Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutarties, kuria A. K. prašymas dėl įpareigojimo sumokėti užstatą bylinėjimosi išlaidoms atlyginti atmestas, civilinėje byloje pagal pareiškėjo T. F. K. skundą dėl antstolio A. N. veiksmų, suinteresuoti asmenys A. K. ir I. K., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Prašymą įpareigoti pareiškėją sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą 2000 Eur užstatą grindė tuo, kad pareiškėjas yra užsienio valstybės rezidentas. Lietuvos Apeliacinis teismas 2016 m. vasario 8 d. išdavė vykdomąjį raštą c. b. Nr. 2-13962-432/2016, pagal kurį pareiškėjas turi prievolę suinteresuotam asmeniui sumokėti daugiau nei 30 000 000 Eur, todėl jo turimo turto Lietuvoje neužteks jos bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Be to, A. K. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, pareikšdama ieškinį dėl dovanojimo sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo (actio Pauliana); minėtoje byloje teismas 2016 m. vasario 29 d. nutartimi įpareigojo ieškovę A. K. per 15 d. nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos įmokėti 30 000 Eur užstatą atsakovų I. K. ir T. F. K. bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, todėl yra pagrindo tvirtinti, kad A. K. turės 2 000 Eur dydžio teisinės pagalbos išlaidų, o atmetus prašymą įpareigoti pareiškėją sumokėti 2000 Eur užstatą, jam bus sudarytos prielaidos piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 str.).

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl to, ar pagrįstai pirmos instancijos teismas 2016 m. balandžio 6 d. nutartimi atmetė apeliantės prašymą įpareigoti pareiškėją T. F. K. sumokėti 2000 Eur užstatą bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

CPK 794 straipsnio 2 dalyje numatytos dvi grupės sąlygų, kurioms esant atsakovas (suinteresuotas asmuo) gali reikalauti ieškovo (pareiškėjo) sumokėti užstatą atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Pirma, ieškovas turi būti kitos valstybės fizinis ar juridinis asmuo. Antra, ieškovas Lietuvos Respublikoje neturi turėti turto, kurio pakaktų bylinėjimosi išlaidoms padengti; užstato instituto taikymo neturi drausti tarptautinė sutartis; nėra šalių susitarimo dėl ginčo nagrinėjimo Lietuvos Respublikos teismuose; tai neturi būti neturtinio pobūdžio šeimos byla, byla pagal pareiktą priešieškinį bei byla, kurioje prašoma išduoti teismo įsakymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos mėn. 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-734/2012). Pirmosios sąlygos paskirtis yra užtikrinti ne formalią, o realią atsakovo (suinteresuoto asmens) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš ieškovo (pareiškėjo) turto galimybę, neapsunkintą trečiųjų asmenų prievolių (ne) vykdymu. Tokiu atveju ieškovas Lietuvos Respublikoje turi turėti realaus turto ir realias galimybes atlyginti atsakovo (-ų) bylinėjimosi išlaidas, nes tik tokiu būdu jų atlyginimas galimai atsakovui (-ams) palankaus teismo sprendimo nebus apsunkintas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-644/2014).

Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėjas T. F. K. nėra Lietuvos Respublikos pilietis, jis neturi sąsajų su Lietuvos Respublika, kadangi jo anksčiau turėtas leidimas gyventi Lietuvoje yra pasibaigęs ir jis nesirūpina tokio leidimo gavimo galimybe bei neturi Lietuvoje turto, iš kurio galima būtų atlyginti A. K. bylinėjimosi išlaidas. Suinteresuoto asmens nurodytas aplinkybes patvirtina 2016 m. kovo 8 d. raštas antstoliui A. N., kuriame nurodoma, kad T. F. K. leidimo gyventi Lietuvoje terminas baigėsi, jis Lietuvoje negyvena ir jokių daiktų neturi. Pareiškėjo T. F. K. atstovė advokatė A. R. 2016 m. balandžio 6 d. Vilniaus apygardos teismui pateiktame atsiliepime į ieškovės A. K. ieškinį taip pat nurodė, kad atsakovo T. F. K. nuolatinė gyvenamoji vieta yra JAV, todėl jo visas turtas randasi būtent toje valstybėje (CPK 179 str. 3 d.).

