Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Algirdas Remeika Baudžiamoji byla Nr. 1A-364-485/2015

Teisėja Audronė Šiupšinskaitė Teisminio proceso Nr. 1-64-1-00504-2014-8

2015 m. gegužės 12 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, teisėjų Jūratės Jakubonienės, Olego Šibkovo, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui Ryčiui Kirkiliauskui, nuteistojo V. S. gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. apeliacinį skundą dėl 2014 m. gruodžio 10 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažintas kaltu ir nuteistas

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 1 d. – 4 (ketverių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 260 str. 2 d. - 8 (aštuonerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 4 d., prie griežtesnės bausmės pridėta dalis švelnesnės bausmės ir paskirta subendrinta 10 (dešimties) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. BK 64¹ str. pagrindu paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 str. 1 d., 260 str. 2 d., už tai, kad jis neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis turėdamas tikslą jas platinti ir jas platino, o būtent 2014 m. balandžio 3 d. apie 22.30 val., prie parduotuvės „M.“, esančios (duomenys neskelbtini), iš M. M. ir įrodymų tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, tai yra perduoti - įmetant narkotines medžiagas (kanapes) į (duomenys neskelbtini) pataisos namų teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), laisvės atėmimo bausmę atliekantiems įrodymų tyrimo metu nenustatytiems nuteistiesiems, įgijo tiksliai nenustatytą kiekį narkotinių medžiagų - kanapių (antžeminių dalių), tačiau nemažiau kaip 26,1495 g, kurias neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, prie savęs atgabeno į nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir neteisėtai laikė iki 2014 m. balandžio 10 d. 17.00 val., o tą pačią dieną apie 17.33 val., narkotines medžiagas - kanapes (antžemines dalis), kurių masė 26,1495 g, o jose esančios veikliosios medžiagos delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija - 18,2%, neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, prie savęs atgabeno į (duomenys neskelbtini), ir įmetė į (duomenys neskelbtini) pataisos namų teritoriją, kur 2014 m. balandžio 11 d. apie 09.10 val. jas surado ir paėmė (duomenys neskelbtini) pataisos namų pareigūnas;

be to, V. S. 2014 m. balandžio 11 d. apie 14.00 val., prie parduotuvės „M.“, esančios (duomenys neskelbtini), iš M. M. ir įrodymų tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, tai yra perduoti įmetant narkotines medžiagas (kanapes) ir didelį kiekį psichotropinių medžiagų (metamfetamino) į (duomenys neskelbtini) pataisos namų teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), laisvės atėmimo bausmę atliekantiems įrodymų tyrimo metu nenustatytiems nuteistiesiems, įgijo tiksliai nenustatytą kiekį narkotinių medžiagų - kanapių (antžeminių dalių), tačiau nemažiau kaip 36,5648 g, ir didelį kiekį, nemažiau kaip 55,6859 g, psichotropinių medžiagų (metamfetamino), kurias neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, prie savęs atgabeno į nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur dalį narkotinių medžiagų - kanapių (antžeminių dalių), kurių masė- 17,8891 g, neteisėtai laikė nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2014 m. balandžio 12 d. 17.00 val., o tą pačią dieną apie 17.38 val., narkotines medžiagas - kanapes (antžemines dalis), kurių masė 17,8891 g, o jose esančios veikliosios medžiagos delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija - 17,0%, neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, prie savęs atgabeno į (duomenys neskelbtini), ir įmetė į (duomenys neskelbtini) pataisos namų teritoriją, kur tą pačią dieną apie 17.40 val. jas surado ir paėmė (duomenys neskelbtini) pataisos namų pareigūnas, likusią dalį narkotinių medžiagų - kanapių (antžeminių dalių), kurių masė - 18,6757 g, o jose esančios veikliosios medžiagos delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija - 16,0%, ir didelį kiekį psichotropinių medžiagų (metamfetamino), kurio gryno masė- 55,6859 g, neteisėtai laikė paslėpęs kieme prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), iki 2014 m. balandžio 14 d. 17.25 val., kuomet jas surado ir paėmė (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo, prašiusio apeliacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis V. S. apeliaciniame skunde iš esmės kelia tik bausmės individualizavimo klausimą, neginčija kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Kolegija pažymi, kad BK 41 str. nurodoma, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 54 str. nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 str. 2 d. įtvirtinta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad bene svarbiausias iš bausmės tikslų yra bausmės teisingumo užtikrinimas, pagal kurį asmeniui paskirta bausmė turi būti proporcinga asmens padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui ir kaltininko asmenybei (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-420/2006). Teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje numatytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį. Atsižvelgiant į BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes, būtina vertinti ne tik kiekvieną iš jų, bet ir jų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-2/2007). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino V. S. bausmių individualizavimui aktualias aplinkybes ir jam paskyrė teisingas bausmes.

Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tuomet, kai nustatoma, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo nuomone, V. S. atveju tokia situacija nėra susidariusi.

