Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. R. vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, o būtent: 2025 m. rugpjūčio 10 d., apie 20 val. 50 min., Nepriklausomybės g., Šalčininkų m., Šalčininkų sen., Šalčininkų r. sav., policijos pareigūnų sustabdytas vairuojantis jam priklausančią motorinę transporto priemonę ,,VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vengė neblaivumo patikrinimo, kai 2025 m. rugpjūčio 10 d., 22 val. 11 min., neblaivumo nustatymo aktu jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai (iš burnos sklido alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai), t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis A. R. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir kiti įrodymai nebūtų tiriami. Parodė, kad buvo pas merginą, susipyko. Buvo stresinėje situacijoje ir išgėrė apie litrą alaus. Nepagalvojęs apie pasekmes, sėdo į automobilį ir važiavo namo. Jį sustabdė policija. Buvo bekontaktinis patikrinimas, parodė, kad yra alkoholio. Atsisakė pūsti, nes nepasitiki alkotesterių parodymais. Norėjo, kad būtų tiksliau nustatyta, todėl paprašė važiuoti priduoti kraują į Šalčininkų ligoninę, pareigūnai sutiko ir jie nuvažiavo. Ligoninėje paėmė kraujo, gydytojas užpildė dokumentus. Kraują pridavė, buvo nustatyta 2,13 promilių. Labai gailisi dėl savo veiksmų. Nėra baustas. Teisė vairuoti jam nebuvo atimta, nėra baustas už vairavimą esant neblaiviam. Vairavimo stažas yra 15 metų. (Duomenys neskelbtini) dirba 15 metų, darbovietėje griežtai žiūrima į teistumą. Administracine tvarka baustas už greitį, vairavo neturėdamas draudimą. Tai buvo pirmas kartas. Draugė gyvena (duomenys neskelbtini), o jis – (duomenys neskelbtini) k. Tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apie 45–50 km atstumas. Savo poelgį vertina blogai, daugiau tai nepasikartos. Transporto priemonė registruota jo vardu. Ją įsigijo už 300 Eur. Pirko su defektu, reikėjo tvarkyti važiuoklę, pasitaisyti stabdžius. Mano, kad VšĮ „Emperkis“ nurodyta automobilio vertė per didelė, jis kainuoja mažiau. Norėtų, kad konfiskuotų transporto priemonę. Į darbą važiuoja automobiliu. Gyvena su tėvais. Jie abu yra neįgalūs. Tėvui dėl onkologinės ligos pašalintas skrandis, mama taip pat serga, blogai vaikšto, operuotas kojos kelis. Abu tėvai 40 proc. nedarbingi, neturi vairuotojo pažymėjimo. Jiems reikia važiuoti pas gydytojus, jis visada padėdavo, veždavo tėvus pas gydytojus į Vilnių, Šalčininkus. V. Z. yra jo sesuo. Sutinka, kad ji būtų laiduotoja. Jų santykiai yra geri, sesuo yra vyresnė, gyvena Šalčininkuose, jie dažnai bendrauja, nes yra sesers vaiko krikšto tėvas, klausytų jos. Sutinka dalyvauti programoje dėl alkoholio žalos.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. rugpjūčio 12 d. apklaustas A. R. parodė, kad 2025 m. rugpjūčio 10 d., būdamas namuose pas draugę (kurios nenori įvardyti) Jašiūnuose, susipyko su ja, ir iš pykčio bei streso išgėrė apie litrą alaus, tai buvo maždaug apie 20 val. 00 min. Tada išėjo į lauką, atsisėdo į jam priklausantį automobilį ,,VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (šį automobilį pirko 2025 m., maždaug prieš 3-4 mėnesius) ir važiavo namo. Važiuojantį Nepriklausomybės g., Šalčininkų mieste, jį sustabdė policijos ekipažas. Jis sustojo, policijos pareigūnai norėjo patikrinti alkoholio kiekio matuokliu blaivumą, tačiau jis atsisakė, paaiškindamas, kad nepasitiki alkotesteriu ir nori priduoti kraują. Policijos pareigūnai jį nušalino nuo transporto priemonės vairavimo ir pristatė į Šalčininkų rajono Pirminės sveikatos priežiūros centrą (toliau – ir PSPC) priduoti kraują blaivumui nustatyti. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi, tai įvyko dėl to, kad buvo stresinėje būklėje ir nepagalvojo apie pasekmes, labai dėl to apgailestauja. Vairavimas nesukėlė jokių pasekmių pašaliniams asmenims (b. l. 45-47).

