Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.6.; 2.6.10.2.1.; 2.6.10.2.2.; 2.6.10.2.3.; 2.6.10.2.4.; 3.2.6.1.

2024 m. liepos 9 d.

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. Š. ieškinį atsakovei M. M. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1. Ieškovė I. Š. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės M. M. 48,65 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Pareikštus reikalavimus ieškovė grindžia tokiais esminiais argumentais:

2.1. Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei M. M. buvo priteista 1/12 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir dalis buto, turtas), o ieškovei I. Š. kompensacija už iš jos priteistą turto dalį. Sprendimas įsiteisėjo 2019 m. birželio 11 d. Nuo šios datos ieškovė prarado nuosavybės teises į nurodytą turtą, o atsakovė įgijo, atitinkamai atsakovei atsirado pareiga įregistruoti nuosavybės teises savo vardu. Atsakovė šią pareigą atliko tik 2023 m. gruodžio 19 d.

2.2. Kadangi ieškovė formaliai iki 2023 m. gruodžio 19 d. buvo buto dalies savininke, savivaldybės įmonė (toliau SĮ) „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – rinkliavos administratorius) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus su prašymu priteisti iš ieškovės už atliekų tvarkymą. Nurodytas teismas (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo priteisė iš ieškovės 22,91 Eur vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą ir 1,24 Eur delspinigius. Priteista suma apima turto daliai priskirtas mokėti sumas už 2018-2022 metus, nors nuo 2019 m. birželio 11 d. ieškovė jau nebeturėjo prievolės mokėti tokią rinkliavą. Ieškovei nepagrįstai buvo apskaičiuoti mokesčiai už 14,76 Eur. 2024 m. sausio 30 d. antstolis iš ieškovės išieškojo 24,15 Eur, įskaitant 14,76 Eur skolą ir 1,24 Eur delspinigius, ir 32,65 Eur vykdymo išlaidas. Šios išlaidos yra atsakovės neveikimu padaryti nuostoliai ieškovei.

3. Atsakovė M. M. atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį atmesti.

4. Savo poziciją atsakovė grindžia tokiais esminiais atsikirtimais:

4.1. Atsakovė 2024 m. gegužės 21 d. geranoriškai sumokėjo 16 Eur, kuriuos sudaro 14,76 Eur skola ir 1,24 Eur delspinigiai.

4.2. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 6 straipsnio 4 dalį, asmenims yra nustatyta teisė prateikti prašymą dėl Nekilnojamojo turto registro objekto registravimo. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovė neįvykdė pareigos.

4.3. Ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo.

4.4. Regionų apygardos administracinio teismo (duomenys neskelbtini) sprendime nurodyta, kad ieškovei buvo suformuoti ir siųsti mokėjimo pranešimai bei priminimas sumokėti įsiskolinimą, tačiau ieškovė neteikė duomenų, kad neturi prievolės mokėti skolą. Ieškovė taip pat neįvykdė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ABTĮ) 71 straipsnyje nustatytos pareigos pateikti atsiliepimą, todėl pačios ieškovės veiksmai lėmė, kad teismas iš ieškovės priteisė vietinę rinkliavą ir delspinigius.

4.5. Vykdymo išlaidų atsiradimą lėmė ne atsakovės, o pačios ieškovės veiksmai. Ieškovė nebuvo pakankamai atidi, nesiėmė aktyvių veiksmų, kad teismo priteista suma rinkliavos administratoriui būtų sumokėta.

4.6. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos patirtos ne dėl atsakovės kaltės, o dėl pačios ieškovės veiksmų. Ieškinio suma yra itin nedidėlė, todėl bylinėjimosi išlaidos yra neproporcingos. Ieškovė galimai šia civiline byla naudojasi kaip priemone nesąžiningai pasibylinėti ir tuo piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Iš ieškovės pateiktų dokumentų nėra aišku, kokios konkrečiai teisinės paslaugos buvo suteiktos, paslaugos nurodytos abstrakčiai.

