Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

Procesinių sprendimų kategorijos: 20.1; 20.2.1.2; 20.2.3.2; 20.5.1; 37.3; 55.1.3

2022 m. birželio 1 d.

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje 2021 m. liepos 1 d. R. G. patvirtino, kad skundo reikalavimus palaiko jame išdėstytais motyvais ir argumentais, naujų aplinkybių nenurodė.

Teismo posėdyje 2022 m. gegužės 6 d. R. G. prašė tenkinti skundą. Pagrįsdamas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, pareiškėjas iš esmės rėmėsi skunde nurodytais argumentais ir motyvais. Papildomai paaiškino, kad bausmės atlikimo metu Pravieniškių PN-AK dėl neteisingai paskirtos drausminės nuobaudos jis nebuvo perkeltas į lengvąją nuteistųjų grupę ir negalėjo naudotis šios grupės nuteistiesiems suteikiamomis lengvatomis pusantrų metų, be to, nebuvo svarstomas jo lygtinio paleidimo klausimas. Nurodė, kad 2021 m. kovo 2 d. jam buvo paskirta kita drausminė nuobauda, kuri Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 21 d. sprendimu irgi buvo panaikinta. Paaiškino, kad į lengvąją nuteistųjų grupę buvo perkeltas tik po 2021 m. spalio 21 d. teismo sprendimo ir šiai nuteistųjų grupei priklauso iki šiol. Teigė, kad buvo sprendžiamas jo lygtinio paleidimo klausimas, tačiau Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai lygtinio paleidimo jam netaikė. Nesutikdamas su priimtu sprendimu jį apskundė, tačiau nesumokėjus žyminio mokesčio už skundą, buvo atsisakyta jį priimti. Pareiškėjas pažymėjo, kad dėl 2020 m. lapkričio 4 d. nepagrįstai paskirtos nuobaudos užsitęsė jo perkėlimas į lengvąją nuteistųjų grupę, be to, tai turėjo įtakos, kai buvo pradėti svarstyti jo lygtinio paleidimo ir perkėlimo į pusiaukelės namus, klausimai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2021 m. liepos 2 d. sprendimu R. G. skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo R. G. teisė, LAVL direktoriui 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. NB-281 R. G. nepagrįstai paskyrus nuobaudą – papeikimą, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais, atmetė kaip nepagrįstą (1 t. b. l. 62-64).

Pareiškėjas šį teismo sprendimą apskundė apeliacine tvarka (1 t. b. l. 70-72).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. gruodžio 22 d. nutartimi R. G. apeliacinį skundą patenkino iš dalies, panaikino Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. liepos 2 d. sprendimą ir bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl pareiškėjui padarytos žalos, nesurinko visų bylai aktualių įrodymų; nesiaiškino ar buvo sąlygos pareiškėją perkelti į pusiaukelės namus, lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, ar buvo svarstomi jo prašymai, tačiau jie buvo nepatenkinti tik dėl to, kad pareiškėjas turėjo Nutarimu paskirtą nuobaudą; teismas turėjo nustatyti ar pareiškėjas buvo iniciatyvus, aktyviai dalyvavo socialinės reabilitacijos priemonėse ir kt.; nesurinko duomenų apie pareiškėjo lankymąsi pas psichologą, ir kitų duomenų, turinčių įtakos vertinant pareiškėjo patirtą neturtinę žalą ir jos dydį (1 t., b. l. 88-93).

Siekiant visapusiškai ir objektyviai nustatyti ginčo faktines aplinkybes, teismas 2022 m. sausio 17 d. nutartimi iš Pravieniškių PN-AK pareikalavo papildomų duomenų bei įpareigojo Kalėjimų departamentą pateikti 2021 m. vasario 12 d. tarnybinio tyrimo medžiagą Nr. LV-628 „Dėl nuteistojo R. G. 2020 m. lapkričio 21 d. skundo“ (1 t. b. l. 105-106).

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš LAVL nepagrįstai paskirtos nuobaudos, atlyginimo.

