Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Svetlana Panina

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, R. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nord House“ dėl pažymos apie statinio statybą galiojimo panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Skalmarkas“ ir R. A..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

17. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai).

18. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 22 d. nutarties, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų rašytinių įrodymų prijungimo

19. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

20. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-691/2006).

21. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė 2024 m. spalio 11 d. ir 2024 m. spalio 16 d. pranešimus apie įtarimą ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00374-24 medžiagoje ir teismo eksperto G. K. 2024 m. balandžio 24 d. atsakymą į klausimus dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini), baigtumo nustatymo, kuriais įrodinėja Statinio baigtumo procentą. Susipažinus su ieškiniu, nustatyta, kad Statinio baigtumo klausimas neįėjo į Inspekcijos paduoto ieškinio nagrinėjimo ribas. Todėl laikytina, kad su atskiruoju skundu pateikti įrodymai nesusiję su šios bylos nagrinėjimo dalyku. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie dokumentai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, atsižvelgiant į jų sukūrimo datą. Trečiasis asmuo teikdamas šiuos dokumentus su atskiruoju skundu nenurodė argumentų, patvirtinančių, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nustačius pirmiau nurodytas aplinkybes, atsisakoma priimti kartu su atskiruoju skundu pateiktus naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis).

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

26. Nustatyta, kad į skundžiamą teismo nutartį neįtrauktuose Taikos sutarties punktuose šalys išaiškino, kad atsakovė neigia Inspekcijos konstatuotą pažeidimą parengta projekto „Dviejų vienbučių ir dvibučio gyvenamųjų namų, (duomenys neskelbtini). Statybos projektas“ Nr. 2019-09-11-JE-TDP-BD, parengimo metai 2020, B laida, su atitinkamais stogo pakeitimais, kuriai įgyvendinti nebuvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas (Taikos sutarties 1.4 punktas). Nuo 2024 m. lapkričio 1 d. įsigaliojus Statybos įstatymo pakeitimams, šio įstatymo 27 straipsnio 33 dalies 4 punkte įtvirtinta išimtis, jog kai po statybą leidžiančio dokumento išdavimo keičiami esminiai statinio projekto sprendiniai, norint tęsti statybą, reikalavimas gauti naują statybą leidžiantį dokumentą netaikomas tuo atveju, kai, nepažeidžiant teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentų, statybą leidžiančių dokumentų, specialiųjų reikalavimų, esminių statinio architektūros reikalavimų ir esminių statinio reikalavimų, keičiamos statinio laikančiosios konstrukcijos ar jų išdėstymas ir nesikeičia statinio kategorija. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą atsakovės esminių Projekto sprendinių pakeitimui pakanka Projekto B laidos, kuriai pagal pakeistų Projekto sprendinių apimtį nereikalingas naujas statybą leidžiantis dokumentas. Inspekcija nebuvo nustačiusi kitų pažeidimų, išskyrus esminių Projekto sprendinių, tikslinamų nauja Projekto B laida, pakeitimą (Taikos sutarties 1.5 punktas).

27. Taikos sutarties 2.1 punktu Inspekcija atsisakė ieškinio reikalavimo bei neprieštaravo, kad Pažyma ir jos pagrindu atlikta gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), teisinė registracija būtų palikta galioti Nekilnojamojo turto registre.

28. Įvertinus šalių pateiktos Taikos sutarties turinį bei aplinkybes dėl pasikaitusio teisinio reglamentavimo (šios nutarties 23-27 punktai), darytina išvada, kad ieškovė atsisakė savo ieškinio reikalavimų atsakovei, nes nuo 2024 m. lapkričio 1 d. pasikeitus teisiniam reguliavimui (Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 daliai) neliko teisės aktų reikalavimo gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, kai pakeisti esminiai statinio projekto sprendiniai, keičiant statinio laikančiąsias konstrukcijas ar jų išdėstymą, bet nesikeičiant statinio kategorijai ir nenustačius kitų teisės aktų pažeidimų. Inspekcijai nenustačius kitų jos kompetencijai skirtų tikrinti teisės aktų pažeidimų, atsakovei pateikus Projekto B laidą, neliko teisinio ir faktinio pagrindo, kuriuo vadovaudamasi Inspekcija prašė pirmosios instancijos teismo panaikinti Pažymos galiojimą.

29. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-635-925/2025 pagal ieškovo R. A. ieškinį atsakovei UAB „Nord house“ dėl nuostolių atlyginimo ir baudos priteisimo bei pagal atsakovės UAB „Nord house“ priešieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo. Ieškovas R. A. kildina ieškinio reikalavimus iš 2023 m. spalio 16 d. jo ir atsakovės sudarytos Preliminariosios gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties. Ieškovas R. A. įrodinėja šioje byloje, kad Nekilnojamojo turto registre deklaruotas 85 proc. gyvenamojo namo baigtumas neatitinka realios situacijos, nes atsakovė iki šiol nėra įrengusi vietinio nuotekų šalinimo, kaip yra numatyta Statybos projekte ginčo šalių sulygtų specifikacijų, gyvenamojo namo fasadas nenudažytas. Pasak R. A., dėl šių atsakovės veiksmų nebuvo sudaryta pagrindinė būsto pirkimo-pardavimo sutartis, todėl atsakovė privalo atlyginti ieškovo turėtus nuostolius. Atsakovė grindžia savo priešieškinį tuo, kad ieškovas R. A., atsisakęs pirkti minėtą gyvenamąjį namą, turi atlyginti atsakovei jo veiksmais padarytą žalą.

30. Nagrinėjamu atveju apeliantas nesutinka su skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje padaryta išvada, kad Taikos sutarties nuostatos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui, teigdamas, jog Taikos sutartimi pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai. Apelianto nuomone, teismas turėjo vertinti atsakovės statybų teisėtumo klausimą pagal Statybų įstatymo nuostatas, galiojusias tuo metu, kai atsakovei buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas ir atsakovė atliko statybas. Pasak apelianto, ieškinio reikalavimo atsisakymas reiškia sutikimą su atsakovės neteisėtai deklaruotu Nekilnojamojo turto registre namo 85 proc. baigtumu, ir tai pažeidžia viešąjį interesą. Todėl toliau pasisakoma dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo (ne)teisėtumo atskirojo skundo argumentų kontekste.

Dėl Taikos sutarties (ne)atitikties imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir teisės principui lex retro non agit

31. Pagal CPK 42 straipsnio 1 dalį, šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui.

32. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, dispozityvumo principas bei iš jo kylanti šalių laisvė susitarti dėl taikos sutarties sąlygų nėra absoliuti. Šalių veiksmus kontroliuojantis teismas netvirtina taikos sutarties, jei byloje nustatomi CPK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai, t. y. bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais turi įvertinti šalių pasiektos taikos sutarties sąlygų atitiktį imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui. Teismas neturi atsisakyti tvirtinti šalių taikos sutarties, jeigu materialiojoje teisėje tų šalių teisės nevaržomos ir tokia sutartis nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-36-403/2021, 24 punktas 2024 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-1075/2024, 19 punktas).

33. Teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų galiojimas atgal neleidžiamas (lot. lex retro non agit), nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams (lot. lex benignior retro agit) (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-781/2025, 48 punktas).

34. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad statybos (statybą leidžiančio dokumento) teisėtumas, turi būti vertinamas pagal jo išdavimo metu galiojusį statybos santykių teisinį reglamentavimą ir tik dėl neteisėtos statybos teisinių padarinių taikymo (vieno iš alternatyvių padarinių parinkimo) turi būti sprendžiama pagal teismo sprendimo priėmimo metu susiklosčiusią faktinę padėtį ir galiojantį teisinį reglamentavimą aktualiais sprendimo priėmimui klausimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-701/2023, 34 punktas).

35. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis pirmiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, nesutinka su atskirajame skunde nurodomais argumentais dėl taikos sutarties 1.5 ir 2.1 punktų prieštaravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar įstatymo galiojimo laike principui.

36. Atsakovė pradėjo Statinio statybą, turėdama 2020 m. išduotą statybą leidžiantį dokumentą. Atsakovė, nukrypusi nuo Statinio projekto sprendinių (pakeitusi esmines išorines statinio konstrukcijas), nesikreipė dėl naujo statybą leidžiančio dokumento išdavimo (neinicijavo naujo statybą leidžiančio dokumento gavimą), kaip tai buvo privaloma pagal iki 2024 m. lapkričio 1 d. galiojusios Statybos įstatymo redakcijos 27 straipsnio 33 dalies 5 punktą (šios nutarties 23 punktas). Todėl nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl Pažymos teisėtumo neturi būti taikoma Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo 12 straipsnio 10 dalies nuostata dėl statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūroms taikytinų aktų (šios nutarties 25 punktas). Apeliacinės instancijos teismas daro šią išvadą, nustatęs, kad šioje byloje buvo keliamas ir nagrinėjamas klausimas ne dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimui taikytinų reikalavimų ar statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrų nesilaikymo, bet iš esmės dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo.

37. Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, kad ieškovė, tikrindama Pažymos teisėtumą, 2024 m. balandžio 4 d. nustatė, kad ši Pažyma patvirtinta neteisėtai, pažeidžiant Statybos įstatymo redakcijos, galiojusios pažeidimo metu, 28 straipsnio 8 dalies 2 punkto ir 27 straipsnio 33 dalies 5 punkto reikalavimus. Inspekcija, vadovaudamasi tuo metu galiojusiais teisės aktais surašė privalomuosius nurodymus ir savavališkos statybos aktą. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Inspekcija, vertindama statybos teisėtumo klausimus iki ieškinio padavimo teisme, vadovavosi tuo metu aktualiais teisės aktais, nepažeisdama imperatyvių įstatymo nuostatų ir jų galiojimo laike principų (žr. šios nutarties 34 punktą).

38. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad nagrinėjamu atveju Inspekcija, nustačiusi po Pažymos patikrinimo, kad ieškovė stato Statinį su nukrypimais nuo projektinių sprendinių neturėdama naujo statybą leidžiančio dokumento, surašė atsakovei savavališkos statybos aktą bei privalomuosius nurodymus panaikinti neteisėtos Pažymos galiojimą ir įregistravimą informacinėje sistemoje „Infostatyba“, nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų bei pašalinti savavališkos statybos padarinius. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su Inspekcijos atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytu argumentu, kad nagrinėjamu atveju turėtų būti taikomas ne statybą leidžiančio dokumento išdavimo, pažeidimų padarymo ar jų nustatymo metu, bet padarinių šalinimo metu galiojęs teisinis reglamentavimas (Statybos įstatymo redakcija, galiojusi po 2024 m. lapkričio 1 d.). Dėl to darytina išvada, kad ir šalys, sudarydamos Taikos sutartį, ir pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas ją, vadovavosi nurodytam teisiniam santykiui aktualiomis teisės normomis, nepažeisdami įstatymų galiojimo laike principo.

Dėl šalių taikos sutarties patvirtinimo, nepranešus apie tai trečiajam asmeniui R. A.

39. CPK 47 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą) ir procesines pareigas, išskyrus teisę pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus, atsisakyti ieškinio, pripažinti ieškinį arba sudaryti taikos sutartį. Be to, jie neturi teisės reikalauti, kad teismo sprendimas būtų priverstinai įvykdytas.

40. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, tuo atveju, jei turi savarankišką interesą, susijusį su ginčo dalyku, gali asmeniškai realizuoti savo teisę į teisminę gynybą teikdami ieškinį arba pareiškimą su savarankiškais reikalavimais (CPK 5 straipsnis, 46 straipsnio 1, 2 dalys).

41. Vertinant tai, ar yra viešasis interesas tuo atveju, kai šalys baigia bylą taikos sutartimi, atsižvelgtina į tai, jog CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Teisingumo principas reikalauja, kad asmenys, įgyvendindami savo teises, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Laikantis šio principo, tuo atveju, kai šalių sudaryta taikos sutartimi pažeidžiamos kito asmens teisės, tokių teisių gynimas yra viešasis interesas, nors šalių sudaryta taikos sutartis išoriškai gali atrodyti kaip taikus teisinio ginčo baigimas. Teismas, nustatęs viešojo intereso pažeidimą, taikos sutarties neturi tvirtinti. Teismas, tvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį, turi aiškintis, ar taikos sutartyje nustatytomis sąlygomis nepažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės. Pažeidžiant kitų asmenų teises, pažeidžiama ir nustatyta teisės tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-381/2021, 52 punktas; 2024 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-1075/2024, 20 punktas).

42. Teismas neturi atsisakyti tvirtinti šalių taikos sutarties, jeigu materialiojoje teisėje tų šalių teisės nevaržomos ir tokia sutartis nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-1075/2024, 19 punktas).

43. Kadangi esminis taikos sutarties bruožas yra tarpusavio kompromiso suradimas abipusių nuolaidų būdu, tai taikos sutarties sąlygos neturi faktų konstatuojamosios, taigi ir tų faktų prejudicinės reikšmės, tačiau šalims ji svarbi jų subjektinėms teisėms ir pareigoms nustatyti, t. y. ši sutartis turi šalių teises ir pareigas nustatančią reikšmę. Ji įformina šalių valią suderinti skirtingas pozicijas ir būti teisiškai šio suderinimo įpareigotomis. Tai reiškia, kad taikos sutartimi nenustatomi faktai, nepriklausomai nuo to, kurioje civilinio proceso stadijoje ar kokia teisena taikos sutartis patvirtinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-684/2023, 46 punktas).