5. Ieškovė 2024 m. birželio 3 d. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad atsakovė prieš pateikdama atsiliepimą į ieškinį sumokėjo 16 Eur iš prašomos priteisti 48,65 Eur sumos. Ieškovė patvirtina, kad šią sumą gavo ir dėl šios dalies ieškinio nebepalaiko. Tačiau ieškovė nesutinka, kad šią sumą atsakovė sumokėjo geranoriškai, nes mokėjimas atliktas po ieškinio teismui pateikimo. Ieškovė administracinėje byloje negavo procesinių dokumentų, todėl neturėjo galimybės teikti atsiliepimą. Apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą ieškovei buvo pranešta viešo paskelbimo būdu. Net jei ieškovė ir būtų aktyviai gynusi savo teises administracinėje byloje, nemaža tikimybė, kad sprendimas būtų buvęs toks pat, nes teismas, tikėtina, pirmenybę teiktų viešojo registro duomenims, kaip turintiems didesnę įrodomąją galią. Atsakovė nepagrįstai bylinėjimosi išlaidų klausimą sieja su administracine byla. Ieškovės pasyvumas ar aktyvumas administracinėje byloje nesusijęs su bylinėjimosi išlaidomis šioje byloje. Tik atsakovės neveikimas – teisinės registracijos neatlikimas lėmė tokias pasekmes: nebuvo mokami atliekų surinkimo mokesčiai, nors pranešimai buvo siunčiami atsakovės adresu; atliekų administratorius iškėlė bylą teisme; antstolis priverstine tvarka išieškojo iš ieškovės skolą; ieškovė buvo priversta teikti teismui ieškinį dėl žalos atlyginimo. Bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos.

6. 2024 m. birželio 6 d. teisme buvo gautas ieškovės pranešimas dėl ieškinio dalies dėl 16 Eur atsisakymo ir bylos dėl šios dalies nutraukimo. Ieškovė nurodė, kad ieškovei žinoma, kad nutraukus bylą vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 17 d. nutartimi pasiūlė ieškovei pateikti paaiškinimus ir įrodymus dėl šios nutarties 4, 6, 8 ir 9 punktuose nurodytų aplinkybių.

8. Ieškovė 2024 m. birželio 18 d. pateikė pranešimą, kuriame nurodo, kad Regionų apygardos teismo Panevėžio rūmuose ieškovės, kaip skolininkės, atžvilgiu buvo iškeltos dvi civilinės bylos. Pirmoje ieškovė buvo aktyvi, teikė prieštaravimus dėl teismo įsakymo, tačiau rinkliavos administratoriui nepareiškus ieškinio byla buvo nutraukta. Po sužinojimo apie skolą ieškovė kreipėsi į registro tvarkytoją, tačiau jai buvo paaiškinta, kad prašymą gali pateikti tik nuosavybę įgijęs asmuo. Po pirmosios bylos ieškovė kreipėsi tiek į atsakovę, tiek į jos sūnų ir prašė išspręsti registracijos klausimą ir atliekų surinkimo klausimus. Antroje administracinėje byloje ieškovė negavo procesinių dokumentų, todėl savo teisių aktyviai ginti negalėjo. Apie bylą ieškovė sužinojo tik 2024 m. vasario mėnesį, kai antstolė buvo išieškojusi priteistas sumas. Net jei ir būtų gynusi savo teises aktyviai, tikėtina, kad sprendimas būtų toks pat, nes teismas pirmenybę teiktų viešo registro duomenims. Ieškovė nusprendė, kad proceso pagal prašymą dėl proceso atnaujinimo būtų neperspektyvus. Ieškovė nusprendė kreiptis į teismą su ieškiniu dėl įpareigojimo atlikti teisinę registraciją ir žalos atlyginimo. Atsakovei įregistravus nuosavybės teises, liko tik dalis dėl žalos atlyginimo. Apie išieškotas sumas ieškovė sužinojo tik pamačiusi sumažėjusią piniginių lėšų sumą, todėl neturėjo galimybės sumokėti jas geranoriškai. Advokatui sumokėjo 50 Eur pagal sąskaitą AVM Nr. 2024-21 už klausimą VĮ Registrų centrui paslaugą, kurią užsakius buvo gautas buto išrašas su istorija ir kuris buvo pateiktas kaip ieškinio priedas.

