- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-15
- Bylos Nr.
- A-4049-261/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01868-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Gintaras Kryževičius (pirm.), Artūras Drigotas
- Pareiškėjas
- J. K. S.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Migracijos departamentas prie LR VRM
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas J. K. S. kreipėsi su skundu į teismą ir prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) Klaipėdos skyriaus 2021 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. 50U-2753 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėjas teigė, kad Migracijos departamento Klaipėdos skyrius Sprendimu nusprendė panaikinti pareiškėjui iki 2022 m. gruodžio 3 d. suteiktą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas). Akcentavo, kad nesutinka su Sprendimu, nes jis yra formalus, neproporcingai griežtas, nebuvo atsižvelgta į jo individualią situaciją.
3. Pareiškėjas neneigė, jog leidimas buvo išduotas su sąlyga, kad jis dirbs uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Viritekas“, tačiau faktiškai įsidarbino UAB „Padvaiskas ir Ko“. Sutiko, kad formaliai tai yra teisės aktų nuostatų pažeidimas, tačiau laikėsi pozicijos, kad Sprendimu priimta sankcija – panaikinti leidimą, yra per griežta ir neproporcinga padarytam pažeidimui. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas turėjo jį įspėti apie padarytą pažeidimą ir sudaryti galimybę pasinaudoti darbdavio pakeitimo galimybe.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad ketino įsidarbinti UAB „Viritekas“, tačiau būsimasis darbdavys persigalvojo ir jo neįdarbino, nes mirė asmuo, kuris organizavo įdarbinimą ir turėjo užtikrinti, jog kalbėdamas anglų kalba pareiškėjas supras bei galės atlikti darbo funkcijas. Teigė, kad Lietuvoje yra baigęs bakalauro studijas ir jeigu turės galimybę dirbti pagal turimą specialybę, bus naudingas Lietuvos Respublikai. Migracijos departamentui panaikinus leidimą ir įpareigojus pareiškėją išvykti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), jam taptų itin sudėtinga susirasti naują darbdavį, susitvarkyti dokumentus ir gauti naują leidimą.
Atsiliepimas
5. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad nesutinka su jame pateiktais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
6. Nurodė, kad pareiškėjas, ketindamas dirbti UAB „Viritekas“, Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą. Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) nustato leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindus. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo pateiktą prašymą išduoti leidimą ir kartu pateiktus dokumentus, vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis, priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį iki 2022 m. gruodžio 3 d.
7. Įstatymo 50 straipsnis numato leidimo panaikinimo pagrindus. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹ ar 16 punktą, tapo bedarbiu) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje nustatytų reikalavimų.
Atsiliepimas
8. Atsakovas paaiškino, kad 2021 m. gegužės 14 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) informacinėje sistemoje buvo patikrinti duomenys apie pareiškėjo įdarbinimą ir nustatyta, jog jis UAB „Viritekas“ nebuvo įsidarbinęs. Pareiškėjas nuo 2021 m. kovo 4 d. dirba UAB „Padvaiskas ir Ko“.
9. Pareiškėjas, gavęs leidimą, 3 mėn. niekur nebuvo įsidarbinęs (tai sudaro imperatyvų pagrindą panaikinti leidimą), o UAB „Padvaiskas ir Ko“ įsidarbino pažeisdamas Įstatymo 62 straipsnio 2² dalies reikalavimus. Pabrėžė, kad teisės aktai nenumato Migracijos departamentui pareigos įspėti asmenį, jog jo veiksmai neatitinka Įstatymo reikalavimų. Šiuo atveju pareiškėjas, gavęs leidimą, privalo pasirūpinti, kad jo veiksmai atitiks leidimo išdavimo sąlygas viso jo galiojimo metu, o ne įsidarbinti pas naują darbdavį, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas turėjo visas sąlygas rūpimais klausimais kreiptis į Migracijos departamentą arba su reikalinga informacija susipažinti Migracijos departamento internetinėje svetainėje.
10. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis. Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktus, faktinės aplinkybės aptartos aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis Įstatymo nuostatomis, todėl priimtas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjo skundas atmestinas.
II.
11. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
12. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
13. Teismas visų pirma nustatė, kad 2020 m. gruodžio 2 d. Migracijos departamentas pareiškėjui išdavė leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį iki 2022 m. gruodžio 3 d. Leidimas išduotas vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Atsakovas Sprendimu nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą, – Sprendime jo priėmimo teisiniu pagrindu yra nurodomas Įstatymo (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2021 m. birželio 2 d.) 50 straipsnio 1 dalies 6 punktas. Sprendimo priėmimo nurodytas faktinis pagrindas – aplinkybė, kad pareiškėjas, gavęs leidimą, įsidarbino pas darbdavį, kuris netarpininkavo dėl leidimo išdavimo.
