- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-20
- Bylos Nr.
- 2A-214-730/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-02283-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Marius Dobrovolskis, Almantas Padvelskis
- Ieškovas
- R. P.
- Atsakovas
- D. V.
- Trečiasis asmuo
- V. J., D. G.
- Advokatai
- Jurijaus Stepanovoap
Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. 2A-214-730/2015
Teisėja Virgina Pankauskienė (Proceso Nr. 2-43-3-02283-2013-3)
2015 m. vasario 20 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mariaus Dobrovolskio, Almanto Padvelskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi ieškovo atstovo advokato Jurijaus Stepanovo apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovei D. V., tretiesiems asmenims V. J., D. G. dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ir žalos atlyginimo bei atsakovės D. V. priešieškinį ieškovui R. P. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės 6500 Lt žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal internete rastą skelbimą, jog atsakovė teikia iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą prekių pargabenimo paslaugas, žodžiu susitarė su atsakove, kad ji už užmokestį iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą pargabens kemperį „Samator" ir pristatys į Šilutę ieškovo seseriai L. P., kuri ir sumokės už pargabenimo paslaugą. Atsakovė D. V. kemperio pargabenimą pavedė tretiesiems asmenims V. J. ir D. G., kurie 2013-03-03 kemperį pargabeno nesaugiai, jį apdaužė ir sugadino, todėl ieškovo įgaliota L. P. atsisakė kemperį paimti ir sumokėti pinigus už jo pargabenimą. Už kemperį buvo sumokėjęs 1500 svarų sterlingų, arba 6500 litų. Kadangi dėl atsakovės kaltės kemperis buvo sugadintas, todėl jam padarytą 6500 Lt žalą privalo atlyginti atsakovė.
Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 1600 Lt už suteiktas paslaugas. Nurodė, kad su ieškovu žodžiu susitarė dėl ieškovui priklausančio kemperio pargabenimo iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą. Susitarė, kad už šią paslaugą ieškovas sumokės 1600 Lt, į šią sumą įskaičiavus draudimo, kelto, kelių mokesčius. Susisiekusi su Jungtinėje Karalystėje tuo metu buvusiu D. G. paprašė jo pargabenti minėtą kemperį, ką šis ir padarė. Teigė, kad nėra nei jos, nei trečiųjų asmenų kaltės dėl atsiradusių įtrūkimų kemperyje. Ieškovas pirko naudotą, apie 1988 metų gamybos kemperį iš stovėjimo aikštelės, kuris nežinia kiek laiko buvo veikiamas oro sąlygų, todėl kemperis sulūžo ne dėl jos ir trečiųjų asmenų kaltės.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2014-09-25 sprendimu ieškinį atmetė. Priešieškinį patenkino. Priteisė iš R. P. 1600 Lt skolą už suteiktas paslaugas ir 1594 Lt bylinėjimosi išlaidų D. V. naudai bei 35,60 Lt pašto išlaidų valstybės naudai. Nurodė, kad pareiga įrodyti turtinę žalą dėl tariamo pažeidimo tenka ieškovui. Šis privalo pateikti dokumentus, įrodančius ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį. Ieškovui tenka pareiga įrodyti ne tik atsakovo kaltę, bet jis privalo įrodyti atsakovo neteisėtų veiksmų, nuostolių ir priežastinio ryšio buvimą, tačiau tokių įrodymų ieškovas teismui nepateikė. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų visumos, todėl ieškovo argumentai nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovui padaryta būtent 6500 Lt dydžio žala. Pažymėjo, kad ieškovas ir jo atstovas neginčijo susidariusios skolos už kemperio pargabenimą fakto, tačiau atsisakė sumokėti atsakovei skolą remiantis ta aplinkybe, jog tarp šalių kilo ginčas dėl nuostolių atlyginimo. Teismas motyvuodamas tuo, kad atsakovė savo prievolę ieškovui įvykdė, tačiau negavo apmokėjimo už paslaugas, sprendė, kad ieškovas nepagrįstai sustabdė įsipareigojimų vykdymą ir tinkamai nevykdė paslaugų teikimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, todėl iš ieškovo atsakovei priteisė 1600 Lt skolą už atliktas paslaugas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovo atstovas prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-09-25 sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais.
Teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, be to, egzistuoja absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai. Dėl nenustatytų reikšmingų aplinkybių teismas netinkamai kvalifikavo teisinį santykį ir klaidingai nustatė teiktų paslaugų pobūdį.Šio teisminio ginčo atveju, esant krovinio gabenimo paslaugų teikimui negalėjo būti taikomos CK 6.716 straipsnio nuostatos. Teismas privalėjo taikyti CPK 300 straipsnio nuostatas, sustabdyti bylą ir atskirąja nutartimi perduoti bylą ikiteisminiam tyrimui.Teismas nepagrįstai tenkino priešieškinį, nors atsakovas neįrodė priešieškinio pagrindo.Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė teikė krovinio pervežimo paslaugas ar krovinio ekspedijavimo paslaugas, kurias reglamentuoja specialios materialinės teisės normos. Į bylą neįtrauktas S. P., kuriam turėjo būti perduotas krovinys.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovas į bylą nepateikė įrodymų dėl atsakovės ir trečiųjų asmenų kaltės dėl kemperio sugadinimo. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad tarp šalių buvo susiklostę vežimo ar krovinių ekspedicijos santykiai, teismui pritaikius CK 6.716 straipsnį buvo teisingai taikytos teisės normos. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, kad kemperis jau daugiau nei 1,5 metų negrąžinamas ieškovui, yra byloje duomenys, kur ieškovas teigia, kad jis kemperio nebenori, pageidauja, kad jį pasiliktų atsakovė, o jam sumokėtų 6500 Lt. Ieškovui buvo sudarytos visos galimybės naudotis rungimosi principu, teikti į bylą įrodymus, prašyti į bylą įtraukti kitus asmenis. Apelianto nurodyti procesinės teisės normų pažeidimai yra nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovo ieškinys dėl 6500 Lt žalos atlyginimo atmestas ir tenkintas atsakovės priešieškinis, kuriuo iš ieškovo priteista 1600 Lt skola už suteiktas paslaugas. Pirmosios instancijos teismas sprendimą motyvavo tuo, kad ieškovas neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų. Pirmosios instancijos teismas tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius kildino iš paslaugų sutarties, su šiuo teisinių santykių kvalifikavimu apeliantas nesutinka, nurodo, kad atsakovė krovinį galėjo gabenti kaip vežėjas ar ekspeditorius.
Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apelianto apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama teismo pareiga tinkamai kvalifikuoti nagrinėjamus teisinius santykius. Teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymų nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto. Teisinė kvalifikacija nėra savitikslė, neskirta vien tik atitinkamų teisės normų pritaikymui; jos tikslas – identifikuoti teisinius santykius, tam, kad ginčas būtų išspręstas taikant būtent konkrečius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2008; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2012 , kt.).
Nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė sudarė žodinę sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo ieškovui iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą pargabenti kemperį (namelį-priekabą), o ieškovas įsipareigojo už šias paslaugas sumokėti atsakovei 1600 Lt dydžio atlygį. Atsakovė kemperio pargabenimą pavedė tretiesiems asmenims. 2013-03-03 tretieji asmenys kempterį pargabeno, tačiau ieškovo įgaliotas asmuo L. P. atsisakė kemperį priimti ir sumokėti ieškovo ir atsakovės sutartą mokestį už kemperio pargabenimą, kadangi kemperis buvo apgadintas.
Teisėjų kolegijos vertinimu, esant nurodytoms aplinkybėms, tarp šalių buvo sudaryta krovinio vežimo sutartis ir susiklostė krovinio vežimo teisiniai santykiai, taigi pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad tarp šalių susiklostė atlygintinių paslaugų teikimo teisiniai santykiai, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 330 straipsnis).
Pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį (CK 6.808 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.820 straipsnį vežėjas atsako už krovinio ar bagažo neišsaugojimą (praradimą, trūkumą, sužalojimą) po krovinio ar bagažo priėmimo iki jų išdavimo gavėjui ar kitam įgaliotam asmeniui, jeigu neįrodo, kad krovinys ar bagažas buvo visiškai ar iš dalies prarastas ar sužalotas dėl aplinkybių, kurių vežėjas negalėjo išvengti ir kurių pašalinimas nuo jo nepriklauso. Už žalą, padarytą dėl krovinio ar bagažo praradimo, trūkumo ar sužalojimo, vežėjo atsakomybės dydį nustato vežimo sutartis ar įstatymas. Vežėjas taip pat privalo grąžinti siuntėjui (gavėjui) krovinio, bagažo vežimo užmokestį, jeigu jis krovinio ar bagažo neišsaugojo ir jeigu vežimo mokestis nėra įskaitomas į krovinio ar bagažo vertę. Vežėjo vienašališkai surašyti dokumentai apie krovinio ar bagažo neišsaugojimo ar sužalojimo priežastis gali būti ginčijami teismo tvarka ir turi būti vertinami teismo kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, patvirtinančiais vežėjo atsakomybės pagrindus. Pagal Kelių transporto kodekso 46 straipsnio 2 dalį jeigu krovinys ar bagažas nebuvo įvertinti ir už juos apmokėta, tai už padarytą žalą vežėjas atsako taip: už jų praradimą ar jų trūkumą – prarasto ar trūkstamo turto verte, už sužalojimą – tokia suma, kokia sumažėjo krovinio ar bagažo vertė.
