Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Darius Kantaravičius, sekretoriaujant Jurgitai Ilevičiūtei, dalyvaujant traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui M. N., jo atstovui advokatui Raimundui Gargasui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo M. N., a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvio, LR piliečio, nebausto administracine tvarka, vedusio, dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. N. 2015-09-30 d. 21.50 val. Respublikos gatve, Kėdainiuose, vairavo jam priklausantį automobilį „Opel Vectra C Signum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (įvertinus paklaidą nustatytas 2,4035 promilių girtumas). Tuo M. N. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d.

M. N. teismo posėdyje kaltu neprisipažino ir parodė, kad namuose su bendradarbiu V. P. gėrė alkoholinius gėrimus. Jų pritrūkus paprašė žmonos D. N. pavežti iki parduotuvės jų nusipirkti dar. Palikę mažametį 6 metų sūnų vieną namuose, visi trise nuvažiavo į už kilometro esančią „Norfos“ parduotuvę. M. N. automobilį „Opel Vectra“ vairavo vairuotojo pažymėjimą turinti žmona, M. N. sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, o gale buvo V. P.. Respublikos gatve, Kėdainiuose, privažiavus prie parduotuvės „Norfa“, žmona su V. P. išlipo iš automobilio ir į ją nuėjo, o M. N. liko automobilio viduje. Matė, kaip iš paskos atvažiuoja kitas liudytojo E. V. vairuojamas automobilis. Šiam privažiavus arčiau, M. N. iš savo automobilio išlipo per vairuotojo pusę, nes dėl įlenkimo automobilio priekinės keleivio pusės durelės negalėjo atsidaryti. Su tokiu defektu M. N. šį automobilį neseniai buvo įsigijęs pagal rašytinę pirkimo pardavimo sutartį, tačiau joje nebuvo aptarti automobilio defektai. M. N. automobilio nedraudė ir Kasko draudimu, jo darbo reikmėms nenaudojo. Pro vairuotojo pusę išlipęs iš savo automobilio, M. N. priėjo prie liudytojo E. V. ir paklausė, kodėl šis jį persekioja. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kuriems E. V. paaiškino, kad automobilį neblaivus vairavo M. N..

Liudytojas E. V. teisme parodė, kad 2015-09-30 apie 22 val. važiavo Respublikos gatve, Kėdainiuose, garažų link. Pastebėjo priešais važiuojantį automobilį „Opel Vectra“ su temdintais stiklais, kurio vairuotojas sukėlė įtarimų dėl girtumo, o būtent. Automobilis „Opel Vectra“ Respublikos gatvėje keistai manevravo, sustojo ant važiuojamosios kelio dalies, vėliau pajudėjo ir vėl sustojo viduryje gatvės ant skiriamosios eismo vidurio juostos, tada vėl pradėjo važiuoti ir sustojo parduotuvės „Norfa“ aikštelėje prie pat įėjimo į parduotuvę. Iš paskos važiuodamas liudytojas E. V. tuo metu skambino Kėdainių r. PK budėtojui pranešdamas apie įvykį ir savo įtarimą dėl girto vairuotojo, tačiau bekalbant liudytojui iš rankų iškrito mobilusis telefonas. Jį suradęs ir vėl pakėlęs akis, liudytojas matė, kaip nuo sustojusio automobilio „Opel Vectra“ dešinės keleivio pusės į parduotuvę „Norfa“ greitu žingsniu nuėjo vyriškis, o iš automobilio vairuotojo pusės išlipo M. N.. Šis priėjo prie liudytojo ir paklausė, kodėl yra persekiojamas. Liudytojas M. N. paklausė, kodėl šis neblaivus vairuoja. Tas atsakė, kad nevairuoja. Netrukus iš parduotuvės „Norfa“ išėjo M. N. žmona, tačiau jos liudytojas nematė išlipančios iš automobilio „Opel Vectra“. Liudytojas pastebėjo, kad M. N. automobilio „Opel Vectra“ galinis dešinės pusės sparnas ir galinės dešinės pusės durelės yra įlenktos ir įbrėžtos, atsilupę dažai, o mechaninių pažeidimų ant priekinių dešinės pusės keleivio durelių liudytojas nematė. Pokalbis tarp liudytojo E. V. ir M. N. bei vėliau iš parduotuvės atėjusių jo žmonos ir draugo vyko lauke prie automobilių. Kai atvyko policijos pareigūnai, liudytojas iš „Norfa“ aukštelės išvažiavo. Todėl įvykio vietoje nematė, jog kas nors būtų įlipęs į automobilį „Opel Vectra“ pro priekines keleivio dešinės pusės dureles.

