Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis, teistas 3 kartus, paskutinį kartą 2018 m. gruodžio 5 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį, paskirta bauda 1 900 Eur, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. L. 2020 m. spalio 4 d., apie 03.00 val., prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam N. M. vieną kartą ranka sudavė į veido sritį, taip padarydamas kairio skruosto muštinę žaizdą, kairio skruostikaulio ir žandinio ančio priekinės sienos lūžį, kairio skruosto ir akiduobės poodinę kraujosruvą, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. L. savo kaltę pripažino dėl padaryto nusikaltimo gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė. Paaiškino, kad nusikaltimo padarymo vakarą į Palangą atvyko su drauge, jos sese bei draugu linksmai pabūti kavinėje. Šalia jų stalo sėdėjo trys vyrukai, kurie prie jų kabinėjosi. Išeinant iš pasilinksminimo vietos, vienas jų pradėjo muštis, pargriovė vieną jų. G. L. pamatęs muštynes pats pradėjo muštis. Trenkė nukentėjusiajam ir gaudė kitus asmenis. Teigia nesupratęs kam trenkė, siekė sulaikyti kaltininkus, kurie užpuolė juos, tačiau supainiojo ir trenkė kitam asmeniui.

Nurodė, kad yra tris kartus teistas, paskutinį kartą teistas pagal BK 286 straipsnį, teismas jam skyrė baudą, tačiau jos nėra sumokėjęs, nes finansinė padėtis yra sunki. Jo draugė (sužadėtinė) yra bedarbė, kartu jie augina 3 vaikus (vienas yra jo, kiti du nuo dviejų skirtingų vyrų), juos išlaiko. Bendram vaikui vos keli mėnesiai. Kartu su drauge gyvena name, kuris priklauso kaltinamojo seneliams. Pats nekilnojamojo turto ar transporto priemonių neturi, o jo draugė turi transporto priemonę. Kaltinamasis užsiima individualia veikla, jo pajamos siekia apie 1 000 Eurų. Ateityje kaltinamasis planuoja auginti vaikus, gyventi ramiai ir tvarkingai.

Nukentėjusysis N. M. paaiškino, kad dirbo administratoriumi ir kontroliuodavo žmonių srautą. Lemtingą vakarą buvo jo paskutinė darbo diena. Teigia, kad konflikto metu jam buvo suduotas labai stiprus smūgis, po kurio jam apsvaigo galva. Kas sudavė smūgį nematė, tačiau tai įvyko jam malšinant konfliktą ir papurškus dujų. Po smūgio prasidėjo tinimai, atsirado kraujosruvos. Dėl to nukentėjusiajam reikėjo palikti darbą ir vykti į ligoninę, kuriame praleido visą savaitgalį (pirmadienį buvo paleistas), tačiau operacijos nukentėjusiajam neprireikė. Be to, jis kreipėsi į odontologą, darėsi nuotrauką – kaulai buvo sugiję. Nukentėjusiojo teigimu, jam iki šiol yra likę išliekamieji reiškiniai – po smūgio viršutiniai dantys tapo nejautrūs (galimai pažeisti nervai), tačiau tokie reiškiniai jam netrukdo gyventi (valgyti, miegoti, dirbti kitą darbą ir pan.). Kaltinamojo atsiprašymą priima, nes emocijos yra atslūgusios ir didelės nuoskaudos dėl to nelaiko. Mano, kad kaltinamajam nėra pagrindo skirti realios bausmės, tačiau jis turi atlyginti patirtą neturtinę žalą, kurią nukentėjusysis vertina 7 000 Eur. Patvirtino, kad dalį žalos (200 Eur) kaltinamasis jau atlygino.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, davė parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kaltinamasis.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme ištirtais įrodymais.