Pagal ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra viešasis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013, 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-65 patvirtintais Laisvės atėmimo vietų ligoninės nuostatais (toliau – ir Nuostatai), Laisvės atėmimo vietų ligoninė yra Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) pavaldi biudžetinė įstaiga, kurios paskirtis – valstybės politikos įgyvendinimas vykdant kardomąją priemonę – suėmimą, arešto ir laisvės atėmimo bausmes ir teikiant ambulatorines ir stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas asmenims, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, arešto ar laisvės atėmimo bausmė (1 punktas). Laisvės atėmimo vietų ligoninės veikla reguliuojama įstaigos direktoriaus įsakymais tvirtinamais darbo reglamentu, vidaus tvarkos taisyklėmis, administracijos padalinių nuostatais, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių aprašymais, kitais teisės aktais (14 punktas). LAVL direktorius, vadovaudamasis Nuostatų 19.9 punktu skiria, paskatinimus ir nuobaudas įstaigoje laikomiems suimtiesiems ir nuteistiesiems.

Byloje nustatyta, kad 2020 m. spalio 26 d., apie 15 val. 30 min. LAVL kratų kambaryje planiniu konvojumi atvykusiam pareiškėjui buvo atlikta visuminė asmens krata ir asmeninių daiktų apžiūra, kurios metu tarp asmeninių pareiškėjo daiktų buvo rasta ir paimta 14 vnt. įvairių tablečių.

LAVL direktoriaus 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. NB-281, nustačius, kad pareiškėjas pažeidė LAVL Vidaus tvarkos taisyklių 43.2 punktą ir Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą, R. G. paskyrė nuobaudą – papeikimą (1 t., b. l. 6). Nutarimą pareiškėjas išankstine ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka apskundė Kalėjimų departamentui. Kalėjimų departamentas 2021 m. vasario 12 d. Tarnybinio tyrimo išvadoje Nr. LV-628 „Dėl nuteistojo R. G. 2020 m. lapkričio 21 d. skundo“ (toliau – ir Išvada) nurodė, kad, pagal Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 3 dalį, nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam nuteistajam; pareiškėjui nuobauda skirta už tai, jog jis su savimi turėjo draudžiamus turėti ir vartoti gydytojo nepaskirtus medikamentus (vaistus), tačiau tyrimo metu buvo nustatyta, jog iš pareiškėjo paimti medikamentai (vaistai) jam skirti gydytojo, šią informaciją LAVL pareigūnai turėjo galimybę patikrinti. Kalėjimų departamentas padarė išvadą, jog pareiškėjui bauda paskirta, neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių (1 t., b. l. 143–145). Kalėjimo departamento direktorius, remdamasis Išvada, 2021 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. N-6 panaikino LAVL direktoriaus 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. NB-281 pareiškėjui paskirtą nuobaudą (1 t., b. l. 143–147).

Teismas, vertindamas LAVL argumentus, siejamus su Kalėjimo departamento direktoriaus 2021 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. N-6 panaikintu Nutarimo priėmimu, pažymi, kad Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui. Nagrinėjamu atveju LAVL aptarta apskundimo tvarka nepasinaudojo, Įsakymo nenuginčijo, todėl teismas neturi pagrindo minėto įsakymo vertinti kaip neteisėto ar nepagrįsto. Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, konstatuojama, kad pareiškėjui buvo nepagrįstai paskirta nuobauda – papeikimas, ir yra pagrindas LAVL direktoriaus veiksmus, priimant Nutarimą, vertinti kaip neteisėtus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. gruodžio 22 d. nutartyje konstatavo, jog sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, jog pareiškėjui drausminė nuobauda buvo paskirta nepagrįstai (1 t., b. l. 88-93).

Teismas sprendžia, kad nagrinėjamo ginčo atveju svarbu nustatyti, ar būtent dėl R. G. nepagrįstai paskirtos drausminės nuobaudos jis buvo neperkeltas iš paprastosios nuteistųjų grupės į lengvąją ir į pusiaukelės namus, buvo nesvarstyta dėl R. G. lygtinio paleidimo.

Pravieniškių PN-AK 2022 m. vasario 1 d. teismui pateikė papildomus paaiškinimus ir nurodė, kad, atsižvelgus į tai, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu turėjo galiojančių nuobaudų, klausimas dėl jo perkėlimo į lengvąją grupę, pusiaukelės namus ar lygtinai paleisti nebuvo svarstytas (1 t., b. l. 161). Pareiškėjas skunde patvirtino, kad esant galiojančiai paskirtai drausminei nuobaudai, jis neprašė administracijos pristatyti jį komisijai svarstyti jo lygtinio paleidimo klausimo (1 t., b. l. 3).