Liudytoja D. N., sutikusi liudyti, teisme parodė, kad 2015-09-30 vakare jai grįžus namo, jos sutuoktinis M. N. su bendradarbiu V. P. vartojo alkoholį. Šešerių metų sūnus M. liko pas liudytojos tėvus. M. N. ir V. P. paprašė, kad D. N. juos pavežtų. Liudytoja tai padaryti sutiko, nes norėjo V. P. pavežti iki jo namų. Vyro vardu registruotą automobilį „Opel Vectra Signum“ Respublikos gatve vairavo liudytoja D. N., jos vyras M. N. sėdėjo šalia priekyje, o V. P. gale. Pakeliui liudytoja vieną kartą sustojo, bandė V. P. išlaipinti namo, tačiau šis nelipo, prašė pavežti iki parduotuvės „Norfa“ nusipirkti dar alkoholio. Atvažiavusi prie parduotuvės „Norfa“, liudytoja sustojo prie pat įėjimo, ji pati išlipo iš automobilio ir nuėjo į parduotuvės vidų. Paskui ją išlipo ir V. P., o sutuoktinis M. N. liko sėdėti automobilio viduje. Kai liudytoja po 20 minučių grįžo, pamatė jau atvykusius policijos pareigūnus. Liudytoja teigė, kad vyras automobilį „Opel Vectra Signum“ įsigijo 2015 m. vasarą. Automobilis buvo nubrozdintas, visiškai nesidarinėjo dešinės pusės priekinės ir galinės durelės.

Liudytojas V. P. teisme parodė, kad su M. N. nuo 2015-10-02 yra bendradarbiai. 2015-09-30 vakare kartu su juo M. N. namuose vartojo alkoholinius gėrimus. Grįžus žmonai, liudytojas paprašė jos pavežti namo. Bevažiuojant Respublikos gatve, liudytojas paprašė nuvežti iki parduotuvės „Norfa“ dar nusipirkti alkoholio. Automobilį vairavo M. N. žmona D. N., liudytojas sėdėjo automobilio gale, M. N. – priekinėje keleivio sėdynėje. Prie namų M. N. į automobilį įlipo pro kairės pusės galines dureles ir perlipo į priekinę keleivio sėdynę, nes automobilio dešinės pusės priekinės durelės nesidarinėjo. Liudytojas įlenkimų ant automobilio kėbulo nematė. Liudytojo aiškinimu, jį M. N. anksčiau iki įvykio yra parvežęs namo, nes liudytojas nevairuojantis. Liudytojas yra įlipęs ir pro keleivio dešinės pusės automobilio dureles, bet gal painiojasi. M. N. žmona vairavo Respublikos gatve ir atvyko į parduotuvės „Norfa“ aikštelę. Nepamena, ar pakeliui buvo sustojusi gatvėje. Liudytojas išlipo iš automobilio pro galines kairės pusės dureles, o žmona pro priekines vairuotojo pusės dureles ir abu nuėjo į parduotuvę. M. N. liko sėdėti automobilyje. Liudytojui po 10 min. grįžus atgal, pamatė atvykusius policijos pareigūnus ir nuėjo.

Iš M. P. rašytinio paaiškinimo bei jo pagrindu policijos pareigūnės tarnybinio pranešimo matyti, kad M. P. pažįstamas M. N. 2015-11-04 jam taisyti atvarė automobilį „Opel Vectra C Signum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šiuo metu durelių atidarymo mechanizmai išardyti, atliekami kėbulo remonto darbai, nes reikėjo taisyti automobilio dešinės pusės priekines ir galines dureles. Iki remonto pradžios dėl mechaninių pažeidimų visiškai nesidarinėjo dešinės pusės galinės durelės, o priekinės durelės darinėjosi laikant durų užraktą ir tuo pačiu traukiant durelių rankeną. Nežinant šio priekinių dešinės pusės durelių atidarymo būdo, kitaip jų atidaryti nebuvo galima (b.l. 44-48).