Žemesnės instancijos teismas
14. Teismas pažymėjo, kad leidimas pareiškėjui buvo išduotas tarpininkaujant UAB „Viritekas“, kuris įsipareigojo įdarbinti pareiškėją, tačiau Migracijos departamentas, patikrinęs VSDFV informacinėje esančius duomenis, nustatė, kad pareiškėjas faktiškai įsidarbino UAB „Padvaiskas ir Ko“. Sprendime akcentuojama, kad remiantis Įstatymo 62 straipsnio 1 dalies 2² punkto nuostatomis, užsienietis, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas. Teismui pateikta UAB „Viritekas“ pažyma patvirtino, kad minėta bendrovė tarpininkavo siekiant pareiškėjui išduoti leidimą, tačiau faktiškai jo neįdarbino. Pažymoje teigiama, kad agentas, kuris turėjo tarpininkauti, siekiant įdarbinti pareiškėją, mirė, todėl UAB „Viritekas“ neturėjo galimybės investuoti į angliškai kalbantį darbuotoją ir nutarė pareiškėjo neįdarbinti.
15. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde neginčija Sprendime nustatytų faktinių aplinkybių, sutinka, jog formaliai pažeidė Įstatymo nuostatas, tačiau laikosi pozicijos, jog priimant Sprendimą nebuvo įvertinta jo individuali situacija, todėl buvo priimtas formalus ir neproporcingas padarytam pažeidimui sprendimas – panaikinti leidimą.
16. Teismas citavo Įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 50 straipsnio 1 dalies 6 punktą, 44 straipsnio 7 dalį. Pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas, vadovaudamasis Įstatymo 44 straipsnio 7 dalies nuostatomis, būtų pateikęs Migracijsos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį. Teismas priėjo prie išvados, kad Sprendimo priėmimo pagrindas jo priėmimo metu buvo tai, kad pareiškėjas Sprendimo priėmimo metu nebuvo įsidarbinęs UAB „Viritekas“ ir nesikreipė į Migracijos departamentą su prašymu duoti leidimą pakeisti darbdavį.
17. Teismas pažymėjo, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytas leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindas yra imperatyvus, Migracijos departamentas neturi diskrecijos teisės, nustačius šį pagrindą, jo netaikyti ar taikyti su išimtimis, tam tikromis sąlygomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. sausio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2050-662/2019 konstatavo, kad pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Taigi, teismas nurodė, kad, nustačius imperatyvų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindą, pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad mirė jį įdarbinti turėjęs asmuo, nežinojo, kad turėjo teisę kreiptis į Migracijos departamentą su prašymu leisti pakeisti darbdavį, grižus į (duomenys neskelbtini) bus itin sunku gauti naują leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui. Įstatymo nuostatos taip pat nenustato atsakovui diskrecijos tik įspėti pareiškėją apie padarytą pažeidimą, nepanaikinant leidimo.
18. Nagrinėjamu atveju Sprendimas pagrįstas galiojančiais ir nenuginčytais VSDFV informacinės sistemos duomenimis, kuriais nėra pagrindo nesiremti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5132-662/2017, 2017 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4900-756/2017).
19. Teismas akcentavo, kad Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1-5 punktai nustato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Viešojo administravimo įstatymas įtvirtinta individualaus administracinio akto turiniui keliamų reikalavimų taisyklė yra bendroji taisyklė, kurios paprastai turi laikytis visi viešojo administravimo subjektai, priimdami individualius administracinius aktus pagal savo kompetenciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-2134/2012, 2018 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018), visose viešojo administravimo srityse (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1334/2013, 2019 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-46-624/2019). Ar konkretus administracinis aktas atitinka šiuos reikalavimus, kiekvienu atveju nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, vertindamas byloje surinktus įrodymus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 str. 6 d.). Todėl ginčijamo administracinio akto atitiktis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatoms kiekvienu atveju yra vertinimo dalykas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4514-520/2018, 2019 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 3495-502/2019).
20. Įvertinusi Migracijos departamento Sprendimų turinį, teisėjų kolegija pripažino, kad minėtas individualus administracinis aktas iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus – yra pagrįstas nustatytais faktais bei teisės aktų normomis. Taigi, nenustatęs Migracijos departamento Sprendimo neteisėtumo pagrindų, teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
III.
21. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tenkinti jo skundą.
22. Pareiškėjas paaiškina, kad skunde nurodė, jog leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje gavo darbo UAB ,,Viritekas“ pagrindu, bet dirbo UAB ,,Padvaiskas ir Ko“. Pareiškėjas sutinka, kad yra pažeidimas, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad nei teismas, nei Migracijos departamentas neįvertino jo individualios situacijos. Pareiškėjo atveju UAB ,,Viritekas“ persigalvojo ir pareiškėjo neįdarbino, nes mirė žmogus, kuris kuravo jo įdarbinimą bei turėjo užtikrinti, jog, kalbėdamas anglų kalba, pareiškėjas supras ir galės atlikti savo darbo funkcijas. Taigi, tuomet pareiškėjas įsidarbino kitoje įmonėje (pareiškėjas dirbo oficialiai, buvo mokami mokesčiai). Pareiškėjas pabrėžia, kad turi inžinerijos bakalaurą, todėl mano, kad būtų naudingas Lietuvos Respublikai.
