- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-04
- Bylos Nr.
- I1-4279-279/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00845-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Nijolė Čekanauskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. J. (toliau – pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Marijampolės PN), 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Atsiliepimas
Pareiškėjas skunde, skundo papildymuose, atsikirtime į atsakovės atstovo atsiliepimą (toliau visi pareiškėjo pateikti procesiniai dokumentai vadinami skundu) (b. l. 1–3, 13, 55, 65) nurodė, kad nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. buvo laikomas Marijampolės PN Kybartų sektoriuje netinkamomis sąlygomis. Pareiškėjo teigimu, Marijampolės PN jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Pareiškėjo teigimu, gaisro atveju Marijampolės PN jam kilo pavojus gyvybei, nes čia nebuvo priešgaisrinių išėjimų, gesintuvų. Marijampolės PN buvo prasti dušai, dušuose neužtekdavo karšto vandens, vanduo buvo prastos kokybės. Marijampolės PN buvo tiekiamas prastos kokybės maistas, tinkamai nebuvo teikiama medicininė pagalba, ilgai teko laukti odontologo pagalbos. Pareiškėjas nurodė, kad yra antros grupės invalidas, tačiau buvo priverstas miegoti antrame lovos aukšte, o į ją įlipti jam buvo sunku. Dėl išvardintų aplinkybių pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.
Atsakovės atstovas atsiliepimu į skundą (b. l. 17–21) nesutiko su pareiškėjo skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Marijampolės PN pateikė duomenis apie tai, kokiuose kambariuose buvo laikomas pareiškėjas, koks šių kambarių plotas, kiek juose buvo laikoma nuteistųjų. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. pareiškėjui teko 3,02 kv. m ploto, tačiau šis pažeidimas yra formalaus pobūdžio, nes pareiškėjas bendrabučio tipo patalpose visą dieną galėjo laisvai judėti, sportuoti, eiti į darbą, biblioteką, valgyklą ir panašiai. Nurodė, kad Marijampolės PN nuteistųjų gyvenamojoje zonoje priešgaisrinė sauga yra užtikrinimas, visuose bendrabučio aukštuose yra evakuaciniai išėjimai, ką įrodo bendrabučio evakuacijos planai. Nurodė, kad Marijampolės PN esanti katilinė užtikrina, kad visiems nuteistiesiems jų maudymosi dieną būtų suteikiamas karštas vanduo. Medicinos darbuotojai į Marijampolės PN atvažiuoja du kartus per savaitę, kas yra pakankamas kiekis konsultacijoms ir medicininei pagalbai suteikti. Marijampolės PN odontologinės paslaugos suteikiamos iš anksto užsiregistravusiems nuteistiesiems. Nurodė, kad Marijampolės PN yra tiekiamas kokybiškas maistas. Pateiktuose papildomuose duomenyse (b. l. 76) Marijampolės PN nurodė, kad pareiškėjui atvykus į Marijampolės PN jam buvo suteikta lova pirmajame aukšte, tačiau pareiškėjas pateikė prašymą perkelti jį į kitą kambarį, todėl jam buvo suteikta lova antrajame aukšte. Dėl prašomos priteisti neturtinės žalos atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad neturtinė žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas, pareiškėjas skunde nepateikė jokių įrodymų kaip pasireiškė ir kokia konkreti neturtinė žala jam buvo padaryta.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės PN atlyginimo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Pareiškėjas skunde (b. l. 1) nurodė, kad netinkamomis sąlygomis Marijampolės PN buvo laikomas nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. Iš atsakovės atstovo pateiktų duomenų (b. l. 22) nustatyta, kad pareiškėjas Marijampolės PN laikomas nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. Byloje esant tokiems duomenims, byloje sprendžiama dėl pareiškėjo teisės į neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. iki 2020 m. balandžio 6 d. (skundo surašymo diena) (toliau – ir ginčo laikotarpis).
Ginčo dėl neturtinės žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatos. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iš jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, tai yra, civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017; 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1980-520/2017).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Marijampolės PN jam nebuvo užtikrinama minimali gyvenamojo ploto norma.
Ginčo metu galiojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir 2003 m. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) (galiojo iki 2020 m. sausio 21 d.) 11¹.1 papunktis nustatė, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymu V-31 patvirtintų ,,Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 2.1 punkte nustatyta, kad kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui.
Remiantis atsakovės atstovo pateiktais duomenimis (b. l. 18-19) nustatyta, kad pareiškėjas:
-laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. buvo laikomas 322-ame kambaryje, kurio plotas 36,24 kv. m, jame buvo laikoma nuo 6 iki 12 nuteistųjų, todėl pareiškėjui teko nuo 3,02 kv. m iki 6,04 kv. m ploto;
-laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 31 d. iki 2020 m. balandžio 14 d. buvo laikomas 303-ame kambaryje, kurio plotas 16,56 kv. m, jame buvo laikoma nuo 4 iki 5 nuteistųjų, todėl pareiškėjui teko nuo 3,31 kv. m iki 4,14 kv. m ploto;
-laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 14 d. iki 2020 m. balandžio 27 d. buvo laikomas 321-ame kambaryje, kurio plotas 36,00 kv. m, jame buvo laikoma 10 nuteistųjų, todėl pareiškėjui teko 3,60 kv. m ploto.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, apskaičiuodamas pareiškėjui tekusią minimalaus gyvenamojo ploto normą, gyvenamosios patalpos plotą padalino iš gyvenamojoje patalpoje laikytų asmenų skaičiaus, kadangi atsakovės atstovas teismui pateikė faktinį nuteistųjų, buvusių gyvenamojoje patalpoje paskyrimo į kamerą dieną, skaičių (žiūrėti, pavyzdžiui LVAT 2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1595-442/2018; 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1251-858/2018).