Apeliacinio teismo vertinimu, aukščiau nurodytos aplinkybės yra pakankamos pripažinti, kad pareiškėjas T. F. K. yra kitos valstybės (JAV) pilietis, kuris šiuo metu realiai turimo materialaus turto Lietuvos Respublikoje neturi. Taip pat nagrinėjamoje byloje nenustatytos kitos įstatyme nustatytos aplinkybės, kurioms egzistuojant nebūtų galima įpareigoti pareiškėjo sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti.

Kritiškai vertintina ir pirmos instancijos teismo išvada, kad suinteresuotam asmeniui nepateikus įrodymų apie jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, teiginys, jog suinteresuotas asmuo galimai patirs 2000 Eur teisinės pagalbos išlaidų, atstovaujant jos interesus byloje, yra tik prielaidos. Pažymėtina, kad prašymo nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu bylos nagrinėjimas buvo tik prasidėjęs, todėl kiek procesas užtruks ir kokių procesinių veiksmų atlikimo pareikalaus nustatyti nebuvo objektyvios galimybės, todėl būsimų tokio pobūdžio išlaidų dydžio nebuvo galima visiškai tiksliai apskaičiuoti. Be to, įstatymų leidėjo valia šalys įrodymus dėl jų patirtų toje byloje išlaidų gali teikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 str. 1 d.).

Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad suinteresuoto asmens prašymas įpareigoti pareiškėją T. F. K. sumokėti užstatą bylinėjimosi išlaidoms atlyginti apylinkės teismo buvo įvertintas netinkamai, dėl ko yra pagrindas atskirąjį skundą tenkinti iš dalies, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės, įpareigojant pareiškėją įmokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, jog pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartimi buvo atmestas. Minėta nutartimi teismas iš pareiškėjo T. F. K. suinteresuotam asmeniui A. K. naudai priteisė 845 Eur bylinėjimosi išlaidų, nurodydamas, kad suinteresuotas nepateikė įrodymų, jog patyrė 2000 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas laikė, kad 845 Eur išlaidos neperžengia CPK 98 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų. Viena vertus, nors minėta nutartis nėra įsiteisėjusi, tačiau šią aplinkybę apeliacinės instancijos teismas vertina kaip patvirtinančią, jog suinteresuotas asmuo nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų pirmos instancijos teisme realiai patyrė 845 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kita vertus, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų taip pat matyti, kad pareiškėjo atstovė pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nutarties, todėl tikėtina, kad suinteresuotas asmuo patirs išlaidų, teikdama atsiliepimą į pareiškėjo atskirąjį skundą. Vadovaujantis CPK 795 str. 1 d., užstato dydis nustatomas, atsižvelgiant į galimas suinteresuoto asmens bylinėjimosi išlaidas, išskyrus tas, kurios atsirastų dėl priešieškinio pareiškimo, bei į tai, kad užstato dydis neužkirstų šaliai galimybės pasinaudoti teise į teisminę gynybą. Atsižvelgiant į aukščiau išvardintą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą įpareigoti pareiškėją T. F. K. įmokėti į teismo sąskaitą 1500 Eur galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam nagrinėjamo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia tai, kad ginčą išnagrinėjus iš esmės, nepaskirstyta užstato bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti suma bus grąžinta pareiškėjui (CPK 797-798 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – įpareigoti pareiškėją T. F. K. per 15 dienų nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos įmokėti 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) užstatą bylinėjimosi išlaidų atlyginimui į Vilniaus miesto apylinkės teismo specialiąją sąskaitą LT72 7044 0600 0786 9964, esančią AB SEB banke, kodas 70440, ir pateikti teismui sumokėjimą patvirtinančius dokumentus.