- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-09-28
- Bylos Nr.
- I2-7607-583/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01868-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Remigijus Arminas (pirm.), Eglė Kiaurakytė, Laimutė Jokubauskaitė
- Pareiškėjas
- J. K. S.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimutės Jokubauskaitės ir Eglės Kiaurakytės,
2021 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. K. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas. Departamentas) Klaipėdos skyriaus 2021 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. 50U-2753 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“ (toliau – ir skundžiamas sprendimas).
Pareiškėjas teigia, jog Departamento Klaipėdos skyrius skundžiamu sprendimu nusprendė panaikinti jam iki 2022 m. gruodžio 3 d. suteiktą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau - ir Leidimas). Akcentuoja, jog nesutinka su skundžiamu sprendimu, kadangi jis yra formalus, neproporcingai griežtas ir nebuvo atsižvelgta į jo individualią situaciją.
Neneigia, jog Leidimas buvo išduotas su sąlyga, jog jis dirbs uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Viritekas“, tačiau faktiškai įsidarbino UAB „Padvaiskas ir Ko“. Sutinka, kad formaliai tai yra teisės aktų nuostatų pažeidimas, tačiau laikosi pozicijos, kad skundžiamu sprendimu priimta sankcija – panaikinti Leidimą, yra per griežta ir neproporcinga padarytam pažeidimui. Pareiškėjo nuomone atsakovas turėjo jį įspėti apie padarytą pažeidimą ir sudaryti galimybę pasinaudoti darbdavio pakeitimo galimybe.
Paaiškino, jog ketino įsidarbinti UAB „Viritekas“, tačiau būsimasis darbdavys persigalvojo ir jo neįdarbino, nes mirė asmuo kuris organizavo įsidarbinimą ir turėjo užtikrinti, jog kalbėdamas anglų kalba jis supras bei galės atlikti darbo funkcijas. Teigia, kad Lietuvoje yra baigęs bakalauro studijas ir bus naudingas valstybei, jeigu turės galimybę dirbti pagal turimą specialybę. Pabrėžia, jog Departamentui panaikinus Leidimą ir įpareigojus jį išvykti iš Lietuvos Respublikos į Indiją, jam taptų itin sudėtinga susirasti naują darbdavį, susitvarkyti dokumentus ir gauti naują Leidimą.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad nesutinka su jame pateiktais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Nurodo, kad pareiškėjas, ketindamas dirbti UAB „Viritekas“ Departamentui pateikė prašymą išduoti Leidimą. Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) nustato leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindus. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo pateiktą prašymą išduoti Leidimą ir kartu pateiktus dokumentus, vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760011129, galiojantį iki 2022 m. gruodžio 3 d.
Įstatymo 50 straipsnis numato Leidimo panaikinimo pagrindus. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktas teigia, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹ ar 16 punktą, tapo bedarbiu) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje nustatytų reikalavimų.
Atsiliepimas
Atsakovas paaiškino, kad 2021 m. gegužės 14 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) informacinėje sistemoje buvo patikrinti duomenys apie pareiškėjo įdarbinimą ir buvo nustatyta, jog jis UAB „Viritekas“ nebuvo įsidarbinęs. Pareiškėjas nuo 2021 m. kovo 4 d. dirba UAB „Padvaiskas ir Ko“
Pareiškėjas gavęs Leidimą, 3 mėn. niekur nebuvo įsidarbinęs (tai sudaro imperatyvų pagrindą panaikinti Leidimą), o UAB „Padvaiskas ir Ko“ įsidarbino pažeisdamas Įstatymo 62 straipsnio 2² dalies reikalavimus. Pabrėžia, kad teisės aktai nenumato Departamentui pareigos įspėti asmenį, jog jo veiksmai neatitinka Įstatymo reikalavimų. Šiuo atveju pareiškėjas, gavęs Leidimą, privalo pasirūpinti, kad jo veiksmai atitiks Leidimo išdavimo sąlygas viso jo galiojimo metu, o ne įsidarbinti pas naują darbdavį, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas turėjo visas sąlygas rūpimais klausimais kreiptis į Departamentą arba su reikalinga informacija susipažinti Departamento internetinėje svetainėje.
Atsakovas laikosi pozicijos, kad skundžiamas sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis, Departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis. Skundžiamame sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktus, faktinės aplinkybės aptartos aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis Įstatymo nuostatomis, todėl priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjo skundas atmestinas.
Teismas 2021 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi nutarė administracinę bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos skyriaus 2021 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. 50U-2753 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“ (b. l. 3), kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760011129, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš nagrinėjamoje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 2 d. Departamentas pareiškėjui išdavė leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760011129, galiojantį iki 2022 m. gruodžio 3 d. Leidimas išduotas vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu.
Atsakovas skundžiamu sprendimu nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą. Skundžiamame sprendime jo priėmimo teisiniu pagrindu yra nurodomas Įstatymo (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2021-03-01 iki 2021-06-02) 50 straipsnio 1 dalies 6 punktas. Skundžiamo sprendimo priėmimo faktinis pagrindas – aplinkybė, kad pareiškėjas gavęs Leidimą įsidarbino pas darbdavį kuris netarpininkavo dėl Leidimo išdavimo.
