- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-14
- Bylos Nr.
- e2S-2122-967/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09743-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Verslo startas“
- Trečiasis asmuo
- B. B., R. M.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Verslo startas“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo, tretieji asmenys B. B., R. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo A. B. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Verslo startas“ dėl 14 000 Eur negrąžintos paskolos, 1 000 Eur palūkanų, 8 610 Eur delspinigių, iš viso 23 610 Eur įsiskolinimo, 6 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Šalies argumentai
2. Ieškovas pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą, t. y. nepranešus atsakovei, areštuoti UAB „Verslo startas“ kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą 23 610 Eur sumos apimtyje, o minėto turto nesant ar jo nepakankant – areštuoti banko sąskaitose esančias pinigines lėšas, taip pat pas trečiuosius asmenis esantį turtą, pinigines lėšas ir turtines teises 23 610 Eur sumos apimtyje.
3. Nurodė, kad atsakovė vengia įvykdyti prievolę, į raginimus nereaguoja, yra nesąžininga, nes nepardavė ieškovui ginčo šalių sutartyje numatyto turto (automobilio Toyota Land Cruiser), užtikrinančio sutartinių prievolių įvykdymą, neįvykdė sutartinių įsipareigojimų iki 2022 m. rugsėjo 10 d. sumokėti atpirkimo kainą už nurodytą turtą; atsakovė šį turtą ieškovo neinformavusi perleido tretiesiems asmenims, tokiu būdu sukurdama sąlygas, kurioms esant sutarties įvykdymas tapo neįmanomas. Ieškovas nurodo, kad viešai prieinamais duomenimis nuo 2019 m. rugsėjo 9 d. iki ieškinio surašymo dienos atsakovė dalyvauja 18 teismo procesų, kuriuose taip pat turi atsakovės procesinį statusą. Ieškovo teigimu, atsakovės elgesys sudaro pagrindą manyti, kad ji yra nesąžininga, vengia vykdyti prievoles, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. liepos 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-14529-918/2023 ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė, padarydamas išvadą, kad ieškovas prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nenurodė aplinkybių, įrodančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą ir pagrįstumą.
5. Teismas nurodė, kad įvertinus formuluojamą reikalavimų pagrindą, ieškinio reikalavimų visa apimtimi tikėtinas pagrįstumas yra abejotinas.
6. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nepateikė duomenų apie tai, kad būtent atsakovė ėmėsi kokių nors nesąžiningų veiksmų ieškovo atžvilgiu, siekdama apsunkinti galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymą. Byloje nepateikta duomenų nei apie tai, ar atsakovė iš viso turi kokio nors turto (piniginių lėšų, turtinių teisių), nei apie tai, kad atsakovė turimą turtą (jei jo turi) ketina perleisti, įkeisti ar kitaip jį apsunkinti.
7. Teismas taip pat vertino, kad ieškovo argumentai dėl didelės ieškinio sumos ir atsakovės atžvilgiu teismuose nagrinėjamų didelio kiekio bylų dėl piniginių reikalavimų, atsiradusių iš sutarties, nėra pakankamas pagrindas taikyti tokias priemones, kadangi turto arešto paskirtis yra nesąžiningų veiksmų užkardymas, o ne skolininko lėšų, iš kurių vėliau būtų galima išieškoti įsiskolinimą, išsaugojimas. Teismas pažymėjo, kad atsakovės atžvilgiu inicijuoto bylų skaičiaus nėra pagrindo vertinti kaip didelio.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-14529-918/2023. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
8.1. Pirmosios instancijos teismas prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodytas aplinkybes vertino formaliai ir tendencingai. Ieškovas pateikė konkrečius įrodymus apie atsakovės nesąžiningumą sutarties vykdymo metu (ginčo turto perleidimą tretiesiems asmenims, sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, nebendradarbiavimą), tačiau teismas šių įrodymų nevertino.
