- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Data
- 2017-06-08
- Bylos Nr.
- 1A-164-174/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-04421-2016-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalia Kursevičienė, Regina Bertašienė, Violeta Miliuvienė
- Nuteistasis
- A. A.
- Nukentėjusysis
- M. L.
- Advokatai
- Valentinas Janonis
- Kategorijos
Pranešėja Violeta MiliuvienėTeisėjas Eugenijus Antanauskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-164-174/2017 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04421-2016-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1.; 1.2.4.1.1.; 2.1.15.1.; 2.1.15.1.2. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
nutartis
2017 m. birželio 8 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės, Dalios Kursevičienės ir Violetos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. nuosprendžio, kuriuo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį ir nuteista 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.
Kardomąją priemonę – suėmimą – nuspręsta palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Bausmės pradžią jai skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime būtas laikas nuo 2016-01-28 iki 2016-01-30 (dvi paros) ir nuo 2016-10-07 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nuosprendžiu priteista iš A. A.: Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 180 eurų žalos atlyginimo; nukentėjusiajam M. L. (M. L.) – 7 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir 450 eurų bylinėjimosi išlaidų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
A. A. nuteista už tai, kad ji 2016 m. sausio 28 d., apie 07.00 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto su M. L. metu tyčia peiliu keturis kartus smogė M. L. į kaklo kairę pusę, dešinį raktikaulį bei abi mentes, taip padarė durtinius-pjautinius sužalojimus smūgių vietose, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, o dėl durtinio-pjautinio kaklo kairės pusės sužalojimo su išorinės Jungo venos pažeidimu nukentėjusiajam M. L. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistoji A. A. prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiajam M. L. priteistų 7 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, kad sutinka su teismo sprendimu dėl žalos Klaipėdos teritorinei ligonių kasai ir bylinėjimosi išlaidų M. L. atlyginimo priteisimo, tačiau prašo sumažinti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos atlyginimą iki minimumo. Nurodo, kad M. L. yra buvęs jo sugyventinis. Kartu jie gyveno dvejus metus, per tą laiką jis ne kartą prieš ją smurtavo. 2016-01-28 M. L. atvyko pas ją į sodą, kur ji gyveno, ir įkalbėjo ją važiuoti kartu į Klaipėdą susitaikyti. Netikėjo, kad šį kartą tarp jų gali kilti konfliktas, manė, kad pavyks susitaikyti, todėl sutiko. Tačiau vartojant alkoholinius gėrimus tarp jų ne kartą kilo žodinis konfliktas, o atvykus M. L. draugei G., ji sukonfliktavo ir su pastarąja, tada M. L. puolė ją – A. A.. Ji labai išsigando, nes anksčiau ne kartą pastarojo buvo sumušta, ir gindamasi nuo jo čiupo pirmą po ranka pasitaikiusį daiktą – peilį – ir juo sužeidė M. L.. Taip pasielgė dėl staiga kilusio panikos priepuolio, bijodama anksčiau ne kartą prieš ją smurtavusio M. L., kuris yra fiziškai žymiai stipresnis, todėl kitokiu būdu apsiginti ji negalėjo. Apeliantė teigia, jog labai gailisi padariusi šį nusikaltimą ir sutinka su jai paskirta laisvės atėmimo bausme, atsiprašė nukentėjusiojo, tačiau nesutinka atlyginti M. L. priteistą žalą, nes jis, žinodamas apie jos stiprius ir šiltus jausmus jam, ja pasinaudojo – pasikvietė į Klaipėdą, sakydamas, kad nori taikytis, tada pats išprovokavo konfliktą, taip privesdamas ją prie nusikaltimo, už kurį ji buvo nuteista laisvės atėmimo bausme. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, nuteistoji A. A. prašo maksimaliai sumažinti nukentėjusiajam priteistą žalos atlyginimą. Šį savo prašymą apeliantė grindžia ir tuo, jog ji pati M. L. buvo sumušta – byloje yra duomenų, jog jai buvo nuskeltas dantis, pamėlusi lūpa, būdama areštinėje, ji kreipėsi į medikus, nes jai svaigo galva, pykino.
