Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. Č. (I. Č.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. vasario 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste — ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį – 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda;

2) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. balandžio 15 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį – 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda, įpareigojant šią baudą sumokėti per vienerius metus ir šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Teismas, ištyręs byloje BPK nustatyta tvarka gautus duomenis ir įvertinęs jų leistinumą, patikimumą bei pakankamumą, konstatuoja, jog kaltinimas I. Č. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį yra įrodytas. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Byloje surinkti ir pirmiau aptarti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis I. Č. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Skoda Octavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas ir tuo jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Kaltinamasis I. Č. padarė baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, kadangi jis pats suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltinamasis teisiamas jau trečią kartą, prieš tai du kartus buvo teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, bausmių neatlikęs, turintis neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, todėl I. Č. pripažintinas recidyvistu ir tai laikoma kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 27 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis taip pat baustas administracine tvarka už šiurkštų KET pažeidimą, duomenų apie paskirtos nuobaudos įvykdymą byloje nėra. Kaltinamasis nedirba. Šioje byloje kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi. (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto būdamas recidyvistu.

Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant bausmės skyrimo bei individualizavimo klausimą, reikšminga tai, jog tokio pobūdžio nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė jau trečią kartą. Skiriant ankstesnes bausmes, teismas buvo patikėjęs kaltinamuoju ir siekė bausmės tikslų, taikydamas švelniausią bausmės rūšį, visgi I. Č. parodyto pasitikėjimo juo nepateisino. Šios aplinkybės charakterizuoja I. Č. kaip itin nedrausmingą asmenybę, kuri nelinkusi taisytis, nuolat daro teisės pažeidimus. Įvertinus visas nustatytas bei ištirtas šios bylos aplinkybes, kaltinamojo I. Č. nedrausmingą asmenybę, sprendžiama, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus įgyvendinta tik paskyrus šiam kaltinamajam prokurorės pasiūlytą baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – trumpalaikį laisvės atėmimą – areštą. Atsižvelgiant į pirmiau paminėtų kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių visumą, jam skirtina didesnė už vidurkį įstatyme numatyta arešto bausmė (BK 49 straipsnio 3 dalis, 61 straipsnio 2 dalis).

Papildomai pažymėtina, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų (BK 75 straipsnio 1 dalis). Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 5 dalis). Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismas ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-449-942/2016, 2K-194-942/2017). Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis ne kartą buvo teistas už analogiškas veikas – vairavimą esant neblaiviam, o nuo paskutinės nusikalstamos veikos padarymo iki šios bylos nagrinėjimo praėjo vos metai ir keli mėnesiai. Paskirtų bausmių už ankstesnius nusikaltimus nėra atlikęs. Pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad nors jam yra uždrausta vairuoti transporto priemones, tačiau jis nekritiškas šio draudimo atžvilgiu, mano, kad vairuoti transporto priemones ten kur neintensyvus judėjimas, jis turi galimybes ir tą daro, kitaip sudėtinga būtų spręsti buities problemas. Pripažįsta, kad turi (duomenys neskelbtini) vartojimui ir pats šios problemos išspręsti negali. Tai leidžia daryti išvadą, kad ankstesnės bausmės kaltinamojo nepaveikė, todėl jis ir ateityje gali padaryti analogiškas nusikalstamas veikas. Nors kaltinamasis nurodė, kad yra užsiregistravęs gydymuisi dėl (duomenys neskelbtini), tačiau duomenų, kad jis realiai pradėjo gydymą ar ėmėsi priemonių keisti gyvenimo būdą, byloje nėra. Priešingai, šios bylos aplinkybės patvirtina, jog kaltinamasis, būdamas itin smarkiai apsvaigęs (nustatyta 2,78 promilių etilo alkoholio koncentracija iškvėptame ore), vėl sąmoningai sėdo prie vairo ir sukėlė realų pavojų kitų asmenų sveikatai bei gyvybei.

Kaltinamasis prašė atidėti arešto bausmės vykdymą motyvuodamas, kad gyvena kartu su sugyventinės tėvu J. P., kuriam reikia pagalbos dėl sveikatos problemų, tačiau šios aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis ar tokio pobūdžio, kurios pašalintų bausmės atlikimo būtinybę. Atkreiptinas dėmesys, kad buitiniai ar šeiminiai sunkumai savaime nesudaro pagrindo atidėti paskirtos realios laisvės atėmimo ar arešto bausmės vykdymo, ypač tais atvejais, kai asmuo sistemingai daro naujas nusikalstamas veikas. Taip pat svarbu ir tai, kad kaltinamasis nėra šio asmens globėjas, šios pareigos yra priskirtos sugyventinei S. P. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog kaltinamojo resocializacija bei kiti bausmės tikslai yra galimi be realaus laisvės apribojimo, todėl I. Č. paskirtos bausmės – arešto – vykdymo atidėjimas pagal BK 75 straipsnio 1 dalį negalimas.

Nagrinėjant baudžiamąją bylą buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, I. Č. visiškai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64 ¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Pagal BK 64 straipsnio 1 dalį, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis (BK 64 straipsnio 2 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad I. Č. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. balandžio 15 d. baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį – 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda. Kaltinamasis baudžiamuoju įsakymu buvo įpareigotas įvykdyti bausmę, t. y. sumokėti baudą per 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, tai reiškia, kad baudą I. Č. turi sumokėti iki 2025 m. lapkričio 3 d. Iš bylos medžiagos matyti, kad duomenų apie baudos sumokėjimą nėra. Todėl I. Č. šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė visiško sudėjimo būdu subendrintina su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. balandžio 15 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Prokurorė siūlė paskirti kaltinamajam tris baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise, turto konfiskavimą bei dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programoje (BK 68, 72, 72⁵ straipsniai).

