- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-04-10
- Bylos Nr.
- 1-531-674/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43436-2023-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aurelija Petkevičienė
- Kaltinamasis
- V. A., J. A.
- Nukentėjusysis
- R. A.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas keturis kartus, paskutinį kartą 2020 m. kovo 31 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį - 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant 4 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje; bausmę atlikęs, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis, teistas dešimt kartų, paskutinį kartą 2020 m. kovo 16 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų pagal LR BK 178 straipsnio 1 dalį - 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, bei per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti žalą; bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. A. ir V. A., 2023 m. lapkričio 11 d. apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini), buto virtuvėje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, tyčia J. A. suėmus R. A. už galvos ir jį nuvertus nuo kėdės ant grindų, bendrais V. A. ir J. A. tyčiniais veiksmais, gulinčiam savo artimam giminaičiui broliui R. A. įspyrė kojomis ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių, bet ne mažiau kaip tris kartus į galvos ir veido sritis, sukeldami jam fizinį skausmą ir padarydami kairio skruosto sumušimą t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis J. A. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad pas jį į butą atvažiavo V. A. ir jie pradėjo išgėrinėti, dar kartu buvo K. B.. Po to jis paskambino broliui R., kad ateitų, jis po kiek laiko atėjo, atėjo ir jo sugyventinė D. S.. Dar po kiek laiko V. pasikvietė savo draugą J. M.. Visi gėrė alkoholinius gėrimus. Jis nuėjo miegoti. V. su R. pradėjo ginčytis ir jis atsikėlė, nuvertė R. nuo kėdės virtuvėje, nes norėjo, kad šis išeitų. S. buvo išėjusi ir vėl atėjo. Jis buvo normaliai išgėręs, nustatyta 2,4 promiles girtumas. Gerti pradėjo 18 val., gėrė viską: alų, degtinę, sidrą, vyną. Nesupranta kodėl prasidėjo konfliktas. Nežino kodėl jis R. nuvertė nuo kėdės, girdėjo kaip jis pradėjo ginčytis su V.. Norėjo, kad R. išeitų namo, nes jis netoli gyvena, o R. toliau. Konfliktas įvyko apie 20 val., jis atsimena ne viską. Buvo be batų, su ,,tapkėm“ išėjęs į lauką. Kai nuvertė R. atsimena, R. išėjo į lauką. Gal lauke kažkas vyko, bet jis neatsimena. Jie susitaikė su broliu, bendrauja su R.. Nežinojo apie R. pinigus, kad turėjo. Pinigų nenorėjo paimti. Nuvertė jis vienas, norėjo, kad išeitų jis namo. V. nieko nedarė, stovėjo virtuvėje. S. tada buvo. Savo elgesį vertina blogai. Gal ir padarė žalą R.. Moralinės žalos jis neprašo. B. nieko nedarė. Neatsimenu, gal ir mušė jis R.. Pas jį pirmiausia atvyko V. ir kartu su juo K., R. atvyko vėliau, per pietus. Jie girtavo tik po to pasikvietė R. ir vėl girtavo. Visi stumdėsi lauke, K. bandė išskirti, jis už sprando griebė R.. R. išėjo pats pirmas, policija greitai atvyko, kai išėjo R.. Negali sakyti ar meluoti, neatsimena. V. ėjo pas R. atsiprašyti gal. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi.
