- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-03-17
- Bylos Nr.
- e2-96-1182/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Volčkova
- Ieškovas
- J. G.
- Trečiasis asmuo
- L. J., VĮ Registrų centras, notarė Neringa Bartkuvienė
- Atsakovas
- P. V., D. Ž., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Gediminas Lukauskas, Karolis Gerbauskas
- Kategorijos
atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Redai Siautilei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovams P. V., D. Ž., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo dalyje negaliojančiu, dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, dėl įgyjamosios senaties ir leidimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys L. J., VĮ Registrų centras, notarė Neringa Bartkuvienė, ir atsakovo P. V. priešieškinį ieškovei dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. ieškovė J. G. 2021-11-09 pateiktu ir 2021-11-19 priimtu ieškiniu atsakovams P. V., D. Ž., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims L. J., VĮ Registrų centras, notarei Neringai Bartkuvienei prašo: 1) nustatyti juridinę reikšmę turinį faktą, kad J. G. po motinos K. V. mirties, (duomenys neskelbtini), priėmė K. V. palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti; 2) pripažinti negaliojančiu 2008-02-28 Klaipėdos rajono 2-asis notaro biuro notarės Neringos Bartkuvienės išduotą paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje, kuria jis P. V. išduotas į 1/2 J. G. priklausiusią K. V. palikimo dalį; 3) pripažinti 2011-11-24 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr.(duomenys neskelbtini) negaliojančia ir taikyti restituciją; 4) nustatyti juridinę reikšmę turtinę faktą, kad K. V. įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į 1983 m. statytą daržovių cechą ((duomenis neskelbtini)), Statinių išdėstymo plane pažymėtą 13P1/p, 1969 m. pastatytą gyvenamąjį namą ((duomenis neskelbtini)), Statinių išdėstymo plane pažymėtą 14A1/p, bei 1940 metais pastatytą ūkinį pastatą ((duomenis neskelbtini)), Statinių išdėstymo plane pažymėtą 17I1/m, esančius adresu (duomenis neskelbtini).; 5) leisti teisės aktų nustatyta tvarka be P. V. ir D. Ž. sutikimo Nekilnojamojo turto registre ir kadastre įregistruoti daržovių cechą ((duomenis neskelbtini)), gyvenamąjį namą ((duomenis neskelbtini)) bei ūkinį pastatą ((duomenis neskelbtini)), esančius žemės sklype ((duomenis neskelbtini)), adresu (duomenis neskelbtini).
2. Ieškinyje nurodoma, jog ieškovės mama K. V. gyveno žemės sklype, kuriam šiuo metu suteiktas (duomenis neskelbtini) ir adresas (duomenis neskelbtini). Šiame žemės sklype įregistruotas gyvenamasis namas ((duomenis neskelbtini)) ir kiemo statiniai ((duomenis neskelbtini)), kurių 54/100 dalys iki 1998 metų nuosavybės teise priklausė K. V.. K. V. 1998 m. šiuos statinius (jai priklausiusias jų dalis) padovanojo P. V., kuris šio turto savininku yra iki šiol. Žemės sklypas iki 2011 m. priklausė Lietuvos Respublikai, o 2011 m. jį bendrosios dalinės nuosavybės teise išsipirko P. V. bei kitos gyvenamojo namo dalies savininkė D. Ž.. Taip pat šiame žemės sklype yra kiti pastatai, kurie nėra registruoti Nekilnojamojo turto registre. Dalis šių neregistruotų statinių priklauso D. Ž.. Kiti neregistruoti statiniai pastatyti dar iki K. V. mirties ir priklausė K. V. – daržovių cechas ((duomenis neskelbtini)), statinių išdėstymo plane pažymėtas 13P1/p, pastatytas 1983 m.; gyvenamasis namas ((duomenis neskelbtini)), statinių išdėstymo plane pažymėtas 14A1/p, pastatytas 1969 m. su priestatu 1a¹/b; ūkinis pastatas ((duomenis neskelbtini)), statinių išdėstymo plane pažymėtas 17I1/m, pastatytas 1940 m. Ieškovei nuo pat vaikystės nustatytas neįgalumas dėl kurtumo, nuo jaunystės visą laiką ji galėjo dirbti tik pagalbinius darbus, todėl ji visą savo gyvenimą ūkininkavo su savo motina K. V.. Ieškovė maždaug nuo 1993-1994 m. gyveno kartu motina iki pat jos mirties ir naudojosi mamai priklausiusiais pastatais: daržovių cechu, gyvenamuoju namu su priestatu; ūkiniu pastatu (duomenis neskelbtini). Motina 1997-12-10 padovanojo ieškovei žemės sklypą, adresu (duomenis neskelbtini). Iki pat motinos mirties ieškovė su ja kartu šiame žemės sklype augino daržoves – kopūstus, juos raugdavo ir parduodavo turguose. Nuo pat motinos mirties ieškovė prižiūrėjo pastatus, rūpinosi jais kaip savo, remontavo, įsivedė naują elektros įvadą, vandenį, o 2009-04-07 pastatuose, kuriais naudojosi po motinos mirties, įregistravo ūkininko ūkį. Nors motina po mirties testamento nepaliko, tačiau visą laiką būdama gyva savo vaikams sakė, kad šie pastatai (gyvenamasis namas, daržovių cechas ir ūkinis pastatas) po jos mirties liks ieškovei J. G., nes tame pačiame žemės sklype esantį kitą gyvenamąjį namą (jo dalį) K. V. dar būdama gyva padovanojo ieškovės broliui P. V.. Statiniai, kuriais naudojasi ieškovė, nebuvo registruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl K. V. neturėjo teisinės galimybės atitinkamai oficialiai notarine sutartimi padovanoti jų ieškovei. Ieškovė po mamos mirties ir toliau ūkininkauja minėtuose pastatuose kartu su savo dukterimi L. J.. Jos augina daržoves, jas raugia, o po to parduoda. Tai yra jų pajamų šaltinis. Šia veikla jos kartu užsiima maždaug nuo 2000 m. Ieškovė atsitiktinai sužinojo, kad jos brolis P. V. kreipėsi į Klaipėdos rajono apylinkės teismą ir taip pat prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turinį faktą, kad jis po K. V. mirties priėmė palikimą pradėjęs jį faktiškai valdyti. Ieškovė 2021-09-14 pašymu kreipėsi į Klaipėdos rajono apylinkės teismą ir paprašė pateikti visą šios bylos medžiagą. Susipažinus su šios bylos medžiaga buvo nustatyta, kad P. V. pateikė teismui klaidingą informaciją – nuslėpė, kad turi seserį J. G., kuri taip pat pretenduoja į mamos palikimą ir kuri taip pat yra jį priėmusi pradėjusi faktiškai valdyti. Todėl apie šį procesą J. G. nieko nežinojo iki šiol. Suklaidintas Klaipėdos rajono apylinkės teismas (duomenys neskelbtini)sprendimu nustatė jo prašomą juridinę reikšmę turinį faktą. Atitinkamai šio teismo sprendimo pagrindu P. V. 2008-02-28 išduotas paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, 2011-11-24 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi P. V. ir D. Ž. parduotas žemės sklypas ((duomenis neskelbtini)), adresu (duomenis neskelbtini). Šis žemės sklypas minėtiems asmenims buvo perleistas LR Žemės reformos įstatymo 9 str. 2 d. pagrindu, t. y., kaip asmenims prie jiems nuosavybės teise priklausančių pastatų. Kadangi ieškovė po mamos mirties nuosavybės teise taip pat įgijo pastatų šiame žemės sklype, ji taip pat turėjo teisę įsigyti atitinkamą dalį šio žemės sklypo. Tačiau P. V. nuslėpus informaciją apie seserį ir jos valdomus pastatus, visą žemės sklypą pasidalino P. V. ir D. Ž., o ieškovė liko be jokių teisių į žemės sklypą, kuriame yra jos valdomi ir naudojami pastatai.