44. Šiuo atveju svarbu tai, kad apeliantas yra fizinis asmuo, kuriam nėra suteikta teisė ginti viešąjį interesą. Apeliantas, įgyvendindamas savo procesines teises, gali ginti tik savo asmenines teises ir teisėtus interesus (CPK 5 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė taikos sutarties sąlygų prieštaravimo viešajai tvarkai ar trečiojo asmens R. A. interesams.

45. Nagrinėjamu atveju ieškovė atsisakė ieškinio reikalavimų dėl Pažymos galiojimo panaikinimo, išnykus ieškinio dalykui, susitarusi su atsakove dėl jų ir valstybės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Taikos sutartyje nebuvo įtvirtinta teisių ir pareigų trečiajam asmeniui R. A.. R. A. nebuvo pareiškęs ieškinio ar savarankiškų reikalavimų byloje, t. y. nebuvo išplėtęs priimto ieškinio ribų, nurodydamas, kad Pažyma turi būti pripažinta negaliojančia ir dėl to, jog joje nurodytas neteisingas Statinio baigtumo procentas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taikos sutarties dalykas atitinka byloje paduoto ieškinio reikalavimus ir neperžengia jo ribų.

46. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad ieškovė atsisakydama ieškinio Taikos sutartimi patvirtino atsakovės Pažymos pagrindu Nekilnojamojo turto registre registruotą 85 proc. Statinio baigtumą, ir tai turi įtakos R. A. teisėms ir teisėtiems interesams bei apriboja jo galimybes apginti pažeistas teises. Kaip minėta, Taikos sutartimi nėra konstatuojami ar įteisinami faktai. R. A. inicijuotoje civilinėje byloje Nr. e2-635-925/2025, kurioje yra ginčijamas Statinio baigtumo procentas, Taikos sutarties nuostatos negalėtų turėti prejudicinės, konstatuojamosios galios, nes ieškinys buvo paduotas kitu teisiniu ir faktiniu pagrindu, t. y. dėl Pažymos negaliojimo atsakovei neinicijavus statybą leidžiančio dokumento išdavimo po nukrypimo nuo esminių projekto sprendinių, bet ne dėl Nekilnojamojo turto registre registruoto Statinio baigtumo (žr. šios nutarties 43 punktą). Todėl Taikos sutarties nuostata, kuria ieškovė atsisako savo ieškinio reikalavimo, nedaro įtakos ir nevaržo trečiojo asmens R. A. teisių ar galimybių ginti savo interesus kitoje civilinėje byloje. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl Taikos sutarties patvirtinimo, neprivalėjo aiškintis trečiojo asmens nuomonę dėl taikos sutarties patvirtinimo (šios nutarties 42 punktas). Juolab kad R. A. kaip trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, neturi teisės disponuoti ginčo dalyku.

47. Nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl pažymos apie statinio (-ių) statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių (ne)galiojimo. Šioje byloje nagrinėtini klausimai nesusiję su civiline byla, kurioje keliamas klausimais dėl (ne)tinkamų atsakovės įsipareigojimų vykdymo pagal jos ir R. A. preliminarią statinio pirkimo-pardavimo sutartį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Inspekcijos atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentu, kad statybos baigtumo procento klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Apeliantas gina savo teises, susijusias su statinio baigtumu civilinėje byloje Nr. Nr. e2-635-925/2025 (CPK 5 straipsnis). Todėl jo nurodomos aplinkybės dėl pradėtų ikiteisminių tyrimų dėl dokumentų klastojimo registruojant statinio, esančio (duomenys neskelbtini), 85 proc. baigtumą, turi būti vertinami kitoje civilinėje byloje.

48. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas pasakyta pirmiau, konstatuoja, kad šalių sudarytos Taikos sutarties 1.5 ir 2.1 punktai neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, viešajam interesui ir teisės principui lex retro non agit (įstatymas negalioja atgal). Pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas taikos sutartį, tinkamai įvertino šalių sudarytos taikos sutarties atitiktį imperatyviems teisės aktų reikalavimams, pagrįstai nenustatė Taikos sutarties prieštaravimo viešajam interesui bei nepriėmė sprendimo dėl trečiojo asmens teisių ir pareigų. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs Taikos sutarties prieštaravimo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, neprivalėjo kreiptis į proceso dalyvius dėl jų nuomonės minėtais klausimais. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o 2025 m. sausio 22 d. teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Atmesti trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, R. A. atskirąjį skundą.

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 22 d. nutartį.