Teismas teisingai nurodė, kad V. S. yra recidyvistas, kadangi jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė būdamas praeityje kelis kartus teistas už tyčinių nusikalstamų veikų padarymą, teistumas neišnykęs ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas. Tuo tarpu jei asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymo nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, laikytina nusikaltimų recidyvu (BK 27 str. 1 d.). Vadovaujantis BK 56 str. 1 d., recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. S. galutinę subendrintą 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo, bausmių bendrinimo nuostatų, numatytų BK 54 str., 63 str., 64¹ str. nepažeidė, tinkamai įvertino nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių bei yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė (pripažino padaręs veikas ir nuoširdžiai gailėjosi), vadovavosi BK 41 str. 2 d. nuostatomis dėl bausmės paskirties ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę.

Kaip jau minėta, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tuomet, kai nustatoma, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo V. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, ji atitinka BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, todėl švelninti ją nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad V. S. praeityje teistas 2 kartus už tyčinius nusikaltimus, skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytas tyčines nusikalstamas veikas padarė neišnykus ankstesniam teistumui už tyčinius nusikaltimus, be to, nusikalto tik išėjęs iš pataisos namų atlikus laisvės atėmimo bausmę, konstatuotina, jog nuteistasis nedaro tinkamų išvadų dėl savo elgesio, nenori paklusti visuotinai privalomoms elgesio taisyklėms, toliau linkęs nesilaikyti teisės normų, nusikalsti. Be to, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, V. S. buvo charakterizuojamas neigiamai, ne kartą baustas drausminėmis nuobaudomis už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus, tame tarpe ir narkotinių medžiagų vartojimą. Taigi nagrinėjamu atveju švelnesnėmis bausmėmis BK 41 str. įtvirtinti bausmės tikslai negali būti pasiekti ir jam pagrįstai skirtos mažesnės nei sankcijose numatytų bausmių vidurkis laisvės atėmimo bausmės (už BK 260 str. 1 d. – 4 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, už BK 260 str. 2 d. – 8 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė). Kolegijos nuomone, byloje nustatytomis aplinkybėmis paskirtos laisvės atėmimo bausmės yra teisingos ir atitinkančios bausmės paskirtį. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmė pagrįstai subendrintos tarpusavyje prie griežtesnės bausmė pridedant švelnesnę ir subendrinta bausmė V. S. paskirta - 10 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Apylinkės teismas pagrįstai taikė BK 64¹str. nuostatas ir sumažino paskirtą subendrintą bausmę trečdaliu, kadangi, kaip matyti iš bylos medžiagos, V. S. prisipažino kaltu padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamojoje byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl nuteistojo atžvilgiu buvo pagrindas taikyti BK 64¹ str. nuostatas.

Dėl apelianto argumento, kad jis šiuo metu nežmoniškomis sąlygomis yra laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje kalėjime, todėl jam turėtų būti švelninama bausmė, pažymėtina, kad nors laisvės atėmimas kelia didelių nepatogumų ir apribojimų, tačiau bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir vis dėlto pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, tame tarpe ir tikimybę būti nubaustas laisvės atėmimu, o vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik kad bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

Dėl V. S. apeliacinio skundo argumento, kas teismas nepagrįstai nurodė, jog psichotropines medžiagas jis įsigijo iš M. M., nors tokio asmens jis nepažįsta, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kaip matyti iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro duomenimis dėl sutapimo DNR registre buvo nustatyta, kad biologiniai pėdsakai yra asmens, kurio duomenys DNR registre sutapo su M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) duomenimis, todėl apylinkės teismas nuosprendyje pagrįstai nurodė, kad V. S. psichotropines medžiagas jis įsigijo iš M. M.. Nors apeliantas skunde taip pat nurodo, kad teismas tinkamai neįvertino tos aplinkybės, kad Marijampolės pataisos namuose rastame kanapių paketėlyje nebuvo rasta nuteistojo V. S. DNR ir pirštu antspaudų, tačiau, nuteistojo V. S. kaltė įrodyta jo paties visišku prisipažinimu bei kitais BPK 273 str., 291 str. tvarka ištirtais liudytojų parodymais ir rašytiniais įrodymais. Kaip jau buvo minėta, esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuota, kad nuteistajam V. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė tikrai nėra per griežta ar aiškiai neteisinga, priešingai, ji proporcinga nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančioms aplinkybėms bei jo pavojingumui, ir todėl yra tinkamai individualizuota. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo keisti nuteistojo V. S. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba apeliacinės instancijos teismui pateikė pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam V. S. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Iš pažymos matyti, kad V. S. paskirtas gynėja advokatė Regina Atkočaitienė ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 23,16 Eur. BPK 322 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš V. S. neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

V. S. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su būtinu gynėjo dalyvavimu apeliacinės instancijos teisme, iš nuteistojo V. S. nepriteisti.