J. A. ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino ir parodė, kad 2023 m. lapkričio 11 d. po pietų apie 14 val., pas jį į namus atvyko brolis V. A., jis gyvena Kėdainių rajone. Su juo kartu atvažiavo K. B., jis jų draugas. Jie visi pas jį namie gėrė alkoholinius gėrimus. Paskui paskambino R. ir pasiūlė ateiti išgerti. Jie su R. labai gerai sutaria, kartu į darbą važiuoja ir ten pat dirba. Apie 17 val., atėjo R., atsinešė alkoholinių gėrimų ir visi kartu toliau gėrė. Buvo atėjusi ir jo sugyventinė D., tačiau ji ilgai nebuvo. Dar pamena po darbo užsuko J. M., galėjo būti apie 19 val. Begeriant pradėjo žodžiu konfliktuoti V. su R.. Kiek pamena R. pradėjo konfliktą, dėl ko nepamena. Jis įvykio metu buvo neblaivus ir ne viską tiksliai pamena. Pamena, kad per kelis kartus juos ramino, paskui pasakė, kad eitų į lauką aiškintis. Bute vyko tik žodinis konfliktas, muštynių nebuvo. Jis pats konflikto nepradėjo su R. ir nežino kodėl V. taip meluoja. Gal nori save apginti, nes jis pats konfliktavo su R.. Į kiemą išėjo jie visi t.y. jis, R., V., K. ir J.. Kas įvyko kieme nuosekliai dėl girtumo negali paaiškinti, jis pamena, kad traukė K. nuo R., jie susikibę buvo, stumdėsi. Ar sudavė jie vienas kitam smūgius nematė. Paaiškina, kad to konflikto metu jis smūgių niekam nesudavė, o tik skyrė ir ramino. Ten viskas taip greitai įvyko, kad net nespėjo sureaguoti. Jis pats nematė, kad kam būtų buvę suduoti smūgiai, gal tik stumdėsi. Pamena, kad R. atsikėlė, nes buvo pavirtęs ant žemės ir pats išėjo namo. Lyg V. nuėjo paskui jį į namus. Jis nuėjo į kambarį miegoti. K. su J. dar gėrė pas jį namie. V. pas jį į namus negrįžo, kiek žino jį sulaikė policija. Lauke buvo tamsu, apšvietimas dar lyg nebuvo pajungtas, pajungia apie 20 val. Pašalinių asmenų kieme nematė. Paaiškina, kad R. ir V. yra jo broliai, jie kartu negyvena. Jie tik buvo atvykę pas jį į svečius. Jis mano, kad R. melagingai iškvietė policiją, nes nematė, kad jį būtų kas mušę (2 t., b. l. 16-19).
Papildomos J. A. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad savo kaltę pripažįsta ir tvirtina savo ankstesnius parodymus iš dalies ir paaiškina, kad pripažįsta savo kaltę, kad nuvertė R. A. nuo kėdės. Įvykio metu buvo neblaivus ir netiksliai pamena visas įvyko aplinkybes, bet kiek pamena, kad V. konfliktavo su R., dėl ko nepamena. Jis pamena susinervino ir todėl R. nuvertė nuo kedės, jis nugriuvo ant grindų. Prie jo stovėjo V. A., K. B., ką jie darė tiksliai nepamena, gal ir bandė įspirti R., nes pamena, kad nuo R. bandė atitraukti K. B.. Jis pats tiksliai nepamena, bet pripažįsta savo kaltę, kad to įvykio metu galėjo įspirti R., kur galėjo pataikyti nepamena. Pirminės apklausos metu nurodė, kad konfliktas vyko kieme, tačiau dabar patikslina, kad iš tikrųjų viskas įvyko jo bute. Jis nepamena, kad R. būtų konfliktavęs su savo sugyventine ir jei neklysta ji visą laiką buvo bute. Dėl savo elgesio gailisi, atsiprašys R. (2 t., b. l. 34-37).
Papildomai J. A. parodė, kad prisipažįsta visiškai, paaiškino, kad jis nuvertė R. nuo kėdės, nes jis begeriant pradėjo konfliktuoti su broliu V. A., dėl ko jie konfliktavo dėl girtumo tiksliai nepamena. Žino, kad prieš tą konfliktą jis jau buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio ir buvo nuėjęs prigulti. Paskui pabudo nuo triukšmo, nes jau konfliktavo V. su R.. Ar tą vakarą konfliktavo R. su savo sugyventinę jis nematė, nes gal tuo metu miegojo. Kai jis atsikėlė tiksliai nepamena ar dar bute buvo R. sugyventinė. Pamena, kad nuvertė R. nuo kėdės ir jis nugriuvo ant grindų, tačiau dėl girtumo nepamena, kad būtų jam įspyręs, tačiau jei jis taip nurodo, tai reiškia taip ir buvo, todėl savo kaltę pripažins. Jį nuvertė nuo kėdės, nes norėjo išprašyti iš savo buto, o jis neklausė. Ar V. įspyrė R. jis nematė ir negali to nurodyti. Žino, kad konfliktas prasidėjo bute ir bute nuvertė R. nuo kedės, tačiau dėl girtumo tiksliai nepamena kurioje vietoje būnant galėjo jam su V. įspirti. Ar tai buvo bute ar kieme to dėl girtumo nepamena ir negali paaiškinti. Pamena, kad paskui visi buvo išėję į kiemą. Kas įvyko kieme nuosekliai dėl girtumo negali paaiškinti. Ar sudavė kas smūgius nematė. Paskui žino, kad R. išėjo namo. Mano, kad ir pats R. dėl savo girtumo netiksliai pamena visas aplinkybes. Lyg V. nuėjo paskui jį į namus. Jis nuėjo į kambarį miegoti. K. su J. dar gėrė pas jį namie. V. pas jį į namus negrįžo, kiek žino jį sulaikė policija. R. dėl šio įvykio atsiprašė ir dėl savo elgesio gailisi. Sutiktų, kad byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiktų su viešaisiais darbais ir su bet kokiomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, jei tokios būtų paskirtos. (2 t., b. l. 45-48)