9. Atsakovė 2024 m. birželio 26 d. pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad ieškovė ir iki 2019 m. birželio 11 d. nemokėjo mokesčių už jai priklausiusią turto dalį ir apie tai žinojo. Administraciniu sprendimu skola priteista ir už laikotarpį iki 2029 m. birželio 11 d. Ieškovė turėjo teisę ir pati kreiptis į viešo registro tvarkytoją. Ieškovė nesikreipė į atsakovę dėl skolos ir (ar) dėl nuosavybės teisių registracijos.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl jų teisinio vertinimo

10. Ištyrus pateiktus rašytinius įrodymus, nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), be kita ko, M. M. buvo priteista 1/12 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), o I. Š. už iš jos priteistą 1/12 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), iš M. M. priteista 3 875 Eur kompensacija (toliau – ir teismo sprendimas). Vilniaus apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą dėl nurodytos sprendimo dalies paliko nepakeistą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis). Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo įsiteisėjimo diena – 2019 m. birželio 11 d. (CPK 331 straipsnio 6 dalis). Įsiteisėjęs teismo sprendimas buvo išsiųstas Nekilnojamojo turto registrui, teismo sprendimo pagrindu buvo įregistruotas juridinis faktas apie įsiteisėjusį teismo sprendimą, turintį įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui. Dėl nuosavybės teisės pasikeitimo (įgijimo) šio teismo sprendimo pagrindu į registrą atsakovė kreipėsi 2023 m. gruodžio 19 d. ir nuo šios datos registre yra išviešinta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso dalis buto. Taigi, nors nuosavybės teisių į dalį buto ieškovė nebeturi nuo 2019 m. birželio 11 d., tačiau viešame registre kaip buto dalies savininkė buvo nurodyta iki 2023 m. gruodžio 19 d.

11. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos rinkliavos administratorius ieškovei kaip Nekilnojamojo turto objekto savininkei, nurodytai viešame registre, už buto dalį apskaičiavo ir išrašė vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą už 2018-2021 m. mokėjimo pranešimus Nr. 10224953, Nr. 10885951, Nr. 11211853, Nr. 11554457, Nr. 1190604. Ieškovė sąskaitų nustatytu laiku neapmokėjo, todėl rinkliavos administratorius kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą dėl rinkliavos ir delspinigių priteisimo teismo sprendimu (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

12. Regionų apygardos teismo Panevėžio rūmai (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir administracinio teismo sprendimas), kuriuo priteisė rinkliavos administratoriui iš ieškovės 22,91 Eur vietinės rinkliavos ir 1,24 Eur delspinigius. Sprendimas įsiteisėjo 2024 m. sausio 3 d. 2024 m. sausio 22 d. buvo išduotas vykdomasis raštas dėl teismo sprendimo priverstinio vykdymo. Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad skola pagal administracinio teismo sprendimą buvo išieškota priverstine tvarka.

13. Vykdant administracinio teismo sprendimą priverstine tvarka, kartu su 24,15 Eur suma buvo išieškota ir 32,65 Eur vykdymo išlaidų suma.

14. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad dalis priverstine tvarka iš jos išieškotų sumų, t. y. 14,76 Eur rinkliava, 1,24 Eur delspinigiai, taip pat 32,65 Eur priverstinio vykdymo išlaidos, yra jos dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patirta žala.

Dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo

15. Iš ieškovės 2024 m. birželio 6 d. pareiškimo dėl ieškinio (jo dalies) atsisakymo turinio yra aišku, kad ieškovė atsisako reikalavimo dėl 16 Eur žalos atlyginimo priteisimo. Atsisakymas motyvuojamas tuo, kad atsakovė, gavusi ieškinį, sumokėjo 16 Eur, kuriuos pagal ieškinio reikalavimus sudarė 14,76 Eur vietinės rinkliavos mokestis ir 1,24 Eur delspinigiai. Atsakovė atsiliepime patvirtino šios sumos sumokėjimą. Ieškovė nurodo, kad jai yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės, t. y. kad, teismui priėmus ieškinio atsisakymą, ieškovė nebegalės vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 294 straipsnio 2 dalis). Nenustatyta, kad ieškovės dalies reikalavimų pagal ieškinį atsisakymas prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškovės ieškinio atsisakymas dėl dalies ieškinio reikalavimų – 16 Eur yra priimamas ir byla dėl šios dalies nutraukiama.

16. Dėl sprendimo 15 punkte nurodytų aplinkybių toliau byla nagrinėjama dėl 32,65 Eur žalos atlyginimo priteisimo.

Dėl sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti

17. Ieškovė prašo atsakovei taikyti civilinę atsakomybę. Ieškovė teigia, kad dėl atsakovės atliktų neteisėtų veiksmų – teismo sprendimu įgytos nuosavybės teisės neįregistravimo viešame registre, patyrė 32,65 Eur žalą, kurią sudaro vykdymo išlaidos priverstinai įvykdant administracinio teismo sprendimą.

18. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis).

19. Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės. Tais atvejais, kai atsakovo atsakomybė kyla su kalte, įrodžius atsakovo veiksmų neteisėtumą, subjektyvioji neteisėtumo sąlygos pusė – kaltė preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022, 35 punktas).

20. Pagal CK 4.256 straipsnio 1 ir 2 dalis, asmuo, norintis įregistruoti daiktą, teisių į jį suvaržymus, daiktines teises ar juridinius faktus, viešo registro tvarkytojui paduoda nustatytos formos prašymą. Prašymą įregistruoti daiktą ir nuosavybės teises į jį paduoda daiktą įgijęs asmuo.

21. Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad dėl nuosavybės teisės registravo prašymą registro tvarkytojui turi teisę pateikti šie asmenys: a) nuosavybės teisę įgiję asmenys; b) teismo proceso, kurio metu buvo priimtas teismo sprendimas dėl nekilnojamojo daikto ar nuosavybės teisės į jį, dalyviai; c) valstybei nuosavybės teise priklausančio turto patikėtiniai; d) valstybės ar savivaldybės institucijos, įmonės, įstaigos ir organizacijos, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka įgijusios nekilnojamąjį daiktą valstybės ar savivaldybės nuosavybėn; e) valstybės institucijos, įstatymų nustatytais atvejais ginančios viešąjį interesą; f) kiti asmenys, kuriems pagal įstatymus suteikiama ši teisė.

22. Priešingai nei nurodo ieškovė, prieš tai nurodytos teisės normos nenustato atsakovei pareigos įregistruoti nuosavybės teises. Dėl to nėra pagrindo sutikti, kad atsakovė, neįregistruodama nuosavybės teisės į turtą, neįvykdė įstatyme nustatytos pareigos. Tačiau, teismo įsitikinimu, neįregistruodama nuosavybės teisių į 1/12 dalį buto atsakovė pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

23. Atsakovė nuosavybės teises teismo sprendimu įgijo 2019 m. birželio 11 d., o prašymą dėl nuosavybės teisės įregistravimo pateikė 2023 m. gruodžio 19 d. Taigi, nuo nuosavybės teisės įgijimo iki jos įregistravimo praėjo beveik keturi su puse metų. Tokia situacija lėmė, kad nuo 2019 m. birželio 11 d. iki 2023 m. gruodžio 19 d. buvo išviešinti neteisingi duomenys apie nekilnojamojo turto savininką – vietoje atsakovės 1/12 dalies buto savininke buvo nurodyta ieškovė. Nuosavybės teisės išviešinimas yra svarbus ir aktualus, nes teisių registracija išviešina egzistuojančias daiktines teises ir jų savininkus ir apie tai informuoja trečiuosius asmenis. Į viešą registrą įrašyti duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 straipsnis). Kol nėra išviešintas nuosavybės teisių perėjimas, tretiesiems asmenims prieinami tik faktiškai nebeaktualūs viešo registro duomenys. Visuotinai žinoma, kad dalis nekilnojamajam turtui priklausančių mokėti mokesčių apskaičiuojama remiantis registre esančiais viešais duomenimis apie turtą, jo savininkus. Atsakovei, kaip atidžiam ir rūpestingam asmeniui, taip pat asmeniui, kuriam jau iki 1/12 buto dalies įgijimo priklausė kita buto dalis, turėjo būti žinoma, jog dėl registre išviešintų neteisingų duomenų dalis jos prievolių gali būti nepagrįstai priskirta kitam asmeniui. Todėl atsakovės delsimas registruoti nuosavybės teises į 1/12 dalį buto vertinamas kaip pažeidęs bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi, byloje nustatyta viena iš civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėti atsakovės veiksmai.

