Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, R. G., L. G..

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja V. G. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad ji, V. G., po savo vyro S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti visą jo paliktą turtą.

1.1. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos sutuoktinis S. G.. Jų santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini). Turėjo du vaikus: R. G. ir L. G.. S. G. palaidojo, prižiūri jo kapą. Jos supratimu, neturėjo vykti pas notarą tvarkytis paveldėjimo dokumentų, nes visą nekilnojamąjį turtą įgijo viena pati. Po vyro mirties liko visas jos įgytas turtas, kurį iki šiol valdo ir tvarko, t. y. gyvenamas namas su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini), gyvenamas namas su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypai, esantys prie jai priklausančių pastatų. Susimoka visus reikalingus mokesčius, neturi įsiskolinimų. Žemę tvarkyti padeda vaikai. Namų apyvokos daiktai visi liko jai. Namą (duomenys neskelbtini) rajone pirko sūnui, jis ir prisižiūri sodybą. Po vyro mirties smarkiai sušlubavo sveikata, viena nebegalėjo likti namuose, todėl ją pasiėmė pas save sesuo, kur ir gyvena lyg šiol. Jai yra pakrikusi nervų sistema, pyksta ant visų, nors ir nežino, kodėl ant visų pyksta. Sesuo ilgai šnekino vykti pas notarą ir tvarkytis vyro palikimą, kol suprato, kad santuokos metu nupirktas turtas priklauso abiem sutuoktiniams, o ne jai vienai.

2. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo neprieštaraus, jeigu pareiškėja įrodys aplinkybes, kuriomis grindžia savo pareiškimą. Pažymėjo, kad norint pripažinti, jog V. G. priėmė palikimą po S. G. mirties faktiniu valdymu, byloje turi būti nustatyta, kad jį atliko aktyvius veiksmus palikimą priimti per įstatyme numatytą terminą. Ar pareiškėjos teikiami įrodymai (jų aiškinimai apie faktiškai atliktus veiksmus tvarkant palikėjo turtą, rūpinantis jų teisių įgyvendinimu ir pareigų vykdymu) yra pakankami, turi būti sprendžiama iš įrodymų visumos: pareiškėjos pateiktų rašytinių įrodymų, liudytojų parodymų, kitų bylos dokumentų.

3. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad VĮ „Turto bankas“, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo S. G. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį S. G. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad V. G. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.

4. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nėra pradėjusi ir neturi duomenų, kad S. G. turto paveldėjimo valstybės vardu procedūra būtų pradėta. Tarnyba neturi duomenų patvirtinančių ar paneigiančių pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes, todėl mano, jog pareiškėjos reikalavimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagrįstumo klausimas spręstinas teismo, išnagrinėjus bylą iš esmės, įvertinus visus byloje surinktus įrodymus ir ištyrus bylai reikšmingas faktines aplinkybes.

5. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti ar padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, rūpintis juo kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).

6. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Esminiai palikimo priėmimo pradedant faktiškai turtą valdyti momentai ir CK 5.51 straipsnio aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu; tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad aiškinant CK 5.51 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009).

7. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjos teismui pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad palikėjas S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja yra palikėjo sutuoktinė. Palikėjo ir pareiškėjos vaikai R. G., L. G., byloje įtraukti suinteresuotais asmenimis, pretenzijų dėl palikėjo turto nepateikė, pareiškimo tenkinimui neprieštaravo. Kelmės rajono antrojo notarų biuro notaro 2025 m. birželio 13 d. pažymoje nurodoma, kad Testamentų registre nėra įregistruota palikėjo testamentų, palikimo priėmimo ar palikimo atsisakymo faktų. Nurodytas aplinkybes patvirtina ir testamentų registro išrašas. Gyventojų registro duomenys ir santuokos sudarymo įrašas patvirtina, kad palikėjas mirė santuokoje su pareiškėja. Santuokos metu pareiškėja V. G. ir palikėjas S. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), o taip pat ir (duomenys neskelbtini).

8. Pareiškėja nurodo, kad po palikėjo mirties perėmė ir valdo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), o taip pat ir (duomenys neskelbtini), tai yra palikimą priėmė pradėdama faktiškai valdyti likusį turtą. Byloje nustatytos aplinkybės, teismui pateikti apmokėjimo už elektros energiją, atliekų tvarkymą kvitai, leidžia teismui daryti išvadą, kad palikimo priėmimas pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitinka įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.51 straipsnis).

9. Byloje nėra ginčo dėl faktinių palikimo priėmimo aplinkybių, suinteresuoti asmenys pareiškimo tenkinimui neprieštaravo, pretenzijų neišreiškė.

10. Faktiniai bylos duomenys patvirtina, jog V. G., mirusiojo S. G. sutuoktinė, palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėjusi faktiškai jo turtą valdyti, todėl nustatytinas pareiškėjos prašomas juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisei įgyvendinti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.13 straipsniu, 5.50 straipsniu, 5.51 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 448 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Spendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.