Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, gyvena (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirba, teistas:

1) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. sausio 19 d. nuosprendžiu nuteistas už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2dalį, 180 straipsnio 1 dalį paskiriant terminuotą laisvės atėmimą 2 metams ir 6 mėnesiams;

2) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu nuteistas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 1dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje paskiriant terminuotą laisvės atėmimą 4 metams;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu nuteistas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje paskiriant terminuotą laisvės atėmimą 8 mėnesiams;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 13 d. nuosprendžiu nuteistas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, BK 178 straipsnio 2 dalyje paskiriant laisvės apribojimą 1 metams.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 13 d. nuosprendžiu paskirtą 1 metų laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. nuosprendžiu nuteistas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje paskiriant terminuotą laisvės atėmimą 8 mėnesiams;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu nuteistas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje paskiriant terminuotą laisvės atėmimą 1 metams;

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu nuteistas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje paskiriant terminuotą laisvės atėmimą 2 metams 1 mėnesiui. 2018 m. spalio 19 d. paleistas iš pataisos namų;

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 4 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. A. 2019 m. birželio 24 d. nuo 23:49:47 iki 23:56:38 val., (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo koridoriuje, 3-iame aukšte tyčia pavogė dviratį „Norhtec“, priklausantį E. Ž., kurio vertė 200 Eur. Tokiu būdu pagrobė nukentėjusiajam E. Ž. priklausantį 200 Eur vertės turtą.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis A. A. parodė, kad supranta kuo yra kaltinamas, kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir sutiko duoti parodymus. Atkartojo kaltinamajame akte nurodytas faktines aplinkybes, jų neginčijo. Parodė, kad pavogė dviratį, vėliau jį pardavė. Gailisi dėl padaryto baudžiamojo nusižengimo, su pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka, žalą atlygins. Pažymėjo, kad gydosi (duomenys neskelbtini), serga (duomenys neskelbtini) (b. l. 153-156).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. A. parodė, kad 2019 m. birželio 24 d., apie 23.50 val. eidamas namo, pamatė, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini) yra atidarytas įėjimas. Užėjo į minėtą namą su tikslu pasižiūrėti namo vidų, nes namas buvo naujas. Įlipo į liftą ir 3-iame aukšte išlipęs pamatė, kad nuo lifto iš kairės pusės stovi dviračiai. Buvo 3 ar 4 dviračiai. Pastebėjo, jog vienas dviratis yra neprirakintas. Dviračio pavadinimo neprisiminė, atrodė, jog buvo pilkos spalvos. Smulkiai apibūdinti dviračio negalėjo, nes kitą dieną po vagystės čigonų tabore jį pardavė už 50 Eur. Neatsiminė kam konkrečiai pardavė. Pavogė dviratį su tikslu jį parduoti, o už gautus pinigus nusipirko maisto produktų. Parodė, jog niekur nedirba, žmona turi invalidumą, taip pat nedirba, gyvena iš jos pinigų už invalidumą - 268 Eur. Kartais padeda senelė, kuri duoda pinigų. Pasižadėjo iki teismo nukentėjusiajam atlygintini turtinę žalą dėl pavogto dviračio. Labai gailėjosi, jog pavogė dviratį (b. l. 32).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, jog E. Ž. 2019 m. birželio 21 d. apie 8 val., pastatė jam priklausantį miesto dviratį (galimai 18 bėgių) „Norhtec“ laiptinėje, trečiame aukšte, neprirakino. Namo laiptinė nerakinama, tačiau yra filmuojama. 2019 m. birželio 24 d. apie 18.00 val. matė savo dviratį toje pačioje vietoje kur jį buvo palikęs. 2019 m. birželio 25 d. 7.15 val., išėjęs iš buto pamatė, kad nėra jo dviračio. 2019 m. birželio 25 d. apie 08.00 val. peržiūrėjęs vaizdo medžiagą pastebėjo, kad 2019 m. birželio 24 d., apie 23.48 val., (duomenys neskelbtini), į daugiabučio namo vidų įėjo nepažįstamas asmuo, pasiblaškęs po daugiabutį atklydo į trečią aukštą ir paėmė iš neužrakinto bendro naudojimo koridoriaus jam priklausantį dviratį „Norhtec“. Ant dviračio nebuvo uždėta sekimo įranga. Pažymėjo, jog dviratis nebuvo išskirtinis. Dviratį įsigijo 2015 metais, įsigijimo dokumentų neturi. Atsižvelgdamas į dviračio nusidėvėjimą, dviratį įvertino 200 Eur. Dviratis žymėtas nebuvo, dviratį galėtų atpažinti iš pabrozdinimų ant pavarų perjungimo svirtelės, stikliukas įskeltas, buvo laikiklis vaikiškos kėdutės, juodas vairas, tamsiai pilkas rėmas, sidabrinės spalvos purvasargiai, gale buvo žibintas, ant bagažinės raudono stiklo. Vaikinas, kuris užfiksuotas vaizdo įraše, nepažįsta (b. l. 6-7).

