Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2018-05-03 Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 straipsnio 7 dalį 58 MGL dydžio (2900 eurų) bauda, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus bei automobilio konfiskavimas, bausmė neatlikta, likusi sumokėti baudos dalis 2019-12-12 - 2 174,59 Eur, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S. 2019 m. spalio 30 d., apie 23 val. 20 min., Lazdijai, Dariaus ir Girėno g., ties pastatu Nr. 25, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo R. J. vardu registruotą transporto priemonę, automobilį ,,Mitsubishi Colt", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, tai yra kai 23 val. 24 min. nustatytas 2.30 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis D. S. kaltę pripažino visiškai. Jis patvirtino, kad 2019 m. spalio 30 d., dienos metu, kai jis dar buvo blaivus, R. J. leido naudotis savo automobiliu. R. J., K. Š. ir A. K. prie muitinės sandėlių alkoholį gėrė jau dieną, o jis iš pradžių su jais negėrė. Tačiau vakare jis taip pat išgėrė apie 0,5 lito degtinės. Kadangi naktį jau buvo tamsu ir šalta gerti automobilyje, jis nusprendė parvežti K. Š. ir A. K. į namus su R. J. automobiliu. Pastarasis tuo metu girtas miegojo ir jie jo nežadino. Kai jis vežė draugus į namus, jį sustabdė policija ir patikrino blaivumą. Tikrino du kartus ir su nustatytu girtumu sutinka. Kai jį sustabdė policija automobilyje savininko R. J. nebuvo, jis liko laukti prie muitinės sandėlių. Jį būtų grįžęs paimti po to, kai būtų nuvežęs K. Š. ir A. K. į namus. Gailisi savo veiksmų ir prašo neskirti arešto bausmės, o paskirti baudą, nes tik prieš mėnesį susirado darbą, kurį prarastų. Dirbdamas jis jau moka ankstesnę baudą dalimis, turi šeimą ir 6 metų vaiką, todėl nenori prarasti darbo ir pajamų.

Kaltinamojo kaltę patvirtina ne tik jo prisipažinimas, bet ir kiti, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka ištirti, įrodymai:

- Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato (toliau - VPK Lazdijų r. PK) tyrėjo O. Š. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, iš kurio matyti, kad 2019-10-30, apie 23.24 val., Lazdijų r. sav., Lazdijai, Dariaus ir Girėno g. 25, patikrinimui buvo sustabdytas automobilis ,,Mitsubishi Colt", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo D. S., gim. (duomenys neskelbtini). Vairuotojui alkoholio kiekio matuokliu ,,Alcotest 7510", Nr. ARKB-0147, patikros sertifikato Nr. 1171347, 2019-10-30 23.24 val., nustatytas 2,30 prom. girtumas, tuo pačiu matuokliu pakartotinai patikrinus blaivumą 2019-10-30 23.50 val., nustatytas 2,37 prom. girtumas. Kartu su vairuotoju vyko keleiviai A. Š. ir K. K. (b. l. 1-4);

- įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra Lazdijai, Dariaus ir Girėno g. 25, įvykio vietoje stovi mėlynos spalvos automobilis "Mitsubishi Colt", kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Vairuotojas pateikė juodos spalvos automobilio raktelį, kuris paliekamas automobilių saugojimo aikštelėje. Automobilio salone ant grindų guli tušti alaus buteliai bei "Bajorų" degtinės butelis (b. l. 12-19);

- duomenų bazių išrašai, registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopija patvirtina, kad automobilio "Mitsubishi Colt", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini) savininkas - valdytojas yra R. J. (b. l. 20, 22, 23);

- AVPK Lazdijų r. PK vyriausiojo patrulio A. M. tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad 2019-10-30 Lazdijų mieste, apie 23 val. 20 min. Turistų gatvėje pastebėjo priešpriešais atvažiuojantį automobilį ,,Mitsubishi Colt", kurio buvo įjungtos ilgosios šviesos, kurios akino kitus vairuotojus. Automobilį sustabdė Dariaus ir Girėno gatvėje. Paprašius pateikti vairuotojo pažymėjimą, vairuotojas atsakė, kad jo neturi, nes teisė vairuoti yra atimta. Bendraujant su vairuotoju iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Nustatyta, kad automobilį vairavo D. S., gim. 1989-05-02. Jis paaiškino, kad alkoholį vartojo prieš 2 valandas. Alkoholio kiekio matuokliu ,,Alcotest 7510", Nr. ARKB-0147, patikros sertifikato Nr. 1171347, patikrinus vairuotoją D. S. 2019-10-30, 23 val. 24 min., jam nustatytas 2,30 promilių girtumas, antru pūtimu 2019-10-30, 23 val. 50 min., nustatytas 2,37 promilių girtumas. Vairuotojas su alkoholio kiekio matuoklio parodymais sutiko (b. l. 30);

- alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo kopija, patvirtina, kad D. S., gim. 1989-05-02, alkoholio kiekio matuokliu ,,Alcotest 7510", Nr. ARKB-0147, patikros sertifikato Nr. 1171347, 2019-10-30, 23 val. 24 min. nustatytas 2,30 promilių girtumas, o 2019-10-30, 23 val. 50 min., nustatytas 2,37 promilių girtumas (b. l. 31-35);

- neblaivumo nustatymo aktas patvirtina, kad D. S., gim. 1989-05-02, alkoholio kiekio matuokliu ,,Alcotest 7510", Nr. ARKB-0147, patikros sertifikato Nr. 1171347, 2019-10-30, 23 val. 24 min., nustatytas 2,30 promilių girtumas, o antrą katrą, 2019-10-30, 23 val. 50 min., nustatytas 2,37 promilių girtumas. (b. l. 36);

- Išrašas iš duomenų bazės patvirtina, kad D. S. 2013-09-14 išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) negalioja (b. l. 100);

- liudytojo A. M. parodymai, iš kurių matyti, kad 2019-10-30 apie 23.18 val., Lazdijų m. Dariaus ir Girėno g., dirbant kartu su tyrėju O. Š., prasilenkė su automobiliu, kurio ilgos šviesos buvo įjungtos, todėl apie 23.20 val., šį automobilį sustabdė patikrinimui. Nuėjęs prie automobilio, paprašė automobilio vairuotojo pateikti dokumentus, tačiau jis nepateikė, kadangi, kaip nurodė, vairuotojo pažymėjimo neturi, jis paimtas policijos pareigūnų dėl to, kad vairavo neblaivus. Paaiškėjo, kad automobilį vairavo D. S., gim. (duomenys neskelbtini). Nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, buvo nekoordinuoti judesiai, buvo pasimetęs, sutrikęs. Paklausus ar yra vartojęs alkoholinių gėrimų, jis patvirtino, kad alkoholinių gėrimų yra vartojęs prieš 2 valandas. Alkoholio kiekio matuokliu D. S. 23.24 val., nustatytas 2.30 promilių girtumas, antro pūtimo metu - 23.50 val., nustatytas 2.37 promilių girtumas. D. S. sutiko su alkoholio kiekio matuoklio parodymais, tai patvirtindamas savo parašu. Jis paaiškino, kad vežė draugus į namus. Su juo automobilyje buvo A. Š. ir K. K., kurie namo išėjo pėsčiomis (b. l. 58-60);

- liudytojo R. J. parodymai, iš kurių matyti, kad automobilis ,,Mitsubishi Colt", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam, jį įsigijo 2018 metais už 270 eurų. Automobilis yra tvarkingas, apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu bei atlikta privalomoji techninė apžiūra. Šiuo metu jam priklausantį automobilį vertina 200 eurų, nes nuo pirkimo momento automobilio vertė nuvertėjusi. 2019-10-30 vakare kartu su D. S., A. Š. ir kažkokiu Kęstučiu, kurio pavardės neprisimena, vartojo alkoholinius gėrimus - degtinę ir alų. Prisimena, kad jiems būnant prie Lazdijų muitinės sandėlių, jo automobilio ,,Mitsubishi Colt" užvedimo rakteliai buvo automobilyje. Jis tą vakarą buvo neblaivus ir neketino važiuoti savo automobiliu. Jis sėdėjo ir kalbėjosi su kitu draugu ir net nepastebėjo, kad nėra Dainiaus, Aliaus ir Kęstučio, bei jam priklausančio automobilio. Po kurio laiko į muitinės sandėlius atėjo A. Š. ir pasakė, kad policijos pareigūnai sustabdė jam priklausantį automobilį ,,Mitsubishi Colt", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį neblaivus vairavo D. S.. Jis nežinojo, kad D. S. neturi vairuotojo pažymėjimo, sužinojo tik po įvykio kalbėdamas su D. S.. Jis nematė kuomet Dainius paėmė jam priklausantį automobilį ir su juo išvažiavo (b. l. 63-65).

Nurodytų įrodymų visuma visiškai patvirtina, kad kaltinamasis įvykdė jam inkriminuotą nusikaltimą, nes kaltinamojo ir liudytojų parodymai apie kaltinamojo vairavimą sutampa, įvykio vietoje buvo rastas jo vairuotas automobilis, kurio raktelius jis turėjo ir perdavė policininkams, o du kartus patikrinus D. S. blaivumą nustatyta, kad 23 val. 24 min. jam nustatytas 2,30 promilių girtumas, o 23 val. 50 min. - 2,37 promilių girtumas.

