Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Stasys Punys Baudžiamoji byla Nr. 1A-322-166/2014

Teisėjas Audrius Cininas Teisminio proceso Nr.1-12-1-04099-2012-2

2014 m. spalio 8 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. Š. pripažintas kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d. ir skirtas laisvės apribojimas 6 mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 64¹ str., bausmė sumažinta trečdaliu, tokiu būdu galutinę bausmę nustačius laisvės apribojimą 4 mėnesiams.

Išaiškinta, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

P. V. pripažintas kaltu pagal LR BK 138 str. 1 d. ir skirtas laisvės atėmimas 9 mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 64¹ str., bausmė sumažinta trečdaliu, tokiu būdu skirtas laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2012-09-06 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo skirta bausme ir galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas 1 metams.

Vadovaujantis LR BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

- iš V. Š. 1000 Lt;

- iš P. V. 5000 Lt.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Š. ir P. V. nuteisti už tai, kad, V. Š. 2012-10-21, apie 03.00 val. viešoje vietoje – prie „Jammy“ kebabinės, esančios adresu Žalgirio g. 105, Vilniuje, stovėdamas eilėje prie užsakymų langelio, prie eilės priėjus nukentėjusiajam A. K., pradėjo su pastaruoju įžūliai kalbėtis ir, kilus žodiniam konfliktui, sudavė vieną kartą kumščiu į kaktą, sukeldamas nukentėjusiajam A. K. fizinį skausmą, tokiu savo ižuliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, po ko P. V. išreikšdamas savo palaikymą V. Š., sudavė A. K. vieną smūgį kumščiu į žandikaulį, ir nukentėjusysis nuo šiuo smūgio pargriuvo ant asfalto, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam A. K. poodinę kraujosruvą apatinio žandikaulio kairės pusės srityje, apatinio žandikaulio kairės pusės lūžį ir odos nubrozdinimą dešinėje alkūnėje, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Šiais veiksmais V. Š. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d., P. V. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 1 d.

Teismo posėdyje nukentėjusysis A. K., jo atstovė advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistieji V. Š., P. V. ir jų gynėjai advokatai, prokurorė prašė apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojo A. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. nuosprendis keistinas dalyje, dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, neteisingai paskirtos bausmės ir netinkamai išspręsto civilinio ieškinio klausimo (LR BPK 328 str. 1, 2, 4 d.).

Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (kasacinė nutartis Nr. 2K-204/ 2008).

Pažymėtina, jog apygardos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Šiuo atveju byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose, tai yra, dėl P. V. veikos perkvalifikavimo iš BK 138 straipsnio 1 dalies į BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą tikslingumo bei priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Dėl P. V. padarytos veikos kvalifikavimo

Iš bylos medžiagos matyti, kad P. V. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, tai yra, dėl to, jog pastebėjęs konfliktą tarp nukentėjusiojo A. K. ir V. Š. ir išreikšdamas savo palaikymą V. Š., sudavė A. K. vieną smūgį kumščiu į žandikaulį, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė nukentėjusiajam A. K. sveikatą. Nukentėjusysis A. K. prašo padarytą P. V. veiką perkvalifikuoti iš LR BK 138 straipsnio 1 dalį į LR BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, motyvuojant, jog P. V. veika padaryta dėl chuliganiškų paskatų.

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą nesunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas tada, kai jis padaromas dėl chuliganiškų paskatų. Šią veiką kvalifikuojanti aplinkybė yra įrodinėjimo dalykas. Chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis. Tais atvejais, kai kaltininkas fizinį smurtą naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, keršydamas šiems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiškinančios priežastys, chuliganiškos paskatos (nesunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojanti aplinkybė) neinkriminuojamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-454/2011). Taigi apibendrinus teismų praktiką galima daryti išvadą, kad chuliganiškos paskatos paprastai pasireiškia neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir jo sužalojimu be tarpusavio santykių priežasties arba panaudojant tam menkavertę dingstį.

