- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-06-14
- Bylos Nr.
- 1A-171-719/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01566-2015-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Meidus, Evaldas Vanagas
- Nuteistasis
- E. Ž., A. P.
- Kategorijos
Pranešėjas Artūras Ridikas Baudžiamoji byla Nr. 1A-171-719/2016
Teisėja Rita Bilevičienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01566-2015-9
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
2016 m. birželio 14 d.
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Artūro Ridiko (pranešėjas), teisėjų Valdo Meidaus ir Evaldo Vanago,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės K. Ulienės apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo: E. Ž. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį (L. Č. turto plėšimas) laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant jį bausmės metu tęsti mokslą; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu ši bausmė sumažinta 1/3 iki laisvės apribojimo 8 mėnesiams, įpareigojant E. Ž. bausmės metu tęsti mokslą; vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 2 dalimi E. Ž. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (E. V. turto plėšimas) ir šioje dalyje baudžiamoji byla buvo nutraukta.
Taip pat skundžiamu nuosprendžiu nuteistas A. P., tačiau nuosprendis šioje dalyje nebuvo apskųstas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. Ž., vadovaujantis BK 93 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje dėl to, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje su A. P., 2015 m. sausio 9 d., apie 17 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) bendrais veiksmais panaudoję fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją E. V. pagrobė bendros 639,45 euro vertės nukentėjusiosios turtą.
E. Ž. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje su A. P., 2015 m. vasario 7 d. apie 21 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrais veiksmais panaudoję fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją L. Č. pagrobė bendros 95,35 euro vertės nukentėjusiosios turtą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu prokurorė prašo panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria E. Ž. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį: E. Ž. pripažinti kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (E. V. turto plėšimas) ir nubausti jį laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant jį bausmės metu tęsti mokslą; E. Ž. pripažinti kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (L. Č. turto plėšimas) ir nubausti jį laisvės apribojimu 1 metams 8 mėnesiams, įpareigojant jį bausmės metu tęsti mokslą; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šias bausmės subendrinti ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 metams 4 mėnesiams, įpareigojant jį bausmės metu tęsti mokslą. Prokurorė dėsto apie atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį, apie teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, cituoja skundžiamą nuosprendį ir mano, kad spręsdamas E. Ž. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą apylinkės teismas netinkamai pritaikė įstatymą ir šį klausimą išsprendė neteisingai. Prokurorė teigia, kad E. Ž. padarė dvi nusikalstamas veikas, šios veikos viena kitos atžvilgiu yra pakartotinės, todėl apylinkės teismui nebuvo pagrindo pripažinti, kad nusikalstamą veiką prieš E. V. E. Ž. padarė pirmąkart ir atleisti E. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais bei 2 dalimi. Skiriant bausmę E. Ž. už abi nusikalstamas veikas prokurorė siūlo atsižvelgti į tai, kad jis padarė du tyčinius apysunkius nusikaltimus panaudojant fizinį smurtą, į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į tai, kad jis teisiamas pirmąkart, administracine tvarka nebaustas, mokosi, yra vienas iš klasės pirmūnų ir charakterizuojamas teigiamai, jo vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, jis atsiprašė nukentėjusiosios ir pastaroji jam atleido, jis yra našlaitis ir mano, kad sankcijoje numatytos bausmės skyrimas prieštarautų teisingumo principui, todėl vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi E. Ž. skirtina švelnesnė už įstatyme numatytos bausmės rūšis – laisvės apribojimas su įpareigojimais, padedančiais geriausiai pasiekti bausmei keliamus tikslus.
Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, o gynėja – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Prokurorė apeliaciniu skundu ginčija tik apylinkės teismo sprendimą atleisti E. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės už E. V. turto plėšimą ir prašo, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti E. Ž. už abi jo padarytas nusikalstamas veikas galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 metams 4 mėnesiams, todėl skundą nagrinėjantis teismas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalies prasme, skundžiamo nuosprendžio teisingumo ir pagrįstumo kitoje dalyje netikrina.
BK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nepilnametis, pirmą kartą padaręs <…> apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba; 2) pripažintas ribotai pakaltinamu, arba; 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, spręsti nepilnamečio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą galima tik esant vienai būtinai sąlygai – nepilnametis nusikalstamą veiką padarė pirmąkart, ir bent vienai iš trijų alternatyvių sąlygų – nepilnametis atsiprašė nukentėjusio asmens ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą; nepilnametis pripažintas ribotai pakaltinamu; nepilnametis pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nesant būtinosios sąlygos arba nė vienos iš alternatyvių sąlygų nepilnamečio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimas negali būti sprendžiamas.