24. Teismo įsitikinimu, egzistuoja ir antroji civilinės atsakomybės sąlyga – žala.

25. Administracinio teismo sprendimo turinys ir prašymas dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo, paduotas administracinėje byloje, taip pat ieškovės ieškinyje pateikti apskaičiavimai patvirtina, kad vietinės rinkliavos mokestis atsakovei apskaičiuotas ir priteistas už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. Už 2018 m. gegužės 1 d. – gruodžio 31 d. laikotarpį apskaičiuota 3,30 Eur rinkliava, iš kurios 1,92 Eur susiję su rinkliava už ginčo objektą, už 2019 m. apskaičiuota ir priteista 5 Eur rinkliava, iš kurios 2,88 Eur susiję su rinkliava už ginčo objektą, už 2020 m. apskaičiuota ir priteista 4,80 Eur rinkliava, už 2021 m. apskaičiuota ir priteista 5,51 Eur įmoka, už 2023 m. apskaičiuota ir priteista 4,30 Eur rinkliava. Administracinio teismo sprendimu iš ieškovės buvo priteista 22,91 Eur vietinė rinkliava ir 1,24 Eur delspinigiai.

26. Apskaičiuota ir priteista rinkliava už 2018 m. ir pirmą 2019 metų pusmetį priklausė mokėti ieškovei, nes 1/12 dalis buto tuo metu nuosavybės teise dar priklausė ieškovei, iš viso 3,36 Eur (1,92 + 1,44). Dalis (3,45 Eur) 2018 ir 2019 m. sąskaitose apskaičiuotos rinkliavos yra už kitą nuosavybės teisės objektą, t. y. žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Taigi, su atsakovės neteisėtais veiksmais yra susijusi 16,05 Eur rinkliava ir 0,93 Eur delspinigiai (apskaičiuoti už 2019 m. antrą pusmetį, 2020-2022 metus), iš viso 16,98 Eur. Ieškovė ieškinyje kaip žalos atlyginimą prašė priteisti 14,76 Eur rinkliavą ir 1,24 Eur delspinigius, t. y. iš viso 16 Eur. Atsakovė šias sumas sumokėjo, todėl ieškovė šioje dalyje ieškinio reikalavimų atsisakė. Atsakovei sumokėjus ieškinyje nurodyto dydžio rinkliavą ir delspinigius, ir dėl šios dalies bylą nutraukus, aktualus vienintelis klausimas, susijęs su žalos faktu ir dydžiu, ar vykdymo procese ieškovės patirtos išlaidos gali būti kvalifikuojamos kaip atsakovės ieškovei padaryta žala.

27. Iš antstolės vykdymo išlaidų apskaičiavimo matyti, kad vykdomojoje byloje buvo apskaičiuotos tokios vykdymo išlaidos: 30,76 Eur vykdomosios bylos administravimo išlaidos, apskaičiuotos pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 109 punktą, ir 1,89 Eur pašto ar kurjerio išlaidos (1 vnt.). Dalis vykdymo išlaidų yra ieškovės dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patirta žala, nes dalies vykdymo išlaidų ieškovė nebūtų patyrusi, jei nebūtų atsakovės neteisėtų veiksmų.