Bausmių vykdymo kodekso 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistasis iš paprastosios grupės į lengvąją grupę perkeliamas, kai atitinka visas šias sąlygas: 1) yra atlikęs ne mažiau kaip šešis mėnesius, o nepilnametis – atlikęs ne mažiau kaip tris mėnesius paskirtos bausmės paprastosios grupės sąlygomis, o kai paskirta bausmė yra trumpesnė kaip vieneri metai, – atlikęs ne mažiau kaip vieną ketvirtadalį paskirtos bausmės; 2) per paskutinius šešis bausmės atlikimo mėnesius, o kai paskirta bausmė yra trumpesnė kaip vieneri metai, – per paskutinius tris bausmės atlikimo mėnesius nebuvo atsisakęs pataisos įstaigos administracijos jam pasiūlyto darbo; 3) vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytas priemones; 4) per paskutinius šešis bausmės atlikimo mėnesius nebuvo baustas už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą ir (arba) nebuvo baustas administracine tvarka, o kai paskirta bausmė yra trumpesnė kaip vieneri metai, – nebuvo baustas per visą atliktos bausmės laiką; 5) jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba vidutinė ir nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Bausmių vykdymo kodekso 69 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę lengvosios grupės sąlygomis atliekantys nuteistieji, kuriems gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, gali būti perkelti į tos pačios arba kitos pataisos įstaigos ar tardymo izoliatoriaus specialų padalinį – pusiaukelės namus, kur nuteistieji intensyviai rengiami būti paleisti iš pataisos įstaigos, jeigu jie atitinka visas šias sąlygas: 1) yra atlikę ne mažiau kaip vieną ketvirtadalį bausmės, o nuteistieji, kuriems iš dalies atidėtas bausmės vykdymas buvo panaikintas, taip pat kuriems lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos buvo panaikintas ir jie teismo nutartimi buvo nukreipti atlikti likusios nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies, – yra atlikę ne mažiau kaip šešis mėnesius laisvės atėmimo bausmės nuo teismo nutarties dėl bausmės vykdymo atidėjimo ar lygtinio paleidimo panaikinimo ir nukreipimo į pataisos įstaigą vykdymo pradžios; 2) iki galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo jam liko ne daugiau kaip vieneri metai; 3) vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones; 4) jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba bausmės atlikimo metu ši rizika buvo akivaizdžiai sumažinta; 5) neturi galiojančių nuobaudų už bausmės atlikimo metu padarytus teisės aktų pažeidimus; 6) laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nebuvo perkelti iš atviros kolonijos ar pusiaukelės namų į pataisos namus dėl teisės aktų pažeidimų.

Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Šio straipsnio 5 dalis nustato, kad nuteistiesiems, iki lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal šio straipsnio 1–4 dalis neatlikusiems nuobaudos už bausmės atlikimo metu padarytą teisės pažeidimą, lygtinio paleidimo taikymas atidedamas tol, kol bus atlikta nuobauda, ir tris mėnesius po nuobaudos atlikimo.

Bylos duomenimis, ginčo laikotarpiu R. G. laisvės atėmimo bausmę atliko paprastojoje nuteistųjų grupėje, o šiuo metu pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvojoje nuteistųjų grupėje (1 t., b. l. 173, 193). Pareiškėjas 2022 m. gegužės 6 d. teismo posėdyje paaiškino, kad, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams 2021 m. spalio 21 d. sprendimu panaikinus 2021 m. kovo 2 d. nutarimu jam paskirtą drausminę nuobaudą, jis buvo perkeltas į lengvąją nuteistųjų grupę.

Individualaus nuteistojo R. G. socialinės reabilitacijos plano Nr. 5.23-4 (toliau – ir Reabilitacijos planas) duomenimis, R. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo pabaiga 2025 m. rugsėjo 22 d., o galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos data – 2021 m. birželio 22 d. (1 t., b. l. 163-165); pakoreguoto Reabilitacijos plano duomenimis, nuo 2020 m. lapkričio 16 d. R. G. buvo numatytos individualios psichologinės konsultacijos keičiant mąstymą ir elgesį, tačiau R. G. šios priemonės nevykdė (1 t., b. l. 166); Pravieniškių PN-AK 2022 m. sausio 28 d. pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus Nr. 63-296 duomenimis, ginčo laikotarpiu pareiškėjas naujų drausminių nuobaudų neturėjo, paskutinė nuobauda (pareikštas papeikimas) paskirta 2020 m. gegužės 7 d., už kitų pataisos įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymą ir nustatytos tvarkos nesilaikymą 2020 m. gegužės 7 d., 2020 m. liepos 31 d., 2021 m. vasario 5 d. nuobaudos neskirtos, apsiribota svarstymu patariamosios komisijos posėdyje (2 t., b. l. 21-23).

Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad į R. G. 2020 m. gruodžio 27 d. paklausimą Pravieniškių PN-AK 2021 m. sausio 20 d. teiktame atsakyme Nr. 7-212 „Dėl atsakymo į prašymą pateikimo“ pareiškėjui išaiškino, kad jis neatitinka Bausmių vykdymo kodekso 69 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų, kadangi jo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, jam 2020 m. lapkričio 4 d. paskirta nuobauda, paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Šiuo raštu pareiškėjui išaiškinta, kad jam 2017 m. gruodžio 6 d. atsisakius atlikti pakartotinę nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką ir dėl minėtos rizikos nustatymo kreipusis tik 2020 m. spalio 15 d., Pravieniškių PN-AK specialistų 2020 m. lapkričio 16 d. atlikto pakartotinio elgesio rizikos įvertinimo metu buvo nustatyta, kad jo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Be to, pareiškėjui buvo išaiškinta, kad jis, vykdydamas Reabilitacijos plane numatytas priemones, turi betarpiškai bendrauti su resocializacijos skyriaus specialistais (būrio viršininku, psichologu), kurie padės įgyvendinti plane numatytas priemones, paaiškins galimybes ir nurodys konkrečias priemones, kurių pagalba pareiškėjas galės sumažinti nustatytą pakartotino nusikalstamo elgesio riziką (2 t., b. l. 5-6). Pravieniškių PN-AK 2021 m. sausio 18 d. rašte Nr. 7-196 „Dėl atsakymo į paklausimą pateikimo“, atsakydami į pareiškėjo 2020 m. gruodžio 8 d. prašymą, nurodė, kad jis neatitinka sąlygų, kurioms esant būtų perkeltas į lengvąją nuteistųjų grupę (2 t., b. l. 9).

Pravieniškių PN-AK Trečiojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus 2022 m. sausio 28 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. 63-295 duomenimis, 2021 m. gruodžio 15 d. atlikto R. G. vertinimo metu buvo nustatyta nuteistojo nusikalstamo elgesio vidutinė rizika; šis rizikos vertinimas atliktas, atsižvelgiant į nuteistojo teisės pažeidimų istorijos faktus, stebimus nuteistojo mąstymo, elgesio bei nuostatų ypatumus, asmens bylos duomenis bei interviu metu su nuteistuoju gautą informaciją; teisės pažeidėjo nusikalstamo elgesio rizikoje stebima mažėjanti rizikos dinamika (1t., b. l. 176). Ši išvada patvirtina aplinkybę, kad tik 2021 m. gruodžio 15 d. atlikto vertinimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizikoje stebima mažėjanti nusikalstamo elgesio rizikos dinamika, ko nebuvo nustatyta ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2020 m. lapkričio 4 d. iki 2021 m. vasario 17 d.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, kad ginčo laikotarpiu R. G. nevykdė socialinės reabilitacijos priemonių (1 t., b. l. 166), jo nusikalstamo elgesio rizika buvo vidutinė ir nenustatyta pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką (2 t., b. l. 5-6), daroma išvada, kad jis ginčo laikotarpiu neatitiko visų Bausmių vykdymo kodekso 68 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, kad jį būtų galima parkelti į lengvąją nuteistųjų grupę. Pareiškėjui nepateikus jokių duomenų, kad jis buvo iniciatyvus ir aktyviai dalyvavo socialinės reabilitacijos priemonėse, teismo vertinimu, R. G. į lengvąją nuteistųjų grupę nebuvo perkeltas ne vien dėl Nutarimu paskirtos nuobaudos, o ir dėl įpareigojimų nevykdymo ir akivaizdžios pažangos nebuvimo. Teismas sprendžia, jog pareiškėjas neįrodė, kad buvo visos sąlygos perkelti jį į lengvąją grupę ir kad būtent Nutarimu paskirta nuobauda sutrukdė pataisos įstaigos administracijai priimti tokį sprendimą.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Regionų apygardos administracinis teismas Kauno rūmai 2021 m. spalio 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I1-6794-554/2021 panaikino Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2021 m. kovo 2 d. nutarimą Nr. 69-154 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ ir Kalėjimų departamento 2021 m. gegužės 11 d. sprendimą Nr. 2S-1882 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ (2 t., b. l. 41-45). Taigi R. G. nuo 2021 m. kovo 2 d. turėjo kitą paskirtą drausminę nuobaudą, kuri teismo sprendimu buvo panaikinta, todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentu, kad būtent dėl Nutarimu paskirtos nuobaudos jo perkėlimas į lengvąją nuteistųjų grupę užsitęsė pusantrų metų.

