Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo BALLSBRIDGE ADVISORY LTD atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 21 d. nutarties dalies, kuria ieškovas buvo įpareigotas sumokėti užstatą galimų atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti, ir 2014 m. vasario 5 d. nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, civilinėje byloje pagal ieškovo BALLSBRIDGE ADVISORY LTD ieškinį atsakovams akcinei bendrovei „Kretingos grūdai“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Vyturys“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas pareiškė ieškinį atsakovams dėl 3 391 362,32 eurų skolos ir 6 proc. metinių procesinių palūkanų priteisimo. Nurodė, kad atsakovai solidariai privalo sumokėti ieškovui 2012 m. gegužės 4 d. Vilniaus komercinio arbitražo teismo sprendimu iš M. Ž., O. B. ir V. S. priteistą sumą, nes šie pagrindiniai skolininkai nevykdo savo prievolės, o atsakovai yra subsidiariai atsakingi, nes įsipareigojo išduoti rašytines garantijas pagal 2010 m. sausio 6 d. sutartį, kurią sudarė ieškovo pagrindiniai skolininkai – atsakovų ir UAB „Memelio miestas“ akcininkai, valdybos nariai ir vadovai.

Atsakovai su pareikštu ieškiniu nesutiko. Tvirtino, kad ieškinys pareikštas akivaizdžiai nepagrįstas, ieškovas piktnaudžiauja procesu, todėl prašė įpareigoti ieškovą sumokėti 30 000 Lt užstatą atsakovų bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. sausio 21 d. nutartimi skyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje bei nustatė ieškovui terminą per 3 darbo dienas nuo šios nutarties gavimo dienos sumokėti 30 000 Lt užstatą į Klaipėdos apygardos teismo specialiąją sąskaitą atsakovų galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Teismas sprendė, kad nors ieškovui priklauso iš Lietuvoje gyvenančių asmenų 3 391 362,32 eurų reikalavimo teisė, tačiau ši teisė nerealizuojama. Ieškovo teigimu, fiziniai asmenys vengia įvykdyti prievolę, dėl to pareikštas šis ieškinys atsakovams, todėl teigti, kad ieškovui Lietuvoje priklauso turtas, kurio pakanka bylinėjimosi išlaidoms, nepagrįstas (CPK 794 str. 1 d. 1 p.).

Klaipėdos apygardos teismas vasario 5 d. nutartimi paliko ieškinį nenagrinėtą (CPK 795 str. 1 d.), priteisė iš ieškovo atsakovui AB „Kretingos grūdai“ 9 150 Lt, o atsakovui UAB „Vyturys“ 3 900 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad 2014 m. sausio 21 d. nutarties kopija ieškovo atstovei advokatei G. Č. išsiųsta 2014 m. sausio 21 d., vadinasi, įteikta per EPP 2014 m. sausio 22 d. ir įsiteisėjo 2014 m. sausio 30 d. (CPK 118 str. 1 d., 175¹ str. 10 d., LITEKO duomenys). Nustatytu terminu, t.y. iki 2014 m. sausio 27 d. įskaitytinai, ieškovas nutarties neįvykdė ir užstato atsakovų galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti nesumokėjo, nenurodė nutarties nevykdymo priežasčių.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas BALLSBRIDGE ADVISORY LTD (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 21 d. nutartį dalyje dėl įpareigojimo sumokėti užstatą atsakovų galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti ir išspręsti šį klausimą iš esmės - atsakovų prašymą įpareigoti apeliantą sumokėti 30 000 Lt užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti atmesti. Taip pat prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartį. Nurodo šiuos argumentus.

1. 2014 m. sausio 21 d. nutartis ieškovui nebuvo tinkamai įteikta. Ši nutartis per EPP sistemą buvo patalpinta, nurodant klaidinančią informaciją, kad buvo priimtas procesinis sprendimas tik dėl žodinio nagrinėjimo paskyrimo, dėl ko apeliantas buvo suklaidintas ir apie įpareigojimą nieko nežinojo iki pat 2014 m. vasario 5 d. Be to, EPP sistema sutriko 2014 m. sausio 29 d. ir neveikė iki pat sausio 31 d. darbo dienos pabaigos.

2. Nepaisant to, kad byla inicijuota skaitmeniniu būdu, ieškinyje išreikšta aiški valia gauti procesinius dokumentus ir paštu. Toks prašymas išreikštas atsižvelgiant į EPP sistemos netobulumą.

