- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-15
- Bylos Nr.
- e2SP-6094-743/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-27-3-00500-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Vailionienė
- Ieškovas
- T. R.
- Atsakovas
- R. M., D. Ž., R. R., V. R., V. Č., A. M., G. T.
- Suinteresuotas asmuo
- M. R.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.2Nepareiškus ieškinio taikomos laikinosios apsaugos priemonės
- 3.1.18.2.1Atsakovo nekilnojamojo daikto areštas
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.4.9.3.1Rašytinių įrodymų pateikimas ir išreikalavimas
- 3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
- 3.2.7.2Pirmosios instancijos teismo nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys
Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Asta Vailionienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo T. R. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo ir dėl teismo liudijimo gauti įrodymus išdavimo, atsakovai R. M., D. Ž., R. R., V. R., V. Č., A. M., G. T., suinteresuotas asmuo M. R..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ieškovas T. R. pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo ir dėl teismo liudijimo gauti įrodymus išdavimo; prašo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – iki galutinio teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo areštuoti nekilnojamąjį turtą – 60/83 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir išduoti T. R. teismo liudijimą apie teisę gauti įrodymus iš Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras: 2020 m. birželio 11 d. mainų sutarties kopiją, registro Nr. 2244, 2020 m. liepos 28 d. pirkimo–pardavimo sutarties kopiją, registro Nr. 2996.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
I. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
Įstatymas numato, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 3 dalis). CPK 147 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Paduodamas šį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams. Taigi, šios priemonės gali būti taikomos nustačius, kad ieškinys dėl pateisinamų priežasčių negali būti paduotas iš karto, įrodymais yra patvirtinta grėsmė pareiškėjo interesams, o taip pat egzistuoja bendrasis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – tikimybė, jog ateityje galbūt kils grėsmė dėl to, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžiamas šiais argumentais. Atsakovė R. M. 2020 m. birželio 11 d. mainų sutartimi įgijo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 113/415 dalį iš D. Ž.. Tapusi bendrasavininke 2020 m. liepos 28 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įgijo šias minėto žemės sklypo dalis iš šių bendrasavininkų: 1) 113/1245 R. R., 2) 113/1245 V. R., 3) 113/1245 V. Č., 4) 37/415 A. M., 5) 37/415 G. T.. Ieškovas ieškiniu prašys mainų sutartį pripažinti pirkimo–pardavimo sutartimi, perkeliant ieškovui pirkėjo teises ir pareigas, grąžinti žemės sklypą ar dalį (paaiškės tik turint mainų sutartį); perkelti ieškovui pirkėjo teises ir pareigas pagal minėtą 2020 m. liepos 28 d. pirkimo–pardavimo sutartį, priteisti iš ieškovo atsakovei R. M. sumą, kuri paaiškės tik turint pirkimo–pardavimo sutarties kopiją. Ieškovas yra minėto miškų ūkio paskirties žemės sklypo bendraturtis. Ieškovo nuomone, minėta mainų sutartis yra apsimestinis sandoris, kuriuo buvo dengiamas tikrasis pirkimo–pardavimo sandoris. Pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta pažeidžiant ieškovo, kaip bendraturčio, pirmenybės teisę pirkti parduodamo turto dalis. Ieškovas ketina inicijuoti civilinę bylą dėl atsakovų sudarytų sandorių, kaip pažeidžiančių jo interesus, pripažinimo negaliojančiais. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, neapribojus teisės perleisti ar kitaip suvaržyti turtą, neužkirtus teisės kirsti mišką, jis gali būti įkeistas, iškirstas, perleistas. Ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo atveju, dar kartą perleidus ginčo turtą ar iškirtus mišką, teismo sprendimo vykdymas taptų nebeįmanomas, o teismo procesas – beprasmis. Prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pateikimo, kadangi ieškovas neturi galimybės gauti nenuasmenintų atsakovų sudarytų sandorių kopijų, dėl to negali parengti ieškinio, atitinkančio įstatymų reikalavimus.
Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad kai laikinąsias apsaugos priemones prašoma taikyti nepareiškus ieškinio, teismas šį klausimą turi spręsti dar neturėdamas visų duomenų, koks bus ieškinys, kokie bus visi byloje dalyvaujantys asmenys ir pan., todėl šioje proceso stadijoje turi iš esmės labai mažai duomenų apie kylantį ar jau kilusį teisinį ginčą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis iki ieškinio pareiškimo siekiama užtikrinti, kad ieškovas galėtų tinkamai pasirengti bylai bei pradėti procesą, o atsakovui nebūtų sudarytos sąlygos iki ieškinio pareiškimo atlikti veiksmus, kurie sukliudytų būsimo jam galbūt nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą ar padidintų žalą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-874/2012; 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-491-157/2015).
Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad būtinybę taikyti atitinkamus ribojimus teisminio ginčo objektams (konkrečiam turtui) lemia ir poreikis išsaugoti patį ginčo objektą nepakitusiu. Tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė pripažįstama tik kaip prevencinė priemonė, užtikrinanti ginčo šalių status quo (faktinės arba teisinės padėties išsaugojimą). Taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017, 17 punktas; 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1143-464/2017, 18 punktas; Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-365-221/2019, 14, 15 punktai).