Nukentėjusysis E. Ž. apklausos metu parodė, kad dėl dviračio vagystės padaryta 200 Eur turtinė žala. Dėl šios sumos jis reiškė civilinį ieškinį. Nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes kaip ir pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole (b. l. 12).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2019 m. birželio 26 d., 15.27 val. užregistruotas įvykis, jog buvo užfiksuota vagystė, kurią galima įvykdė A. A. (b. l. 4).

Apžiūros protokole nustatyta, jog apžiūros objektas – vaizdo įrašai. Apžiūros atlikimo eiga 3 vaizdo įrašų failai. Atidarius 1-ąjį failą pavadinimu „NVR ch1 main 20190624 234928 20190621235018 3. Avi“ matoms 3 sekundžių trukmės spalvotą vaizdo įrašas – 2019 m. birželio 24 d. 23:49:47 val. į namo laiptinę įėjo vyriškis (apie 25-30 metų, liekno kūno sudėjimo, tamsiais plaukais, vilki pilkos spalvos marškinėlius, trumpomis rankovėmis, mėlynos spalvos džinsus, turi kuprinę ant pečių), kuris prieina prie lifto. Atidarius 2-ąjį failą pavadinimu „NVR ch1 main 20190624 235249 20190624235319 2.avi“ matomas 2 sekundžių trukmės spalvotą vaizdo įrašas – 2019 m. birželio 24 d. 23:52:59 val. tas pats vyriškis namo laiptinėje, eina vedantis dviratį. Atidarius 3-iąjį failą pavadinimu „NVR ch 1 main 20190624235630 20190624235700. Avi“ matomas 6 sekundžių trukmės spalvotas vaizdo įrašas – 2019 m. birželio 24 d. 23:56:38 val. tas pats asmuo namo laiptinėje veda dviratį. Pridėtos nespalvotos ir spalvotos fotolentelės (b. l. 16-23).

Teismo posėdžio metu pateiktas CD-R su vaizdo įrašais.

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 178 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. BK 190 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nustatyta, kad bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 eurų.

Teismo vertinimu, kaltinamojo kaltė padarius BK 178 straipsnio 4 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad pavogė dviratį turėdamas tikslą jį parduoti (b. l. 32, 154). Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir kiti minėti baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, t. y. BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys (b. l. 4), ikiteisminio tyrimo metu apklausto nukentėjusiojo E. Ž. parodymai bei pareiškimas (b. l. 6, 12), apžiūros protokolas bei fotolentelės (b. l. 16-23), vaizdo įrašai, pridėti prie bylos.

Teismas, įvertinęs šiuos įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog A. A., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, iš bendro naudojimo koridoriaus, 3-iojo aukšto pagrobė nukentėjusiajam E. Ž. priklausantį turtą, t. y. dviratį „Norhtec“, kurio vertė 200 Eur. Atsižvelgiant į padarytos veikos požymius, nustatytą turto, kurį kaltinamasis pagrobė, vertę, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 4 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę A. A., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas baigtas tyčinis baudžiamasis nusižengimas nuosavybei), kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (b. l. 32) (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – jauno amžiaus, vedęs, vaikų neturi (b. l. 42-45), teistas ir už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, paskutinį kartą teistas 2016 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu, bausmė atlikta (b. l. 63-68), daug kartų baustas administracine tvarka, taip pat už smulkias vagystes, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (b. l. 48-62), oficialiai nedirbantis (b. l. 46), Užimtumo tarnyboje registruotas (b. l. 47), gydėsi (duomenys neskelbtini) (b. l. 116), buvo konsultuotas (duomenys neskelbtini) ligoninėje, kurioje diagnozuotas – (duomenys neskelbtini) (b. l. 117). Teismas taip pat įvertina kaltinamojo nurodytas aplinkybes, kad serga nepagydoma liga (duomenys neskelbtini) (b. l. 149), šiuo metu gydosi (duomenys neskelbtini), jo žmona laukiasi vaiko (b. l. 153-154). Nusikalstama veika padaryta žala (b. l. 14-15), tačiau posėdžio metu kaltinamasis ir nukentėjusysis pateikė susitarimą dėl žalos atlyginimo (b. l. 151).