Kaip nustatyta, byloje nebuvo ginčo, kad krovinys, tai yra, kemperis, buvo sugadintas vežimo metu, tai yra, po krovinio priėmimo, todėl turėjo būti sprendžiamas atsakovės atsakomybės klausimas, išsiaiškinta dėl kokių priežasčių įtrūko kemperis, ar jis sugadintas visiškai nepataisomai, šioms aplinkybėms išsiaiškinti pirmosios instancijos teismas, siekdamas atskleisti bylos esmę, nesiūlė šalims apsispręsti dėl ekspertizės skyrimo (CPK 212 straipsnis).
Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatas, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, taigi nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiga įrodyti turtinę žalą dėl neteisėtų veiksmų tenka ieškovui (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamas teismo sprendimas turi reikšmės S. P. teisėms, todėl jis į bylą turėjo būti įtrauktas trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, nes ieškovo teigimu, krovinys, tai yra kemperis, buvo skirtas ir turėjo būti perduotas S. P.. Tačiau byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad pinigus už kemperį buvo sumokėjęs S. P. ir kad kemperis turėjo būti perduotas būtent jam, taigi pirmosios instancijos teismas turi pareigą šias aplinkybes išsiaiškinti ir spręsti klausimą dėl S. P. procesinės padėties byloje. Taip pat byloje yra duomenys, kad transportuojant kemperį iš Anglijos į Lietuvą, jis buvo apdraustas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi (b. l. 48, 51), todėl nagrinėjant bylą iš naujo spręstinas klausimas ir dėl draudimo bendrovės procesinės padėties byloje.
CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 259, 263 straipsniai). Laikydamasis šių civilinio proceso įstatymo nuostatų, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą turi visapusiškai nustatyti ir įvertinti visas aplinkybes, kuriomis šalys įrodinėja reikalavimus, teikia atsikirtimus ir sprendimo motyvuojamojoje dalyje atsakyti į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus.
Kadangi faktinės bylos aplinkybės dėl ieškovui padarytos žalos fakto ir dydžio yra teisiškai reikšmingos, sprendžiant dėl atsakovės veiksmų kvalifikavimo kaip neteisėtų, tai, tinkamai neišnagrinėjus ir nenustačius ieškovui padarytos žalos fakto ir dydžio, nėra galimybės spręsti ir dėl atsakovės, veiksmų (ne)teisėtumo, taip pat dėl žalos ir atitinkamų veiksmų priežastinio ryšio bei atsakovės kaltės. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, vežėjas taip pat privalo grąžinti siuntėjui (gavėjui) krovinio vežimo užmokestį, jeigu jis krovinio neišsaugojo, todėl tik tinkamai išnagrinėjus aplinkybes dėl padarytos žalos fakto ir jos dydžio, yra galimybė išspręsti dėl atsakovės priešieškiniu reiškiamo reikalavimo priteisti vežimo užmokestį pagrįstumo. Visos šios aplinkybės yra glaudžiai tarpusavyje susijusios, todėl nustatinėtinos, tirtinos ir vertintinos kompleksiškai. Tuo pagrindu pripažįstamas nepagrįstu ir sprendimas dalyje dėl atsakovės priešieškinio.
Teisėjų kolegijos nuomone, ištyrus bylos duomenis, skundžiamą teismo sprendimą bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į šį skundą argumentus, yra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ir nenustatė svarbių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių, netinkamai kvalifikavo ginčo teisinius santykius, taigi neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad išvardytos priežastys yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 330 straipsnis ).
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų kaip neturinčių įtakos procesiniam bylos rezultatui teisėjų kolegija nepasisako.
Kadangi byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsni 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.