Minėta, kad R. G. dėl jo perkėlimo į pusiaukelės namus 2020 m. gruodžio 27 d. paklausimu kreipėsi į Pravieniškių PN-AK ir jam buvo išaiškinta, kad jis neatitinka Bausmių vykdymo kodekso 69 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų, nes jo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, kad vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones turi betarpiškai bendrauti su resocializacijos skyriaus specialistais (būrio viršininku, psichologu), kurie padės įgyvendinti plane numatytas priemones, paaiškins galimybes ir nurodys konkrečias priemones, kurių pagalba pareiškėjas galės sumažinti nustatytą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką (2 t., b. l. 5-6).

Bausmių vykdymo kodekso 69 straipsnio 2 dalis numato, kad nuteistieji gali būti perkelti į tos pačios arba kitos pataisos įstaigos ar tardymo izoliatoriaus specialų padalinį – pusiaukelės namus, tačiau įstatymų leidėjas nuteistųjų perkėlimą į pusiaukelės namus taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atitinkančiam Bausmių vykdymo kodekso 69 straipsnio 2 dalyje numatytas sąlygas, o tik kaip galimybę jam būti perkeltam į pusiaukelės namus. Bylos duomenimis, ginčo laikotarpiu pareiškėjo prašymai dėl perkėlimo į pusiaukelės namus nebuvo svarstomi.

Be to, daroma išvada, jog pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad buvo visos Bausmių vykdymo kodekso 69 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos tam, kad jį būtų galima perkelti į pusiaukelės namus, t. y. kad jis vykdo Reabilitacijos plane nurodytas priemones, kad jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba bausmės atlikimo metu ši rizika buvo akivaizdžiai sumažinta. Teismo vertinimu, pareiškėjo perkėlimo į pusiaukelės namus klausimas ginčo laikotarpiu nebuvo sprendžiamas ne vien dėl pažangos nedarančio pareiškėjo elgesio, bet ir dėl Reabilitacijos plane numatytų priemonių nevykdymo bei nesant akivaizdžios pažangos vertinant pareiškėjo nusikalstamo elgesio riziką.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I1-3047-816/2022 2022 m. sausio 31 d. gautą R. G. skundą, kuriuo jis prašė panaikinti Kalėjimų departamento 2022 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. 1S-120 „Dėl perkėlimo į pusiaukelės namus“ ir įpareigoti Kalėjimų departamentą iš naujo nagrinėti prašymą dėl perkėlimo į pusiaukelės namus, laikė nepaduotu, pareiškėjui nepašalinus skundo trūkumų.

Minėta, kad pagal Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, atlikę dalį bausmės.