Apibendrinus nustatytus duomenis, daroma išvada, kad pareiškėjas Marijampolės PN laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. buvo laikomas pažeidžiant 2003 m. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1 papunktyje nustatytą 3,1 kv. m minimalaus ploto reikalavimą bendrabučio tipo patalpoms, nes pareiškėjui teko tik 3,02 kv. m gyvenamojo ploto (trūko 0,08 kv. m). Todėl yra pagrindas valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumą ir vieną iš valstybės deliktinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – valstybės valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
Dalį ploto pareiškėjo gyvenamosiose patalpose užėmė baldai, tačiau Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės nenumato, jog į jose įtvirtintas minimalias vienam asmeniui turinčias tekti gyvenamųjų patalpų ploto normas turi būti neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Tokios praktikos laikosi ir LVAT, nagrinėdamas asmenų skundus dėl jų laikymo sąlygų pataisos įstaigose atitikties teisės aktų reikalavimams (2018 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-786-520/2018; 2016 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje A-2922-492/2016). Tik nustačius neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, be kita ko, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (LVAT 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3130-662/2017). Todėl teismas sprendžia, kad gyvenamosiose patalpose esantys baldai ir kitas inventorius dar labiau ribojo pareiškėjo teisę laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. būti kalinamam tinkamo gyvenamojo ploto patalpose.
Likusį ginčo laikotarpį pareiškėjui tekusi minimalaus ploto norma nebuvo pažeista, todėl šioje dalyje pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Marijampolės PN nebuvo užtikrinta priešgaisrinė sauga.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 17) nurodė, kad nuteistųjų gyvenamoje zonoje priešgaisrinė sauga yra užtikrinama, esant gaisro atvejui visuose visuose bendrabučio aukštuose yra evakuaciniai išėjimai, ką įrodo byloje pateikti bendrabučio evakuacijos planai (b. l. 39-43). Teismas neturi pagrindo abejoti tokiais atsakovės atstovo pateiktais paaiškinimais. Vertinant pareiškėjo teiginius, sprendžiama, kad skunde gaisrinės saugos taisyklių pažeidimai apibūdinti abstrakčiai, jų detaliai neaprašant. Todėl vien deklaratyvaus ir abstraktaus pobūdžio teiginiai, jog buvo pažeidžiamos pareiškėjo teisės gaisrinės saugos srityje, nenurodant konkrečių jų pažeidimų, negali būti pripažįstami kaip pakankami įrodymai, patvirtinantys pataisos įstaigos neteisėtus veiksmus (neveikimą). Teismas pažymi, kad pareiškėjas, turėdamas informacijos apie tai, jog Marijampolės nevykdo priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, turėjo teisę teikti skundus valstybinės priešgaisrinės priežiūros subjektams. Nagrinėjant bylą, duomenų apie pareiškėjo skundus, teiktus valstybinę priešgaisrinę priežiūrą vykdantiems subjektams, nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kad išsdėstyta, pareiškėjo skundo argumentas, kad Marijampolės PN nebuvo užtikrinta priešgaisrinė sauga, atmetamas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Marijampolės PN buvo prasti dušai, dušuose neužtekdavo karšto vandens, vanduo buvo prastos kokybės.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 12 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.
Higienos normos HN 134:2015 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 17-18) nurodė, kad Marijampolės PN pagal patvirtintą grafiką (b. l. 44-45) pareiškėjui buvo suteikta teisė kartą per savaitę nusiprausti duše. Nurodė, kad Marijampolės PN esanti katilinė užtikrina, kad visiems nuteistiesiems jų maudymosi dieną būtų suteikiamas karštas vanduo. Teismas neturi pagrindo abejoti tokiais atsakovės atstovo pateiktais paaiškinimais. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl minėtų pažeidimų kreipėsi į Marijampolės PN administraciją, Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, pareiškėjo skundo argumentas, kad Marijampolės PN buvo prasti dušai, dušuose neužtekdavo karšto vandens, vanduo buvo prastos kokybės, atmetamas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Marijampolės PN buvo tiekiamas prastos kokybės maistas.
Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 18) nurodė, kad Marijampolės PN tiekiamo maisto kokybė buvo tikrinama Marijampolės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistų, todėl pareiškėjo teiginiai, jog tiekiamas maistas būdavo atšalęs yra nepagrįstas. Teismas, vertindamas atsakovės atstovo atsiliepime nurodytus argumentus, kad Marijampolės PN tiekiamas maistas yra kokybiškas pažymi, kad nors atsakovės atstovas atsiliepime ir nurodė, kad Marijampolės PN tiekiamo maisto kokybė buvo tikrinama Marijampolės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistų, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų (patikrinimo aktų) į bylą nepateikė. Šiuo aspektu pažymėtina, kad LVAT praktikoje ne kartą buvo pažymėta, kad pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui – t. y. Marijampolės PN administracijai. Marijampolės PN nepaneigus pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais. Atsižvelgiant į šiuos argumentus ir į faktą, kad atsakovės atstovas nepateikė teismui įrodymų, kad Marijampolės PN tiekiamos maistas yra kokybiškas, daro išvadą kad pareiškėjo skundo argumentas, kad Marijampolės PN buvo tiekiamas nekokybiškas maistas, laikomas pagrįstu, todėl šiuo nagrinėjamu aspektu konstatuotini neteisėti atsakovės atstovo veiksmai pareiškėjo atžvilgiu.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Marijampolės PN tinkamai nebuvo teikiama medicininė pagalba, ilgai teko laukti odontologo pagalbos.
Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 18) nurodė, kad medicinos darbuotojai į Marijampolės PN atvažiuoja du kartus per savaitę. Esant reikalui pataisos įstaga visada iškviečia medicininę pagalbą, kuri nuteistąjį gali nuvežti į ligoninę. Marijampolės PN odontologinės paslaugos suteikiamos iš anksto užsiregistravusiems nuteistiesiems. Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais oficialiais atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, nes kaip matyti, pareiškėjas skunde tik deklaratyviai nurodė, kad Marijampolės PN tinkamai nebuvo teikiama medicininė pagalba, ilgai teko laukti odontologo pagalbos, nenurodė, kaip šios aplinkybės pareiškėjui sukėlė neturtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundo argumentas, kad Marijampolės PN tinkamai nebuvo teikiama medicininė pagalba, ilgai teko laukti odontologo pagalbos, atmetamas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad yra antros grupės invalidas, tačiau jis buvo priverstas miegoti antrame lovos aukšte, o į ją įlipti jam buvo sunku.
Remiantis atsakovės atstovo pateiktais duomenimis (b. l. 74-76) nustatyta, kad pareiškėjui atvykus į Marijampolės PN jam buvo suteikta miegamoji vieta pirmajame dviaukštės lovos aukšte, tačiau pareiškėjui pačiam paprašius perkelti jį į kitą kambarį, jam buvo suteikta lova antrajame dviaukštės lovos aukšte. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų byloje nėra, todėl pareiškėjo skundo argumentas, kad jis buvo priverstas miegoti antrajame dviaukštės lovos aukšte, nors yra antros grupės invalidas, atmetamas kaip nepagrįstas.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) formuoja praktiką, kad teismo pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimas byloje Mushegh Saghatelyan prieš Armėniją (pareiškimo Nr. 23086/08), 205 punktas; 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimas byloje Paliutis prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 34085/09), 40 punktas, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), 55 punktas). LVAT taip pat ne kartą pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2019 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-60-261/2019, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009).
Byloje nustatyta, kad Marijampolės PN neužtikrino pareiškėjui minimalaus gyvenamojo ploto, neužtikrino, kad pareiškėjui būtų tiekiamas kokybiškas maistas.
Pripažintina, jog tokios laikymo sąlygos pareiškėjui galėjo sukelti diskomfortą ir kitus neigiamus išgyvenimus. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai (CK 6.246 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.247 straipsnis).
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Pareiškėjas prašė priteisti 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo būdą bei dydį, teismas atsižvelgia į byloje nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo laikymo Marijampolės PN (teisės į minimalaus ploto pažeidimą, teisę gauti kokybišką maistą), į pažeistos vertybės pobūdį (nagrinėjant bylą nenustatyta, kad dėl nurodytų pažeidimų būtų padaryta žala pareiškėjo sveikatai), į mastą bei trukmę (minimalaus ploto reikalavimas buvo pažeistas 8 dienas, minimalaus ploto reikalavimas buvo pažeistas nežymiai – trūko 0,08 kv. m ploto. Byloje nenustatyta, kad Marijampolės PN pareigūnai būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikri apribojimai ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama suėmimo vykdymo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Įvertinęs tai, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimas savaime nelaikomas pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą, pareiškėjo patirti papildomi neigiami dvasiniai išgyvenimai ir nepatogumai, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai būdingus asmeniui būnant kalinamu, yra pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigine išraiška. Remdamasis tuo, kas išdėstyta bei atsižvelgdamas į suformuotą teismų praktiką dėl tokio pobūdžio bylose priteistinų neturtinės žalos atlyginimo dydžių (pavyzdžiui LVAT 2019 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2284-662/2019, 2019 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2136-525/2019, 2019 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-932-556/2019, 2019 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-941-261/2019, 2019 m. vasario 13 d. administracinėje byloje Nr. A-3336-968/2019), į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas sprendžia, jog šiuo atveju 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma laikytina adekvačia pareiškėjo patirtai dvasinei skriaudai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti A. J. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 100 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitoje dalyje skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.