Nurodyti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis kaip 1,51 promilių neblaivumas, todėl D. S. kaltė yra įrodyta, o veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kuri numato atsakomybę už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Tačiau nuosprendžiu patikslintinas kaltinimas dėl konkretaus neblaivumo laipsnio ir nurodytinas tik vienas konkretus kaltinamajam inkriminuojamas neblaivumo laispnis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 4 punkte nustatyta, kad policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai per tikrinimą nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija 1,51 ir daugiau promilių, o vairuotojo, susijusio su eismo įvykiu, kuriame žuvo žmogus ar sutrikdyta žmogaus sveikata arba dėl kurio nukentėjusiam asmeniui galbūt padaryta didelė turtinė žala, – 0,41 ir daugiau promilių, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą. Todėl teismų praktikoje, vadovaujantis Taisyklių 4 punktu, kaltinamajam inkriminuojamas tik palankesnis (mažesnis) girtumo laipsnis (Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-646-658/2019).

Atsižvelgiant į nurodytą neblaivumo nustatymo teisinį reguliavimą, aplinkybė, jog D. S. 23 val. 50 min buvo nustatytas 2,37 promilių girtumas, šalinama iš kaltinimo, paliekant, tik aplinkybę, jog 23 val. 24 min. jam nustatytas 2,30 promilių girtumas. Tačiau tai nekeičia D. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, nes jo neblaivumas viršijo 1,50 promilės abiejų tikrinimų metu.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), nes jis yra teistas už tyčinį nusikaltimą ir neišnykus teistumui padarė naują tyčinį nusikaltimą (BK 27 straipsnio 1 dalis).

Tyčinį nusikaltimą, kuris priskiriamas prie nesunkių, D. S. padarė nepraėjus nei vieneriems metams ir šešiems mėnesiams po jo nuteisimo už ankstesnį analogišką nusikaltimą (b. l. 102-103, 111-114), neatlikęs bausmės (b. l. 164), taip pat jis yra baustas už administracinius nusižengimus, tarp jų ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 126-129), todėl remiantis BK 55 straipsniu jam, kaip ne pirmą kartą teisiamam asmeniui, kuris Kelių eismo taisykles pažeidinėja ir pavojų kelyje kelia ne pirmą kartą, nėra pagrindo skirti švelniausią sankcijoje numatytą ir su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį – baudą. Tokie kaltinamojo asmenybę ir jo požiūrį į įstatymų laikymąsi apibūdinantys duomenys ir anksčiau padarytas analogiškas nusikaltimas, taip pat administracinių nusižengimų darymas, patvirtina, kad jis linkęs nusikalsti ir vairuoti nesilaikant taisyklių, o ši veika nebuvo atsitiktinė. Be to, nustatytas girtumo laipsnis ženkliai viršija ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė, o kaltinamasis dar vežė ir du keleivius, todėl savo veiksmais kėlė didelį pavojų tiek savo ir keleivių, tiek kitų eismo dalyvių saugumui. Tokia kaltinamojo asmenybė ir jo veikos pavojingumo pobūdis, taip pat aplinkybė, kad anksčiau jam paskirta bauda už analogišką veiką nebuvo pakankama, kad sulaikytų jį nuo naujo nusikaltimo, leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai negali būti pasiekti dar kartą skiriant švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, todėl jam skirtina griežtesnė iš sankcijoje numatytų bausmių. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos likusios dvi bausmės yra areštas ir laisvės atėmimas. Nors areštas yra švelnesnė bausmė ir pirmą kartą su laisvės atėmimu susijusia bausme nuteisiamam D. S. galėtų būti paskirta, tačiau skiriama bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą konkrečiu atveju, konkrečioje byloje (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas), o ne formaliai taikant BK reikalavimus. Vadovaujantis vien tik formaliomis bausmės skyrimo taisyklėmis ir paskyrus formaliai švelnesnę bausmę – areštą, kuriuo asmeniui nors ir trumpam, tačiau realiai atimama laisvė, ir nesvarstant įstatyme numatytų galimybių ir sąlygų pasiekti bausmės tikslus be realaus bausmės atlikimo, teisingumo užtikrinimo principas nebūtų įgyvendintas, kadangi formalus įstatymo laikymasis ne visada reiškia teisingumo įvykdymą. Šiuo atveju būtina atsižvelgti į kaltinamojo asmenybės pokyčius paskutiniuoju metu ir jo šeiminę padėtį. Kaltinamasis savarankiškai įsidarbino (b. l. 133) ir nuo 2019-10-22 dirba (b. l. 130-132), yra vedęs ir turi šešerių metų vaiką (b. l. 99), iš gaunamo darbo užmokesčio dalimis moka anksčiau paskirtą baudą (b. l. 129, 164). Tai rodo, kad jo socialiniai ryšiai yra stiprūs, savo darbu jis išlaiko šeimą ir nepilnametį vaiką, vykdo ankstesnį teismo nuosprendį, todėl D. S. izoliavimas nuo visuomenės ir realus laisvės atėmimas, paskiriant arešto bausmę, nebūtų teisingas ir proporcingas tokioje situacijoje. Teismas konstatuoja, kad atsižvelgiant į šias aplinkybes yra pagrindas manyti, jog kaltinamasis savo veiksmų pavojingumą yra suvokęs, kad pats procesas bus pakankama prevencinė priemonė ir daugiau nusikaltimų jis nedarys net ir nepaskyrus jam trumpalaikio laisvės atėmimo bausmės, o bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Tokiu atveju, nustačius tokias aplinkybes, bet paskyrus formaliai švelnesnę arešto bausmę, kurią kaltinamasis turėtų realiai atlikti, formalus įstatymų laikymasis neatitiktų teisingumo principo šiuo konkrečiu atveju ir švelnesnė bausmė nebūtų teisinga, nes skaudžiai atsilieptų kaltinamojo galimybėms dirbti, išlaikyti savo šeimą, vykdyti ankstesnį nuosprendį.

Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, atsižvelgiant į vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir vieną sunkinančią, teismas sprendžia, kad kaltinamajam teisinga bausmė bus vidurkio dydžio laisvės atėmimas, kurio vykdymas atidėtinas vieneriems metams (BK 75 straipsnis). Atidėjus bausmės vykdymą skirtini įpareigojimai neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti alkoholio (BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 ir 10 punktai), nes būtent alkoholis ir skatina kaltinamąjį nusikalsti, o išorinė probacijos tarnybos kontrolė gali efektyviausiai mažinti nusikaltimų pasikartojimo riziką.

Kadangi kaltinamasis prisipažino kaltu ir įrodymai buvo ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). Į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (BK 66 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė ne pirmą kartą naudodamasis teise vairuoti, nors ji jam jau yra atimta, jam skirtina ir BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, ketverių metų terminui, nes švelnesnė dviejų metų trukmės analogiška baudžiamojo poveikio priemonė jau buvo taikyta ankstesniu baudžiamuoju įsakymu (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis kitam asmeniui priklausančiu automobiliu, kuris turi būti konfiskuojamas kaip nusikaltimo priemonė. Tačiau byloje nėra patikimų duomenų, kad automobilio savininkas žinojo, ar galėjo ir turėjo žinoti, kad automobilis bus naudojamas nusikalstamai veikai daryti, nes jis nevažiavo kartu su kaltinamuoju ir pagal savininko parodymus nepastabėjo kaip kaltinamais paėmė jo automobilį. Todėl vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimis, iš kaltinamojo D. S. išieškotina automobilio vertę, kurią nurodė savininkas, atitinkanti pinigų suma – 200 Eur.

2018-05-03 Alytaus apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo D. S. paskirta 58 MGL dydžio (2900 eurų) bauda, jau yra vykdomas ir baudą nuteistasis kiekvieną mėnesį moka dalimis (b. l. 129, 164). Pagal įstatymą bauda kitomis bausmėmis negali būti keičiama, o bausmės BK 64 straipsnyje numatytais atvejais turėtų būti bendrinamos kai švelnesnę bausmę galima pakeisti griežtesne ir jas sudėti (BK 65 straipsnio 2 dalis). Kadangi nėra galimybės baudą pakeisti į laisvės atėmimą ir paskirti vieną subendrintą bausmę, tai šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė nebendrinama su bauda, paskirta ankstesniu baudžiamuoju įsakymu, nes šios bausmės turi būti vykdomos atskirai.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliekama galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti terminuotu laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Remiantis BK 64¹ straipsnio 1dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. S. galutinę bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Remiantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą vieną dieną nuo 2019-10-30 iki 2019-10-31, prilyginant ją vienai terminuoto laisvės atėmimo dienai.

Remiantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 ir 10 punktais, paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir įpareigoti D. S. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei nevartoti alkoholio.

Remiantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, D. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (keturiems) metams.

Remiantis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimis, išieškoti iš D. S. konfiskuotino turto – automobilio ,,Mitsubishi Colt", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 200 Eur (dus šimtus eurų).

D. S. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Dėl nuosprendžio per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.

Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.