Kaltinamasis V. A. teismo posėdžio metu kaltės nepripažino, parodė, kad atvažiavo tą dieną su B. pas J.. Vartojo alkoholinius gėrimus, jis nevartojo, gėrė tik energetinį gėrimą. Po kiek laiko J. paskambino R. A., o jis M.. Atėjo R. su S., po kiek laiko atvažiavo M. ir atsivežė alaus. Visi gėrė, kai išgėrė, jis nusipirko kavos likerio, kiti gėrė degtinę. R. pradėjo su S. konfliktuoti ir jis sakė, kad baigtų ir juos ramino. S. išėjo, tada R. pradėjo konfliktuoti su juo. J. nuėjo miegoti, jiems bekonfliktuojant su R. A. pakilo J. ir griebė už galvos R., nuvertė jį nuo kėdės. Po to nuėjo visi į lauką, konfliktavo lauke, R. jam sugriebė už šono, sugriebus už šono jie nugriuvo kartu, visi bandė nuplėši nuo jo R.. Dešinėje kojoj pajautė skausmą, nes R. jam įkando į koją. Tuo metu jis jam gal ir galėjo įspirti su koją, kai kando. Atitraukę R. visi sugrįžo į butą. Toliau gėrė. Po kiek laiko jis pamatė, kad prie R. stovi greitosios autobusiukas. Jis nuėjo pas R. į namus. Atvažiavo policija, jį sulaikė. Dvi dienas prabuvo sulaikyme. Jis sakė, kad jam padaryti sužalojimai, į Raseinius parvežė, bet niekas neapžiūrėjo, nes jis registruotas Kėdainiuose. Ten nesikreipė. Nurodė, kad nuo senų laikų R. konfliktiškas, kabinėjasi visada. R. pasikvietė J.. Savo kaltę įžvelgia, kai nugriuvo ant jo R. ir kando, tada jis galėjo R. netyčia užgauti. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus atsimena. Anksčiau su R. bendravo daugiau, jį R. skriausdavo nuo vaikystės, jis kai išgeria konfliktiškas. Žalos nepadarė, kelionės išlaidas gali padengti. Mano, kad kas išsikvietė policiją tas ir kaltas, galėjo ir jis kviesti policiją. Jis nebendrauja su R., jokio ryšio nepalaiko, jie ne vieno tėvo. Jam buvo uždrausta bendrauti, neturi už ką atsiprašyti. Kad R. buvo nuverstas nuo kėdės matė. Jie ėjo į lauką su K., R. pasiliko kambaryje, S. išėjo, po kiek laiko vėl atėjo, jie pykosi. Jį sugriebė R. ir jie nugriuvo. B. ir M. bandė nuplėšti R.. Viskas vyko buto kieme, nebuvo tamsu. Negali pasakyti ar kas matė, gal per langus tik.
V. A. ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino ir parodė, kad 2023 m. lapkričio 11 d. apie 17 val., su draugu K. B. atvažiavo pas savo brolį J. A. į svečius, kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Paskui pas J. į namus dar atėjo kitas brolis R. A., jis atėjo su savo sugyventine D. S., jie atsinešė alkoholinių gėrimų. Jie visi kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Paskui R. žodžiu sukonfliktavo su savo sugyventine D. ir ji išėjo iš buto ir daugiau negrįžo. Jie toliau vartojo alkoholinius gėrimus, tada įvyko žodinis konfliktas tarp J. ir R.. Jie kaip suprato pradėjo pyktis dėl senų laikų. Konfliktą pradėjo R., jis neblaivus labai konfliktiškas. Jis jam sakė, kad eitų namo, nes matė, kad čia geruoju nepasibaigs. Bute vyko tik žodinis konfliktas, muštynių nebuvo. Jie visi išėjo į daugiabučio namo kiemą. Išėjus į kiemą neplanavo muštis, tik norėjo išprašyti R. namo, nes jis nenorėjo. R. išėjo pirmas, jis antras ir paskui jį ėjo J.. K. B. pasiliko bute. Tik išėjus R. sugriebė jį už drabužių ir parvertė ant žemės. Jis parvertė jį be žodžiu, viskas įvyko labai greitai. Jis parvirto kartu su juo ir prispaudęs jį laikė. J. bandė R. nuo jo atitraukti, tačiau R. įsikibo jam į koją. Tada pajuto skausmą dešinėje kojoje žemiau blauzdos, nes R. jam įkando. Yra likusios įkandimo žymės, kurias rodė pareigūnams. Dėl spyrio į veidą, kuris yra nurodytas pranešime apie įtarimą, galvoja, kad galėjo R. įspirti besigindamas, kai jis jam kando į koją. Jis jam tyčia tikrai nespyrė. Kai jis jį buvo užgulęs, jis bandė nuo jo išsilaisvinti. Po įkandimo J. pavyko R. nuo jo atitraukti. R. sveria apie 140 kg., todėl buvo sunku ji atsitraukti. Kai R. nuo jo atitraukė jis nuėjo link namų pusės. Jis nematė, kad J. būtų sudavęs smūgius R., jis tik bandė jį nuo jo patraukti. Jie su J. grįžo į butą ir netrukus atvyko policijos pareigūnai ir jį su J. sulaikė. Jis pareigūnams viską paaiškino, tačiau vis tiek buvo sulaikytas. Paaiškina, kad R. ir J. yra jo broliai, tačiau jis kartu su jais negyvena, o buvo tik atvykęs į svečius pas J.. Bute konfliktas įvyko tarp R. ir J. ir nesupranta kodėl išėjus į lauką jį pargriovė R.. Kai išėjo į kiemą galėjo būti apie 19.30 val. Lauke dar nebuvo labai tamsu, tačiau apšvietimas jau buvo pajungtas. Jis kieme kitų asmenų nematė (1 t., b. l. 147-150).