Nuteistoji A. A. ir jos gynėjas advokatas V. Janonis prašo nuteistosios A. A. apeliacinį skundą tenkinti.
Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš apeliacinio skundo matyti, jog nuteistoji A. A. neginčija nusikalstamos veikos padarymo, savo kaltės ir veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti nukentėjusiajam 7 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nurodo, kad pats nukentėjusysis išprovokavo konfliktą, pirmas ją puolė, ji labai išsigando, nes anksčiau ne kartą pastarojo buvo sumušta, ir, gindamasi nuo jo, čiupo pirmą po ranka pasitaikiusį daiktą – peilį – ir juo sužeidė M. L.. Atsižvelgdama į tai A. A. prašo nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį sumažinti iki minimumo.
Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į A. A. nusikalstama veika padarytas pasekmes – į tai, kad nukentėjusiajam padarytas sunkus, pavojingas gyvybei sveikatos sužalojimas, kartu įvertinęs tai, kad konfliktas kilo kaltinamajai ir nukentėjusiajam kartu girtaujant ir kad konflikto metu nukentėjusysis stumtelėjo A. A., tai iš dalies taip pat išprovokavo jos neteisėtą elgesį, nukentėjusiojo pareikštą 10 000 Eur sumos civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo sumažino ir, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo, protingumo principais, priteisė jam mažesnę sumą nei buvo prašoma – 7 000 Eur.
Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimas išspręstas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Teisėjų kolegija pripažinti, kad sprendžiant priteistinos atlyginti neturtinės žalos dydžio klausimą buvo pažeisti įstatymo reikalavimai, neatsižvelgta į jos dydžio nustatymui reikšmingus kriterijus ir nukrypta nuo teismų praktikos dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžių panašaus pobūdžio bylose, neturi teisinio pagrindo.
Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Taigi teismų pareiga tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-669/2006, 2K-209/2007).
Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas tinkamai vadovavosi tiek BPK 115 straipsnio, tiek CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos turinį ir jos dydžio nustatymą. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ne tik į tipinius, bet ir konkrečiai į šiai bylai reikšmingus nukentėjusiajam M. L. padarytos neturtinės žalos atlyginimo kriterijus. Kaip minėta, teismas įvertino nuteistosios A. A. apeliaciniame skunde akcentuojamas aplinkybes, kad tam tikros įtakos nusikaltimui padaryti turėjo paties nukentėjusiojo elgesys, t. y. kad jiems kartu vartojant alkoholinius gėrimus pažįstamos namuose tarp jų kilus konfliktui pastarasis stumtelėjo A. A., tai, teismo nuomone, turėjo tam tikros įtakos prieš jį įvykdytam nusikaltimui. Taigi apeliantės skunde akcentuojama aplinkybė, jog paties nukentėjusiojo elgesys buvo provokuojamas, teismo buvo įvertinta ir į ją taip pat buvo atsižvelgta sprendžiant priteistinos neturtinės žalos atlyginimo klausimą. Tačiau, priešingai nei teigia apeliantė, byloje nustatytos faktinės aplinkybės paneigia A. A. teiginius, kad ji nukentėjusįjį sužalojo gindamasi.