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu nesutinka su ieškinio reikalavimu pripažinti negaliojančia valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Nurodo, kad ieškovė po mamos mirties 20 metų neatliko jokių aktyvių veiksmų, kad išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į palikimo dalį. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis gyvenamasis namas ((duomenis neskelbtini)) ir kiemo statiniai ((duomenis neskelbtini)), kurių 54/100 dalys iki 1998 m. nuosavybės teise priklausė K. V., 1998 m. padovanoti atsakovui P. V.. Atsakovas P. V. 2005 m. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kadangi liko nepaveldėtas žemės ūkio paskirties 1,5300 ha ploto žemės sklypas (duomenis neskelbtini). Klaipėdos rajono apylinkės teismas (duomenys neskelbtini)priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1450-01/2005 ir nustatė, kad P. V. priėmė K. V., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą. Atsakovas P. V., kaip įstatyminis įpėdinis, teismo sprendimo pagrindu priėmė mirusiosios mamos K. V. palikimą, todėl manytina, kad jis už žemę jau 16 metų moka visus mokesčius valstybei. Todėl ieškovės ieškinio 1 ir 2 reikalavimai yra nepagrįsti ir atmestini. Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriui P. V. kartu su pastato bendraturčiu D. Ž. 2010-11-03 pateikė prašymą parduoti jiems prie nuosavybės teise priklausančių pastatų namų valdos žemės sklypą ((duomenis neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2010-11-16 priėmė įsakymą Nr. Ž12-992 „Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenis neskelbtini), Klaipėdos rajono savivaldybėje, įregistravimo ir pardavimo“, kuriuo nustatė namų valdos žemės sklypo 0,6800 ha ploto parduodamų dalių dydį, atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo dalį, t. y. P. V. – 0,3672 ha, D. Ž. – 0,3128 ha. Pagal Nekilnojamojo turto Registro centro duomenų banko išrašą P. V. nuosavybės teise valdo 54/100 dalį gyvenamojo namo ((duomenis neskelbtini)) nuo 1998-12-11 pagal 1998-09-17 dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). 2011-11-24 Klaipėdos rajono 2-ojo notaro biure buvo sudaryta Valstybinės žemės sklypo dalių pirkimo-pardavimo sutartis Nr.(duomenys neskelbtini), kurią ieškovė prašo pripažinti negaliojančia. Pažymi, kad ieškovė J. G. žemės sklype ((duomenis neskelbtini)), esančiame (duomenis neskelbtini), neturi jokių nuosavybės teise įregistruotų pastatų, todėl šis reikalavimas yra nepagrįstas ir atmestinas. J. G. ieškinyje nurodė, jog siekia įsiregistruoti faktiškai valdomus iš mamos paveldėtus statinius Nekilnojamojo turto registre, tačiau K. V. nėra išsaugojusi jokių šių statinių įsigijimą ar sukūrimą patvirtinančių dokumentų, todėl J. G. prašo nustatyti juridinę reikšmę turinį faktą, kad šiuos statinius K. V. buvo įgijusi įgyjamosios senaties pagrindu, bei leisti šiuos statinius įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir kadastre be P. V. ir D. Ž. sutikimo. Ieškovės minimi statiniai nėra registruoti nekilnojamojo turto registre ir yra atsakovams P. V. ir D. Ž. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomame žemės sklype kadastro (duomenis neskelbtini). Teismui leidus ieškovei registruoti statinius nekilnojamojo turto registre įgyjamosios senaties pagrindu, žemės sklype kadastro (duomenis neskelbtini) gali būti nustatytas tik servitutas statiniams aptarnauti, kadangi ieškovės nurodyti statiniai šiai dienai neturi teisinės registracijos. Prašo ieškinį atmesti.
4. Atsakovas P. V. atsiliepimu su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad J. G. žinojo apie motinos K. V. mirtį, ieškovė turėjo visą reikšmingą informaciją apsispręsti dėl tolimesnių savo planų ir veiksmų. Tačiau ieškovė nebuvo aktyvi ir nesiėmė jokių veiksmų savo teisei į palikimą išreikšti ar įgyvendinti. Įstatymas neįpareigoja įpėdinio pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę ir neleidžia priimti palikimo už kitą. Taigi priimti palikimą kiekvienas įpėdinis turi asmeniškai pats arba per atstovą. Todėl ieškovės teiginiai apie tai, kad P. V. nuslėpė turintis seserį visiškai nepagrįsti ir aplinkybė, kad atsakovas žinojo, kad ieškovė yra įpėdinė pagal įstatymą, neturi jokios reikšmės, nes paveldėjimo teisė yra asmeninė teisė, nepriklausoma nuo kitų įpėdinių valios ir atsakovas negalėjo už ieškovę išreikšti jos valios priimti palikimą. Ieškovė tam, kad įgytų palikimą, turėjo pati jį priimti, dėti pastangas, tačiau valios dalyvauti paveldėjimo teisiniuose santykiuose neišreiškė 20 metų, iki dienos kuomet dėl įvykusio konflikto tarp šalių ieškovė buvo pastūmėta tai padaryti dukters ir savo atstovo – advokato. Ieškinyje nurodomos aplinkybės apie tai, jog motina K. V. nors ir nepaliko testamento, tačiau visuomet sakė, jog pastatai (pačios ieškovės skambiai įvardinti): „gyvenamasis namas“ ((duomenis neskelbtini)), „daržovių cechas“ ((duomenis neskelbtini)) su priestatu, ūkiniu pastatu ((duomenis neskelbtini)) liks J. G., nepagrįstas jokiais įrodymais ir daugiau tikėtina, kad tai ieškovės išsigalvojimas įtakoje asmenų turinčių savanaudiškų tikslų. Svečiavimasis pas brolį P. ir naudojimasis brolio gera valia, leidžiant savo namų valdoje užsiimti papildoma maisto produktų gamybos veikla, ieškovei nesudaro nei faktinio nei teisinio pagrindo užvaldyti svetimą turtą, t. y. pretenduoti į dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise su bendrasavininke – atsakove D. Ž. valdomos namų valdos dalį bei į sklype esančius nekilnojamojo turto kadastre neregistruotus statinius. K. V. išreiškė savo valią padovanodama gyvenamąjį namą ((duomenis neskelbtini)) ir kiemo statinius ((duomenis neskelbtini)) sūnui P. V., o žemės sklypą (3,00 ha), adresu (duomenis neskelbtini)., J. G., kas akivaizdžiai parodo, jog K. V., būdama šviesaus proto ir suvokdama savo veiksmų prasmę, atsižvelgdama į faktines aplinkybes, o būtent, kad dukra J. G. (duomenis neskelbtini), nuosavybės teise turi įgijusi butą su patogumais, o sūnus P. V. asmeninio būsto neturi, su sugyventine ir vaikais gyvena pas ją – senyvo amžiaus motiną, ja rūpinasi, prižiūri ir slaugo, išreiškė savo valią padalindama turimą nekilnojamąjį turtą vaikams. Aplinkybė, kad ieškovė svečiuodamasi pas brolį – atsakovą P. V., toliau verčiasi ūkine veikla (ūkine veikla verčiasi jos dukra – L. J., prisidengdama motinos J. G. vardu registruotu ūkininko ūkiu), nelaikoma savaime patvirtinančiu palikimo priėmimo faktu. Nuo mamos mirties, per 20 metų, ieškovė neatliko jokių sąmoningų aktyvių veiksmų, kurie patvirtintų jos valią įgyti nuosavybės teisę į motinos palikimą. Atsakovas ilgą laiką neprieštaravo, dėl ieškovės vykdomos veiklos, tačiau taipogi ilgą laiką prašė sesers išsikraustyti iš pastatų ir grįžti gyventi į jai priklausantį butą, adresu (duomenis neskelbtini). Ilgainiui, tarp šalių pradėjo vystytis konfliktai, tiek dėl ieškovės (jos dukters L. J.) vykdomos veiklos, tiek dėl elektros energijos, nesumokamų mokesčių ir kt. Prašo ieškinį atmesti.
5. Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras (į bylą įtrauktas teisėjos rezoliucija) atsiliepimu dėl ieškinio palieka spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad Nekilnojamojo turto registre nekilnojamieji daiktai – pastatas – sandėlis, (duomenis neskelbtini) (pagal matininkės 2020-11-16 parengtą kadastrinių matavimų bylą – Daržovių cechas), pastatas – viralinė, (duomenis neskelbtini) (pagal 2020-11-16 kadastrinių matavimų bylą – Gyvenamasis namas), pastatas – ūkinis pastatas, (duomenis neskelbtini), esantys (duomenis neskelbtini), (duomenis neskelbtini)., ir teisės į juos neįregistruotos. Remiantis matininkės S. P. 2020-11-16 kadastrinių matavimų bylą, daržovių cechas, gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas yra žemės sklype, kuris nuosavybės teise nuo 2008-02-28 įregistruotas P. V. vardu pagal 2008-02-20 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). 2021-08-30 Registrų centre buvo gautas pareiškėjos J. G., atstovaujamos įgaliotinės L. J., prašymas įrašyti, inter alia, daržovių cecho, gyvenamojo namo ir ūkinio pastato kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti nuosavybes teises juos Nekilnojamojo turto registre. Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Klaipėdos skyrius 2021-09-08 priėmė sprendimą Nr. SPR5-13781 (14.4 E) atmesti pareiškėjos prašymą įrašyti daržovių cecho, gyvenamojo namo ir ūkinio pastato kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, o 2021-09-10 priėmė sprendimą Nr. SPR4-10989 (14.5 E) atmesti pareiškėjos prašymą įregistruoti nuosavybės teises į daržovių cechą, gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą, kadangi vadovaujantis daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą gali būti registruojamos tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Registrų centras, būdamas Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytoju, nėra kompetentingas vertinti ieškinyje nurodytų aplinkybių ir įrodymų, susijusių su faktiniu palikimo priėmimu, todėl dėl jų pagrįstumo nepasisako. Registrų centrui nesuteikta teisė spręsti jokių klausimų, susijusių su sandorių sudarymo aplinkybėmis, todėl ieškovės ieškinio reikalavimų dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, pagrįstumą Registrų centras prašo teismo spręsti savo nuožiūra. Nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad mirusi K. V. įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į Gyvenamąjį namą ir Daržovių cechą, reikėtų atsižvelgti į aplinkybę, kad tiek šių statinių rekonstrukcija, tiek statinių paskirties pakeitimas įvyko po K. V. mirties, t. y. (duomenys neskelbtini). Į bylą nepateikti dokumentai, patvirtinantys (duomenys neskelbtini). atliktų minėtų statinių statybos darbų teisėtumą.
6. Trečiasis asmuo notarė Neringa Bartkuvienė atsiliepimu su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė K. V.. Per įstatymų nustatytą terminą palikimo nepriėmė nei testamentiniai, nei įstatyminiai įpėdiniai. (duomenys neskelbtini) 5 Klaipėdos rajono 2-ąjį notaro biurą kreipėsi mirusiosios sūnus P. V. dėl palikimo priėmimo pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą. Vadovaujantis teisinėmis normomis, notaras neprivalo ieškoti likusių įpėdinių dėl palikimo priėmimo, todėl (duomenys neskelbtini) P. V. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas. Ieškovė J. G. 20 metų nesikreipė nei į notaro biurą, nei į teismą, kad įgyvendintų jai įstatymais suteiktą galimybę paveldėti turtą po motinos K. V. mirties. Ieškovės nesavalaikis kreipimasis į teismą (praėjus 20 metų po artimo žmogaus mirties) pagrįstų įstatymais priežasčių yra ne kas kita kaip teismo, Nacionalinės žemės tarnybos prie LR Žemės ūkio ministerijos tarnybos darbuotojų, notaro ir kt. asmenų nepagarba jų atliekamam darbui. Notaras, atlikdamas savo darbą, neatlieka teisminių funkcijų ir nenustatinėja juridinių faktų, tačiau laikosi aukščiausių atidumo, rūpestingumo ir apdairumo reikalavimų, todėl tinkamai ir pagrįstai paveldėjimo teisės liudijimas po K. V. mirties buvo išduotas jos sūnui P. V..
7. Trečiasis asmuo L. J. atsiliepimu su ieškiniu sutinka. Nurodo, kad pritaria ir palaiko ieškovės J. G. ieškinyje nurodytus motyvus ir argumentus.
Šalies argumentai
8. Atsakovas P. V. teisme 2023-06-30 priimtu patikslintu priešieškiniu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. V., būdamas šeimos ūkio galva, nuo 1983 m. iki šio laiko nepertraukiamai valdo ir naudoja pastatus: - Pastatą – sandėlį, plane žymimą 11I1/m, (duomenis neskelbtini), kurio bendras plotas 31 kv. m.; - Pastatą – garažą, plane žymimą 12G1p, (duomenis neskelbtini), kurio bendras plotas 38,3 kv. m.; - Pastatą – sandėlį, plane žymimą 13I1/p, (duomenis neskelbtini), kurio bendras plotas 41,8 kv. m.; - Pastatą – viralinę, plane žymimą 14I1m, (duomenis neskelbtini), kurios bendras plotas 49,00 kv. m. Nurodo, kad atsakovas 1998 m. rugsėjo 17 d. dovanojimo sutarties (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) iš dovanotojos - motinos K. V. įgijo nuosavybės teisę į 54/100 dalis gyvenamo namo, plane žymimo 1A1/p, turinčio 119,81 kv. m. bendro ploto, (duomenis neskelbtini), 9/100 dalis tvarto - 21¹ p, unikalus Nr. (duomenis neskelbtini)ir tai daliai priklausančius kiemo įrenginius - k-K3, esančius (duomenis neskelbtini)., (duomenis neskelbtini), kurie iki šios dovanojimo sutarties sudarymo, asmeninės nuosavybės teise priklausė dovanotojai K. V.. Atsakovas minimoje namo dalyje, kartu su motina K. V. gyvena nuo gimimo. Atsakovo tėvas P. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., mirė (duomenys neskelbtini) m.. Atsakovo šeimoje buvo ir vyresnė sesuo J., gim. (duomenys neskelbtini), tačiau ji būdama paauglė išvyko gyventi ir mokytis į specialią, žmonių turinčių klausos negalią, mokyklą Kaune. Atsakovas su savo šeima - sugyventine Z. P. ir savo bei Z. P. vaikais, nuo 1981 metų, einant metams senyvo amžiaus pasiligojusią motiną K. V. prižiūrėjo ir slaugė. Ilgainiui, dar iki 1998 m. dovanojimo sutarties sudarymo P.V., namo daliai priklausančioje namų valdoje, šalia motinos - K. V. valdytos, tačiau nekilnojamojo turto registre neregistruotos vasarinės virtuvės (viralinės), plane žymimos 14I1m (statybos metai - 1940 m.), savo jėgomis ir lėšomis 1983 m. pasistatė mūrinius garažą bei sandėlį, plane žymimus atitinkamai 12G1p ir 13I1p. Prie garažo - pasistatė lentinę malkinę, plane žymimą 11I1m (Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro Valstybės įmonės Klaipėdos filialo 1998-08-03 atliktos nekilnojamųjų daiktų inventorizacijos duomenys). Būtent, kaip ir kiti namų valdoje buvę statiniai, nekilnojamojo turto registre, neregistruoti. Minimame plane statiniai inventorizuoti, tačiau nekilnojamojo turto registre neregistruoti statiniai, įvardinti kaip savavališka statyba (viso 12 statinių). Atsakovas su namo bendrasavininke - atsakove D. Ž. buvusiais ir savarankiškai pasistatytais statiniais naudojosi ir iki šio laiko naudojasi pagal nusistovėjusią tvarką. Pagal nusistovėjusią tvarką naudojasi ir namų valdos žemės sklypu, kurį bendrasavininkiai, byloje atsakovai P.V. ir D. Ž. išpirko iš Valstybės, t. y. 2011-11-24 Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartimi P. V. ir D. Ž. parduotas žemės sklypas ((duomenis neskelbtini)), adresu (duomenis neskelbtini). 2021-10-04 atsakovas P.V. kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto kadastro tvarkytoją dėl garažo 12I1p ((duomenis neskelbtini), kategorija „I grupės nesudėtingasis“ ir ūkinio pastato 13I1p ((duomenis neskelbtini), kategorija „I grupės nesudėtingasis“, esančių (duomenis neskelbtini) sav., kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, Nekilnojamojo turto registro posistemėje „Matininkas“ 2021-09-10 parengtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą kartu su prašymu pateiktus dokumentus (Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos (duomenis neskelbtini)pažymą apie P. V. valdomą turtą 2021-09-30 Nr. V10-63. Atsakant į šį P.V. prašymą, gautas Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo sprendimas prašymą atmesti, 2-tru punktu konstatuota, kad „pateiktas dokumentas - Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos (duomenis neskelbtini)pažyma apie P. V. valdomą turtą 2021-09-30 Nr. VI0-63, yra netinkamas daikto kadastro duomenų įrašymui į nekilnojamojo turto kadastrą. Iš 1998 m. rugsėjo 17 d. dovanojimo sutarties ir tai dienai turėtų Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro Valstybės įmonės Klaipėdos filialo duomenų apie savininkei K. V., apie 1993-08-17 Nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius (butai, patalpos) adresu: (duomenis neskelbtini)., inventorizacijos bylos Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruoti tik statiniai (namo dalis ir tvarto dalis su kiemo įrenginiais), kurie būtent ir įtraukti į dovanojimo sutartį. Kiti namų valdoje esantys statiniai Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti, nors faktinis jų valdymas buvo ir iki šio laiko yra. Oficiali naudojimosi tvarka žemės sklypu (namų valda) ir jame esančiais statiniais, tarp bendrasavininkių, nenustatyta.