8.2. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovė dalyvauja daugelyje teisinių ginčų, kuriuose jai reiškiami turtiniai reikalavimai. Be to, teismas, vertindamas nagrinėjamų bylų, kuriose atsakovei taip pat pareikšti turtiniai reikalavimai, skaičių, nutartyje nepabaigė minties: „Teismas taip pat pažymi, kad atsakovės atžvilgiu inicijuoto bylų skaičiau nėra pagrindo vertinti kaip didelio: 2023 m. sausio birželio mėnesiais“. Neaišku, kodėl teismas pasirinko laikotarpį nuo 2023 sausio iki birželio mėnesio, o ne nuo ieškinyje nurodytos sutarties sudarymo datos ar sutarties įvykdymo termino (nuo 2022 m. rugsėjo mėn. iki 2023 m. birželio mėn. atsakovės atžvilgiu nagrinėtos 11 bylų).
8.3. Skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad tuo atveju, jei atsakovė neturi jokio turto, tai ir turto arešto taikyti nėra būtinybės, yra nepagrįsta. Ieškovas neturi galimybės gauti informacijos iš Nekilnojamojo turto registro ir banko įstaigų apie atsakovės turtą, todėl reikalavimas ieškovui tokią informaciją pateikti ar nurodyti teismui yra akivaizdžiai perteklinis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).
10. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
11. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovei priklausantį turtą. Taigi šiuo atveju bylos apeliacinėje instancijoje nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą byloje susiklosčiusios situacijos kontekste.
12. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina nustatyti abiejų sąlygų buvimą. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).
13. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad nors ieškovas pakankamai aiškiai suformulavo reiškiamą reikalavimą ir toks reikalavimas gali būti nagrinėjamas teisme, tačiau, įvertinus formuluojamą reikalavimų pagrindą, ieškinio reikalavimų visa apimtimi tikėtinas pagrįstumas yra abejotinas; ieškovas renkasi teisių gynimo būdus (įskaitant ir tai kiek ir kokių reikalavimų bei kokiu pagrindu reikšti), tačiau kartu ieškovas prisiima ir teisių netinkamų gynimo būdų pasirinkimo pasekmių riziką.
14. Atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo išvadą dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo, nėra aišku, ar pirmosios instancijos teismas nustatė šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimą, ar ne. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad spręsdamas, ar egzistuoja pirmoji CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, teismas preliminariai įvertina ieškovo reikalavimą, pateiktus įrodymus ir įsitikina, ar ieškovui palankus teismo sprendimas galėtų būti priimtas. Pažymėtina, kad preliminarus pareikštų reikalavimų ir pateiktų įrodymų įvertinimas reiškia, kad teismas iš ieškinio reikalavimo bei faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio sprendžia, ar jis nėra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau netiria ir nevertina šio procesinio dokumento faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1502-178/2018). Taigi pradinėje proceso stadijoje ieškinio (ne)pagrįstumas vertintinas tik tikėtinumo aspektu.
15. Iš pareikšto ieškinio matyti, kad akivaizdžių duomenų, jog pagal jame nurodytus faktinius ir teisinius motyvus bei pateiktus juos pagrindžiančius dokumentus, patvirtinančius materialiųjų teisinių reikalavimų pagrįstumą, ieškinys negalėtų būti net tikėtinai pagrįstu, nėra. Ieškovas suformulavo ieškinio dalyką – prašymą priteisti 23 610 Eur sumą, o kartu su ieškiniu pateikė sutartį, kurios pagrindu reiškiamas paminėtas turtinis reikalavimą, taip pat duomenis apie atsakovei atliktus mokėjimus ir kitus dokumentus. Atsižvelgiant į tai, kad preliminariai pareikšto ieškinio reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti, spręstina šią sąlygą – ieškinio reikalavimų pagrįstumą pagal prima facie doktriną – esant nustatytą. Nustatymas, ar ieškovo reikalavimai iš tiesų yra pagrįsti – tai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, susijęs su ieškinio reikalavimų ir juos patvirtinančių įrodymų vertinimu, šie duomenys sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nėra vertinami.
16. Kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga – nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Šią sąlygą ieškovas grindė nesąžiningu atsakovės elgesiu sutarties vykdymo metu, nebendradarbiavimu, didele ieškinio reikalavimo suma ir aplinkybe, jog UAB „Verslo startas“ atsakovės procesiniu statusu dalyvauja daugelyje kitų bylų. Ieškovo manymu, šios aplinkybės blogina atsakovės finansinę padėtį, todėl kyla galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizika.
17. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų apie atsakovės turtinę padėtį, taip pat duomenų, jog atsakovė ėmėsi kokių nors nesąžiningų veiksmų ieškovo atžvilgiu, siekdama apsunkinti galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymą, sprendė, jog ieškovas neįrodė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimo.
18. Teismų praktikoje išaiškinta, kad didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008; 2008 m. gruodžio 11 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-906/2008; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-905/2009, 2013 m. sausio 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-298/2013 ir kt.). Vis dėlto didelei ieškinio sumai, kurios nurodymas visuomet priklauso tik nuo ieškovo, nesuteikiama absoliučios ir savaime lemiančios arešto taikymą aplinkybės reikšmės. Ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien jis negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas spręsti dėl tokios grėsmės buvimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1724-180/2016; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1000-196/2017; 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1073-464/2017).
19. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų, liudijančių atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, nes tik tokie veiksmai vertintini kaip keliantys grėsmę sėkmingam teismo sprendimo įvykdymui bei lemiantys tokių itin griežtų ribojimų antrajai šaliai, kaip jos turto areštas, taikymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018; 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-24-464/2019).
20. Taigi, vertinant grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui aplinkybę, pirmiausiai turi būti vertinama ne vien pareikšto ieškinio suma (jos dydis), o atsakovės buvęs, esamas arba ateityje galimas (prognozuojamas) elgesys sąžiningumo aspektu, atsižvelgiant į antrosios šalies (ieškovo) pateikiamus argumentus bei įrodymus, kuriais ši grindžia tokios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimą.
21. Nagrinėjamu atveju ieškovas kartu su ieškiniu pateikė duomenis apie atsakovei pareikštas pretenzijas (reikalavimus įvykdyti sutartį), tačiau duomenų apie atsakovės poziciją byloje nėra. Ieškovas ieškinyje teigia, kad atsakovė nevykdo sutartinių prievolių, vengia bendradarbiauti, be to, perleido ginčo turtą trečiajam asmeniui. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nesutiko su atsakovo argumentais, kad atsakovė dalyvauja daugelyje kitų teisinių procesų, kur jai pareikšti turtiniai reikalavimai, šios savo išvados, kaip pagrįstai nurodoma ir atskirajame skunde, nemotyvavo. Patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenis, matyti, kad UAB „Verslo startas“ atsakovės (skolininkės) procesiniu statusu dar iki ieškinio pateikimo šioje byloje dalyvavo ir šiuo metu dalyvauja kituose teisiniuose procesuose. Per laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki šios nutarties priėmimo dienos priimta 11 teismo įsakymų, kuriuose, patenkinus kreditorių finansinius reikalavimus, iš atsakovės (skolininkės) yra priteistos įvairaus dydžio sumos, pavyzdžiui, Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. priimtu teismo įsakymu kreditorei iš skolininkės UAB „Verslo startas“ priteista 43 772,22 Eur skola; Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. rugpjūčio 30 d. priimtu teismo įsakymu kreditorei iš skolininkės UAB „Verslo startas“ priteista 15 800 Eur skola ir procesinės palūkanos; Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2023 m. balandžio 13 d. priimtu teismo įsakymu kreditorei iš skolininkės UAB „Verslo startas“ priteista 450,12 Eur skola ir procesinės palūkanos; Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. vasario 6 d. priimtu teismo įsakymu kreditorei iš UAB „Verslo startas“ priteista 2 127,34 Eur bendra skolos ir delspinigių suma ir kt. Per nurodytą laikotarpį taip pat buvo nagrinėjamos 5 kitos civilinės bylos, kuriose atsakovės statusu dalyvavo UAB „Verslo startas“, 3 bylose priimtais sprendimais ieškiniai buvo visiškai ar iš dalies patenkinti. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 14 d. sprendimu už akių ieškovei iš atsakovės UAB „Verslo startas“ priteista 2 184,93 Eur skola, 79,37 Eur delspinigiai ir bylinėjimosi išlaidos ir pan.