Reabilitacijos plano duomenimis, R. G. galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos data buvo 2021 m. birželio 22 d. (1 t., b. l. 163). Taigi, ginčo laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 4 d., kai Nutarimu R. G. buvo paskirta drausminė nuobauda, iki 2021 m. vasario 17 d., kai ji Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu buvo panaikinta, nebuvo pagrindo svarstyti pareiškėjo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimo, todėl Nutarimu nepagrįstai paskirta nuobauda negalėjo turėti įtakos pareiškėjo lygtinio paleidimo klausimo svarstymui. Dėl nurodytų aplinkybių, pareiškėjo argumentas, kad jis patyrė neturtinę žalą, nes dėl Nutarimu paskirtos drausminės nuobaudos negalėjo būti svarstomas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, atmetamas kaip nepagrįstas.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, pareiškėjo lygtinio paleidimo klausimas buvo svarstytas 2022 m. kovo 14 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijoje (toliau – ir Komisija) kuri 2022 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 91-51 netaikė nuteistajam R. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2022 m. balandžio 28 d. nutartimi byloje Nr. TS-58-548/2022 nuteistojo R. G. skundą dėl Komisijos 2022 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 91-51 atmetė. Teismas nustatė, kad pagal „OASys“ metodiką R. G. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri nuo paskutinio vertinimo, atlikto 2021 m. rugpjūčio 30 d., išliko nepakitusi, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių PN-AK Pirmajame sektoriuje rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Teismas vertino, kad nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu; CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 straipsnio 6 punktas); CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijoje ne kartą yra konstatuotas, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., 2017 m. rugsėjo 5 d. sprendimą B. prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 61496/08; 2014 m. spalio 2 d. sprendimą H. prieš Norvegiją, pareiškimo Nr. 15319/09; 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99, 2014 m. sausio 28 d. sprendimą O’K. prieš Airiją, § 202, pareiškimo Nr. 35810/09). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus, irgi yra ne kartą nusprendęs, kad žalos atlyginimui panašaus pobūdžio bylose užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti pareigūnų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos (žr., pvz., administracines bylas Nr. A2-718/2007; Nr. A556-1906/2012; Nr. A-2210-1062/2018; Nr. A-376-662/2017; 2013 m. balandžio 25 d. nutartis byloje Nr. A146-601/2013, Nr. TA-1553-662/2021 ir kt.)

Teismas vertina, jog pareiškėjui nepagrįstas nuobaudos paskyrimas galėjo sukelti tam tikrus neigiamus dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, tačiau ne bet kokie dvasiniai išgyvenimai gali būti vertinami kaip sukėlę neturtinę žalą, atlygintiną pinigais, nes neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

Nors pareiškėjas buvo nubaustas nepagrįstai, tačiau, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju tik abstrakčiai teigė, kad dėl to patyrė dvasinius išgyvenimus – didžiulį psichologinį sukrėtimą, pablogėjo savijauta ir gyvenimo kokybė, sutriko visavertis gyvenimas, tačiau šių savo argumentų nepagrindė ir neigiamų pasekmių neindividualizavo, todėl jie vertintini kaip deklaratyvūs. Nagrinėjant bylą, nenustatyta, kad pažeidimas padarė neigiamą poveikį pareiškėjo fizinei ar psichinei būklei. Pravieniškių PN-AK Pirmojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus vyresniosios psichologės 2022 m. sausio 28 d. pažymos „Dėl R. G. kreipimosi į psichologus laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 4 d. iki 2021 m. vasario 17 d. ir vėliau iki 2021 m. kovo 2 d.“ duomenimis, pareiškėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi dėl individualių konsultacijų, siekiant spręsti asmenines ar pakartotino nusikalstamumo problemas; psichologė yra fiksavusi trumpus pokalbius, kurių metu R. G. prašydavo užrašyti jo netenkinančias kalinimo sąlygas į nuteistųjų individualaus konsultavimo apskaitos žurnalą, dėl kurių žada kreiptis į teismą, siekiant, kad būtų patvirtintas jo kreipimasis į psichologą. Be to, šioje pažymoje psichologė pažymėjo, kad nuteistajam 2020 m. spalio, lapkričio mėnesiais atliko rizikos nusikalsti vertinimą (OASys metodika) ir konstatavo, nuteistasis vertinimo metu buvo geranoriškas ir bendradarbiaujantis, domėjosi galimybe dalyvauti Smurtinio elgesio keitimo programos grupėje (2 t., b. l. 49). Nurodyti duomenys patvirtina, jog dėl Nutarimu nepagrįstai paskirtos drausminės nuobaudos R. G. į psichologus nesikreipė. Teismas sprendžia, kad aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo patirta dvasinė skriauda dėl pataisos įstaigos priimto Nutarimo nebuvo tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodoma suma.

Apibendrinus tai, kas nurodyta, sprendžiama, kad pripažinus, jog Nutarimu paskiriant nuobaudą, buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas, yra pagrindas apsiriboti jo teisės pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą, o neturtinės žalos atlyginimo piniginėmis lėšomis nepriteisti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo R. G. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad neteisėtu Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. NB-281 „Dėl nuteistojo nubaudimo“, kuriuo pareiškėjui paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, buvo pažeistos pareiškėjo R. G. teisės.

Skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.