Kaip galima laiduotoja teisiamajame posėdyje apklausta kaltinamojo sesuo V. Z. prašė atleisti A. R. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą. Nurodė, kad kaltinamasis yra jos brolis, su juo buvo kalbėta, kad pasielgė blogai. Pažada su juo kalbėtis ir toliau. Tiki, kad gali broliui daryti gerą įtaką. Turi šeimą, du vaikus, jis (kaltinamasis) gyvena su tėvais (duomenys neskelbtini) ir jiems daug padeda. Kaip brolis jis yra geras, labai darbštus. Nepagalvojęs padarė tokį dalyką. Su broliu bendrauja artimai. Brolis yra jos sūnaus krikšto tėvas. Tiki, kad jis suprato, jog blogai pasielgė. Mano, kad galės daryti jam teigiamą poveikį. Yra (duomenys neskelbtini) mokytoja. Dirba (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) mokyklose. Moka išklausyti, padėti, kalbėtis, yra komunikabili, draugiška. Po įvykio su broliu bendrauja kasdien. Nebuvo teista. Maždaug prieš 5 metus buvo bausta už naudojimąsi telefonu vairuojant. Yra reikli. Brolis jai pažadėjo elgtis tinkamai, reikalaus, kad jis laikytųsi pažado. Kai dirba (duomenys neskelbtini) mokykloje, trečiadieniais, penktadieniais visada užvažiuoja pas tėvus, su kuriais gyvena brolis, ir taip pat tėvus lanko savaitgaliais. Dėl užimtumo darbe ir šeimos pareigų ne visada galės nuvežti gydytojus. Abu tėvai yra neįgalūs ir nevairuoja, todėl juos reikia vežti pas gydytojus. Tėvas sirgo onkologine liga, jam pašalintas skrandis. Mama persirgo insultu, turi problemų su kojomis. Iki šiol tėvams daugiausiai padėjo brolis. Jai būtų sudėtinga kasdien tėvus kažkur nuvežti. Norėtų, kad teisė vairuoti broliui būtų atimta trumpesniam terminui. Jos sutuoktinis yra policijos pareigūnas, dirba (duomenys neskelbtini). Jis taip pat kalbėjo su broliu dėl įvykio.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos aplinkybės aiškios, kaltinamasis, gynėjas ir prokurorė sutiko, jog nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl vieno nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, BPK 291 straipsnio pagrindu paskelbus byloje esančius dokumentus.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

2025 m. rugpjūčio 10 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK Šalčininkų r. PK) Reagavimo skyriaus tyrėjo Andrejaus Marmyšo (Andrej Marmyš) tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad 2025 m. rugpjūčio 10 d., apie 20 val. 50 min., Šalčininkų r., Šalčininkų m., Nepriklausomybės g., A. R. vairavo automobilį ,,VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neblaivus. Tikrintis blaivumą atsisakė. Automobilis uždarytas į saugomąją aikštelę (b. l. 4-7).

2025 m. rugpjūčio 11 d. Vilniaus AVPK Šalčininkų r. PK Reagavimo skyriaus tyrėjo Andrejaus Marmyšo tarnybinis pranešimas dėl neblaivaus vairuotojo, kuriame nurodyta, kad 2025 m. rugpjūčio 10 d., apie 20 val. 46 min., patruliuojant su vyr. patrule A. Januškiene, iš Vilniaus AVPK gavo pranešimą, kad Šalčininkų r., Tartoko k., nuo Eišiškių link Šalčininkų, važiuojant ties žiedu prieš plovyklą pavojingai manevruodamas nuvažiavo automobilis ,,Passat“ (juodos sp.), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Praneša pravažiuojantis. Ekipažas V3053 (vyr. tyrėjai S. Sinkevičius ir S. Kubelevičiūtė) Šalčininkų m., Nepriklausomybės g., sustabdė pagal požymius automobilį ,,VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Tikrinimo metu prie jų prisijungė ekipažas A. Marmyšo ir A. Januškienė. Automobilį vairavo A. R.. Patikrinus vairuotoją bekontakčiu alkotesteriu, jis parodė teigiamą rezultatą, tačiau A. R. patikrinti toliau blaivumą atsisakė, nes, anot jo, policijos alkotesteriai nepatikimi. A. R. sakė, kad prieš tris valandas išgėrė butelį alaus. A. R. požymiai atitiko neblaivaus žmogaus, kalba nerišli, judesiai nekoordinuoti, iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, mąstymas sutrikęs. A. R. buvo pasiūlyta priduoti kraujo mėginį, jis sutiko. Jis buvo pristatytas į Šalčininkų PSPC, kur buvo paimtas kraujo mėginys. Po to, įteikus jam šaukimą, jis buvo paleistas. Automobilis ,,VW Passat“ buvo perduotas į saugomąją aikštelę (b. l. 16).