Atsiliepimas
9. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į atsakovo P. V. priešieškinį, kuriuo su priešieškiniu sutinka.
10. VĮ Registrų centras pateiktu atsiliepimu į priešieškinį prašė pašalinti VĮ Registrų centrą iš šios civilinės bylos, o netenkinus šio prašymo– bylą nagrinėti nedalyvaujant VĮ Registrų centro atstovui, sprendimą šioje civilinėje byloje priimti Teismo nuožiūra.
11. Ieškovė J. G. ir trečiasis asmuo L. J. pateikė atsiliepimą į atsakovo P. V. priešieškinį, kuriuo su priešieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.
Šalies argumentai
12. Ieškovė J. G. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė ji tenkinti pilna apimtimi, o atsakovo P. V. priešieškinį atmesti. Nurodė, jog su broliu P. V. (atsakovu) ankščiau sutarė gerai, bet kai brolis parsivedė netikrą žmoną pradėjo kilti nesutarimai, šiuo metu su broliu nebendrauja, todėl mano, kad taikiai ginčo išspręsti nepavyks. Ieškovė su broliu po mamos mirties pradėjo tvarkytis dokumentus dėl mamos turto paveldėjimo, bet vėliau brolis sugalvojo iš ieškovės viską atimti. Name, kurį ieškovei atidavė mama, ieškovė gyvena 30 metų, jį prižiūri ir tvarko pati ieškovė, investavo daug pinigų. Kai ieškovės ir atsakovo mama dar buvo gyva, mama su ieškovės vyru ir ieškove pastatė papildomus pastatus prie namo – ūkinį pastatą, namą, raugyklą, kurie šiuo metu yra ginčo objektai byloje. Ieškovės ir atsakovo mama (K. V.), būdama gyva minėjo, kad po K. V. mirties garažas atiteks broliui, o visa kita - ieškovei. Ieškovė kurį laiką su savo vyru gyveno bute, esančiame (duomenis neskelbtini), bet kiekvieną savaitgalį važiuodavo pas mamą į (duomenis neskelbtini), su ieškovės mama tuo metu niekas negyveno. Apie 1993 m. ieškovė grįžo su savo dukra gyventi pas mamą į (duomenis neskelbtini) esantį namą. Ieškovė iš aplinkinių kaimynų sužinojo, kad jos brolis P. susitvarkė dokumentus dėl paveldėjimo, todėl ir ji kreipėsi į notarą. Ieškovė kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo dokumentų ne tais pačiais metais kai mama mirė, o vėliau, bet dėl jai nežinomų priežasčių notaras pasakė, kad ieškovei, jokia dalis turto po mamos mirties nepriklauso. Ieškovės gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini). Ieškovė gyvena taip vadinamoje „vasarinėje“, kur ankščiau gyveno jos močiutė.
13. Teismo posėdžio metu ieškovės J. G. ir trečiojo asmens L. J. atstovas advokatas K. G. ieškovės ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti pilna apimtimi, o atsakovo P. V. priešieškinį atmesti, ieškinyje ir atsiliepimuose į priešieškinį nurodytais motyvais ir argumentais. Nurodė, jog ieškinio reikalavimas yra pripažinti, kad ieškovė priėmė paveldimą turtą po mamos mirties pradėdama jį faktiškai valdyti. Negali būti diskutuojama apie tai, kodėl po mamos mirties ieškovė iškarto nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo dokumentų, to nepadarė nei vienas iš K. V. vaikų, nes registruoto turto nebuvo. Pirmas registruotas K. V. vardu turtas atsirado po jos mirties, apie 2003 m. - 2004 m., kai buvo sutvarkyti dokumentai dėl žemės sklypo, kuris paliko po K. V. tėvo mirties. Ginčo šiai dienai nebūtų, nes iki ieškinio padavimo niekam nekilo problemų iki to momento, kai atsakovas P. V. atjungė elektrą name, kuriame ieškovė gyvena 30 metų, ieškovei norint įsivesti elektrą ji turi būti pripažinta namo savininke, todėl ir prašoma teismo pripažinti, kad ieškovė po mamos mirties priėmė turtą faktiškai pradėdama jį valdyti. Po ieškovės ir atsakovo mamos mirties registruoti pastatai dovanojimo sutarties pagrindu buvo padovanoti atsakovui, o neregistruotais statiniais buvo leista naudotis ieškovei. Nuo 1993 m. ieškovė iki šiol naudojasi neregistruotas statiniais. Kai atsakovui buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, jis buvo išduotas klaidingai, nes atsakovas nei teismui, nei notarei nepranešė, kad jis turi seserį (ieškovę). Atsakovas ankščiau kreipdamasis į Registrų centrą dėl pastatų įregistravimo jo vardu, niekada nesikreipė dėl byloje esančių ginčo objektų – vasarinio namo, raugyklos, kas reiškia, jog jis pats suvokė, kad jam jie nepriklauso.
Atsiliepimas
14. Atsakovas P. V. teismo posėdžio metu priešieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, o ieškovės ieškinį atmesti. Nurodė, jog atsakovas su mama gyveno dviese, atsakovas rūpinosi mama, todėl tam tikrą laiką nedirbo. Atsakovas pats pastatė garažą, raugyklą, bei vasarinį namą, jokių leidimų tam neprašė. Raugykla buvo reikalinga raugti kopūstus, kuriuos atsakovas vėliau pardavinėdavo. Kai nustojo dirbti su raugykla, leido ten darbuotis ieškovei. Ieškovei buvo sunku tvarkytis, nes jos vyras turėjo problemų su alkoholiu, todėl atsakovas nusprendė padėti seseriai, leisdamas darbuotis raugykloje, taip pat atsakovas padėdavo aparti jos žemes, nuvežti kopūstus. Ieškovė niekada su mama negyveno, atsikraustė jau po mamos mirties, prieš maždaug 13 metų. Kai mama buvo gyva nekalbėjo apie turtą, kuris bus paliekamas po jos mirties. Už sunaudotą elektrą ieškovė mokėdavo sunkiai, nes neturėjo pinigų. Nuo 1998 m. atsakovas neregistravo statinių Registrų centre, nes tam, kad registruotum statinius turi būti išpirkta žemė, o tai nebuvo padaryta ir tai kainuoja pinigus. Kai 2005 m. atsakovas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinį faktą, kad atsakovas priėmė mamos turtą po jos mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti, turtą sudarė – vasarinė namo dalis, medinis tvartas. Į garažą atsakovas prasivedė elektrą, dar kai buvo mama gyva. Apie 2011 m. atsakovas sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, kurios pagrindu išsipirko sklypą priklausiusį Valstybinei žemei, apie planuojamą įsigijimą ieškovė žinojo, nes buvo atvažiavę matininkai, kurie išmatavo planuojamą įsigyti žemės sklypą, tam ieškovė neprieštaravo. Atsakovo teigimu, visas nesutarimas prasidėjo, kai ieškovės dukra (trečiasis asmuo) nusprendė pasisavinti vasarinį namą.
15. Atsakovo P. V. atstovas advokatas Gediminas Lukauskas atsakovo priešieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, o ieškovės ieškinį atmesti. Nurodo, kad atsakovas P. V. sulaukęs pilnametystės, po savo tėvo mirties, tapo šeimos galva ir viskuo rūpinosi, nes mama buvo patekusi į eismo įvykį, kurio metu buvo sužalota. Atsakovo ir ieškovės mama gaudavo kiekvieną mėnesį 30 rublių išmoką po patirtų sužalojimų, bet tai nebuvo pakankamos lėšos statyti ir investuoti į šalia esančius statinius, dėl kurių dabar vyksta ginčas. Atsakovas su žmona buvo įsirengę raugyklą, kurioje versdavosi kopūstų rauginimo ir pardavinėjimo verslu. Kai atsakovui ir jo žmonai gimė sūnus, jie nebegalėjo tiek laiko skirti verslui, todėl ten leido darbuotis ieškovei. Atsakovo atstovas buvo nuvykęs pas ieškovę ir atsakovą ir matė kokiomis sąlygomis gyvena ieškovė, kokia ten kvadratūra, pastebėjo, kad vasarinis namas, kuriame gyvena ieškovė nepanašus į gyvenamąjį namą, todėl mano, kad ieškovės dukra (trečiasis asmuo), nenorėdama ieškovės priimti į ieškovei priklausantį butą (duomenys neskelbtini), visais būdais bando įteisinti vasarinį namą kaip ieškovei priklausantį turtą. Ieškovės ir atsakovo mama iki mirties buvo blaivaus proto, todėl padovanodama turtą atsakovui, o ieškovei 3 ha. žemės, viską suvokė. Ieškovė po mamos mirties nepradėjo faktiškai valdyti turto likusio po mamos mirties, tik po to, kai pati paprašė atsakovo pagalbos, jis jai leido darbuotis raugykloje. Atkreipia dėmesį ir į atsakovių notarės ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimus, kuriuose išsamiai išdėstyta, kodėl notarės išduotas paveldėjimo dokumentas ir pirkimo – pardavimo sutartis neturi būti nuginčyti.
16. Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė Reda Siautilė teismo posėdžio metu su ieškovės ieškiniu ir atsakovo P. V. priešieškiniu nesutiko, prašė juos atmesti, atsiliepimuose į ieškinį ir priešieškinį išdėstytais motyvais ir argumentais, taikyti ieškiniui senaties terminą. Papildomai pažymėjo, kad formuojant žemės sklypą, jis buvo formuojamas prie pagrindinio registruoto nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo, kuris registruotas atsakovo P. V. ir D. Ž. vardu, apie papildomus neregistruotus statinius nebuvo žinoma. Taip pat nurodė, jog atstovė buvo pateikusi atsiliepimą į atsakovo P. V. priešieškinį ir sutiko, kad jis būtų patenkintas, bet toliau nagrinėjant bylą ir aiškėjant daugiau aplinkybių, prašo priešieškinio netenkinti.
17. Atsakovė D. Ž. teismo posėdžio metu ieškovės ieškinio ir atsakovo priešieškinio nepalaikė. Nurodė, kad į pagrindinį namą, kuriame gyveno ir atsakovas P. V., atsakovė D. Ž. atsikraustė 1963 m. Vasariniame namelyje ieškovė gyvena daugiau nei 30 metų, ankščiau ten gyveno ieškovės močiutė, o ieškovės ir atsakovo P. V. mama gyveno pagrindiniame name. Garažą tame pačiame sklype, kur yra pagrindinis namas ir vasarinis namelis statė daug žmonių, kurių vardų atsakovė nebepamena. Atsakovė daug kartų yra girdėjusi, kad ieškovės ir atsakovo mama buvo sakiusi, kad po mirties, raugyklą paliks ieškovei. Atsakovė pamena kaip ją P. V. skubino greičiau kartu susitvarkyti dokumentus dėl valstybinės žemės išsipirkimo.
18. Trečiasis asmuo L. J. teismo posėdžio metu ieškovės ieškinį palaikė, o atsakovo priešieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad ieškovė yra jos mama, o atsakovas P. V. yra mamos brolis. Ieškovė su atsakovu sutarė gerai iki to momento, kai L. J. pradėjo tvarkyti dokumentus dėl pastatų įregistravimo, maždaug prieš du metus. Poreikis registruoti pastatus atsidaro po to, kai L. J. norėjo pretenduoti į Europos paramą ūkininkams. L. J. visas vasaras praleisdavo pas močiutę, kur dabar gyvena atsakovas, tuo metu ieškovė dar gyveno (duomenys neskelbtini), o vėliau su tėčiu išsikraustė į vasarinį namelį, kuriame ir gyvena dabar. L. J. yra girdėjusi kaip močiutė ir atsakovas P. V. sakė, kad raugykla priklausys ieškovei, kai bus sutvarkyti dokumentai. Ieškovė daug kartų bandė įregistruoti šiai dienai neįregistruotą raugyklą ir veždavosi atsakovą, kad jis padėtų susikalbėti su instancijom. Ieškovė po savo mamos mirties iškarto nesikreipė dėl statinių įregistravimo, nes vis tikėjo atsakovo žodžiais, kad jis padės viską sutvarkyti. Nuo 2007 m. L. J. naudodamasi raugykla pradėjo vykdyti ūkinę veiklą savo vardu. Dar močiutei esant gyvai pagrindinio namo ir likusių pastatų elektros šaltiniai buvo atskirti.
19. Liudytoja D. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovę ir atsakovą pažįsta nuo vaikystės, nes kartu augo. Liudytojos teigimu, atsakovas su ieškove pradėjo nesutarti po jų mamos mirties, bet kodėl tiksliai negali pasakyti, gal dėl statinių. Ieškovė pradėjo gyventi (duomenis neskelbtini), kai jos mama dar buvo gyva, bet gyveno atskirame namuke, o atsakovas gyveno kartu su mama. Po K. V. mirties atsakovas ir ieškovė taip ir liko gyventi namuose, kuriuose prieš mamos mirtį gyveno. Kas pastatė raugyklą, garažą, tvartą negali pasakyti, nes nematė.
20. Liudytoja A. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovę ir atsakovą pažįsta nuo 1967 m., nes šalia gyveno. Žino, kad šiuo metu ieškovė su atsakovu nesutaria dėl turto. Pamena, kad ieškovės ir atsakovo mama, kai buvo gyva, žodžiu buvo padalinusi turtą, kuris priklausys po jos mirties ieškovei ir atsakovui. Kai K. V. mirė, likusiu turtu ir toliau rūpinosi ieškovė su atsakovu. K. V. su savo dukra (ieškove) sutarė gerai. Liudytojos teigimu, K. V. pasirašė dovanojimo dokumentus P. V. nesuprasdama jų, nes nemokėjo nei skaityti, nei rašyti. Dovanodama žemės sklypą ieškovei, K. V. suprato, ką darė, buvo sąmoninga. K. V. valia tokiu būdu padovanojant turtą tarp vaikų atitiko jos norą. Po K. V. mirties, kai namas atiteko atsakovui, jis papildomai prisistatė šalia statinių.
21. Liudytojas R. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis yra moters, su kuria gyvena atsakovas, žentas. Nurodė, kad jo vestuvės vyko 1994 m. atsakovo garaže, dėl kurio yra ginčas, garaže ir aplinkiniuose statiniuose buvo viskas sutvarkyta. Liudytojo teigimu, garažas priklauso atsakovui, nes jeigu kažkam reikėdavo pasinaudoti garažu, tai prašydavo atsakovo leidimo. K. V. rūpinosi atsakovas P. V.. Liudytojas pas atsakovą atvažiuodavo į savaitę po kartą, nes reikėdavo padėti remonto darbuose ir panašiai. Liudytojo žiniomis ieškovė iš Klaipėdos atvažiuodavo pabūti į kaimą, atvažiavusi apsistodavo vasariniame name.
22. Liudytojas Ž. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis yra ieškovės ir atsakovo kaimynas, šalia gyveno nuo trijų metų. Nurodė, kad garažą statė kažkokie žmonės. Atsakovas P. gyveno kartu su mama, o ieškovė gyveno (duomenys neskelbtini), bet atvažiuodavo į kaimą savaitgaliais, nes dirbo su kopūstais. Daugiau reikšmingų aplinkybių liudytojas nurodyti negalėjo.
23. Liudytojas V. J. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo buvusi žmona su atsakovo sugyventine buvo seserys. Atsakovas gyveno su savo mama, o ieškovė gyveno (duomenys neskelbtini). Visą ūkį valdė atsakovas, prižiūrėjo mamą, o ieškovė atvažiuodavo savaitgaliais. Atsakovas iš savo ir mamos lėšų statė statinius aplink pagrindinį namą, investavo į juos. Atsakovui padėjo statyti garažą ir priestatą prie garažo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys ir priešieškinis atmestini.
24. Byloje tarp ieškovės ir atsakovo P. V. kilo ginčas dėl žemės sklype (duomenis neskelbtini), (duomenis neskelbtini), esančių statinių: „daržovių cecho“ ((duomenis neskelbtini)), gyvenamojo namo ((duomenis neskelbtini)) bei ūkinio pastato ((duomenis neskelbtini)), kurie nėra registruoti Nekilnojamojo turto registre, nuosavybės.
25. Nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo P. V. mama K. V., 1998-09-17 Klaipėdos rajono notarų biure dovanojimo sutartimi Nr. NGP- 6425 padovanojo atsakovui P. V. 54/100 dalis, gyvenamo namo, žymimo plane 1A1p, 119,81 kv.m., (duomenis neskelbtini), 9/100 dalis tvarto – 2I1p, unikalus Nr. (duomenis neskelbtini)ir tai daliai priklausančius kiemo įrenginius - k-K3, esančius (duomenis neskelbtini)., (duomenis neskelbtini), kurie iki šios dovanojimo sutarties sudarymo, asmeninės nuosavybės teise priklausė dovanotojai K. V. 1993-01-19 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Nekilnojamojo turto registro centro išraše matyti, kad įrašas apie atsakovo P. V. nuosavybę į minėtus daiktus galioja nuo 1998-12-11. Iš 1998-09-09 pažymos apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius ir teises į juos matyti, kad ginčo statiniai Pastatas – sandėlis, plane žymimas 11I1/m, (duomenis neskelbtini), kurio bendras plotas 31 kv. m.; - Pastatas – garažas, plane žymimas 12G1p, (duomenis neskelbtini), kurio bendras plotas 38,3 kv. m.; - Pastatas – sandėlis, plane žymimas 13I1/p, (duomenis neskelbtini), kurio bendras plotas 41,8 kv. m.; - Pastatas – viralinė, plane žymimas 14I1m, (duomenis neskelbtini), ir kurie Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje atitinka (duomenis neskelbtini), be nuosavybę nustatančių dokumentų. Po K. V. mirties, (duomenys neskelbtini), nei ieškovė, nei atsakovas P. V. į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo nesikreipė, valdė ir prižiūrėjo neįregistruotą turtą bendru sutarimu.
26. Tarp ieškovės ir atsakovo P. V. ginčo, kad neįregistruoti pastatai buvo sukurti statybos būdu, nėra, tačiau ieškovė nurodo, kad ginčo pastatus mama įgijo įgyjamosios senaties pagrindu, o ji, t. y. ieškovė, po motinos mirties, (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti ir valdo jį iki šiol. Atsakovas P. V. tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad po motinos mirties jis leido ginčo pastatuose atsakovei užsiimti daržovių rauginimo veikla, tačiau niekada nepripažino ir nesutiko, kad šie pastatai priklauso ieškovei. Atsakovo teigimu, mama 1998-09-17 dovanodama jam namo dalį, tvartą ir kiemo įrenginius, taip pat padovanojo ir ginčo neįregistruotus pastatus, kuriuos jis prižiūri ir rūpinasi iki šiol, be to, pažymi, kad vieno iš jų, t. y. „daržovių cecho“, (duomenis neskelbtini), statybą vykdė pats, todėl būtent jis, t. y. atsakovas faktiniu valdymu priėmė po motinos mirties likusį turtą. Taip pat tiek ieškovė, tiek atsakovas tvirtina, kad visi neįregistruoti pastatai buvo pastatyti iki 1990 m., tačiau su ginčo pastatų statyba susijusių dokumentų nei ieškovė, nei atsakovas P. V. nepateikė.
27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, kad įrašai ūkinėse knygose kaimo vietovėse pripažįstami pakankamais pastatų valdymo nuosavybės teises įrodymais, tačiau sukeliančiais teisines pasekmes ir patvirtinančiais nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą laikomi įrašai namų ūkio knygose, jei jie yra padaryti iki 1991-07-25 dienos, t. y. iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-07-25 nutarimu Nr. 297 patvirtintos Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos įsigaliojimo. Jeigu pastatai buvo pastatyti iki minėtos instrukcijos įsigaliojimo, tai jie galėjo būti registruojami nekilnojamojo turto registre pateikus seniūno ar mero pažymą, patvirtinančią, kad vietinio vykdomojo komiteto ūkinėse knygose yra įregistruota namų valda, susidedanti iš tam tikrų pastatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-3-413/2003; civilinė byla Nr. 3K-3-240/2007).
28. 2002-04-11 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo konsultacijoje išaiškinta, kad kaimo vietovėje pastatytas namas buvo registruojamas vykdomojo komiteto vedamose ūkinėse knygose kaip namų valda, į kurią įėjo gyvenamasis namas bei kiti ūkiniai pastatai ir ši tvarka egzistavo iki 1991-07-25. Dokumentai, patvirtinantys pastatų teisinę registraciją ir nuosavybę buvo ūkinės knygos bei jų pagrindu išduotos pažymos.
29. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos (duomenis neskelbtini)2019-05-15 pažyma Nr. V4-61, nustatyta, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos (duomenis neskelbtini)saugomų namų ūkio knygose ((duomenis neskelbtini)) nėra duomenų apie K. V. asmeninę sąskaitą įtrauktus ūkinius pastatus. Taip pat (duomenis neskelbtini)neturi duomenų apie neįregistruotų ūkinių pastatų, adresu (duomenis neskelbtini), (duomenis neskelbtini) buvimą/nebuvimą, kas jais naudojasi, taip pat neturi šio žemės sklypo planų su statiniais. Byloje nėra duomenų, kad ginčo statiniai – daržovių cechas, gyvenamasis namas, ūkinis pastatas buvo pastatyti iki 1991-07-25. Priešingai, byloje esantys duomenys - Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos (duomenis neskelbtini)2021-09-30 pažyma patvirtina, kad įrašai apie atsakovo P. V. naudojimąsi nekilnojamaisiais daiktais atsirado tik 1998-2002. Todėl ieškovė neįrodė, kad minėti ginčo pastatai - daržovių cechas, gyvenamasis namas, ūkinis pastatas buvo sukurti statybos būdu atitinkamai 1983, 1969, 1940 metais, t. y. iki 1991-07-25.
30. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK 4.47) straipsnyje įtvirtinti nuosavybės teisės įgijimo pagrindai; vienas iš nuosavybės teisių įgijimo pagrindų yra daikto pagaminimas (4 punktas). Daiktas gali būti sukuriamas (pastatomas) statybos būdu, taip įgyvendinama statytojo nuosavybės teisė į daiktą. Siekiant įgyti nuosavybės teises į sukurtą naują daiktą, turi būti laikomasi tam tikrų įstatymo įtvirtintų reikalavimų. Visų pirma daiktas turi būti sukurtas teisėtai, t. y. nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Būtent namo statymas statybos procese teisės aktų nustatyta tvarka yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-611/2018, 30 punktas; 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020, 47, 50 punktai, 2021 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-22-701/2021).
31. Pagal CK 4.22 straipsnį, daikto valdymu, kaip savarankiška daiktine teise, kuri yra pagrindas nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti, laikomas faktinis daikto turėjimas turint tikslą jį valdyti kaip savą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 526 straipsnio 3 dalis numato, jog asmuo, teisėtai valdantis daiktą, bet neturintis valdymo faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų, turi teisę kreiptis į teismą su pareiškimu dėl valdymo fakto patvirtinimo, o kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl valdymo fakto patvirtinimo nustatymo nenagrinėtinas teisme.
32. Tam, kad teisme būtų patvirtintas valdymo faktas, būtina nustatyti šių sąlygų visumą: asmuo faktiškai turi daiktą, į kurį jam nuosavybės teisė nepriklauso, turėdamas tikslą valdyti jį kaip savo; asmuo šį daiktą valdo teisėtai; asmuo neturi valdymo faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų arba negalima atkurti prarastų dokumentų; valdomas daiktas neturi kito teisėto savininko. Akcentuotina, kad bylos nagrinėjimo metu taip pat turi būti įrodyta, kad tiek pareiškime nurodytas valdymo objektas, tiek pačios valdymo teisės atsiradimo aplinkybės atitinka sąlygas, reikalingas valdymo teisei atsirasti, t. y. turi būti įrodyta, kad valdymo objektas gali būti nuosavybės teisės objektu (CK 4.24 straipsnis), taip pat tai, kokiu pagrindu atsirado valdymas ir ar jis yra teisėtas (CK 4.22 straipsnis, 4.23 straipsnio 2 dalis).
33. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra įrodytas faktas, jog ginčo statiniai – daržovių cechas, gyvenamasis namas, ūkinis pastatas buvo pastatyti iki 1991-07-25, taip pat į tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie ginčo pastatų – daržovių cecho, gyvenamojo namo, ūkinio pastato statybos teisėtumą, t. y. nėra duomenų apie žemės sklypo skyrimą šių pastatų statybai, projekto, taip pat kompetentingos institucijos išduoto leidimo statyti, todėl šie statiniai laikytini neteisėtais. Pažymėtina, kad jeigu daiktas sukuriamas nesilaikant teisės normų nustatytų reikalavimų, tas daiktas negali būti pripažįstamas nuosavybės, valdymo objektu. Nesant valdymo teisės objekto, negali būti ir teisėto valdymo, todėl šiuo atveju negali būti nustatomi ieškovės prašomi nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai, kad K. V. įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į daržovių cechą ((duomenis neskelbtini)), Statinių išdėstymo plane pažymėtą 13P1/p, gyvenamąjį namą ((duomenis neskelbtini)), Statinių išdėstymo plane pažymėtą 14A1/p, bei ūkinį pastatą ((duomenis neskelbtini)), Statinių išdėstymo plane pažymėtą 17I1/m, esančius adresu (duomenis neskelbtini). (4 punktas ieškinio reikalavimo), o ieškovė, t. y. J. G., po motinos K. V. mirties, (duomenys neskelbtini), priėmė K. V. palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (1 punktas ieškinio reikalavimo).