28. Jei nuosavybės teisės būtų registruotos atsakovės vardu nuo nuosavybės įgijimo momento, ieškovei būtų buvusi apskaičiuota ir administraciniu sprendimu priteista 7,17 Eur suma (24,15 Eur (priteista suma) – 16,98 Eur (atsakovei skirta dalis, kuri dėl neteisingų viešo registro duomenų buvo priskirta ieškovei). Tokiu atveju vykdomojoje byloje vykdymo išlaidos būtų tokios: 24,61 Eur vykdomosios bylos administravimo išlaidos (Sprendimų vykdymo instrukcijos 109.2 punktas (16 Eur administravimo išlaidų suma, taikant vartotojų kainų indeksą sprendimų vykdymo išlaidoms indeksuoti)) ir 1,89 Eur pašto ar kurjerio išlaidos, iš viso 26,50 Eur. Taigi, 6,15 Eur ((32,65 Eur) (antstolės apskaičiuota ir išieškota vykdymo išlaidų suma) – 26,50 Eur (vykdymo išlaidų suma, kuri būtų buvusi apskaičiuota, jei iš ieškovės nebūtų buvusi priteista atsakovei už buto dalį nuo 2019 m. birželio 11 d. tenkanti rinkliava)) yra ieškovės dėl atsakovės veiksmų patirta žala. Kitos prašomas priteisti išlaidos nėra susijusios su atsakovės neteisėtais veiksmais. Jas ieškovė patyrė dėl savo pačios veiksmų, kai jai, iki 2019 m. birželio 11 d. dalies buto savininkei, taip pat kitų jai tuo metu priklausiusių nekilnojamųjų daiktų savininkei, buvo apskaičiuota rinkliava, kurios ji nesumokėjo, dėl ko ji buvo priteista iš jos administracinio teismo sprendimu ir išieškota priverstine tvarka.

29. Vykdymo išlaidos, susijusios su atsakovei priklausiusia mokėti rinkliavos ir delspinigių suma, kyla iš atsakovės neteisėtų veiksmų. Be atsakovės neteisėtų veiksmų žala ieškovei nebūtų atsiradusi. Jei atsakovė būtų išviešinusi, kad būtent jai priklauso 1/12 dalis buto, rinkliavos administratorius nebūtų apskaičiavęs ir priskyręs šia sumas mokėti ieškovei, taip pat nebūtų poreikio kreiptis dėl šių sumų priteisimo teismine tvarka, jos nebūtų buvusios priteistos, atitinkamai, šios sumos nebūtų buvusios išieškotos priverstine tvarka iš ieškovės. Atsakovė, jeigu ji būtų elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, turėjo galimybę numatyti, kad neišviešinus nuosavybės teisių su buto dalimi susiję reikalavimai gali būti pareikšti ieškovei.

30. Apibendrindamas prieš tai nurodytų aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, kad byloje buvo nustatytos visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos. Tačiau nagrinėjamu atveju, remiantis atsakovės atsikirtimų į ieškinį turiniu, ginčo situacijoje svarbu įvertinti ir ieškovės veiksmus bei spręsti, ar (ne)egzistuoja pagrindas svarstyti dėl atsakovės atleidimo (visiško ar dalies) nuo civilinės atsakomybės.

Dėl atleidimo nuo civilinės atsakomybės

31. CK 6.253 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos. Pagal šio straipsnio 5 dalį nukentėjusio asmens veiksmai – veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tai gali būti nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas. Šis nukentėjusio asmens sutikimas gali būti pagrindas atleisti nuo civilinės atsakomybės tik tuo atveju, kai toks sutikimas ir žalos padarymas neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, viešajai tvarkai, gerai moralei, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams.