3. Prašymas įpareigoti apeliantą sumokėti užstatą išnagrinėtas praėjus net trims mėnesiams nuo jo gavimo ne atskira nutartimi, o kartu su sprendimu bylą nagrinėti žodiniame posėdyje, dėl ko apeliantas buvo suklaidintas.

4. Negalima taikyti atsakovų bylinėjimosi išlaidų užtikrinimo CPK 794 straipsnio pagrindu. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas turi turto Lietuvoje, t.y. neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę 3 391 362,32 eurų sumai į skolininkus O. B., V. S. ir M. Ž.. Apelianto reikalavimams užtikrinti šių asmenų turtui yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

5. Pažymi, kad O. B. ir V. S. yra glaudžiai susiję su atsakovais, juos kontroliuoja per turimas akcijas, todėl net ir laimėję šią bylą patirtas bylinėjimosi išlaidas atsakovai turėtų teisę išsiieškoti iš apelianto skolininkų, kurie patys nuosavybės teise valdo atsakovų akcijas.

6. Atsakovų elgesys, t.y. prašymas sumokėti užstatą, jų galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti, yra nesąžiningas, nes atsakovas bylinėjimosi išlaidas patiria vien dėl to, kad apeliantas priverstas buvo teikti ieškinį savo įsipareigojimų nevykdant atsakovus kontroliuojantiems asmenims.

7. Panaikinus 2014 m. sausio 21 d. nutartį, turi būti panaikinta ir 2014 m. vasario 5 d. nutartis, kaip įpareigojimo sumokėti užstatą neįvykdymo pasekmė.

8. Atsakovų nurodomos bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstos ir akivaizdžiai per didelės. Teismas nenagrinėjo, ar atsakovų nurodomos išlaidos yra realios ir pagrįstos, ar neviršija nustatytų leistinų maksimalių dydžių. Teismas nenurodė jokių priežasčių dėl ko reiktų nukrypti nuo nustatytų maksimalių dydžių. Byloje neįvyko nė vienas posėdis buvo apsikeista tik paruošiamaisiais dokumentais. Be to, apeliantas neturėjo galimybių pasisakyti dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio.

Atsakovai AB „Kretingos grūdai“ ir UAB „Vyturys“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį procesą pagal atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 21 d. nutarties nutraukti ir atskirąjį skundą atmesti. Atsikirtimus grindžia šiais argumentais:

1. 2014 m. sausio 21 d. nutartis apeliantui įteikta tinkamai, EPP yra nurodyti nutarties metmenys, nutartis įteikta apeliantui lydraščiu.

2. Apeliantės ieškinio nuoroda dėl prašymo visus dokumentus siųsti paštu apeliantės atstovei yra niekinė ir nesukurianti pareigų teismui, nes CPK 175¹ straipsnio 9 dalis nustato imperatyvią normą apie dokumentų įteikimą advokatams elektroninių ryšių priemonėmis.

3. Teisėjo rezoliucija, kuri atnaujino terminą atskirtajam skundu paduoti, yra neteisėta, nes ją priėmė ne bylą nagrinėjantis teisėjas, o laikinai einanti civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas teisėja, kuri nebuvo susipažinusi su byla.

4. Teismas pagrįstai tenkino atsakovų prašymą dėl užstato sumokėjimo, nes apeliantas yra juridinis asmuo, kurio buveinė registruota Britų Mergelių salose, jis iki šiol nėra atlyginęs atsakovų išlaidų arbitražo byloje, jo reikalavimo teisė yra nerealizuojama, be to, išieškojimas pagal apelianto deklaruojamą reikalavimo teisę Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi yra sustabdytas.

5. Kooperatyviniai fizinių asmenų ryšiai su atsakovais nepagrindžia jokių bylai reikšmingų aplinkybių. Apeliantas neturi jokio realaus turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas.

6. Teismas pagrįstai tenkino atsakovų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užtikrinimo. Argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio yra nekorektiški, atsižvelgiant į tai, kad apelianto bylinėjimosi išlaidos komerciniame arbitraže viršijo 57 tūkstančius litų.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria ieškovui nustatytas užstatas atsakovų galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti, bei nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Atskirasis skundas iš dalies tenkintinas.