Byloje nustatyta, kad nuteistasis P. V. nukentėjusiajam A. K. sudavė vieną smūgį kumščiu į žandikaulį ir nukentėjusysis nuo šiuo smūgio pargriuvo ant asfalto. Nuteistasis P. V. smūgio sudavimą nukentėjusiajam A. K. motyvuoja, kaip norą apginti draugą V. Š.. Pasak nuteistojo P. V., nukentėjusysis A. K. išlipęs iš automobilio ėmė grėsmingai eiti link draugo V. Š., todėl tokius A. K. veiksmus P. V. suprato, kaip grėsmę draugui ir smogė nukentėjusiajam. Tuo tarpu iš nukentėjusiojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodymų matyti, kad stovint eilėje prie kebabinės, prie jo prisikabino vaikinas (V. Š.), tarp jų įvyko žodinis konfliktas, po ko V. Š. smogė jam į kaktos sritį, po to pajuto antrą smūgį į žandikaulį iš kito vaikino (P. V.) (b.l. 10-11;14). Nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai, todėl netikėti šiais parodymais nėra pagrindo. Iš bylos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. M. parodė, kad jam su nukentėjusiuoju stovint eilėje, prie A. K. prisikabino vienas iš stovinčių vaikinų, tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu vaikinas sudavė A. K. smūgį į kaltą, po ko kitas vaikinas sudavė nukentėjusiajam kumščiu į žandikaulio pusę (b.l. 18-20). Iš Liudytojos A. B. parodymų matyti, kad A. K. ir E. M. būnant prie kebabinės, A. K. užkalbino jaunuolis, kuris sakė, kad kebabų į automobilį niekas neatneš. A. K. ramiai atsakius, kad jis to daryti ir neprašo, užkalbinęs jaunuolis trenkė A. K. į kaktos sritį, o kitas asmuo trenkė nukentėjusiajam į žandikaulį, po ko jis parvirto ant žemės (b.l.21). Tiek iš nukentėjusiojo, tiek iš liudytojų parodymų akivaizdu, kad nei V. Š., nei P. V. jokios grėsmės iš A. K. nebuvo, gintis nuo nukentėjusiojo nereikėjo.

Kaip jau buvo minėta, norint veiką kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, būtina įrodyti, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas padarytas iš chuliganiškų paskatų. BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto taikymo kontekste pažymėtina ir tai, kad pagal teismų praktiką šio BK straipsnio dispozicijoje nurodytos chuliganiškos paskatos nustatomos tada, kai nusikalstama veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.

Bylos duomenimis nustatyta, kad P. V. elgėsi chuliganiškai, savo neteisėtais veiksmais prisidėdamas prie chuliganiškai besielgiančio V. Š. sužalojo nukentėjusįjį A. K., taip sukeldamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Jo nusikalstami veiksmai (smurtas) buvo padaryti viešoje vietoje ir dėl mažareikšmės dingsties – chuliganiškai. Pats nuteistasis P. V. neneigė smūgio sudavimo fakto, tačiau nurodo, kad smūgiavo dėl to, kad pajuto grėsmę V. Š.. Tačiau byloje nėra patikimų įrodymų, kad nukentėjusysis būtų išprovokavęs tokius P. V. veiksmus. Priešingai, tokias aplinkybes paneigia byloje esantys nukentėjusiojo A. K., liudytojų E. M., A. B. parodymai. Nukentėjusiojo elgesys atitiko visuomenėje priimtas normas ir taisykles. Jis su nuteistaisiais jokių reikalų neturėjo ir įvykio metu savo elgesiu neprovokavo. Tuo tarpu nuteistieji elgėsi atvirkščiai, V. Š. replikavo nukentėjusiajam, po ko dar ir trenkė. Pastebėtina ir tai, kad P. V. neadekvačius smurtinius veiksmus prieš A. K. atliko V. Š. sukėlus konfliktą su nukentėjusiuoju, tai yra, nuteistasis P. V., faktiškai be priežasties, sudavė smūgį anksčiau nepažįstamam nukentėjusiajam, fizinį smurtą panaudojo taip pat dėl chuliganiškų paskatų prisijungdamas prie nuteistojo V. Š. chuliganiškų veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu. Be to prie kebabinės tuo metu buvo daugiau žmonių ir nuteistieji suprato, kad savo smurtiniais veiksmais demonstruoja nepagarbą ne tik nukentėjusiajam, bet ir aplinkiniams. Nuteistųjų P. V. ir V. Š. argumentai, kad nukentėjusysis grėsmingai eidamas link V. Š. ir taip sukeldamas jam realų pavojų, dėl ko būtų reikėję jam gintis, o tuo labiau panaudoti smurtą, atmetami, nes ši aplinkybė visiškai nepasitvirtina bylos medžiaga. P. V. matydamas įvykio eigą negalėjo nesuvokti, kad kitas nuteistasis V. Š. nebuvo puolamas ir, kad jam akivaizdžiai jokios pagalbos nereikėjo. Gi jis pats savo smurtiniais veiksmais prisijungė prie V. Š. chuliganiško elgesio. Nustatyta, kad nusikalstamą veiką P. V. padarė dėl mažareikšmės dingsties, jo veiksmai nebuvo nulemti nei ankstesnių konfliktų, nei jį liečiančios susiklosčiusios situacijos, tai yra, P. V. nusikalto dėl chuliganiškų paskatų.

Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad P. V. išreikšdamas savo palaikymą V. Š., iš chuliganiškų paskatų sudavė A. K. vieną smūgį kumščiu į žandikaulį, ir nukentėjusysis nuo šiuo smūgio pargriuvo ant asfalto, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam A. K. poodinę kraujosruvą apatinio žandikaulio kairės pusės srityje, apatinio žandikaulio kairės pusės lūžį ir odos nubrozdinimą dešinėje alkūnėje, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas P. V. veiką pagal BK 138 str. 1 d., netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Dėl šių aplinkybių Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. nuosprendis keistinas ir P. V. veika perkvalifikuotina iš BK 138 straipsnio 1 dalies į BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kaip turinti šios nusikalstamos veikos sudėties požymių.

Dėl P. V. paskirtos bausmės

LR BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartus nuteistojo P. V. padarytos veikos kvalifikavimo netikslumus, nustačius, jog P. V. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 2 d. 8 p., tai yra padarė sunkesnį nusikaltimą, atitinkamai keistina paskirta bausmė ją kiek sugriežtinant.

Teismas skirdamas bausmę nuteistajam P. V. atsižvelgia į padarytą tyčinį nesunkų nusikalimą (BK 11 str. 3 d.), į veikos pavojingumo laispsnį, kaltės formą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančios aplinkybės nebuvimą, kaltininko asmenybę, į tai, jog P. V. nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą. Todėl dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-28 nuosprendis keistinas, P. V. pripažįstamas kaltu pagal 138 str. 2 d. 8 p. paskiriant jam griežtesnę laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis LR BK 64¹ str., bausmė sumažinama trečdaliu. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinama su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-09-06 nuosprendžiu paskirta bausme.

Kadangi nuteistasis P. V. prisipažįsta esmines bylos aplinkybes, tai yra iš esmės pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, kritiškai vertina savo elgesį, manytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo, todėl nuteistojo P. V. atžvilgiu taikytinas BK 75 str. ir bausmės vykdymas atidedamas 2 metams įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Dėl neturtinės žalos dydžio

Vadovaujantis BPK 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Nusikalstamą veiką padaręs asmuo nuostolius privalo atlyginti.

Nukentėjusysis A. K. prašo priteisti iš nuteistųjų V. Š. ir P. V. solidariai 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Pirmosiosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu priteisė A. K. nusikaltimu padarytai žalai atlyginti iš V. Š. 1000 Lt, iš P. V. 5000 Lt. Tačiau aukštesnės instancijos teismo nuomone priteistina suma yra kiek per maža. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad nukentėjusysis A. K. dėl nuteistųjų veiksmų patyrė skausmą, stresą, pažeminimą, nepatogumus, tai yra nukentėjusysis ligoninėje gydėsi 10 dienų, virš mėnesio buvo nedarbingas, turėjo atsisakyti įprastinio maisto, dėl kraujosruvų veide ir dantų įtvarų buvo apribotos galimybės bendrauti su draugais, reikėjo naudoti kosmetines priemones. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir nuo atliktų veiksmų kilusias pasekmes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijų, formuojamą teismų praktiką, todėl neturtinę žalą nukentėjusiajam A. K. atitinkamai didina iš V. Š. priteisiant 2000 Lt, iš P. V. 7000 Lt.

Teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. nuosprendį pakeisti.

P. V. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalies į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir paskirti P. V. laisvės atėmimą vieneriems metams.

Vadovaujantis LR BK 64¹ str. P. V. bausmę sumažinti trečdaliu ir skirti laisvės atėmimą 8 mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-09-06 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę bausmę P. V. paskirti 1 metams 1 mėnesiui.

Vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymą atidėti 2 metams įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Padidinti nukentėjusiajam A. K. priteistos neturtinės žalos dydį iš V. Š. priteisiant 2000 Lt, iš P. V. priteisiant 7000 Lt.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.