34. Apibendrinant akcentuotina, jog tam, kad teismo sprendimas sukeltų realias teisines pasekmes ir būtų įregistruotas valdymo faktas, pirmiausia nekilnojamojo turto registre turi būti įregistruoti patys statiniai – „daržovių cechas”, „gyvenamasis namas”, „ūkinis pastatas“; teismui, patvirtinant minėtų statinių valdymo faktą, be pagrindo būtų pripažintas ir minėtų statinių statybos teisėtumas, todėl, jeigu šių statinių teisinė registracija būtų atlikta teismo sprendimo pagrindu, susidarytų situacija, jog teismas atliko galimai savavališkos statybos įteisinimą, nes kaip buvo minėta anksčiau, byloje nėra dokumentų, patvirtinančių statybos teisėtumo faktą.
Dėl pripažinimo negaliojančiu 2008-02-28 Klaipėdos rajono 2-ojo notaro biuro notarės Neringos Bartkuvienės išduotą paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini)
35. Byloje nustatyta, kad po motinos K. V. mirties nei ieškovė, nei atsakovas P. V. į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo nesikreipė. Tačiau atsakovas P. V. 2005-10-29 pareiškimu kreipėsi į Klaipėdos rajono apylinkės teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad atsakovas P. V. po motinos mirties priėmė palikimą ir valdo 1,53 ha žemės sklypą, kadastrinis (duomenis neskelbtini), (duomenis neskelbtini)(duomenys neskelbtini)Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimu atsakovo P. V. pareiškimas buvo patenkintas ir nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad P. V. priėmė K. V., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą. 2008-02-20 Klaipėdos 2-ojo notaro biuro notarė Neringa Bartkuvienė išdavė atsakovui paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą dėl 1.5300 ha žemės sklypo, esančio (duomenis neskelbtini), kadastrinis (duomenis neskelbtini), (duomenis neskelbtini).Ieškovės tvirtinimu, atsakovas, 2005-10-29 kreipdamasis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jos neinformavo ir nuslėpė, kad turi seserį, taip įgydamas ½ ieškovei priklausančio palikimo dalį. Todėl ieškovė prašo pripažinti negaliojančiu 2008-02-28 Klaipėdos rajono 2-ojo notaro biuro notarės Neringos Bartkuvienės išduotą paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje, kuria jis P. V. išduotas į ½ ieškovei priklausiusią K. V. palikimo dalį.
36. Byloje ginčo, kad atsakovas P. V. neinformavo ieškovės, jog kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nėra. Atsakovas P. V. teismo posėdžio metu teigė, kad jis, būdamas ūkininku, pasinaudojo Klaipėdos apskrities viršininko 2003-06-15 įsakymu Nr. 13.6-2075, ir atkūrė nuosavybės teises į motinai priklausiusį žemės sklypą Klaipėdos rajone. Kodėl apie savo kreipimąsi neinformavo ieškovės, atsakovas P. V. paaiškinti negalėjo.
37. Iš ginčo šalių paaiškinimų matyti, kad teismui (duomenys neskelbtini)sprendimu nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, galimai buvo pažeistos ieškovės teisės ir interesai, kas sudaro pagrindą kreiptis dėl proceso atnaujinimo, vadovaujantis CPK 366 straipsniu. Kaip matyti iš byloje pateiktų dokumentų, ginčijamas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas išduotas minėto teismo sprendimo pagrindu. Šis teismo sprendimas yra galiojantis, todėl esant galiojančiam ir nepanaikintam teismo sprendimui, 2008-02-20 Klaipėdos 2-ojo notaro biuro notarės Neringos Bartkuvienės išduoto atsakovui paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimas pats savaime nesukurs ieškovei teisės į ½ 1.5300 ha žemės sklypo, esančio (duomenis neskelbtini)., kadastrinis (duomenis neskelbtini), unikalus (duomenis neskelbtini), kadangi šis liudijimas išduotas teismo sprendimo pagrindu. Todėl šis reikalavimas, kaip nesukursiantis ieškovei teisinių pasekmių, atmestinas. Išaiškintina, kad ieškovė siekia nuginčyti atsakovo palikimo priėmimo faktą, todėl ji su atitinkamu reikalavimu turi kreiptis civilinėje byloje Nr. 2-1490-01/2005 CPK 366 straipsnio nustatyta tvarka.
Dėl 2011-11-24 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.
38. Nustatyta, kad 2011-11-24 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. NB-5543 atsakovai P. V. ir D. Ž. iš Lietuvos Respublikos įsigijo žemės sklypą, (duomenis neskelbtini), adresu (duomenis neskelbtini) Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu tvirtino, kad po mamos mirties nuosavybės teise taip pat įgijo pastatų šiame žemės sklype ir taip pat turėjo teisę įsigyti atitinkamą dalį šio žemės sklypo, todėl J. G. prašo teismo pripažinti negaliojančia 2011-11-24 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr.(duomenys neskelbtini).
39. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.
40. Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 3D-928 „Dėl Lietuvos Respublikos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. rugpjūčio 7 d. įsakymo Nr. 3D-438 „Dėl Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeitimo“ (toliau - Metodika) 94 punkte nustatyta, kad žemėtvarkos projekto įgyvendinimo darbai apima suprojektuotų žemės sklypų ribų ir suprojektuotų kelių paženklinimą vietovėje, žemės sklypų kadastro duomenų bylų parengimą ir žemėtvarkos projekto patikslinimui reikalingų dokumentų parengimą (jei ženklinant vietovėje žemės sklypus nustatoma, kad reikalingas žemėtvarkos projekto patikslinimas).
41. Nustatyta, kad žemės sklypas, kuris reikalingas esamiems pastatams (gyvenamasis namas (duomenis neskelbtini), kiemo statiniai (duomenis neskelbtini)) (duomenis neskelbtini) sav., suformuotas 2008 m. Gindulių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto metu, kuris patvirtintas Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. kovo 14 d. įsakymu „Dėl Gindulių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo Klaipėdos rajone“. Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriui P. V. kartu su pastato bendraturčiu D. Ž. 2010-11-03 pateikė prašymą parduoti jiems prie nuosavybės teise priklausančių pastatų namų valdos žemės sklypą (duomenis neskelbtini). sav.
42. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2010-11-16 priėmė įsakymą Nr. Ž12-992 „Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenis neskelbtini), Klaipėdos rajono savivaldybėje, įregistravimo ir pardavimo“, kuriuo nustatė namų valdos žemės sklypo 0,6800 ha ploto parduodamų dalių dydį, atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo dalį, t. y. P. V. - 0,3672 ha, D. Ž. - 0,3128 ha. Iš Nekilnojamojo turto Registro centro duomenų banko išrašo matyti, kad P. V. nuosavybės teise valdo 54/100 dalį gyvenamojo namo ((duomenis neskelbtini)) nuo 1998-12-11, kurio įregistravimo pagrindas 1998-09-17 Dovanojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010-11-16 įsakymo Nr. Ž12-992 „Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenis neskelbtini), Klaipėdos rajono savivaldybėje, įregistravimo ir pardavimo“, matyti, kad buvo nustatytas namų valdos žemės sklypo 0,6800 ha ploto parduodamų dalių dydis, atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo dalį, t. y. P. V. - 0,3672 ha, D. Ž. - 0,3128 ha. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad žemės sklypas, buvo formuojamas atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo dalį. Atsižvelgiant į tai, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenis neskelbtini)., (duomenis neskelbtini), 54/100 dalis 1998-09-17 dovanojimo sutartimi Nr. NGP- 6425 padovanota atsakovui P. V., taip pat į tai, kad ieškovė šios dovanojimo sutarties neginčija, todėl pripažinti 2011-11-24 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančia ir taikyti restituciją, nėra jokio teisinio pagrindo. Ieškovės argumentai, kad ji naudojasi neįregistruotais ginčo pastatais, nurodytais šio sprendimo 33 punkte, nesuteikia jai teisės į atsakovams P. V. ir D. Ž. parduotą valstybinės žemės sklypą, kadangi, kaip ir buvo minėta, sklypas buvo formuojamas atsižvelgiant į gyvenamąjį namą, esantį (duomenis neskelbtini)., (duomenis neskelbtini), ir kurio 54/100 dalys 1998-09-17 dovanojimo sutarties pagrindu priklauso atsakovui P. V., ir dėl to ieškovės reikalavimas, kaip nepagrįstas, atmestinas.
43. Byloje atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos atstovė dėl minėto reikalavimo prašė taikyti ieškinio senatį.