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė kaltinamajam skirti pačią griežčiausią straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – 30 parų arešto bausmę, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra teistas ir teistumas yra neišnykęs. Kadangi byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinas BK 64¹ straipsnio nuostatos ir bausmė mažintina trečdaliu. Prašo skirti galutinę bausmę – 20 parų areštą.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis prašė teismo skirti minimalią bausmę, nurodydamas, jog labai gailisi dėl padaryto baudžiamojo nusižengimo, atlygins žalą nukentėjusiajam.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad A. A. būtų netikslinga skirti baudos bausmę, atsižvelgiant į tai, jog nuteistasis oficialiai nedirba, nedarbo draudimo išmokos negauna (b. l. 47) ir nemoka paskirtų baudų (nėra informacijos apie sumokėtas baudas už padarytus administracinius nusižengimus (b. l. 48-62).

Teismas, atsižvelgdamas į jau aptartas nusikalstamą veiką, taip pat kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, sprendžia, kad A. A. laisvės apribojimo bausmė šiuo konkrečiu atveju yra tinkamiausia bausmė už jo padarytą nusikalstamą veiką, kadangi laisvės apribojimas ir jo metu taikomi draudimai bei įpareigojimai drausmintų, ribotų polinkį nusikalsti, tačiau neizoliuotų asmens nuo visuomenės, šeimos narių ir skatintų teigiamus gyvenimo pokyčius, taip pat leistų tęsti gydymą nuo priklausomybės ir kitų ligų. Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, ir mano, kad A. A. skirtina bausmė – 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

Teismas pažymi, jog skiriant laisvės apribojimo bausmę būtina nustatyti tokius įpareigojimus ir/ar draudimus, kurie užtikrintų bausmės paskirtį ir sudarytų prielaidas kaltinamajam suvokti taikomos atsakomybės poveikį bei bausmės už nusikalstamus veiksmus neišvengiamumą. Kaltinamasis yra jauno amžiaus, duomenų apie jo neįgalumą teismas neturi, todėl teismas A. A. laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu įpareigoja per 6 mėnesius pradėti oficialiai dirbti. Atsižvelgiant į bylos duomenis yra tikslinga paskirti A. A. įpareigojimą būti namuose, adresu (duomenys neskelbtini) (kaltinamasis teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu gyvena šioje patalpoje, b. l. 153), nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, įpareigoti atlyginti padarytą nukentėjusiajam žalą pagal patvirtintą susitarimą.

A. A. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl civilinio ieškinio

Ikiteisminio tyrimo metu civilinis ieškovas E. Ž. pareiškė civilinį ieškinį dėl 200 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 14). Teismo posėdžio metu buvo pateiktas susitarimas dėl žalos atlyginimo, kuriuo A. A. įsipareigojo atlyginti E. Ž. patirtą žalą – 200 Eur pervedant į nurodytą SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2019 m. lapkričio 2 d. (b. l. 151). Abu proceso dalyviai patvirtino, kad susitarimas atitinka jų valią (b. l. 155).

Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, kad yra pagrindas bylos dalį dėl pareikšto civilinio ieškinio nutraukti ir patvirtinti 2019 m. spalio 1 d. sudarytą nukentėjusiojo ir kaltinamojo susitarimą dėl turtinės žalos atlyginimo (BPK 107 straipsnis, CPK 140 straipsnio 3 dalis, CK 6.985 straipsnis).

Dėl kitų klausimų

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas, kuriame yra CD laikmena su vaizdo įrašu, prisegtas prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas byloje.

Duomenų apie laikiną nuosavybės teisių apribojimą nėra.

Ikiteisminio tyrimo metu A. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. A. (A. A.), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti – 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Įpareigoti A. A. (A. A.) laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu:

- per 6 mėnesius pradėti oficialiai dirbti;

- būti namuose, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu;

- atlyginti padarytą nukentėjusiajam žalą pagal patvirtintą susitarimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, A. A. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam skirti galutinę 1 metų laisvės apribojimo bausmę.

- per 6 mėnesius pradėti oficialiai dirbti;

- būti namuose, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu;

- atlyginti padarytą nukentėjusiajam žalą pagal patvirtintą susitarimą.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bylos dalį dėl pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.

Patvirtinti kaltinamojo A. A. ir nukentėjusiojo E. Ž. sudarytą 2019 m. spalio 1 d. susitarimą dėl 200 eurų turtinės žalos atlyginimo, pagal kurį A. A. įsipareigoja 200 eurų iki 2019 m. lapkričio 2 d. pervesti nukentėjusiajam į SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti, kad teismo patvirtintas šalių taikos susitarimas dėl žalos atlyginimo jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas, kuriame yra CD laikmena su vaizdo įrašu, prisegtas prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas byloje.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

2. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: a) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; b) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; c) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

3. Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.