2025 m. rugpjūčio 10 d. neblaivumo nustatymo aktas, kuriame užfiksuota, kad A. R. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, panaudotas bekontaktis alkoholio detektorius, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. A. R. su tikrinimo rezultatais sutiko, neblaivumo nustatymo akte pasirašė (b. l. 23-24).

2025 m. rugpjūčio 10 d. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas, kuriame užfiksuota, kad A. R. neblaivus, negali vairuoti. Aktą surašė gydytojas D. S. (b. l. 22).

2025 m. rugpjūčio 13 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje užfiksuota, kad A. R. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,13 proc. (promilės) etilo alkoholio (b. l. 21).

2025 m. rugpjūčio 10 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėtas automobilis ,,VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris stovi dešinėje kelio pusėje priekiu link Tartoko k. Automobilis apibraižytas. Automobilio viduje matomi statybiniai įrankiai bei tušti buteliai nuo alaus. Automobilis uždarytas į saugomą aikštelę (b. l. 11-15).

2025 m. rugpjūčio 10 d. Vilniaus AVPK Šalčininkų r. PK Reagavimo skyriaus tyrėjo Andrejaus Marmyšo priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas, iš kurio matyti, kad automobilis ,,VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nugabentas į aikštelę, esančią Sudervės g. 2e, Avižienių k., Vilniaus r. (b. l. 25-27).

Iš byloje esančio AB ,,Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „VW Passsat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), valdytojas – savininkas A. S. (A. S.), 2025 m. gegužės 7 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu 2025 m. birželio 24 d. automobilio pardavimas deklaruotas A. R., automobilio pardavimą deklaravęs asmuo E. Z. (b. l. 28-29).

Iš byloje esančios 2025 m. gegužės 7 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad 2025 m. gegužės 7 d. pardavėjas E. Z. automobilį ,,VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pardavė pirkėjui A. R., transporto priemonės kaina 300 Eur (b. l. 30).

Pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kaina Lietuvoje su PVM yra 2 650 Eur (b. l. 31).

2025 m. rugpjūčio 12 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos I. S. nutarimu automobilis „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), grąžintas savininkui A. R. (b. l. 37-38).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

BK 281¹ straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už kiekvienos iš šių alternatyvių veikų, kuri atitinka savarankišką nusikaltimo sudėtį, padarymą. Tai reiškia, kad teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už bet kurį iš trijų neblaivaus asmens pavojingą vairavimą apibrėžiančių ir tokios veikos nusikalstamumą nustatančių požymių: 1) kas vairavo transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas; 2) kas vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai; 3) kas vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, byloje privalo nustatyti ir pagrįsti įrodymais jos padarymo faktą.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vairuotojo neblaivumo patikrinimo vengimas – tai atvejai, kai dėl vairuotojo sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumą. Eismo dalyviai privalo paklusti teisėtiems tikrinančių pareigūnų reikalavimams patikrinti neblaivumą. Vengdamas neblaivumo patikrinimo, asmuo sąmoningais veiksmais išreiškia ar neveikimu pademonstruoja savo valią blaivumo nesitikrinti, nors jam pagal teisės aktų nustatytą tvarką buvo suteiktos galimybės tokį patikrinimą atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. sausio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-8-489/2025, 18 punktas).