Analizuojant skundžiamo sprendimo turinį nustatyta, kad Leidimas pareiškėjui buvo išduotas tarpininkaujant UAB „Viritekas“, kuri įsipareigojo įdarbinti pareiškėją, tačiau Departamentas patikrinęs VSDFV informacinėje esančius duomenis nustatė, kad pareiškėjas faktiškai įsidarbino UAB „Padvaiskas ir Ko“. Skundžiamame sprendime akcentuojama, jog remiantis Įstatymo 62 straipsnio 1 dalies 2² punkto nuostatomis, užsienietis, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas.
Teismui pateikta UAB „Viritekas“ pažyma (b. l. 6) patvirtina, kad minėta bendrovė tarpininkavo siekiant pareiškėjui išduoti Leidimą, tačiau faktiškai jo neįdarbino. Pažymoje teigiama, kad agentas, kuris turėjo tarpininkauti siekiant įdarbinti pareiškėją, mirė, todėl UAB „Viritekas“ neturėjo galimybės investuoti į angliškai kalbantį darbuotoją ir nutarė pareiškėjo neįdarbinti.
Pažymėtina, jog pareiškėjas skunde neginčija skundžiamame sprendime nustatytų faktinių aplinkybių, sutinka, jog formaliai pažeidė Įstatymo nuostatas, tačiau laikosi pozicijos, jog priimant skundžiamą sprendimą nebuvo įvertinta jo individuali situacija, todėl buvo priimtas formalus ir neproporcingas padarytam pažeidimui sprendimas – panaikinti Leidimą.
Įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindus. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas teigia, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, jos atitiktį darbo vietai ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius 5 metus, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus atvejus; c) Užimtumo tarnyba socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.
Įstatymo 50 straipsnis numato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus, kurie yra imperatyvūs. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹ ar 16 punktą, tapo bedarbiu) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje nustatytų reikalavimų.
Įstatymo 44 straipsnio 7 dalis reglamentuoja, kad jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sąlygas, o tais atvejais, kai turi būti priimtas šio straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktyje nurodytas Užimtumo tarnybos sprendimas, patikrinęs, ar šis sprendimas priimtas, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos. Šis sprendimas galioja vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos.
Kaip jau paminėta, atsakovas skundžiamu sprendimu panaikino Leidimą išduotą pareiškėjui remiantis tuo, kad pareiškėjas sprendimo priėmimo dieną nebuvo įdarbintas UAB „Viritekas“, tačiau dirbo UAB „Padvaiskas ir Ko“. Minėtą aplinkybę patvirtina VSDFV informacinės sistemos duomenis (b. l. 22). Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas, vadovaudamasis Įstatymo 44 straipsnio 7 dalies nuostatomis būtu pateikęs Departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį. Įvertinus minėtas aplinkybes konstatuotina, jog skundžiamo sprendimo priėmimo pagrindas jo priėmimo metu buvo tai, kad pareiškėjas sprendimo priėmimo metu nebuvo įsidarbinęs UAB „Viritekas“ ir nesikreipė į Departamentą su prašymu duoti leidimą pakeisti darbdavį.
Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytas leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindas yra imperatyvus, Departamentas neturi diskrecijos teisės, nustačius šį pagrindą, jo netaikyti ar taikyti su išimtimis, tam tikromis sąlygomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. sausio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2050-662/2019 konstatavo, kad pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Nustačius imperatyvų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindą, pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad mirė jį įdarbinti turėjęs asmuo, nežinojo, kad turėjo teisę kreiptis į Departamentą su prašymu leisti pakeisti darbdavį, grižus į Indiją bus itin sunku gauti naują leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui. Atkreiptinas dėmesys, jog Įstatymo nuostatos taip pat nenustato atsakovui diskrecijos tik įspėti pareiškėją apie padarytą pažeidimą, nepanaikinant Leidimo.
Nagrinėjamu atveju skundžiamas sprendimas pagrįstas galiojančiais ir nenuginčytais VSDFV informacinės sistemos duomenimis, kuriais nėra pagrindo nesiremti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5132-662/2017, 2017 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4900-756/2017).
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalis reglamentuoja, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.
Akcentuotina, jog minėtos Viešojo administravimo įstatymo nuostatos nustato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Viešojo administravimo įstatymas įtvirtinta individualaus administracinio akto turiniui keliamų reikalavimų taisyklė yra bendroji taisyklė, kurios paprastai turi laikytis visi viešojo administravimo subjektai, priimdami individualius administracinius aktus pagal savo kompetenciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-2134/2012, 2018 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018), visose viešojo administravimo srityse (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1334/2013, 2019 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-46-624/2019). Ar konkretus administracinis aktas atitinka šiuos reikalavimus, kiekvienu atveju nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, vertindamas byloje surinktus įrodymus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 str. 6 d.). Todėl ginčijamo administracinio akto atitiktis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatoms kiekvienu atveju yra vertinimo dalykas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4514-520/2018, 2019 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 3495-502/2019).
Įvertinusi Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos skyriaus 2021 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. 50U-2753 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“ turinį, teisėjų kolegija pripažįsta, kad minėtas individualus administracinis aktas iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus – yra pagrįsti nustatytais faktais bei teisės aktų normomis.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos skyriaus 2021 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. 50U-2753 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“ neteisėtumo pagrindų, pareiškėjo J. K. S. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija,
nusprendžia:
Pareiškėjo J. K. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.