Dėl termino nutarčių apskundimui atnaujinimo

Šį klausimą pirmosios instancijos teismas išsprendė 2014 m. vasario 10 d. rezoliucija (CPK 78 str. 5 d.). Nutartys, rezoliucijos, kuriomis atnaujinamas procesinis terminas, CPK 334 straipsnio 1 dalies nuostatų kontekste iš esmės nėra apeliacijos objektas. Todėl dėl termino atnaujinimo pagrįstumo, ką ginčija atsakovai atsiliepime į atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Kita vertus, kartu jie kvestionuoja teismo, priėmusio rezoliuciją, sudėties teisėtumą. Tačiau jų nurodyti šiuo aspektu argumentai neteikia pagrindo tokiai išvadai – 2014 m. vasario 10 d. Klaipėdos apygardos teismo civilinių bylų skyriaus pirmininkė (l.e.p.) priėmė patvarkymą, kuriuo dėl bylą nagrinėjančios teisėjos ligos termino atnaujinimo klausimas buvo pavestas spręsti kitai teisėjai. Tai visiškai atitinka CPK 62 straipsnio 8 dalies nuostatas. Argumentų, kurie patvirtintų minėto patvarkymo neteisėtumą kitais aspektais, atsakovai iš esmės nepateikė. Todėl nutraukti apeliacinį procesą, kaip prašo atsakovai, nėra pagrindo.

Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 21 d. nutarties

Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. sausio 21 d. nutartimi nustatė apeliantui terminą per tris darbo dienas nuo šios nutarties gavimo dienos sumokėti 30 000 Lt užstatą į Klaipėdos apygardos teismo specialiąją sąskaitą atsakovų galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti.

CPK 794 straipsnyje įtvirtinta ieškovo pareiga užtikrinti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ši straipsnio 1 dalis imperatyviai nustato, kad ieškovas kitos valstybės fizinis ar juridinis asmuo atsakovo prašymu privalo CPK nustatyta tvarka sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti, išskyrus CPK 794 straipsnio 2 dalyje numatytas išimtis. Viena iš tokių išimčių, eliminuojančių ieškovo CPK 794 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą užtikrinti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą priešingai šaliai, yra ieškovo turimas Lietuvos Respublikoje turtas, kurio pakaktų bylinėjimosi išlaidoms padengti (CPK 794 str. 2 d. 1 p.). Tuo tarpu paties užstato dydžio nustatymo taisyklės yra įtvirtintos CPK 795 straipsnyje, kuris numato, kad vadovaudamasis CPK nuostatomis, užstato dydį nustato bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į galimas atsakovo bylinėjimosi išlaidas, išskyrus tas, kurios atsirastų dėl priešieškinio pareiškimo; be to, bylą nagrinėjantis teismas turi atsižvelgti į tai, kad užstato dydis neužkirstų šaliai galimybės pasinaudoti teise į teisminę gynybą (CPK 795 str. 1 d.).

Apeliantas, remdamasis minėta CPK 794 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta išimtimi, kvestionuoja skundžiama 2014 m. sausio 21 d. nutartimi jam paskirto užstato galimų atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti pagrįstumą, tvirtindamas, kad jis turi Lietuvoje turto, t.y. neabejotiną ir galiojančią 3 391 362,32 eurų reikalavimo teisę į skolininkus - O. B., V. S. ir M. Ž. pagal Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2012 m. gegužės 14 d. sprendimą.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtos normos paskirtis yra užtikrinti ne formalią, o realią atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš ieškovo turto galimybę, neapsunkintą trečiųjų asmenų prievolių (ne)vykdymu. Tokiu atveju ieškovas Lietuvos Respublikoje turi turėti realaus turto ir realias galimybes atlyginti atsakovo (-ų) bylinėjimosi išlaidas, nes tik tokiu būdu jų atlyginimas galimai atsakovui (-ams) palankaus teismo sprendimo nebus apsunkintas. Nagrinėjamu atveju apeliantas Lietuvoje turi tik turtines teises - finansinį reikalavimą fiziniams asmenims, kuris nėra užtikrintas prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais. Turtinės teisės plačiąja prasme yra turtas, tačiau atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atveju jų faktinis realizavimas yra susijęs ne su ieškovo, o su trečiųjų asmenų turtine padėtimi. Nors apeliantas nurodo, kad minėti skolininkai, į kuriuos apeliantas turi reikalavimo teisę, turi pakankamai turto, kuris areštuotas apelianto reikalavimų užtikrinimui ir kurį realizavus pakaktų atsakovų bylinėjimosi išlaidoms padengti, tačiau šiai dienai šie apelianto argumentai yra labiau hipotetiniai nei realūs, nukreipti į perspektyvą, todėl nepagrindžia apelianto šiuo metu realiai turimo materialaus turto Lietuvos Respublikoje. Pripažinus, kad apelianto turima turtinė teisė, kurios realizavimas yra priklausomas nuo apelianto valios nepriklausančių aplinkybių, patvirtina apelianto turimą turtą 3 391 362,32 eurų sumai Lietuvoje, atsakovams bylinėjimosi išlaidų atlyginimas taptų priklausomas ne nuo apelianto, o jo skolininkų veiksmų, galimų ginčų ir pan., dėl ko atsakovų galimų bylinėjimosi išlaidų šioje byloje atlyginimas realiai nėra neabejotinas. Be to, pažymėtina, kad minėta apelianto turtinė teisė šiai dienai ir nėra realizuotina ne tik dėl to, kad skolininkai savanoriškai nevykdo prievolių apeliantui, tačiau dar ir dėl to, kad šios prievolės dar yra teisminio ginčo objektas - minėto arbitražo teismo sprendimo, kuriuo apeliantas grindžia savo turtines teises Lietuvoje, vykdymas yra sustabdytas, kol bus išnagrinėta kasacinė byla Nr. 3P-45/2014 Lietuvos Aukščiausiame Teisme.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad nagrinėjamu atveju nėra CPK 794 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos aplinkybės, eliminuojančios apelianto pareigą užtikrinti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nes apeliantas neįrodė šiuo metu turintis Lietuvos Respublikoje realaus turto, kurio pakaktų galimoms atsakovų bylinėjimosi išlaidoms padengti. Todėl šiuo aspektu skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 5 d. nutarties