23. Pareiškėjo vertinimu, būtų proporcinga ne panaikinti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau sudaryti galimybę su tuo pačiu leidimu gyventi Lietuvos Respublikoje ir pakeisti darbdavį. Pareiškėjas nežinojo apie galimą procedūrą dėl darbdavio pakeitimo. Be to, tuo atveju, jei Migracijos departamentas panaikintų leidimą, pareiškėjui grįžus į (duomenys neskelbtini) taptų sudėtinga susirasti darbdavį, susitvarkyti dokumentus ir gauti naują leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje.
24. Pareiškėjas apibendrina, kad teismas neįvertino jo individualios situacijos, todėl priėmė neteisėtą ir neproporcingą sprendimą.
Atsiliepimas
25. Atsakovas Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
26. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas įvertino pareiškėjo individualią situaciją, jo darbo UAB „Padvaiskas ir Ko“ priežastis ir pagrįstai konstatavo, kad šios aplinkybės neturi įtakos Sprendimo teisėtumui, nes yra nustatytas imperatyvus leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas. Pažymi, kad pareiškėjas, gavęs leidimą laikinai gyventi, 3 mėnesius niekur nebuvo įsidarbinęs (tai sudaro imperatyvų pagrindą panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi), o UAB „Padvaiskas ir Ko“ įsidarbino pažeisdamas Įstatymo 62 straipsnio 2² dalies reikalavimus, pagal kuriuos užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 arba 4¹ punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje arba 44¹ straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus.
27. Atsakovas taip pat pažymi, kad teisės aktai nenumato Migracijos departamentui pareigos įspėti pareiškėją, kad jis neatitinka Įstatymo reikalavimų. Šiuo atveju pareiškėjas, gavęs leidimą laikinai gyventi, turėjo pasirūpinti, kad jis atitiks leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas viso išduoto leidimo laikinai gyventi galiojimo metu, o ne įsidarbinti pas naują darbdavį, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Taigi, pareiškėjas turėjo arba išvykti iš Lietuvos Respublikos, arba kreiptis į Migracijos departamentą dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo (pvz., darbo UAB „Padvaiskas ir Ko“ pagrindu). Iki Sprendimo priėmimo pareiškėjas nebūtų galėjęs pakeisti darbdavio pagal Įstatymo 44 straipsnio 7 dalies nuostatas, nes pareiškėjas UAB „Viritekas“ neįsidarbino, todėl neturėjo darbdavio, kurį galėtų pakeisti į kitą darbdavį. Pasikeitus aplinkybėms, lėmusioms pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi išdavimą pareiškėjas prašymo išduoti naują leidimą laikinai gyventi nepateikė. Paaiškėjus, Sprendimu nustatytoms aplinkybėms Migracijos departamentas taikė imperatyvias Įstatymo nuostatas. Migracijos departamentas neturėjo diskrecijos teisės jų netaikyti. Įstatymo 50 straipsnis numato savarankiškus leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašaus pobūdžio bylose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. sausio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2050-662/2019 konstatavo, kad „Pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje“.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
28. Nagrinėjamos bylos ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos skyriaus 2021 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. 50U-2753 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
29. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovo Sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas ir tuo pagrindu netenkino pareiškėjo skundo.
30. Pareiškėjas, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti skunde pirmosios instancijos teismui ir į kuriuos teismas atsakė. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje suformuota nuostata, kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).
31. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą, ištyrė visus įrodymus ir pagrindė vertinimą išvadomis. Teismo sprendimas yra motyvuotas, argumentai yra aiškūs ir pakankami teismo sprendimui priimti, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų nėra, todėl nustatytas aplinkybes vertinti kitaip nei įvertino pirmosios instancijos teismas nėra pagrindo, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir tik atsakydama į apeliacinio skundo argumentus papildo juos argumentais dėl teisės taikymo šiam ginčui.
32. Atsakovas pareiškėjui 2020 m. gruodžio 3 d. išdavė Leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, kaip užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio nuostatas.
33. Remiantis Įstatymo 62 straipsnio 1 dalies 2² punktu užsienietis, kuriam išduotas <...> leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 <...> nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje arba 441 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Reikalavimas dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo užsienietį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį užsienietis buvo įdarbintas, netaikomas užsieniečiams, kuriems leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 495 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
34. Byloje yra įrodyta, kad pareiškėjas nesilaikė sąlygos lėmusios šio leidimo išdavimo pagrindą ir UAB ,,Viritekas“ neįsidarbino.
35. Atsakovas nustatęs, kad UAB ,,Viritekas“ su užsieniečiu, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą, darbo sutarties nesudarė, pagrįstai, remdamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, panaikino leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
36. Pareiškėjo įsidarbinimas kitoje įmonėje, pažeidžiant nustatytą tvarką, nėra aplinkybė keičianti pažeidimo kvalifikavimą. Taip pat nėra kitų aplinkybių paneigiančių atsakovo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo J. K. S. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.