44. CK 1.125 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendras 10 metų senaties terminas. CK 1.130 straipsnio 1 dalis numato, kad ieškinio senaties terminą nutraukia ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, taip pat į tai, kad ieškovė ieškinį teismui pateikė 2021-11-09, o ginčijama sutartis sudaryta 2011-11-24, todėl konstatuotina, kad ieškovė ieškinį pateikė nepraleidus bendrojo ieškinio senaties termino, ir todėl nėra teisinio pagrindo ieškinio senaties taikymui.
Dėl leidimo be atsakovų P. V. ir D. Ž. sutikimo Nekilnojamojo turto registre ir kadastre įregistruoti statinius
45. Kaip ir buvo minėta šio sprendimo 27-29 punktuose, seni statiniai nekilnojamojo turto registre registruojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-03-03 nutarimo Nr.278 „Dėl dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įgytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neįrodė, jog ginčo pastatai „daržovių cechas“, „gyvenamasis namas, viralinė“, „ūkinis pastatas“ buvo sukurti iki 1991-07-25 (šio sprendimo 29 punktas), taip pat į tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie ginčo pastatų – „daržovių cecho“, „gyvenamojo namo“, „ūkinio pastato“ statybos teisėtumą, t. y. nėra duomenų apie žemės sklypo skyrimą šių pastatų statybai, projekto, taip pat kompetentingos institucijos išduoto leidimo statyti, todėl šie statiniai laikytini savavališkais (neteisėtais) ir negali būti pripažįstami nuosavybės, valdymo objektu (šio sprendimo 33 punktas).
46. CK 4.253 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad registruotini daiktai yra nekilnojamieji daiktai, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įgijimo ir perleidimo pagrindų registravimą nustato teisės aktai. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami, kai yra registruotas nekilnojamojo turto registre pats daiktas. Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad ginčo daiktai – „daržovių cechas“, „gyvenamasis namas“, „ūkinis pastatas“ nekilnojamojo turto registre nėra įregistruoti. VĮ Registrų centro atsiliepime nurodyta, kad Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Klaipėdos skyrius (toliau – Skyrius) 2021-09-08 priėmė sprendimą Nr. SPR5-13781 (14.4 E) atmesti pareiškėjos (ieškovės J. G.) prašymą įrašyti Daržovių cecho, Gyvenamojo namo ir Ūkinio pastato kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, kadangi kartu su nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla nepateiktas dokumentas, nurodytas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau - NTKĮ) 12 straipsnio 1 dalyje, t. y. nepateiktas dokumentas, pagrindžiantis nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą teisinį pagrindą. Be to, Skyrius 2021-09-10 priėmė sprendimą Nr. SPR4-10989 (14.5 E) atmesti pareiškėjos (ieškovės J. G.) prašymą įregistruoti nuosavybės teises į „Daržovių cechą“, „Gyvenamąjį namą“ ir „Ūkinį pastatą“, kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą gali būti registruojamos tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė šiuos sprendimus būtų skundusi.
47. Įvertinus nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad ieškovės ieškinio reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, atmestas, todėl šis ieškinio reikalavimas - be atsakovų P. V. ir D. Ž. sutikimo Nekilnojamojo turto registre ir kadastre įregistruoti statinius, kaip išvestinis, atmestinas, nesant įrodymų apie ginčo statinių statybos teisėtumą.
Dėl priešieškinio
48. Atsakovas P. V. priešieškiniu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. V., būdamas šeimos ūkio galva, nuo 1983 m. iki šio laiko nepertraukiamai valdo ir naudoja pastatus: Pastatą – sandėlį, plane žymimą 11I1/m, (duomenis neskelbtini), kurio bendras plotas 31 kv. m.; - Pastatą – garažą, plane žymimą 12G1p, (duomenis neskelbtini), kurio bendras plotas 38,3 kv. m.; - Pastatą – sandėlį, plane žymimą 13I1/p, (duomenis neskelbtini), kurio bendras plotas 41,8 kv. m.; - Pastatą – viralinę, plane žymimą 14I1m, (duomenis neskelbtini), kurios bendras plotas 49,00 kv. m. Į bylą pateiktoje kadastro byloje ginčo pastatų unikalūs Nr. tokie: „garažo“ (duomenis neskelbtini), „ūkinio pastato“ (duomenis neskelbtini), „gyvenamasis namas“ (pastatas-viralinė) (duomenis neskelbtini).
49. Į bylą pateiktais duomenimis nustatyta, kad atsakovas P. V. 1998-09-17 dovanojimo sutartimi Nr. NGP- 6425, įgijo nuosavybės teisę į 54/100 dalis, gyvenamo namo, žymimo plane 1A1p, 119,81 kv. m., (duomenis neskelbtini), 9/100 dalis tvarto – 2I1p, unikalus Nr. (duomenis neskelbtini)ir tai daliai priklausančius kiemo įrenginius - k-K3, esančius (duomenis neskelbtini)., (duomenis neskelbtini), kurie iki dovanojimo sutarties sudarymo, asmeninės nuosavybės teise priklausė dovanotojai K. V. 1993-01-19 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Taip pat nustatyta, kad ginčo statiniai Pastatas – sandėlis, plane žymimas 11I1/m, (duomenis neskelbtini), kurio bendras plotas 31 kv. m.; - Pastatas – garažas, plane žymimas 12G1p, (duomenis neskelbtini), kurio bendras plotas 38,3 kv. m.; - Pastatas – sandėlis, plane žymimas 13I1/p, (duomenis neskelbtini), kurio bendras plotas 41,8 kv. m.; - Pastatas – viralinė, plane žymimas 14I1m, (duomenis neskelbtini), ir kurie Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje atitinka (duomenis neskelbtini), be nuosavybę nustatančių dokumentų.
50. Atsakovas P. V. teismui nepateikė duomenų, įrodančių šio sprendimo 49 punkte nurodytų ir be nuosavybės dokumentų esančių pastatų statybą. Priešingai, atsakovas P. V. pripažino ir neginčijo fakto, kad ginčo pastatai yra savavališkos statybos rezultatas. Iš atsakovo P. V. pateikto Skyriaus sprendimo matyti, kad atsakovo P. V. prašymas įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus – garažą ((duomenis neskelbtini)) ir sandėlį ((duomenis neskelbtini)), atmestas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą gali būti registruojamos tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas.
51. Kaip ir buvo minėta šio sprendimo 26-34 punktuose, tiek ieškovė, tiek atsakovas neįrodė, kad ginčo pastatai buvo pastatyti iki 1991-07-25, ir kad jie buvo pastatyti laikantis teisės aktų reikalavimų. Kaip ir buvo minėta šio sprendimo 34 punkte, tam, kad teismo sprendimas sukeltų realias teisines pasekmes ir būtų įregistruotas valdymo faktas, pirmiausia nekilnojamojo turto registre turi būti įregistruoti patys statiniai – „daržovių cechas”, „gyvenamasis namas”, „ūkinis pastatas“, „garažas“; teismui, patvirtinant minėtų statinių valdymo faktą, be pagrindo būtų pripažintas ir minėtų statinių statybos teisėtumas, todėl, jeigu šių statinių teisinė registracija būtų atlikta teismo sprendimo pagrindu, susidarytų situacija, jog teismas atliko galimai savavališkos statybos įteisinimą, nes kaip buvo minėta anksčiau, byloje nėra dokumentų, patvirtinančių statybos teisėtumo faktą.
52. Jeigu daiktas sukuriamas nesilaikant teisės normų nustatytų reikalavimų, tas daiktas negali būti pripažįstamas ne tik nuosavybės, bet ir valdymo teisės objektu, nes teisėtas daikto valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, t. y. neteisėtai sukurtas daiktas negali būti teisėtai valdomas (CK 4.23 straipsnio 2 dalis).
53. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovo P. V. priešieškinis dėl nekilnojamųjų daiktų valdymo fakto patvirtinimo atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
54. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
55. Kadangi ieškinys ir priešieškinis atmestini, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
56. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 1R-19/1K-2 redakcija) nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur. Šioje byloje susidarė 48,35 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi ieškinys ir priešieškinis atmesti, šio išlaidos priteistinos lygiomis dalimis, t. y. po 24,18 Eur iš ieškovės ir atsakovo P. V. valstybės naudai (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 270, straipsniais,
nusprendžia:
Ieškovės J. G. ieškinį ir atsakovo P. V. priešieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo P. V., asmens kodas, (duomenys neskelbtini) valstybei po 24,18 Eur (dvidešimt keturis eurus ir 18 centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, įmokos kodas 5662. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, nurodytu įmokų mokėjimo kodu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.