Nagrinėjamu atveju būsimo ieškinio dalykas – mainų sutarties pripažinimas pirkimo–pardavimo sutartimi, pirkėjo teisių ir pareigų pagal šią sutartį bei pagal pirkimo–pardavimo sutartį perkėlimas ieškovui. Pareiškėjas kliūtimi ieškiniui paduoti įvardijo negalėjimą gauti nenuasmenintų atsakovų sudarytų sandorių kopijų, o grėsme jo interesams nurodė aplinkybes, kad būsimas ginčo objektas – miškų ūkio paskirties žemės sklypas, gali būti įkeistas, iškirstas, perleistas. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė R. M. turėtų galimybę bet kada perleisti minėtą jai priklausančią turto dalį tretiesiems asmenims, o perleidus turtą ir atsiradus naujiems turto savininkams (sąžiningiems įgijėjams), sprendimo įvykdymas, ieškinio patenkinimo atveju, pasunkėtų arba taptų neįmanomu, būtų apsunkintas restitucijos taikymas. Tokiu atveju, tikėtina, atsiras nuostolių ir kitų neigiamų padarinių, kurių, pritaikius laikinąją apsaugos priemonę, galima būtų išvengti.
Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pareiškimo dienos laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas. Pažymėtina, kad prašyme vienur kalbama apie laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl nuosavybės perleidimo draudimo (prašymo motyvuojamosios dalies 16 punktas), kitur – apie nekilnojamojo turto areštą (prašymo rezoliucinės dalies 1 punktas). Iš prašymo turinio matyti, jog pareiškėjas nori, kad atsakovei R. M. būtų uždrausta perleisti nuosavybės teisę į jai priklausančią žemės sklypo dalį, ją įkeisti ar kitaip apsunkinti, taip pat vykdyti miškų kirtimus. Laikinąja apsaugos priemone – įrašu viešame registre dėl nuosavybės perleidimo draudimo yra apribojamas tik nuosavybės teisių perleidimas, o laikinąja apsaugos priemone – nekilnojamojo daikto areštu yra apribojamos visos nuosavybės teisės sudedamosios dalys – valdymas, naudojimasis ar disponavimas. Todėl taikytina laikinoji apsaugos priemonė – nekilnojamojo turto areštas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kuri yra tiesiogiai susijusi su būsimo ieškinio reikalavimais ir r yra būtina siekiant užkirsti kelią pakisti esamai situacijai, užtikrinti, kad turtas toliau nebūtų perleidžiamas tretiesiems asmenims ir nebūtų apsunkintas teismo sprendimo įvykdymas ieškinio patenkinimo atveju. Ši laikinoji apsaugos priemonė atitinka ekonomiškumo, šalių procesinio lygiateisiškumo, proporcingumo principus. Turto areštas netrukdo atsakovei įgyvendinti jos turimas turto naudojimo, valdymo teises, tačiau užtikrina, kad šis turtas nebus perleistas tretiesiems asmenims nuosavybės teise.
Ieškovui nustatytinas terminas, per kurį turi būti pareikštas ieškinys (CPK 147 straipsnio 3 dalis). Nepareiškus ieškinio per įstatymo nustatytą terminą, laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos (CPK 145 straipsnio 3 dalis).
II. Dėl liudijimo apie teisę gauti įrodymus
Pagal CPK 199 straipsnio 4 dalį, teismas gali asmeniui, kuris prašo išreikalauti rašytinį įrodymą, duoti liudijimą apie teisę gauti tą įrodymą, kad jis būtų pateiktas teismui. Ieškovas T. R. prašo išduoti jam teismo liudijimą apie teisę gauti įrodymus iš VĮ Registrų centras: 2020 m. birželio 11 d. mainų sutarties kopiją, registro Nr. 2244, 2020 m. liepos 28 d. pirkimo–pardavimo sutarties kopiją, registro Nr. 2996. Nurodo, kad neturi galimybės gauti nenuasmenintų atsakovų sudarytų sandorių kopijų, dėl to negali parengti ieškinio, atitinkančio įstatymų reikalavimus. Tik turint mainų sutartį paaiškės, ar ieškovas, pateikdamas ieškinį, prašys grąžinti žemės sklypą ar jo dalį, tik gavus pirkimo–pardavimo sutartį paaiškės sklypo kaina ir atsakovei iš ieškovo priteistina suma.
Teismas sprendžia, kad prašomi išreikalauti rašytiniai įrodymai yra susiję su bylos įrodinėjimo dalyku, todėl prašymas išduoti liudijimą apie teisę gauti įrodymus tenkintinas (CPK 199 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais,
nutaria:
Ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo ir dėl teismo liudijimo gauti įrodymus išdavimo tenkinti.
Taikyti laikinąją apsaugos priemonę – nekilnojamojo turto areštą – areštuoti R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančias 60/83 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)
Leisti R. M. naudotis nurodyta žemės sklypo dalimi, uždraudžiant ją parduoti, kitaip perleisti, išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jos teisinę būklę.
Išaiškinti R. M., kad ji atsako už nutartyje nurodytų apribojimų pažeidimą nuo šios nutarties įregistravimo Turto arešto aktų registre momento.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti ieškovui T. R., atsakovei R. M., Turto arešto aktų registrui.
Išduoti T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) liudijimą apie teisę gauti įrodymus iš VĮ Registrų centras:
- 2020 m. birželio 11 d. mainų sutarties, registro Nr. 2244, kopiją;
- 2020 m. liepos 28 d. pirkimo–pardavimo sutarties, registro Nr. 2996, kopiją.
Nustatyti ieškovui T. R. terminą iki 2020 m. rugsėjo 28 d. ieškiniui pareikšti. Per nustatytą terminą ieškinio nepareiškus, laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos.
Nutarties dalis dėl laikinosios apsaugos priemonės vykdoma skubiai, tačiau per septynias dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus. Atskirojo skundo padavimas nesustabdo nutarties vykdymo.
Likusi nutarties dalis neskundžiama.