabilitacijos renginiuose, sportuoja – kultivuoja sunkiąją atletiką bei kitų veiksnių. Teismas pažymi, kad nustačius, jog šiuo atveju taikytinas BVK 158 straipsnio 2 punktas apskritai nesuteikia teisės svarstyti nuteistojo E. E. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimo, Lygtinio paleidimo komisija neturėjo teisinio pagrindo svarstyti, ar nuteistasis atitinka kitas formaliąsias lygtinio paleidimo sąlygas.

Esant tokioms aplinkybėms teismas daro išvadą, jog Komisijos 2014 m. balandžio 4 d. atsakymas, yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jo naikinti bei įpareigoti Komisiją svarstyti nuteistojo prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos namų, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 158 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362, 364 straipsniais,

nutaria:

Nuteistojo E. E. atstovo advokato G. P. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2014 m. balandžio 4 d. atsakymo Nr. 42-52(2) panaikinimo, atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Marijus Kursevičius