Kaltinamasis G. L. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad 2020 m. spalio 23 d., apie 23 val. (tikslaus laiko neprisimena), jis vienas atėjo į kavinę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini). Į minėtą kavinę atėjo jau išgėręs alkoholio. Lauke prie kavinės sutiko dvi merginas, kurios tuo metu rūkė. G. L. priėjo prie jų ir su jomis susipažino. Viena mergina buvo vardu G. K., o kita jos sesuo Ž. K.. Po parūkymo merginos įėjo į kavinės vidų, po kiek laiko G. L. taip pat įėjo į kavinės vidų. Merginos sėdėjo prie staliuko, G. L. prie jų prisėdo ir vėliau jie visi bendravo bei vartojo alkoholinius gėrimus. Prie gretimo staliuko sėdėjo trys vaikinai ir kelios merginos, vėliau pas G. L. ir merginas atėjo ir prie stalo prisėdo iš matymo pažįstamas N. L., kuris buvo neblaivus. N. L. elgėsi iššaukiančiai (garsiai dainavo, lipo ant suoliuko), jį ramino net kavinės administratorius, kuris N. L. ramino. N. L. trumpam nurimo, tačiau vėliau vėl elgėsi iššaukiančiai. Apie 03 val., jam, Ž., G. ir N. ruošiantis išeiti iš kavinės į lauką, priėjo trys vaikinai, kurie taip pat susiruošė eiti į lauką. Vienas vaikinų pečiu kliudė Ž. Tarp G. L., N. ir tų trijų vaikinų įvyko žodinis konfliktas. Prie jų buvo atėjęs kavinės administratorius ir liepė nusiraminti. Jis, N., Ž. ir G. išėjo į lauką, o tie trys vaikinai liko stovėti kavinės viduje. G. L. būdamas lauke už pastato nuėjo atlikti gamtinių reikalų, o grįžęs pamatė kaip du vaikinai iš trijų (žemesni – šviesiaplaukis ir tamsiaplaukis) bėgo link N. L., kuris stovėjo lauke prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“. G. L. supratęs, kad įvyks muštynės, nubėgo prie jų. Bėgdamas pamatė, kaip ant žemės nukrito Ž., tačiau kodėl ji nukrito nežino. Jis vaikinus nusivijo dėl to, nes prieš tai jie pradėjo mušti N. L. Nusivijo vieną vaikiną, kuris bėgo link „(duomenys neskelbtini)“ ir prie degalinės jį sulaikė, tačiau jo nepažįsta. Teigia N. M. jokių smūgių nesudavęs, jo nepažįsta ir nežino kas jam sudavė smūgius. Teigia jokio nusikaltimo nepadaręs, tą vakarą buvo išgėręs 4 -5 stikliukus viskio.

Nukentėjusysis N. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ administratoriumi. 2020 m. spalio 23 d., 23 val. pradėjo darbą ir dirbo iki 2020 m. spalio 24 d. 04 val., kartu su juo dirbo apsaugos darbuotojas E. M. Jis įsidėmėjo, kad prie vieno iš staliukų sėdi trys vyrai ir trys merginos, o prie gretimo staliuko sėdėjo G. L. ir N. L., kartu su jais buvo dar dvi merginos. Nukentėjusysis dirbdamas matė kaip N. L. konfliktavo su prie gretimo staliuko sėdinčiu E. S., tačiau šis į konfliktą nesivėlė. Nukentėjusysis buvo priėjęs prie N. L. ir prašė nurimti, tačiau šiam nenurimus, jis buvo išprašytas iš kavinės. Šiam išėjus iš kavinės išėjo kartu buvusios merginos ir prie gretimo staliuko sėdėjęs M. S. Būdamas kavinės viduje matė parbėganti M. S. ir N. L., kuris mėgino jį sulaikyti. Nukentėjusysis išėjo į lauką pažiūrėti kas vyksta, išėjęs pamatė dvi merginas, tačiau G. L. nematė. Tuomet iš kavinės išėjo prie gretimo staliuko sėdėję trys vyrai (tarp jų M. S.), visi nuėjo prie N. L. ir prasidėjo muštynės. Tuomet iš už kavinės pastato atbėgo G. L. ir taip pat pradėjo mosikuotis rankomis. Tačiau ar kas jam sudavė smūgius – nematė. Taip pat pastebėjo kaip Ž. K. staiga nukrito ant žemės ir suprato, kad kažkas jai sudavė smūgį, tačiau kas tai padarė jis nematė. Toliau vyko muštynės (vaikinai tarpusavyje mosikavosi rankomis), o nukentėjusysis nubėgo prie jų ir M. S. papurškė ašarinių dujų. Po kiek laiko pamatė, kad G. L. ir E. S. stovi vienas prieš kitą pakeltomis rankomis, nukentėjusysis priėjo prie jų ir papurškė ašarinių dujų, kad jie nurimtų. E. S. nubėgo, o vėliau nukentėjusysis pajuto smūgi į veidą. Iš kurios pusės ir kas sudavė smūgį nematė. Taip pat nematė ar smūgis buvo suduotas ranka ar koja. Kadangi viskas vyko labai greit, nukentėjusysis nespėjo sureaguoti kas įvyko. Po suduoto smūgio nukentėjusiajam apsvaigo galva. Jis priėjo prie N. L., ranka jam apglėbė kaklą ir liepė nurimti. N. L. nurimo. Tuomet atvyko policijos pareigūnai. Prie nukentėjusiojo priėjo pažįstamas A. M., kuris pasakė, kad jis matė, kaip jam iš už nugaros, ranka į veido sritį sudavė G. L.