Nukentėjusysis R. A. teismo posėdžio metu parodė, kad jam paskambino J. A. ir pasikvietė ateiti iki jo namų. Tai buvo apie 13-14 val., pasakė, kad V. atvažiavo. Kai jis nuėjo, jie girtavo. Pritrūkus degtinės važiavo nusipirkti. V. važiavo išgėręs su automobiliu. Važiavo į (duomenys neskelbtini), kartu važiavo S., M. ir jis. Parsivežė vyno, sėdo gerti. S. nunešė prekes iki namų. Jis matė kaip jie šnibždėjosi jam už nugaros ir J. jį nuvertė nuo kėdės. Kai jis nugriuvo pribėgo K. B. ir V., pradėjo jį spardyti. Jis užsidengė rankomis veidą ir nematė kas muša, tik jautė per rankas, kad spardė į veidą, į galvą, buvo prakirsta lūpa, bėgo kraujas. Jo sugyventinė išėjo namo pirma, jis iš paskos. Parėjęs iškvietė pareigūnus. Jokio konflikto su S. nebuvo. Jis buvo basas, su viena ,,tapke“ parėjo namo. Pasikvietė J. pasiimti ,,tapkę“, susitaikė su juo. V. matė vidinėje kišenėje piniginę, kad pinigų turi, plėšė nuo jo striukę per galvą, o J. gynė, neleido mušti. Buvo išgėręs, bet viską atsimena. V. atėjo pas jį į kiemą, policija jį uždarė, spardėsi jis mašinoje. Skambino 112, dėl smurto kvietė, sakė, kad jį sumušė K. B., J. A. ir V. A.. Jam buvo tik lūpa prakirsta, dar skruostas sumuštas ir skaudėjo. Su J. bendrauja, o V. yra problemiškas, nebendraus su juo niekada. Lauke nieko nebuvo viskas buvo viduje. J. atsiprašė, B. atsiprašė. J. buvo atsigulęs, V. jį prižadino.
Liudytoja D. S. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta. Paaiškino, kad nuo 13-14 val. atvažiavo pas J. brolis V., pasikvietė R.. Jai paskambino R., kad ji ateitų ir ji nuėjo. Pasikvietė po kokios valandos. Tada nebuvo agresyviai nusiteikęs, tik po to buvo R. supykęs. Ten vyko išgėrinėjimai. Buvo apie 17 val., kai ji nuėjo. Viskas buvo gerai patenkinti visi kalbėjosi. Po kiek laiko pradėjo pyktis, J. nuėjo miegoti. Po kiek laiko atsikėlęs jis puolė prie R. ir jį parvertė nuo kėdės ant žemės ir pradėjo visi trys mušti: V., J. ir K. B.. J. su kumščiais, o V. spyrė. J. nemušė jis gynė ir sakė nemuškit R.. Išskirti norėjo, ji sakė paleisti. V. su J. buvo įpykę. V. matė, kad R. turi pinigų, nes jie važiavo nusipirkti alkoholio: R., V. ir ji. Važiavom į (duomenys neskelbtini), pirko vyno, mokėjo R.. V. pamatė, kad R. turi pinigų, ji sėdėjo mašinoje, nėjo į parduotuvę. Pinigai nedingo, bandė ir norėjo striukę nurengti, į kišenę kišo ranką. R. turėjo 1 600 eurų. Kai per duris išėjo iš buto, R. greitai parėjo. Lauke jokio konflikto nebuvo, visi liko kambaryje. R. už 5 minučių parėjo. R. iš lūpos bėgo kraujas, skaudėjo galvą. Jis paskambino policijai, patikrino girtumą, nustatė 3 promiles. Nesinešė alkoholio eidamas pas J. R., ji taip pat nenusinešė, todėl važiavo pirkti vyną. V. su R. labai nesutinka, su J. dažniau, susitinka važiuodami į darbą. Ji su R. nekonfliktuoja niekada ir tą dieną jokio konflikto nebuvo tarp jų su R.. Ji nieko neatsinešė, jokio alkoholio. Ji paėmė butelį vyno ir eidama išmetė, kad su tuo buteliu nemuštų R.. Sako tiesą. Vynas buvo jos ir ji paėmė.