CPK 795 straipsnio 1 dalis nustato, kad užstato dydį nustato bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į galimas atsakovo bylinėjimosi išlaidas, išskyrus tas, kurios atsirastų dėl priešieškinio pareiškimo, bei į tai, kad užstato dydis neužkirstų šaliai galimybės pasinaudoti teise į teisminę gynybą. Užstatui sumokėti teismas nustato ne trumpesnį kaip trijų darbo dienų terminą. Jeigu pasibaigus teismo nustatytam terminui užstatas nėra sumokėtas, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą. Šiuo atveju apeliantui užstato atsakovų galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti nesumokėjus, teismas 2014 m. vasario 5 d. nutartimi paliko ieškinį nenagrinėtą. Apeliantas tvirtina, kad jis neturėjo galimybės ne tik įvykdyti minėtą 2014 m. sausio 21 d. nutartį, tačiau ir pasinaudoti apeliacijos teise, nes nebuvo užtikrintas tinkamas 2014 m. sausio 21 d. nutarties apeliantui įteikimas. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apelianto argumentais.

Formaliai pirmosios instancijos teismas, nustatęs faktą, kad užstatas nesumokėtas, turėjo pagrindą palikti ieškinį nenagrinėtą (CPK 795 str. 1 d.). Tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra visiškai nereikšmingos priežastys, dėl kurių užstatas nesumokėtas.

Nagrinėjama byla yra inicijuota elektroninių ryšių priemonėmis, todėl tai yra elektroninė teismo proceso byla. CPK 175¹ straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad advokatams teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Nagrinėjamu atveju 2014 m. sausio 21 d. nutartis apelianto advokatui buvo įteikta elektroninių ryšių priemonėmis, naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau- LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu (toliau- VEPP). Taigi, CPK nuostatos, reglamentuojančios procesinių dokumentų įteikimą, nebuvo pažeistos. Kita vertus, iš apelianto pateikto elektroninės bylos išrašo bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad 2014 m. sausio 21 d. užfiksuotas įvykio procese rezultatas yra paskirti bylą žodiniam bylos nagrinėjimui (t. 5, b. l. 158), kas nėra apskundimo objektas, nors ta pačia nutartimi teismas dar ir nustatė apeliantui įstatyme nurodytą minimalų trijų darbo dienų terminą sumokėti užstatą, kurio nustatymas gali būti skundžiamas atskiruoju skundu. Taigi, teismo priimta nutartis šalims išsiųsta, tačiau teismo atliktas procesinis veiksmas dėl užstato sumokėjimo VEPP sistemoje atskirai neužfiksuotas. Byloje esantis lydraštis dėl 2014 m. sausio 21 d. nutarties kopijos išsiuntimo šalims taip pat neatspindi, jog tą pačią dieną nutartimi, kuria byla paskirta žodiniam bylos nagrinėjimui, kartu buvo nustatytas įpareigojimas sumokėti užstatą (t. 5, b. l. 123). Tokiu atveju neatmestina, kad apelianto atstovas matydamas, jog vieną dieną buvo išsiųsti šaukimai ir byla paskirta žodiniam nagrinėjimui, galėjo manyti, jog joks kitas procesinis klausimas tą pačią dieną sprendžiamas nebuvo. Juolab, kad atsakovų prašymas dėl užstato bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užtikrinimui buvo išspręstas tik po daugiau nei dviejų mėnesių ir jau pasibaigus pasirengimo bylos nagrinėjimo stadijai (t. 4, b. l. 86-94). Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors iš esmės galima sutikti ir su atsakovų atsiliepimo argumentais, kad ieškovas (jo atstovas) galėjo ir privalėjo pasidomėti nutarties turiniu, vis tik nagrinėjamu atveju neatmestina, kad apeliantas, matydamas minėtus duomenis informacinėje sistemoje, galėjo ir sąžiningai suklysti. Tokiu atveju vien formalus priimto procesinio sprendimo teisėtumas dar nereikštų jo teisingumo. Juo labiau, kad elektroninių teismo proceso bylų praktika yra santykinai nauja, dėl to apeliantas buvo prašęs siųsti jam procesinius dokumentus ir paštu. Tuo tarpu formaliai palikus ieškinį minėtu pagrindu nenagrinėtą, o apeliantui reiškiant ieškinį iš naujo, tai ne tik sąlygotų naujas išlaidas abiems proceso šalims inter alia ir dėl tų parengiamosios stadijos procesinių veiksmų, kurie jau atlikti nagrinėjamoje byloje, bet ir užvilkintų ginčo išsprendimą.

Todėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartis naikintina.

Dėl užstato galimoms atsakovų bylinėjimosi išlaidoms padengti dydžio ir termino jam nustatymo

Panaikinus skundžiamą Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartį, kuria ieškinys nagrinėjamoje byloje paliktas nenagrinėtas, ir konstatavus, jog apeliantas turi pareigą užtikrinti galimų atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nustatytinas naujas terminas užstatui galimų bylinėjosi išlaidų atlyginimui užtikrinti (CPK 794 str. 1 d.).

Pirmosios instancijos teismas nustatė ieškovui sumokėti 30 000 Lt užstatą atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užtikrinimui. Vadovaujantis CPK 795 straipsnio 1 dalimi, užstato dydis nustatomas, atsižvelgiant į galimas atsakovo bylinėjimosi išlaidas, išskyrus tas, kurios atsirastų dėl priešieškinio pareiškimo, bei į tai, kad užstato dydis neužkirstų šaliai galimybės pasinaudoti teise į teisminę gynybą. Apeliacinio teismo vertinimu, nors šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, vadovaujantis Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintais maksimaliais dydžiais, nėra įmanoma tiksliai apskaičiuoti būsimų atsakovų bylinėjimosi išlaidų dydžio, tačiau įvertinus nagrinėjamos bylos stadiją, t.y. kad pasirengimas nagrinėti bylą teisme paruošiamųjų dokumentų būdu jau yra baigtas, byla pirmosios instancijos teismo buvo paskirta žodiniam bylos nagrinėjimui, ginčo pobūdį (dėl skolos ir palūkanų priteisimo), atsakovų skaičių (byloje du atsakovai), jau atsakovų pateiktas išlaidas 13 050 Lt sumai bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (5 t., b. l. 130-142), spręstina, kad galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti nagrinėjamoje byloje gali būti pakankamas ir 20 000 Lt dydžio užstatas, neužkertantis apeliantui galimybės pasinaudoti teise į teisminę gynybą. Dėl šios priežasties skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 21 d. nutartis keistina, mažinant apeliantui nustatyto užstato dydį iki 20 000 Lt (CPK 337 str. 1 d. 2 p.). Bet kuriuo atveju tai nereiškia, jog atsakovams palankaus teismo sprendimo atveju tokia suma ir turėtų būti priteista. Pažymėtina ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, kad nustatytas užstatas yra per mažas, teismas turi teisę atsakovų prašymu šią suma padidinti (CPK 795 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartį panaikinti.

Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 21 d. nutartį dalyje dėl užstato pakeisti: nustatyti ieškovui BALLSBRIDGE ADVISORY LTD terminą iki 2014 m. balandžio 15 d. 20 000 Lt užstatui į Klaipėdos apygardos teismo specialiąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėti, užtikrinant atsakovų akcinės bendrovės „Kretingos grūdai“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Vyturys“ galimas bylinėjimosi išlaidas.