Liudytojas A. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. spalio 23 d. apie 23 val., su drauge atėjo į kavinę „(duomenys neskelbtini)“. Prie vieno staliuko matė sėdinčius tris vaikinus ir dvi merginas, o prie kito sėdėjo iš matymo pažįstamas N. L. bei G. L. ir dvi merginos, kurie vartojo alkoholinius gėrimus. N. L. kavinėje elgėsi iššaukiančiai, kibo prie šalia esančio stalo sėdinčių trijų vyrų. Prie jų priėjo apsaugos darbuotojas ir administratorius ir paprašė palikti kavinę, jie keturi (G. L., N. L. ir dvi merginos išėjo iš kavinės). Šokdamas pastebėjo, kad į kavinę įbėgo vienas iš trijų vaikinų sėdėjusių prie gretimo stalo (kada šis spėjo išbėgti lauk nepastebėjo), tas vaikinas mostelėjo savo draugams ranka ir pakvietė į lauką. Pro langą A. M. matė lauke stovintį administratorių N. M., o išėjęs iš kavinės pamatė, kad lauke vyksta muštynės. Jis su nukentėjusiuoju N. M. nuėjo prie besimušančių asmenų tarp kurių buvo ir G. L.. Vienas iš prie gretimo stalo sėdėjusių vyrų spyrė Ž. K., kuri nuo smūgio nukrito ant žemės. Nukentėjusysis ramindamas purškė į du vyrus ašarines dujas, šie pabėgo. Tuo metu prie nukentėjusiojo iš šono priėjo G. L. ir nieko nesakęs, kaire ranka sudavė nukentėjusiajam į kairį skruostą. Sudavė vieną kartą. Nuo smūgio nukentėjusysis pritupė ant žemės. Prie G. L. pribėgo N. L., kažką jam pasakė ir G. L. nubėgo prie mokyklos stadiono. Kažkas iškvietė GMP ir policijos pareigūnus. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai. Jie savo automobilyje atsivežė du vaikinus, kuriuos sulaikė prie degalinės „Circle K“.