32. Iš teismų informacinės sistemos duomenų, taip pat ieškovės papildomų paaiškinimų nustatyta, kad dar iki bylos, kurioje buvo priimtas administracinio teismo sprendimas, rinkliavos administratorius buvo kreipęsis į Regionų apygardos teismo Panevėžio rūmus dėl teismo įsakymo išdavimo dėl skolos išieškojimo iš ieškovės. Pareiškimo pagrindu buvo užvesta administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) priimtas įsakymas išieškoti iš ieškovės 17,63 Eur nesumokėtos rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d. ir 0,95 Eur delspinigių (0,03 proc. už kiekvieną pradelstą dieną) nuo laiku nesumokėtos sumos. Procesiniai dokumentai ieškovei buvo įteikti 2023 m. birželio 1 d. 2023 m. birželio 26 d. ieškovė pateikė prieštaravimus, kuriuose nurodė, kad nuo 2018 m. rugpjūčio 3 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nėra (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), esančio turto savininke. Ieškovė šiai aplinkybei patvirtinti pridėjo 2023 m. gegužės 30 d. Nekilnojamojo turto registro išrašą. Iš išrašo matyti, kad nurodytai datai atsakovės nuosavybės teisės į buto dalį dar nebuvo išviešintos. Taigi, 2023 m. gegužės 30 d. ieškovei buvo žinoma, kad atsakovė nėra įregistravusi nuosavybės teisių.

33. Ieškovė nepateikė duomenų, kad kreipėsi į atsakovę ir prašė nedelsiant išviešinti savo nuosavybės teisę, taip pat apmokėti jai tenkančią rinkliavos dalį. Nors ieškovė nurodo, kad į atsakovę kreipėsi, tačiau šią aplinkybę pagrindžiančių duomenų nepateikia. Teismas tokius duomenis pateikti ieškovei siūlė. Atsakovė pateikė duomenis, kad paskutinę žinutę iš ieškovės yra gavusi 2019 m. sausio mėnesį. Atsakovė paaiškino, kad ieškovė jai ir neskambino. Ieškovė taip pat nepateikė duomenų, kad teikė prašymą viešo registro tvarkytojui dėl jos nuosavybės teisių išregistravimo, tačiau toks jos prašymas būtų buvęs netenkintas. Tokius duomenis teismas ieškovei taip pat siūlė pateikti (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Šio sprendimo 21 punkte buvo nurodyta, kad ieškovė, kaip teismo proceso, dalyvė, pagal įstatymą taip pat turėjo teisę kreiptis į viešo registro tvarkytoją dėl viešų duomenų pakeitimo teismo sprendimo pagrindu. Tačiau, net ir žinodama, kad viešajame registre duomenys nepateikti, nesikreipė nei į atsakovę, nei į viešo registro tvarkytoją.

34. Sutiktina su atsakovės atsiliepimo į ieškinį atsikirtimu, kad ieškovė administracinėje byloje pasirinko būti pasyvi, neįgyvendino ABTĮ 71 straipsnyje nustatytos pareigos pateikti atsiliepimą į ieškinį, o tai prisidėjo prie žalos didėjimo. Ieškovė laikosi pozicijos, kad atsiliepimo pateikimas administracinės bylos rezultatui įtakos nebūtų turėjęs, nes teismas, priimdamas sprendimą, vadovautųsi viešo registro duomenimis. Tačiau su tokia ieškovės pozicija negalima sutikti. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas (CPK 18 straipsnis), todėl įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl nuosavybės teisės praradimo pateikimas būtų lėmęs kitokį procesinį rezultatą ginčo administracinėje byloje. Pagal CK 4.262 straipsnį, įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl nuosavybės teisės subjekto pasikeitimo neabejotinai yra pagrindas nesiremti į viešą registrą įrašytais duomenimis.

35. Be to, administracinės bylos duomenys patvirtina, kad vykdomasis raštas byloje buvo išduotas 2024 m. sausio 22 d. Visai netrukus po to, 2024 m. vasario 1 d., ieškovės advokatas paprašė prieigos prie elektroninės administracinės bylos kortelės. Tačiau ieškovė neprašė atnaujinti apeliacinio skundo padavimo termino, nesikreipė dėl proceso atnaujinimo, nors tokią teisę turėjo (ABTĮ 132 straipsnio 2 dalis, 157 straipsnio 1 dalis). Ieškovės pasirinkimas nesinaudoti procesinėmis teisėmis, siekiant pakeisti administracinės bylos rezultatą, prisidėjo prie žalos padidėjimo.