Byloje neginčijamai nustatyta, kad konflikto su M. L. metu A. A. peiliu sužalojo nukentėjusįjį M. L. – keturis kartus smogė pastarajam į kaklo kairę pusę, dešinį raktikaulį bei abi mentes, taip padarė durtinius pjautinius sužalojimus smūgių vietose, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, o dėl durtinio pjautinio kaklo kairės pusės sužalojimo su išorinės Jungo venos pažeidimu buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2016-02-02 specialisto išvadoje Nr. G 212/2016(03) konstatuota, kad: „M. L. buvo padaryti šie sužalojimai: 1. durtinė-pjautinė žaizda kaklo kairiame šoniniame paviršiuje su išorinės jungo venos sužalojimu, durtinės -jautinės žaizdos dešinio raktikaulio projekcijoje bei abiejų menčių projekcijoje. Sužalojimai įgauti paveikus nurodytas kūno vietas aštriu duriančiai pjaunančiomis savybėmis pasižyminčiu daiktu/įrankiu. 2. Pagal apžiūros metu stebėtą sužalojimų išsidėstymą, tyrimui pateiktuose med. dokumentuose aprašytą sužalojimų lokalizaciją, M. L. kūne yra keturios trauminio poveikio vietos – kaklo kairė, dešinysis raktikaulis, abi mentės. 3. <...> sužalojimus M. L. patyrė teisėsaugos nustatytu ir užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2016-01-28 ryte. 4. Dėl durtinio-pjautinio kaklo kairės pusės sužalojimo su išorinės jungo venos pažeidimu M. L. buvo pavojingoje gyvybei būsenoje, šis sužalojimas sunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. Kiti trys durtiniai-pjautiniai sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties.“ (t. 1; b. l. 88–89).
Bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu pati A. A. pripažino, kad tą naktį tarp jos ir buvusio sugyventinio aiškinantis tarpusavio santykius ne kartą kilo konfliktai, kurių metu ji vaidino gana aktyvų vaidmenį. Ji pripažino ir tai, kad, greičiausiai, veikiama pavydo ir pykčio, puolė atėjusią naująją M. L. draugę G., o pastarasis, norėdamas šią apginti, nustūmė ją – A. A.. Kaip nurodė nukentėjusysis, po to, kai pastūmė A. A., norėjo išeiti, tačiau pastarosios buvo užpultas ir sužalotas peiliu. Teismui nebuvo pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, nes, kaip matyti iš pacituotos specialisto išvados, M. L. aštriu duriančiu-pjaunančiu daiktu / įrankiu buvo padarytas ne vienas sužalojimas, o net keturi dūriai, trys iš jų – į nugarą, vienas – į kaklą. Taigi nukentėjusiajam konstatuotų sužalojimų lokalizacija rodo, kad jis buvo užpultas iš už nugaros, todėl negalėjo savo veiksmais kelti tiesioginio pavojaus A. A. gyvybei ar sveikatai. Šios aplinkybės, kaip teisingai konstatuota skundžiamame nuosprendyje, paneigia apeliantės teiginius, kad ji nukentėjusįjį sužalojo gindamasi nuo pastarojo užpuolimo, juolab, jog, kaip matyti iš kaip liudytojų apklaustų policijos pareigūnų V. C. (V. C.) ir M. U. parodymų, jiems atvykus į įvykio vietą A. A. nurodė, kad tarp jos ir buvusio vaikino, kurį ji vadino M., kilo konfliktas, kurio metu ji sudavė smūgį jam į veidą ir prakirto nosį, apie tai, kad ji pati būtų buvusi sužalota M. L., nenurodė ir apie jokį gynimąsi nuo jo nekalbėjo, pareigūnai jokių sužalojimų ant A. A. kūno ar veido nepastebėjo. Kita vertus, kaip minėta, A. A. teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir kaltės dėl jai inkriminuoto nusikaltimo padarymo neginčija, tik prašo maksimaliai sumažinti priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį, įvertinus paties nukentėjusiojo provokuojamą elgesį konflikto metu, kuris, apeliantės teigimu, privedė ją prie nusikaltimo padarymo. Tačiau, kaip minėta, teismas, be kitų neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų, įvertino ir tai, kad ir paties nukentėjusiojo veiksmai turėjo įtakos neteisėtam A. A. elgesiui, ir priėmė sprendimą M. L. prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimo sumą – 10 000 Eur – sumažinti iki 7 000 Eur.