Įvertinęs aukščiau išdėstytus duomenis, kurie vadovaujantis BPK 20 straipsniu pripažintini įrodymais, teismas konstatuoja, kad įrodymų visuma yra pakankama kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Kaltinamojo parodymai, policijos pareigūno tarnybiniai pranešimai, neblaivumo nustatymo aktas, medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas, specialisto išvada bei įvykio vietos apžiūros protokole fiksuoti duomenys, patvirtina, kad 2025 m. rugpjūčio 10 d., apie 20 val. 50 min., Nepriklausomybės g., Šalčininkų m., Šalčininkų sen., Šalčininkų r., A. R. policijos pareigūnų sustabdytas vairuojantis jam priklausančią motorinę transporto priemonę ,,VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vengė neblaivumo patikrinimo, kai 2025 m. rugpjūčio 10 d., 22 val. 11 min., neblaivumo nustatymo aktu jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai (iš burnos sklido alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai), jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Nustatyta, kad įvykio dieną A. R. vartojo alkoholį ir po to vairavo automobilį apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų, todėl kaltinamajam neturėjo kilti abejonių, kad jis negali vairuoti būdamas neblaivus. Suprasdamas, kad yra neblaivus ir neblaiviems asmenims draudžiama vairuoti motorines transporto priemones, vis tiek nusprendė vairuoti bei vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, o tai reiškia, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ir apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 2.3 papunktyje pateikta neblaivumo patikrinimo sąvoka, t. y. policijos pareigūnų veiksmai, kai metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus. Taisyklių 3 punkte nustatyta, kad policijos pareigūnai tikrina transporto priemonės vairuotoją, kuris įtariamas esantis neblaivus, o jeigu įtariamas neblaivumu vairuotojas dėl tikrinimo metu esamos savo būklės negali atlikti veiksmų dėl jo patikrinimo, pristato jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininę peržiūrą. Iš šių nuostatų matyti, kad, visų pirma, policijos pareigūnai tikrina vairuotoją tik specialiomis techninėmis priemonėmis, antra, jei vairuotojas dėl savo būklės negali atlikti veiksmų dėl jo patikrinimo, policijos pareigūnai pristato vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Nagrinėjamu atveju A. R. blaivumas nebuvo patikrintas ne dėl tikrinimo metu jo esamos būklės, o dėl jo sąmoningo sprendimo neleisti būti patikrintam, nes sustabdžius vairuotoją ir patikrinus bekontakčiu alkotesteriu, jis parodė teigiamą rezultatą, tačiau kaltinamasis pasitikrinti blaivumą atsisakė (alkoholio kiekio matuokliu jam nebuvo nustatytas neblaivumas), paaiškindamas, kad nepasitiki alkotesteriu ir nori duoti kraujo mėginį, todėl, jis buvo pristatytas į Šalčininkų PSPC, kur buvo paimtas kraujo mėginys ir nustatytas 2,13 promilės neblaivumas. Taigi, kaltinamojo gynėjo teiginiai, kad bekontakčio alkotesterio duomenys nėra visai tikslūs, kaltinamasis sutiko priduoti kraujo mėginį, kaltinimo esmei neturi teisinės reikšmės, nes nagrinėjamu atveju vengimu tikrintis neblaivumą laikytinas kaltinamojo atsisakymas leisti būti patikrinam policijos pareigūnų turimu alkotesteriu. Kitaip tariant, šiuo atveju teorinis sutikimas tikrintis neblaivumą sveikatos priežiūros įstaigoje vietoje patikrinimo alkotesteriu nepaneigia vengimo tikrintis neblaivumą fakto.

Pažymėtina ir tai, kad neblaivumas gydymo įstaigoje yra tikrinamas tik nesutinkant su atliktos alkoholio kiekio matuokliu neblaivumo patikros rezultatais. Sąmoningas atsisakymas tikrintis neblaivumą alkoholio kiekio matuokliu negali būti prilygintas situacijai, kai įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo tikrinimas objektyviai neįmanomas (Taisyklių 3 punktas, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 5-V-242 patvirtinto Policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašo 7 punktas), taigi tokiu atveju teisės aktai nenustato įpareigojimo atsisakiusį tikrintis neblaivumą asmenį pristatyti atlikti medicininės apžiūros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. sausio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-8-489/2025, 27 punktas). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas vertina, kad A. R. pareikštas kaltinimas yra tinkamai suformuluotas, todėl jo tikslinti kaltinamojo gynėjo prašyme nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, padarius baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą: 1) asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir; 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir; 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamu atveju A. R. padarė nusikalstamą veiką, kurią įstatymas priskiria prie nesunkių tyčinių nusikaltimų, anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas, baudos sumokėtos, dirba. Ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, o tai lengvina jo atsakomybę. Kaltinamasis pasižadėjo daugiau nenusikalsti ir nedaryti kitų įstatymų pažeidimų. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. R. asmenybę neigiamai apibūdinančių duomenų į bylą nepateikta, šiuo metu kaltinamasis dirba, darbovietėje bei seniūnijoje charakterizuojamas teigiamai, žala nepadaryta. Šių aplinkybių visuma sudaro pagrindą manyti, kad A. R. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas advokatas Janas Kučynskis pateikė teismui prašymą atleisti A. R. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti kaltinamąjį jo sesers V. Z. atsakomybei pagal laidavimą. Teisiamojo posėdžio metu V. Z. nurodė, kad santykiai su A. R. yra geri, juos sieja artimi ryšiai, teigė, jog jis suprato, jog blogai pasielgė. Mano, kad galės daryti broliui (kaltinamajam) teigiamą poveikį. Yra (duomenys neskelbtini) mokytoja, moka išklausyti, padėti, kalbėtis, yra komunikabili, draugiška. Po to įvykio su broliu bendrauja kasdien. Pažymėjo, kad A. R. jos klauso, pažadėjo jį teigiamai paveikti, mano, kad gali jam daryti teigiamą įtaką. Pagal bylos duomenis V. Z. yra neteista, nebausta administracine tvarka, dirba mokytoja dvejose mokyklose, charakterizuojama teigiamai. V. Z. palaiko nuolatinius ir artimus ryšius su broliu A. R.. Todėl, teismo vertinimu V. Z. verta teismo pasitikėjimo ir neabejotinai gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Taigi, nagrinėjamu atveju nustačius visas BK 40 straipsnio 2 dalies 1–3 punktuose numatytas sąlygas ir atsižvelgiant į teigiamą kaltinamojo asmenybę, A. R. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos V. Z. atsakomybei ir nustatant minimalų – vienerių metų laidavimo terminą be užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį, uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriamas kartu su bausme.

Vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad tas faktas, jog A. R. tyčia nepaisė transporto eismo saugumo reikalavimų, vairavo transporto priemonę žinodamas ir suprasdamas, kad yra neblaivus, t. y. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad buvo išgėręs apie litrą alaus, sudaro pagrindą išvadai, jog, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, A. R. būtina uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis).

Nustatant uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminą, be kita ko, atsižvelgtina į tai, kad, bylos duomenimis, A. R. kraujyje nustatyta mažiausia etilo alkoholio koncentracija – 2,13 promilės, vairuodamas transporto priemonę, kaltinamasis kėlė pavojų sau ir aplinkiniams. Taigi tai, kad nagrinėjamu atveju pavyko išvengti sunkesnių padarinių, tėra tik laimingas atsitiktinumas. Įvertinus minėtas aplinkybes, kaltinamajam nustatytinas 2 (dvejų) metų uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas, šio termino pradžią skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2025 m. rugpjūčio 12 d.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis ir jo gynėjas prašė teisę vairuoti transporto priemones uždrausti įstatymo numatytam minimaliam – 1 metų terminui, argumentuojant tuo, kad nėra kam vežti tėvus į gydymo įstaigas, be to, be teisės vairuoti yra sunku susirasti darbą.

Šiame kontekste pažymėtina, kad neabejotina, jog teisės vairuoti transporto priemones laikinas netekimas sukels A. R. tam tikrų nepatogumų, tačiau aplinkybės, susijusios su šeimos poreikių tenkinimu, apsunkintu susisiekimu ir galimybe susirasti darbą, gyvenant užmiestyje, paprastai yra nustatomos daugumoje šios kategorijos baudžiamųjų bylų ir nėra laikytinos išskirtinėmis. Teismas pažymi ir tai, kad kaltinamasis aiškiai suvokė, jog specialiosios teisės vairuoti transporto priemones turėjimas yra reikalingas, tačiau atitinkamos aplinkybės nuo nusikalstamo veikimo nesulaikė bei neprivertė susimąstyti apie ateityje galinčias kilti neigiamas pasekmes. Šios bylos kontekste yra svarbus ir visuomenės interesas bei siekis užtikrinti, kad šiurkščius ir pavojingus Kelių eismo taisyklių pažeidimus darantiems asmenims kuo ilgiau būtų apribota teisė naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones bei uždrausta dalyvauti eisme, taip siekiant apsaugoti kitų asmenų turtą, sveikatą ir gyvybę, todėl skirti trumpesnį terminą teismas neturi teisinio pagrindo.

Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, tačiau to paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Pagal AB „Regitra“ duomenis transporto priemonės ,,VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojas – savininkas A. S., 2025 m. gegužės 7 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu 2025 m. birželio 24 d. automobilio pardavimas deklaruotas A. R., automobilio pardavimą deklaravęs asmuo E. Z. (b. l. 28-29), kuris 2025 m. gegužės 7 d. pirkimo – pardavimo pagrindu automobilį už 300 Eur pardavė A. R. (b. l. 30). Taigi, ,,VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas yra A. R.. Ginčo dėl šios aplinkybės byloje nekilo.

Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas. Tik nesant galimybės konfiskuoti turtą arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, teismas gali spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo. Nagrinėjamu atveju automobilis nėra paslėptas, sugadintas, išregistruotas iš valstybinių registrų ar būtų netinkamas dalyvauti eisme.

Kaltinamojo padaryta veika yra pavojinga, šiurkščiai pažeidžianti kelių transporto eismo saugumo taisykles, nes transporto priemonę jis vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, jam nustatytas neblaivumas ženkliai viršijo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą minimalią neblaivumo ribą (2,13 promilės). Pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis konfiskuotino automobilio vidutinė vertė kaina yra 2 650 Eur su PVM. 2025 m. gegužės 7 d. pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta transporto priemonės ,,VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įsigijimo kaina 300 Eur, tai teisiamojo posėdžio metu patvirtinimo ir kaltinamasis. Taigi, tiek vadovaujantis VšĮ „Emprekis“ duomenimis, tiek pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta transporto priemonės įsigijimo kaina, automobilio vertė nėra didelė, todėl teismui nekyla abejonių, kad jos konfiskavimas nepažeidžia teisingumo ir proporcingumo principų.

Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti kaltinamajam dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.

Prokurorė taip pat siūlė skirti dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos ar kitose programose ir kursuose (BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktas).

BK 72⁵ straipsnyje nustatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai.

Aptariamu atveju kaltinamasis A. R. nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio. Nors apklausos ir teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis tvirtino, kad nėra baustas už vairavimą esant neblaiviam, tai buvo pirmas kartas, buvo stresinėje būsenoje ir nepagalvojo apie pasekmes, tačiau šioje byloje nustatytos aplinkybės, kaltinamajam nustatytas apsvaigimas nuo alkoholio, o tai turėjo tiesioginės įtakos numatytos veikos padarymui, rodo, kad kaltinamasis iš esmės negeba kontroliuoti alkoholio vartojimo. Teismas taip pat pažymi, kad aptariama baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nepriklausomai nuo to, ar asmuo vartoja psichiką veikiančias medžiagas ar jų nevartoja, ar turi priklausomybę nuo jų ar ne. Ši baudžiamojo poveikio priemonė nėra asmens priverstinis gydymas nuo alkoholio priklausomybės. Šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslai yra prevenciniai – informuoti asmenis apie alkoholio žalą, ugdyti teigiamus gyvenimo įgūdžius, pozityvias vertybines, nuostatas bei gebėjimus, stiprinančius atsparumą alkoholio vartojimui ir aplinkinių neigiamai įtakai. Duomenų, kad kaltinamasis savo iniciatyva būtų išklausę panašaus pobūdžio prevencijos programą, byloje nėra. Todėl vadovaujantis BK 72⁵ straipsniu, yra pagrindas skirti kaltinamajam ir baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, nustatant šiai pareigai įvykdyti 1 metų terminą, skaičiuojamą nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl kitų proceso klausimų

A. R. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumento paėmimas (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)), paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

2025 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu nuo 2025 m. rugpjūčio 12 d. iki 2026 m. vasario 12 d. imtinai, taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas A. S. vardu registruotai, tačiau A. R. priklausančiai transporto priemonei „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), paliekamas galioti iki šio nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

A. R. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti išdavusiai institucijai AB „Regitra“.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: skaitmeninę laikmeną (CD) su vaizdo ir garso įrašais, saugomą prie baudžiamosios bylos medžiagos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 299 straipsniais, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 – 308 straipsniais,

nusprendžia:

A. R. (A. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo, ir perduodant jį pagal laidavimą V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei vienerių metų terminui be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti A. R. (A. R.) baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. rugpjūčio 12 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1–3 dalimis, skirti A. R. (A. R.) baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 72⁵ straipsniu, A. R. (A. R.) skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose – ją įvykdant per 1 (vienerius) metus, terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. R. (A. R.) paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų paėmimą (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) – palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Šalčininkai) prokurorės Rasos Dabužinskaitės 2025 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu nuo 2025 m. rugpjūčio 12 d. iki 2026 m. vasario 12 d. imtinai, skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą A. R. turtui – automobiliui „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo dalyje dėl turto konfiskavimo dienos, o, įvykdžius, panaikinti.

A. R. (A. R.) vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti išdavusiai institucijai akcinei bendrovei „Regitra“.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: skaitmeninę laikmeną (CD) su vaizdo ir garso įrašais, saugomą prie baudžiamosios bylos medžiagos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Išaiškinti A. R. (A. R.), kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai V. Z., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.