36. Remiantis pirmiau šioje dalyje pateiktų argumentų visuma, sprendžiama, kad pačios ieškovės veiksmai (ir neveikimas) prisidėjo prie žalos atsiradimo (padidėjimo), todėl ieškovei iš atsakovės prašoma priteisti žala sumažinama 50 procentų, t. y. iki 3,08 Eur (sprendime 28 punkte nurodyta 6,15 Eur suma : 2).

Dėl bylos baigties ir procesinių palūkanų

37. Ieškovės ieškinys tenkinamas iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteisiamas 3,08 Eur žalos atlyginimas.

38. Ieškovei iš atsakovės priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. balandžio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

39. Ieškovė dėl kreipimosi į teismą patyrė 22 Eur bylinėjimosi išlaidas, taip pat turėjo 1 050 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Advokato pagalbai apmokėti turėtas išlaidas pagrindžia 2024 m. vasario 28 d. sąskaita AVM Nr. 2024-22, iš kurios matyti, kad už ieškinio parengimą ieškovei advokatas išrašė 1 000 Eur sąskaitą, taip pat sąskaita AVM Nr. 2024-21, iš kurios matyti, kad už paklausimą viešam registrui advokatas išrašė 50 Eur sąskaitą. Pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 1147777 patvirtina, kad ieškovė 2024 m. vasario 28 d. advokatui sumokėjo 1 050 Eur.

40. Ieškovė papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad 50 Eur išlaidas sudaro paklausimo VĮ Registrų centrui paslauga, kurią užsakius buvo gautas buto, esančio (duomenys neskelbtini), išrašas su istorija, kuris buvo pateiktas su ieškiniu. Ši suma už išrašo gavimą yra nepagrįstai didelė. Remiantis viešai paskelbtais www.registrucentras.lt įkainiais, elektronine forma pateikiamo Nekilnojamojo turto registro išrašo kaina yra 2,64 Eur. Todėl pagrįstomis išlaidomis už išrašo gavimą teismas pripažįsta būtent tokio dydžio išlaidas.

41. Kitos advokato išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.2 punkte nurodytų dydžių. Tačiau, įvertinus tai, kad byla nesudėtinga, taip pat ieškinio sumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas ieškiniui parengti (Rekomendacijų 2.1, 2.5, 2.9 punktai), pagrįstomis laikomos 700 Eur advokato išlaidos už ieškinio byloje parengimą.

42. Atsakovė nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas.

43. Taigi, byloje, atsižvelgiant į jos rezultatą, turi būti paskirstytos 724,64 Eur išlaidos (22 Eur žyminis mokestis, 700 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir 2,64 Eur išlaidos už duomenų gavimą iš registro.

44. Buvo patenkinta 39,22 procentai ieškovės reikalavimų (16 Eur, kuriuos atsakovė, iš esmės pripažindama ieškinį šioje dalyje, sumokėjo gavusi ieškinį, ir 3,08 Eur priteista žala). Todėl ieškovei iš atsakovės priteisiamos 284,20 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

45. Byloje teismas turėjo 25,64 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Šios išlaidos priteisiamos valstybei proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, t. y. iš ieškovės 15,58 Eur, iš atsakovės – 10,06 Eur.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalimi, 293 straipsnio 4 punktu, 259 ir 265 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Priimti ieškovės I. Š. ieškinio atsisakymą dėl 16 Eur (šešiolikos eurų) žalos atlyginimo priteisimo ir dėl šios dalies civilinę bylą nutraukti.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei I. Š. iš atsakovės M. M. 3,08 Eur (trijų eurų 08 ct) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3,08 Eur (tris eurus 08 ct) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. balandžio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 284,20 (dviejų šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų 20 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovės I. Š. 15,58 Eur (penkiolikos eurų 58 ct), iš atsakovės M. M. 10,06 Eur (dešimties eurų 06 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Šios sumos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.