Liudytojas E. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. spalio 23 d., apie 02.30 val., lauke prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“, nuolatinis kavinės klientas N. L. susimušė su jam nepažįstamais trimis vaikinais, kuriuos jis matė pirmą kartą, jų neįsidėmėjo ir atpažinti negalėtų. Pamatęs muštynes išbėgo į lauką, kur pamatė tamsoje ant žolyno besimušančius vaikinus. Tarp jų atpažino N. L. ir G. L. – kitų nepažįsta. Šalia jų buvo administratorius N. M. Bėgdamas link jų, pamatė kaip G. L., pribėgo iš kairio šono prie N. M. ir ranka sudavė smūgį į kairį žandą. Nuo suduoto smūgio N. M. sukniubo ant žemės. Jis pribėgo prie N. M. ir jį pakėlė. Keldamas N. M. pamatė kaip G. L. nubėgo link mokyklos stadiono, matė kaip N. M. iš žaizdos kairiame skruoste bėgo kraujas, iškvietė policijos pareigūnus.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1987/2020 (03) nurodyta, kad 2020 m. spalio 24 d. apie 03.00 val., prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), N. M. suduotas vienas smūgis į kairįjį skruostikaulį. Po įvykio kreipėsi į Klaipėdos universitetinės ligoninės priėmimo skyrių, kur jam buvo nustatytas kairiojo skruostikaulio lūžis. Pateiktoje išvadoje nurodoma, kad N. M. buvo nustatyti sužalojimai: kairio skruosto muštinė žaizda, kairio skruostikaulio ir žandinio ančio priekinės sienos lūžis, kairio skruosto ir akiduobės poodinė kraujosruva. Sužalojimai atitinka užduotyje nurodytą įvykio laiką ir aplinkybes, galėjo gautis sudavus vieną smūgį kumščiu į kairį skruostą. N. M. padarytas veido kaulų lūžis sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, 2020 m. spalio 24 d., 04.27 val., N. M. kraujo mėginyje alkoholio nerasta – jis buvo blaivus.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato veiklos skyriaus 2020 m. gruodžio 4 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad įrašas, pateiktas I. S. IĮ, vaizdo įraše matomas lauko vaizdas, prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“, stovintys, tarpusavyje bendraujantys asmenys. 02.01.15 val. matoma, kaip asmuo pribėga prie N. M. (tikslesni veiksmai nematomi), po ko N. M. suklumpa ant žemės ir asmuo nubėga (b. l. 158-159).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Pagal BK138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Šiuo atveju byloje iš kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų, vaizdo įrašų apžiūros protokolų, taip pat Specialisto išvados, neginčijamai nustatyta, kad 2020 m. spalio 24 d., apie 03.00 val., prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), G. L. nukentėjusiajam N. M. vieną kartą ranka sudavė į veido sritį, taip padarydamas kairio skruosto muštinę žaizdą, kairio skruostikaulio ir žandinio ančio priekinės sienos lūžį, kairio skruosto ir akiduobės poodinę kraujosruvą, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą ir nesunkiai sutrikdydamas N. M. sveikatą, todėl pagal BK 138 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.

Bausmės skyrimas

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

Kaltinamasis G. L. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos nepripažino, tačiau teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir teismui pateikė išsamus paaiškinimus. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje pasisakyta, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką konstatuojamas tuomet, kai jis savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-479/2014, 2K-516-697/2015, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-211-1073/2019). Byloje nėra duomenų, kad G. L. kaltės pripažinimas buvo ne savanoriškas, o nulemtas ikiteisminio tyrimo metu surinktų akivaizdžiai jo kaltę patvirtinančių įrodymų, jis savo pavojingus veiksmus pažeidžiant baudžiamąjį įstatymą teisiamojo posėdžio metu vertino neigiamai ir dėl to nebandė teisintis, atsiprašė nukentėjusiojo. Taigi kaip G. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė laikytina prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat kaip G. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė laikytina, kad kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad kaltinamasis visiškai atlygino Klaipėdos teritorinei ligonių kasai padarytą 250,04 Eur žalą. Be to, pagal savo išgales, sumokėjo dalį (200 Eur), nukentėjusiojo prašomos neturtinės žalos. G. L. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, nes šiuo metu turi neišnykus ar nepanaikinus teistumo, padarė naują tyčinį nusikaltimą (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skiriant Bausmę G. L. atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia), veikos motyvus, tikslus (kaltinamojo veiksmus išprovokavo prasidėjusios muštynės ir siekis apginti savus), nusikalstamos veikos stadiją (nusikaltimas baigtas), kaltinamojo asmenybę – praeityje teistas tris kartus, paskutinį kartą 2018 m. gruodžio 5 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį, paskirta bauda 1 900 Eur, teistumas neišnykęs, daug kartų baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, nevedęs, tačiau gyvena ir veda bendrą ūkį su savo sužadėtine, turi bendrą kelių mėnesių vaiką, augina ir padeda išlaikyti kitus jos vaikus, finansiškai padeda ir savo sugyventinei, nes ši nedirbanti. Klaipėdos teritorinei ligonių kasai padarytą žalą atlygino visiškai, taip pat atlygino dalį nukentėjusiojo prašomos neturtinės žalos atlyginimo.

Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje skiriant laisvės apribojimo bausmę, jos terminą nustatant vienerių metų laikotarpiui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą. Taigi galutinę bausmę G. L. skirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per šį laikotarpį dirbti, o darbą praradus užsiregistruoti užimtumo tarnyboje.

Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Atsižvelgiant į kaltinamojo G. L. asmenybę, padarytos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam prieš kitą asmenį, yra paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas probacijos tarnybos organizuojamuose smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas)

G. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 172-174) paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Dėl civilinių ieškinių

Šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 250,04 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 60-62), kadangi tokio dydžio žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondas patyrė dėl nukentėjusiojo N. M. gydymo paslaugų. Teisme 2021 m. spalio 29 d. gautas Klaipėdos teritorinių ligonių kasų atsisakymas nuo ieškinio, kadangi G. L. 2021 m. spalio 20 d. atlygino padarytą 250,04 Eur dydžio turtinę žalą.

Nukentėjusysis N. M. civilniu ieškiniu prašė priteisti 7 000 Eur neturtinės žalos (b. l. 52).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis), ką šiuo atveju ir padarė nukentėjusysis N. M.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kita. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šias pažeistas vertybes. Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir panašiai, yra padaroma kur kas didesnė žala nei neatsargios kaltės atveju. Konkrečios žalos padarymo aplinkybės turi būti vertinamos pagal nurodytus įstatyminius kriterijus, nė vienai faktinei aplinkybei įstatyme nesuteikiama išankstinės reikšmės.

Šiuo atveju neturtinė žala buvo padaryta dėl nusikaltimo žmogaus sveikatai (BK 138 straipsnio 1 dalis), nukentėjusiojo N. M. sveikata sutrikdyta nesunkiai.

Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis dėl patirto sužalojimo jautė fizinį skausmą, buvo apsvaigusi galva, smūgis buvo suduotas kitų asmenų akivaizdoje, dėl ko jautė pažeminimą, taip pat smūgis buvo suduotas iš pasalų, nesuteikiant galimybės apsiginti. Skruostikaulis liko degormuotas, liko randas prakirstame skruostikaulyje, kairės pusės viršutinio žandikaulio dantys apmirę, dėl šio įvykio jis sugaišo savo laiką lankantis įstaigose, kuriose būtų nereikėję lankytis, t. y. dvi paras praleido Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, dėl apmirusių dantų 2021 m. vasario 15 d. papildomai kreipėsi į stomatologą, kurio konsultacija kainavo 150 Eur (šią sumą pridėjo prie patirtos neturtinės žalos).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis N. M. papildomai nurodė, kad išliekamieji reiškiniai jį lydį iki šiol (viršutiniai dantys tapo nejautrūs). Dirbo paskutinę dieną darbe, dėl sužalojimo teko palikti darbą ir išvykti į ligoninę. Sužalojimai kasdieniame gyvenime didelių problemų nesukelia – skausmo nejaučia (gali ramiai valgyti, miegoti, dirbti ir pan). Nukentėjusiojo savijauta teisiamojo posėdžio metu buvo gera, psichinės savijautos liekamųjų reiškinių neišliko dėl jo atžvilgiu padaryto nusikaltimo neliko. Patvirtino, kad dalį žalos (200 Eur) kaltinamasis G. L. jam atlygino.

Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į kaltinamojo nusikalstama veika padarytas pasekmes, tai, kad kaltinamasis veiką padarė tiesioginė tyčia, jo gaunamas pajamas (nurodė, kad jos siekia apie 1 000 Eur per mėnesį), jokio turto kaltinamasis neturi, gyvena su sugyventine (sužadėtine), išlaiko ją, jų bendrą vaiką ir padeda išlaikyti 2 jos vaikus, ir sprendžia, jog N. M. prašoma 7 000 Eur neturtinė žala yra per didelė, neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl mažintina ir nukentėjusiojo naudai priteisia 2 000 Eur neturtinės žalos. Be to, į šią sumą įskaičiuoti nukentėjusiajam jau sumokėtą 200 Eur sumą. Taigi galutinė neturtinės žalos nukentėjusiajam suma – 1 800 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298, 302 – 305, 307 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

G. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per šį laikotarpį dirbti, o darbą praradus užsiregistruoti užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti G. L. 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per šį laikotarpį dirbti, o darbą praradus užsiregistruoti užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, G. L. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją atlikti per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti G. L. palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos atsisakymą nuo ieškinio priimti ir procesą dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 250,04 Eur dydžio ieškinio nutraukti.

Nukentėjusiojo N. M. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš G. L. nukentėjusiajam N. M. 1 800 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus eurų) neturtinės žalos.

Daiktinius įrodymus – DVD-R kompaktinius diskus (2 vnt.), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.