Teismų praktikoje pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką asmuo suprantamas kaip asmuo, kuris nebūdamas anksčiau nusikaltusiu padarė vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealią sutaptį (bylos Nr. 2K-395/2005, Nr. 2K-543/2006, Nr. 2K-P-85/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. birželio 15 d. nutarimo Nr. 30 „Dėl teismų praktikos atleidžiant nepilnamečius nuo baudžiamosios atsakomybės“ 4 punktas ir kt.).
Pirmiausiai apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad spręsdamas kito nuteistojo – nuteistojo A. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą apylinkės teismas visiškai teisingai išaiškino pirmą kartą padariusio nusikalstamą veiką asmens sąvoką ir šioje dalyje taikė baudžiamąjį įstatymą (3 t., 72 b. l.). Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad nors E. Ž., būdamas nepilnamečiu, padarė du apysunkius nusikaltimus, šiuos nusikaltimus E. Ž. padarė skirtingu laiku ir skirtingose vietose, t. y. esant realiajai sutapčiai ir E. Ž. padarytos nusikalstamos veikos yra pakartotinės. Nesant šios būtinosios nepilnamečio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos E. Ž. negalėjo būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį nei dėl E. V. turto plėšimo, nei dėl L. Č. turto plėšimo. Atleisdamas E. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį už E. V. turto plėšimą apylinkės teismas netinkamai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą, todėl skundžiamas nuosprendis negali būti paliktas galioti ir šioje dalyje jis naikinamas priimant apkaltinamąjį nuosprendį (BPK 328 straipsnio 1 punkte ir 329 straipsnio 3 punkte numatytais pagrindais).
Pažymėtina, kad apeliaciniu skundu prokurorė prašo sugriežtinti E. Ž. už L. Č. turto plėšimą paskirtą bausmę nuo laisvės apribojimo 1 metams iki laisvės apribojimo 1 metams 8 mėnesiams, tačiau tokio savo prašymo prokurorė visiškai neargumentavo ir nepagrindė bylos duomenimis. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių E. Ž. už L. Č. turto plėšimą paskirta bausmė turėtų būti sugriežtinta, todėl griežtinti šią E. Ž. paskirtą bausmę nėra jokio pagrindo. Taip pat būtina paminėti, kad prokurorė apeliaciniu skundu prašo E. Ž. skirti švelnesnę galutinę subendrintą bausmę nei bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, kas prieštarautų bausmių subendrinimą reglamentuojančioms teisės normoms. Atsižvelgdamas į tai, kad prokurorė neginčija aplinkybių, į kurias skirdamas E. Ž. bausmę už L. Č. turto plėšimą atsižvelgė apylinkės teismas, į tai, kad prokurorė sutinka su BK 54 straipsnio 3 dalies taikymu ir švelnesnių už sankcijoje numatytų bausmių skyrimu bei su BK 64¹ straipsnio taikymu, į tai, kad apeliaciniame skunde E. Ž. prašomos skirti švelniausios bausmės – galutinės subendrintos bausmės – trukmė (1 metai ir 4 mėnesiai) nurodyta netaikant BK 64¹ straipsnio nuostatų ir įvertinęs visas aplinkybes, svarbias E. Ž. baudžiamosios atsakomybės individualizavimui, apeliacinės instancijos teismas mano, kad BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus pasiekti galima E. Ž. už E. V. turto plėšimą paskyrus švelnesnę už BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, kurios dydis nustatytinas šiek tiek mažesnis už BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytą tokios bausmės minimalaus ir maksimalaus dydžių vidurkį.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 4 dalimi
nusprendžia:
Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria E. Ž. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (dėl E. V. turto plėšimo), baudžiamoji byla buvo nutraukta, o E. Ž. buvo paskirta auklėjamojo poveikio priemonė (įspėjimas) ir šioje dalyje priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį – E. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje (E. V. turto plėšimas) ir nubausti jį laisvės apribojimu vieneriems (1) metams, įpareigojant jį bausmės metu tęsti mokslą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu šią bausmę sumažinti 1/3.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis šią bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta už L. Č. turto plėšimą ir E. Ž. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą vieneriems (1) metams dvejiems (2) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės metu tęsti mokslą.
Kitą skundžiamo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.