Liudytojas J. M. parodė, kad tą dieną įvyko konfliktas. Jis atvažiavo, jie visi buvo kartu, dėl muštynių negali pasakyti, jis nematė, kad tramdyti reikėjo, nes buvo žodinis konfliktas. Jiems neleido elgtis, kad bute daužytis ir spardytis, lauke parkritę buvo, bet jis neleido jiems įsivažiuoti. Paaiškino, kad V. pakvietė. Pažįstami su juo 5 metus. Jis buvo Ariogaloje netoli ir atvažiavo pas J. į namus. Antrą kartą matęs J.. Jį atvežė draugas ir paliko. Jis atvykau gal po 17 val. į butą. Ten rado sėdinčius R., V., J.. Visi prie stalo sėdėjo, vartojo alkoholį. Jis atsivežė alaus 6 skardines. Atvyko blaivus, dar nebuvo S. gal po pusės valandos ji atėjo. Buvo ant stalo visokių gėrimų. Visi pasvarstė, kad gali trūkti alkoholio, tuomet jie važiavo į parduotuvę: jis, R., V. ir S.. V. vairavo VW PASSAT automobilį. Pirko: jis 0,5 l degtinės ir 4-5 butelius alaus, R. pirko vyno. Visi ėjo į parduotuvę. Negali pasakyti ar V. pirko. Nematė kiek pinigų turėjo R.. Grįžo, pasisėdėjo, įvyko konfliktas, pasiginčijo, kad muštų vienas kita tai nebuvo žiaurių dalykų. Vyko ginčas, niekas neleido įsigazuoti jiems. Jis matė, kad kėdė buvo sulūžusi, kitame kambaryje jungė muziką, nematė kaip jie nugriuvę buvo. Jis kai atėjo, atsistoję buvo ir išėjo visi į lauką. Ta kėdė lūžta, R. nugriūna, kad muštynės vyktų tikrai nebuvo. Konfliktavo kai atėjo muziką paleidęs, R. buvo S.. Pamatė, kad lūpa praskelta R., kai policija atvažiavo tik pamatė. Kraujo kambaryje nematė. Tarp V., R. ir J. vyko konfliktas. Jis norėjo išskirti, kad nesimuštų bandė valdyti situaciją. Ateina apramina ir vėl muziką junginėja palei save. Rėkė visi ir viskas. Kai R. išėjo namo, policija atvažiavo greitai, po 20 min. Lauke buvo visi. Lauke buvo apsistumdymas, gal parkritę ant žemės buvo, jis juos išskyrė ir R. išėjo namo. Virtuvėje stumdėsi, muštynių nebuvo. Kai išėjo visi sėdėjo ant kėdžių, atėjus rado sulaužytą kėdę. Negali pasakyti ar R. ant tos kėdės sėdėjo. V. jokių sužalojimų nematė. K. taip pat buvo lauke.