22. Paminėtų aplinkybių visuma, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sudaro pagrindą manyti, kad atsakovė UAB „Verslo startas“ nevykdo turtinių prievolių, galimai vengia bendradarbiauti su kreditorėmis, o tai pagrindžia ieškovo argumentus dėl galimo atsakovės nesąžiningumo, ieškovo nurodytą atsakovės vengimą bendradarbiauti su ieškovu bei tikėtiną siekį apsunkinti ir galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą šioje byloje. Atsižvelgiant į kitose civilinėse bylose priimtus teismų sprendimus dėl skolos iš atsakovės priteisimo, ieškovo pareikštas 23 610 Eur turtinis reikalavimas vertintinas dideliu atsakovės jau ir taip pradelstų skolinių įsipareigojimų, kurių ji nėra pajėgi įvykdyti, kontekste. Dėl nurodytų priežasčių vertintina, jog šiuo atveju kyla grėsmė sėkmingam galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
23. Nustačius abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinas sąlygas, atskirasis skundas tenkintinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 14 d. nutartis naikintina, klausimas išnagrinėtinas iš esmės – ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinamas.
24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 3 punkto pagrindais areštuoti atsakovės turtą, turtines teises bei pinigines lėšas 23 610 Eur apimtyje. Laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 straipsnio 2 dalis), todėl teismas sprendžia, kad pirmiausiai areštuotinas atsakovės turimas nekilnojamas turtas, jo esant nepakankamai, areštuojamas kilnojamas turtas ir (arba) turtinės teisės, o nesant kilnojamojo turto ir (arba) turtinių teisių, arba jų esant nepakankamai, areštuojamos piniginės lėšos, priklausančios atsakovei ir esančios pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, bankuose ir kitose kredito įstaigose.
25. Kadangi teismui nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovė, surasti ir aprašyti jos turtą bei išspręsti turto saugojimo, valdymo ir naudojimo klausimą pavestina ieškovo pasirinktam antstoliui. Ieškovo pareikšti reikalavimai priskirtini trečiajai eilei (CPK 147 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 754 straipsnio 4 dalis).
26. Antstoliui pavedama nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti (CPK 145 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
tenkinti atskirąjį skundą.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-14529-918/2023 ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo A. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti.
Ieškovo A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) trečios eilės reikalavimų (23 610 Eur sumoje) civilinėje byloje Nr. Nr. e2-14529-918/2023 užtikrinimui, areštuoti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Verslo startas“, juridinio asmens kodas 303286855, nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jų nesant ar esant nepakankamai, - pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, taip pat bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu, tačiau leidžiant atsakovei vykdyti atsiskaitymus su ieškovu, valstybės biudžetu, atsakovės darbuotojais.
Nutarties vykdymą pavesti antstoliui pagal ieškovo pasirinkimą ir jo lėšomis.
Pavesti nutartį vykdančiam antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota nutarties rezoliucinėje dalyje nurodytoms operacijoms su areštuotomis piniginėmis lėšomis atlikti.
Turtas areštuojamas galimam trečios eilės pagal patenkinimo eiliškumą reikalavimui užtikrinti.
Išaiškinti ieškovui, kad dėl atsakovo turto suradimo ir aprašymo jis per keturiolika dienų turi kreiptis į antstolį. Per keturiolika dienų nepateikus nutarties antstoliui vykdyti arba antstoliui per keturiolika dienų neatlikus pirminio areštuoto turto duomenų patikslinimo laikinosios apsaugos priemonės nustoja galioti.
Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registrui, ieškovui ir atsakovei.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo momento ir vykdoma skubiai.