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. BK 42 straipsnio 6 dalis numato, jog padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių. Pažymėtina, jog uždraudimas naudotis specialia teise, <...>, turto konfiskavimas, <...> gali būti skiriami kartu su bausme. <...> (BK 67 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamasis I. Č. nagrinėjamą nusikaltimą įvykdė būdamas neblaivus ir naudodamasis specialia jam suteikta teise vairuoti kelių transporto priemones. Todėl šiam kaltinamajam gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 straipsnis). Pažymėtina, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šiuo atveju, sprendžiant šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, būtina įvertinti, jog kaltinamasis padarė su Kelių eismo taisyklių pažeidimu susijusią nusikalstamą veiką, kėlusią realų pavojų tiek jam pačiam, tiek šalia sėdėjusiam keleiviui, vairavo automobilį kai jam buvo nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis, neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones, todėl vertinant šioje byloje nustatytų aplinkybių visetą, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos bausmės paskirties įgyvendinimui būtina paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, o šios priemonės terminą nustatant 5 (penkeriems) metams.

Baudžiamasis įstatymas numato, jog turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis I. Č. dabar nagrinėjamą nusikaltimą įvykdė būdamas neblaivus ir vairuodamas jam pačiam nuosavybės teise priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį „Skoda Octavia“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Pagal formuojamą teismų praktiką panašiose bylose, I. Č. vairuotas automobilis „Skoda Octavia“ baudžiamojo įstatymo atžvilgiu yra laikomas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Tuo tarpu BK 72 straipsnio 2 dalis numato, jog konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, jog kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Visa tai reiškia, jog I. Č. vairuotas automobilis „Skoda Octavia“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini), kuriuo ir buvo padarytas dabar nagrinėjamas nusikaltimas, turi būti privalomai konfiskuojamas ir perduodamas valstybės nuosavybėn. Vertinant visas aktualias bylos aplinkybes, pagal kurias nustatyta, jog nusikalstamos veikos padarymo priemonė nuosavybės teise priklauso pačiam kaltinamajam, esant nustatytam imperatyviam įstatyminiam pagrindui dėl šios priemonės konfiskavimo ir nesant jokių kitų išskirtinių aplinkybių, prieštaraujančių proporcingumo principui, kaltinamajam I. Č. skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant jam priklausantį automobilį „Skoda Octavia“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini).

Pagal BK 72⁵ straipsnį, teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis I. Č. nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Teismas sprendžia, kad šio pobūdžio įpareigojimas yra tinkama ir proporcinga baudžiamojo poveikio priemonė, padedanti ne tik teigiamai paveikti kaltinamąjį, bet ir mažinti tikimybę, kad jis ateityje darys panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas. Dalyvavimas tokio pobūdžio programose padės kaltinamajam įgyti žinių apie alkoholio žalą, paskatins atsakingesnį elgesį ir palengvins jo reintegraciją į visuomenę.

Dėl procesinių prievartos priemonių taikymo bei kitų klausimų

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės 2025 m. liepos 9 d. nutarimu I. Č. turtui – keleiviniam automobiliui „Skoda Octavia“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuo 2025 m. liepos 9 d. iki 2025 m. rugsėjo 9 d. skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Atsižvelgiant į tai, jog minėtas automobilis konfiskuojamas ir perduodamas valstybės nuosavybėn, todėl šiuo metu taikoma procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį „Skoda Octavia“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), paliekama galioti iki šio automobilio faktinio perėmimo valstybės nuosavybėn (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

Bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei dokumentų paėmimas (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), kurios panaikintinos tik įsiteisėjus šiam teismo nuosprendžiui. Nuosprendžiui įsiteisėjus, I. Č. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) – grąžinti I. Č. (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 302 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 312 – 313 straipsniais,

nusprendžia:

I. Č. (I. Č.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, I. Č. (I. Č.) paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, I. Č. (I. Č.) paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. balandžio 15 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir skirti jam galutinę subendrintą bausmę – 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę ir 60 (šešiasdešimties) MGL (3 000 Eur) dydžio baudą, kuri vykdoma atskirai, įpareigojant I. Č. (I. Č.) šią baudą sumokėti per 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius nuo 2024 m. balandžio 15 d. teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Bauda turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų: (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801) per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti nuteistajam, kad jis, sumokėjęs baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, privalo teismo raštinei pateikti mokėjimo nurodymą patvirtinančius dokumentus. Įspėti nuteistąjį, kad nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio faktinio vykdymo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, I. Č. (I. Č.) pripažinti recidyvistu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti I. Č. (I. Č.) baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant jam 5 (penkerius) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, 6 dalimi, paskirti I. Č. (I. Č.) baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant kelių transporto priemonę – automobilį „Skoda Octavia“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis BK 72⁵ straipsniu, I. Č. (I. Č.), skirti baudžiamojo poveikio priemonę – per metus laiko nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės 2025 m. liepos 9 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį „Skoda Octavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), – palikti galioti iki šio automobilio faktinio perėmimo valstybės nuosavybėn.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti I. Č. (I. Č.) ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei dokumentų paėmimą. Nuosprendžiui įsiteisėjus, I. Č. (I. Č.) vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) – grąžinti I. Č. (I. Č.).

I. Č. (I. Č.) išaiškinti, kad nuteistasis ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo atvykti atlikti arešto bausmės, tai yra privaloma darbo dienomis, įstaigos darbo metu atvykti į Kauno kalėjimą ((duomenys neskelbtini)) atlikti arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma raštu arba elektroniniu paštu ((duomenys neskelbtini) telefonas (duomenys neskelbtini)) apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nenurodė laisvės atėmimo vietų įstaigai neatvykimo priežasčių, paiešką atlieka policija.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.