Liudytojas K. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m., lapkričio mėnesį, tikslios dienos nepamena, po pietų tikslaus laiko nepamena, kartu su V. A. atvažiavo į (duomenys neskelbtini), pas jo brolį J. A.. Jie ten važiavo pabendrauti, išgerti alkoholinių gėrimų. Atvažiavo su VW Passat automobiliu, vairavo V. A.. Važiavo būdami blaivūs. Nuvažiavo pas J., jis tuo metu buvo vienas namuose. Turėjo alaus, tai pradėjo gerti. Paskui kažkuris nuėjo dar nupirko. Buvo virtuvėje ir gėrė. Paskui atėjo kitas V. brolis R. A., kiek pamena lyg kartu su juo atėjo jo sugyventinė, kurios vardo, pavardės nežino. Paskutinis žino prie jų prisijungė J. M., jis jų draugas. Jį, kiek pamena, pakvietė jis arba V.. Jie visi buvo virtuvėje, vartojo alkoholį, buvo viskas gerai, nekonfliktavo. Kiek vėliau, jau apsvaigus nuo alkoholio, pradėjo konfliktuoti R. su savo sugyventine. Jie apsižodžiavo, R. ją vadino necenzūriniais žodžiais. Pamena, kad po to konflikto R. sugyventinė išėjo iš buto ir nepamena ar ji dar buvo grįžusi, negali to nurodyti. Tada pradėjo konfliktuoti R. su V., nelabai suprato dėl ko, bet kaip suprato dėl šeimyninių reikalų, kažką kalbėjo apie vaikus. Jis kiek pamena jie virtuvėje konfliktavo tik žodžiu. Jis kaip suprato R. pirmas pradėjo tą žodinį konfliktą. Paskui kiek pamena jis su V. išėjo į kiemą. Virtuvėje jis nematė, kad kas muštųsi. Jis nematė, kad J. būtų nuo kėdės nuvertęs R. ir nematė, kad R. būtų gulėjęs ant grindų virtuvėje. Tik paskui kieme matė V., J., J. ir R.. R. sugyventinės kieme nematė. Kai visi buvo kieme, jie toliau konfliktavo, pagrinde konfliktas vyko tarp brolių, tai yra J., V. ir R.. Pamena, kad pirmas V. sudavė R. kažkur į galvos sritį. Tiksliai nepamena kaip sudavė, bet atrodo iš kumščio. R. parvirto ant žemės. Prie jo puolė J. su V.. Jis bandė laikyti J., o J. bandė laikyti V.. Jie su J. taip bendromis jėgomis bandė atitraukti J. su V. nuo R., nes jie abu puolė ant R. ir norėjo jį sumušti. Ar dar buvo pavirtusių asmenų jis nepamena. Jie bandė nuraminti konfliktą. Jis kol laikė J. nematė, kad jis būtų sudavęs R.. Ar V. sudavė smūgius R. nematė ir negali to pasakyti, tačiau jis puolė ant R. ir bandė jam suduoti. Ar sudavė nežino, nes jį bandė sulaikyti J. M.. Paskui lyg R. išėjo ir žino, kad netrukus atvyko policijos pareigūnai. Jis matė, kad R. buvo lyg lūpa prakirsta, nes ji buvo kruvina. Jį sulaikė, nes nevykdė pareigūnų reikalavimų. Paaiškina, kad davė tokius parodymus ką atsimena, nes įvykio metu buvo neblaivus, papasakojo tai kaip jam atrodė (1 t., b. l. 107-110).
2023 m. lapkričio 12 d. Įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokole apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini). Virtuvės kambaryje daiktai sudėti netvarkingai yra girtavimo požymių, grumtynių pėdsakų nepastebėta. Apžiūros metu nieko nepaimta. (1 t., b. l. 13-23).
2023 m. lapkričio 11 d. Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad smurtą patyrusiam R. A. sukeltas fizinis skausmas (1 t., b. l. 24-27).
2023 m. lapkričio 12 d. Asmens apžiūros protokole užfiksuota nukentėjusiojo R. A. apžiūra, kurios metu matomi ant dešinės veido pusės sumušimai, ant lūpų matyti sukrešėjęs kraujas (1 t., b. l. 28-33).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2455/2023(02) nurodyta, kad R. A. konstatuotas kairio skruosto sumušimas. Sužalojimas padarytas kieto buko daikto poveikyje galimai vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodomu laiku, t. y. 2023-11-11. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 46-47).
2023 m. gruodžio 1 d. Kitų objektų apžiūros protokole apžiūrėtas garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro. Pranešėjas R. A. pranešė, kad (duomenys neskelbtini), pas brolį sumušė, suspardė draugai ir broliai (1 t., b. l. 62-64).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar nėra suklastoti ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini.
Motyvuojamoji dalis
BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. To paties straipsnio 3 dalyje – kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.
Atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kyla tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką (mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino) padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis). (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).
Artimas giminaitis baudžiamojoje teisėje yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai (BK 248 straipsnio 1 d.).
Tiek J. A., tiek V. A., tiek ir R. A. duodami parodymus nurodė, kad jie visi trys yra broliai, tą aplinkybę patvirtino ir byloje apklausti liudytojai.