Kolegijos nuomone, apylinkės teismas nustatydamas nukentėjusiajam neturtinės žalos atlyginimo sumą, racionaliai vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, tinkamai taikė CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, įvertino ir paties nukentėjusiojo veiksmus, kurie iš dalies turėjo įtakos A. A. neteisėtiems veiksmams, atsižvelgė ne tik į nusikaltimą padariusio asmens bei nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, bet ir į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, sužalojimo mastą, pobūdį, įvertino visumą aplinkybių, atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką ir nagrinėjamu atveju priėmė teisingą sprendimą nukentėjusiojo prašomą priteisti sumą – 10 000 Eur – neturtinės žalos atlyginimui sumažinti iki 7 0000 Eur. Dar labiau mažinti neturtinės žalos atlyginimo dydį, atsižvelgiant į, apeliantės teigimu, paties nukentėjusiojo provokuojamą elgesį, kolegijos vertinimu, pagrindo nėra. Ši aplinkybė teismo jau buvo įvertinta, nukentėjusiojo prašomą priteisti sumą neturtinės žalos atlyginimui sumažinant 3 000 Eur suma, tad dar labiau ją mažinti, įvertinus M. L. veiksmus, kurie iš dalies taip pat išprovokavo konfliktą, pagrindo nėra.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismo nustatytas atlygintinos neturtinės žalos dydis yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai bei dėl jos kilusiems padariniams ir atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų kriterijus. Teismas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlygintiną dydį nustatė teisingai vadovaudamasis minėtomis BPK ir CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Nuteistosios apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai apie neteisingai išspręstą atlygintinos neturtinės žalos dydžio klausimą tokios išvados nepaneigia. Juolab, kad konkretus neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas ir negali būti vienodas, nes įstatymas nenustato konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio visiems atvejams. Teismų praktikoje atlyginant neturtinę žalą dėl sunkaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo vidutiniškai priteisiama apie 10 000 Eur, taigi panašaus dydžio arba nežymiai mažesnės, o tam tikrais atvejais ir daug didesnės (pvz., 17 377 Eur, 8 026 Eur, 12 000 Eur,) pinigų sumos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-407-489/2015, 2K-115-648/2016, Nr. 2K-340-746/2016).
Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nukentėjusiajam nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą, nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo sunkumą ir pobūdį, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teismų praktikos tendencijas tokio pobūdžio bylose, todėl apeliantės A. A. apeliacinio skundo reikalavimas dėl nustatyto neturtinės žalos atlyginimo dydžio sumažinimo netenkintinas, pripažįstant, kad šis klausimas pirmosios instancijos teismo buvo išspręstas tinkamai, nenukrypstant nuo įstatymo nuostatų ir teismų praktikos šios kategorijos bylose, tinkamai taikant CK 6.250 straipsnio nuostatas, teisingai įvertinus visus žalos atlyginimo kriterijus ir tinkamai nustačius nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį. Įstatymo taikymo aspektu neturtinės žalos dydžio suma nustatyta, remiantis CK6.250 straipsnio 1 dalies nuostatomis, laikantis BPK 109 straipsnio ir 115 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nenukrypstant nuo suformuotos teismų praktikos panašiose bylose. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo keisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
2017-06-02 Klaipėdos apygardos teisme gautas iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-06-01 persiųstas nuteistosios A. A. 2017-05-30 prašymas, kuriuo ji prašo Klaipėdos apygardos teismo sumažinti jai paskirtą bausmę vienu trečdaliu, įvertinus tai, kad ji bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu prisipažino sužalojusi buvusį sugyventinį M. L. gindamasi ir dėl to nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, tačiau, A. A. teigimu, teismas į tai neatsižvelgė. Be to, A. A. nurodo, kad ji, būdama laisvėje, nedarytų jokių teisės pažeidimų, todėl prašo neskirti jai laisvės atėmimo, o paskirti tam tikrus apribojimus. Šis apeliantės prašymas, kuriuo ji reiškia papildomą reikalavimą dėl skundžiamo nuosprendžio, paliekamas nenagrinėtas, nes jis gautas po bylos apeliacinės instancijos teisme išnagrinėjimo (ši byla apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teisme išnagrinėta 2017-05-12 teismo posėdyje, kurio metu buvo priimtas sprendimas procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidėti iki 2017-06-08 13.15 val.), be to, įstatymas nenumato galimybės pateikti du apeliacinius skundus.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistosios A. A. apeliacinį skundą atmesti.