Iš eismo įvykių registro seka, kad laikotarpiu nuo 2015-07-16 iki 2015-09-30, t.y. kuomet M. N. buvo automobilio „Opel Vectra C Signum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininku, šis automobilis nebuvo patekęs į eismo įvykius (b.l. 50).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Nors M. N. savo kaltę neigė, paaiškindamas, kad jis kaltinime nurodytu metu ir vietoje savo automobilio „Opel Vectra C Signum“ nevairavo, teismas jo parodymais netiki. Liudytojas E. V. nuosekliai policijos pareigūnui rašytiniame paaiškinime (b.l. 7) ir teisme parodė, kad iš sustojusio automobilio „Opel Vectra“ vairuotojo pusės išlipo būtent M. N., o iš keleivio pusės išlipo kitas vyriškis, kuris nėjo į parduotuvę „Norfa“. Teismo neįtikino ir ta traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens parodymų versija, kad jis galėjo išlipti tik pro vairuotojo pusės automobilio dureles, nes priekinės keleivio dešinės pusės durelės buvo pažeistos ir nesidarinėjo. Iš automobilio remonto darbus atliekančio M. P. paaiškinimo, policijos pareigūnės tarnybinio pranešimo ir automobilio apžiūros akto seka, kad dešinės pusės priekinės automobilio durelės darinėjosi laikant durų užraktą ir tuo pačiu traukiant durelių rankeną. Šį ypatingą jų atidarymo būdą automobilio savininkas M. N. puikiai žinojo ir juo būtų galėjęs pasinaudoti įvykio metu, jeigu būtų sėdėjęs ne vairuotojo, o keleivio vietoje. Be to, liudytojas V. P. teisme pripažino, kad jį M. N. savo automobilio kelis kartus yra pavežėjęs namo, ir liudytojas į M. N. automobilį vieną kartą yra įlipęs bei išlipęs ir pro dešinės pusės priekines keleivio dureles. Liudytojas E. V. teisme parodė, kad įvykio metu matė įlenkimą ir įbrėžimus tik ant automobilio „Opel Vectra Signum“ dešinės pusės galinio sparno ir galinių durelių, tačiau ant dešinės pusės priekinių keleivio durelių tokių pažeidimų nebuvo. Iš šių įrodymų visumos teismas vertina, kad jeigu M. N. būtų sėdėjęs ne už vairo, o priekinėje keleivio vietoje, jam nebūtų kilę jokių kliūčių išlipti būtent pro keleivio dešinės pusės priekines dureles. Be to, liudytojo E. V. parodymais nustatytos automobilio „Opel Vectra Signum“ keisto manevravimo vairuojant Respublikos gatve aplinkybės (automobilis du kartus sustojo viduryje gatvės ir vėl ėmė važiuoti, šonu sustojo prie parduotuvės „Norfa“) rodo, kad tokius manevrus galėjo atlikti tik arti sunkaus girtumo laipsnio apsvaigęs vairuotojas. Tuo tarpu vairuotojo pažymėjimą ir virš 2 metų vairavimo stažą turinti M. N. žmona D. N., būdama blaivi, esant neintensyviam eismui ir nakties metu, tokių ekstraordinarinių vairavimo manevrų atlikti nebūtų sugebėjusi. Taigi byloje esančių įrodymų visuma yra pakankama konstatuoti, kad ATP protokole nurodytu metu ir vietoje M. N. automobilį vairavo būtent M. N., o ne kitas asmuo. Teismas netiki M. N. žmonos D. N. ir draugo bei bendradarbio V. P. parodymais, nes jie suinteresuoti bylos baigtimi ir siekiu M. N. duoti naudingus parodymus. Tuo tarpu liudytojas E. V. su M. N. nėra susijęs jokiais socialiniais ryšiais, jis buvo atsitiktinis įvykio stebėtojas, kuris iš pilietinės priedermės policijai pranešė apie įvykį. Todėl teismas jo parodymus laiko objektyviais ir jais tiki.

Asmens blaivumo testu Nr. 1431 M. N. nustatytas sunkus girtumo laipsnis (2,53 promilių) (b.l. 5). Pačiame ATP protokole nurodyta, kad alkoholio matuoklis „Lion alcolmeter 500“, serijos Nr. 18904, turi 5 procentų paklaidą. Pagal ATPK 126 straipsnio pastabą, nustatant neblaivumą alkoholio matuokliu, turi būti įvertinta šio matavimo prietaiso paklaida. Teismas, įvertinęs šio prietaiso 5 procentų paklaidą, konstatuoja, kad M. N. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis 2,4035 promilės neblaivumo laipsnis ir tuo patikslina ATP protokole nurodytą kaltinimą.

Įstatymas už transporto priemonės vairavimą neblaiviam, kaip nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, numato administracines nuobaudas – baudą vairuotojams nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų. Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų (ATPK 30 str.). Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Nagrinėjamoje byloje parinkdamas nuobaudų rūšį ir dydį teismas atsižvelgia į teisės pažeidimo pobūdį (administracinis teisės pažeidimas transporte), pažeidėjo asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad pažeidimas buvo tyčinis, nes pažeidėjas suprato savo veiksmų esmę ir veikė sąmoningai tyčia, taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad pažeidėjas akivaizdžiai nepaisė Kelių eismo taisyklių, buvo abejingas kitų eismo dalyvių ir savo paties saugumui, turtui. M. N. asmenybė vertinama kaip nelinkusi sistemingai pažeisti nustatytas elgesio normas, nes jis praeityje nors ir buvo teistas bei baustas už KET pažeidimus, tačiau teistumas ir baustumas išnykę, jis turi šeimą, dirba. Teismo įsitikinimu, dėl padaryto pačio grubiausio KET pažeidimo, M. N. asmenybės ir kitų išvardintų aplinkybių pažeidėjui skirtinos artimos vidurkiui inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos – bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, nes nagrinėjamoje byloje M. N. paskyrus tik minimalią baudą ir minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą būtų paminti administracinės nuobaudos tikslai, sumenkintas pažeidėjo asmens bei jo padaryto pažeidimo pavojingumas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

M. N. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 126 str. 4 d., ir už tai jam paskirti 723,00 (septynių šimtų dvidešimt trijų) EUR baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vairuotojo pažymėjimą laikyti atimtu nuo nutarimo priėmimo dienos, t. y. nuo 2015 m. gruodžio 1 d.

Nutarimo vykdymą pavesti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.