Teismas, nagrinėjamu atveju mano, kad šios nusikalstamos veikos faktinė aplinkybė skiriasi nuo esančios kaltinamajame akte, nes veika kvalifikuojama pagal BK 140 staripsnio 2 dalį, tačiau kaltinime nenurodyta, kad tyčiniai veiksmai atlikti prieš artimą giminaitį ar šeimos narį. Nustatyta, kad nagrinėjamu atveju konfliktas įvyko tarp brolių R. A., V. A. ir J. A., J. A. tyčia suėmus R. A. už galvos ir jį nuvertus nuo kėdės ant grindų, V. A. ir J. A., gulinčiam savo broliui R. A. įspyrė kojomis ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių, bet ne mažiau kaip tris kartus į galvos ir veido sritis, sukeldami jam fizinį skausmą ir padarydami kairio skruosto sumušimą, ko pasekoje buvo padarytas R. A. nežymus sveikatos sutrikdymas. Atsižvelgiant į aptartą kaltinimas patikslintas nurodant, kad tyčiniai veiksmai atlikti prieš artimą giminaitį – brolį.
Nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės BPK 255, 256 straipsnių prasme yra kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, kurios individualizuoja kaltinamojo padarytą veiką, sudaro pagrindą ją kvalifikuoti kaip nusikalstamą ar turi reikšmės skiriant bausmę. Teismas, priimdamas nuosprendį, savo iniciatyva gali patikslinti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes arba jas pakeisti su sąlyga, kad tos aplinkybės nebūtų pakeistos iš esmės skirtingomis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-410/2012).
J. A. kaltė įrodyta jo paties daliniu prisipažinimu, ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžio metu duotais parodymais, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, kita byloje surinkta medžiaga:
Kaltinamasis J. A. savo kaltę pripažino tik iš dalies, tai yra jis sutinka, kad nuo kėdės nuvertė savo brolį R. A.. Tą aplinkybę patvirtina ir liudytoja D. S.. J. A. ikiteisminio tyrimo metu nepripažino, kad R. A. būtų sudavęs kokius nors smūgius, nurodo, kad jis tik skyrė kitus, po kiek laiko ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad neatsimena, kad būtų spyręs R. A., tačiau sutinka, kad jei taip R. A. sakė, tai taip ir buvo. Tuo tarpu teismo posėdžio metu nurodė, kad savo veiksmų tiksliai nusakyti negali, nes buvo girtas ir neviską prisimena. Vertinant kaltinamojo parodymų teisingumą ir patikimumą reikia atsižvelgti į tai, kad jis ikiteisminio tyrimo metu iš pradžių savo kaltės nepripažino, po to pripažino iš dalies, po to visiškai prisipažino, o teismo posėdžio metu vėl savo kaltę pripažino iš dalies, kas rodo, jog jo parodymai viso proceso metu buvo nenuoseklūs, prieštaringi. Pastebėtina, kad pagarsinus 2024 m. sausio 31 d. jo duotus parodymus, J. A. su jais sutiko. Liudytojas K. B. ikitesminio tyrimo metu parodė, kad konfliktas vyko tarp brolių R. A., J. A. ir V. A., J. A. ir V. A. puolė R. A.. Liudytojai D. S. ir J. M., taip pat patvirtino, kad lauke buvo fizinis kontaktas tarp R. A., J. A. ir V. A.. Asmens apžiūros protokole užfiksuota R. A. veido dešinėje pusėje sumušimai, ant lūpų matyti sukrešėjęs kraujas, o iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G2455/2023(02) matyti, kad R. A. konstatuotas kairio skruosto sumušimas. Atsižvelgiant į tai kas nustatyta, nėra jokio pagrindo netikėti liudytojų duotais parodymais.
Teismas, vadovaudamasis byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, juos visus išsamiai ir objektyviai išanalizavus bei sugretinus tarpusavyje pripažįsta, kad kaltinamasis J. A. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą - tai yra buto virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje su V. A., tyčia suėmęs R. A. už galvos ir jį nuvertęs nuo kėdės ant grindų, bendrais tyčiniais veiksmais su V. A., gulinčiam savo artimam giminaičiui – broliui, nukentėjusiajam R. A., įspyrė kojomis ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių, bet ne mažiau kaip tris kartus į galvos ir veido sritis, sukeldamas jam fizinį skausmą ir padarydamas kairio skruosto sumušimą.
Atsižvelgiant į išdėstytą bei į kaltinamojo J. A. atliktus neteisėtus tyčinius veiksmus, į tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir jų pasekmes, bei to norėjo, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo J. A. kaltė visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
V. A. kaltė įrodyta nukentėjusiojo ir liudytojų ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžio metu duotais parodymais, kaltinamojo J. A. duotais parodymais, kita byloje surinkta medžiaga:
Kaltinamasis V. A. savo kaltės nepripažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu. Nurodė, kad su juo konfliktavo tik J. A., kad R. A. buvo nukritęs ant jo, J. M. ir K. B. bandė jį nuo kaltinamojo patraukti, o jis tik gal netyčia, kai R. A. jam įkando į koją, galėjo įspirti. Mano, kad jo veiksmai buvo netyčiniai. Kaltai neatliko jokių veiksmų. Liudytojai nurodo, kad V. A. naudojo fizinį smurtą R. A. atžvilgiu, bandė vieną nuo kito atitraukti J. M. – kaip nurodė liudytojas, vyko apsistumdymas. Liudytojas K. B. ikiteisminio tyrimo metu liudijo, kad V. sudavė R. į galvos sritį. Kaltinamojo nurodytas aplinkybes paneigia kiti byloje surinkti įrodymai. Asmens apžiūros protokole užfiksuota R. A. veido dešinėje pusėje sumušimai, ant lūpų matyti sukrešėjęs kraujas, o iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G2455/2023(02) matyti, kad R. A. konstatuotas kairio skruosto sumušimas.
Teismas, vadovaudamasis byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, juos visus išsamiai ir objektyviai išanalizavus bei sugretinus tarpusavyje pripažįsta, kad kaltinamasis V. A. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą - tai yra buto virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje su J. A., tyčia J. A. suėmus R. A. už galvos ir jį nuvertus nuo kedės ant grindų, bendrais tyčiniais veiksmais su J. A., gulinčiam savo artimam giminaičiui – broliui, nukentėjusiajam R. A., įspyrė kojomis ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių, bet ne mažiau kaip tris kartus į galvos ir veido sritis, sukeldamas jam fizinį skausmą ir padarydamas kairio skruosto sumušimą.
Atsižvelgiant į išdėstytą bei į kaltinamojo V. A. atliktus neteisėtus tyčinius veiksmus, į tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir jų pasekmes, bei to norėjo, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo V. A. kaltė visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys)
Kaltinamojo J. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Kaltinamasis J. A. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia prieš artimą giminaitį - brolį, kaltinamasis teistas keturis kartus, teistumas išnykęs (2 t., b. l. 53-57), administracine tvarka nebaustas (2 t., b. l. 59), nedirbantis (2 t., b. l. 61-62). Teismas atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo visuomenei laipsnį, J. A. asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tai, kad už smurtą artimoje aplinkoje teisiamas antrą kartą, turi šeimą ir nors Sodros duomenimis kaltinamasis nedirbantis, J. A. nurodė, kad dirba ir išlaiko šeimą, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti kaltinamajam J. A. paskiriant laisvės apribojimą, neskiriant intensyvios priežiūros.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad paskyrus laisvės apribojimo bausmę, kartu su intensyvia priežiūra arba vietoj jos teismas gali asmeniui skirti įpareigojimų, o šio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad paskyrus laisvės apribojimo bausmę, kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones <…> jeigu, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, J. A. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje (BK 72² straipsnis).
Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktis, 66 straipsnis).
Kaltinamojo V. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Kaltinamasis V. A. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia prieš artimą giminaitį - brolį, kaltinamasis teistas vienuolika kartų, teistumas išnykęs (2 t., b. l. 174-188), administracine tvarka baustas (2 t., b. l. 190-198), dirbantis, pateikta darbo sutartis (2 t., b. l. 108-110). Teismas atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo visuomenei laipsnį, V. A. asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tai, kad už smurtą artimoje aplinkoje teisiamas pirmą kartą, dirbantis ir turi išlaikyti šeimą, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti kaltinamajam V. A. paskiriant laisvės apribojimą, neskiriant intensyvios priežiūros.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad paskyrus laisvės apribojimo bausmę, kartu su intensyvia priežiūra arba vietoj jos teismas gali asmeniui skirti įpareigojimų, o šio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad paskyrus laisvės apribojimo bausmę, kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones <…> jeigu, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, V. A. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje (BK 72² straipsnis).
Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktis, 66 straipsnis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297, 301- 308 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia
J. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nuteisti jį 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, neskiriant intensyvios priežiūros.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 1 ir 2, 4 ir 6 dalimis, 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, J. A. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 6 (šešis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 ir 66 straipsniais į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. lapkričio 11 d. 22 val. 19 min. iki 2023 m. lapkričio 13 d. 11 val. 15 min. (dvi paros). Vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms.
Iki bausmės vykdymo pradžios J. A. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
V. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nuteisti jį 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, neskiriant intensyvios priežiūros.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 1 ir 2, 4 ir 6 dalimis, 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, V. A. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 6 (šešis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 ir 66 straipsniais į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. lapkričio 11 d. 20 val. 54 min. iki 2023 m. lapkričio 13 d. 11 val. 14 min. (dvi paros). Vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms.
Iki bausmės vykdymo pradžios V. A. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.