Kauno apygardos teismo nutartis

2024-07-02 · Civilinė byla Nr. e2S-1002-1041/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-07-02
Bylos Nr.
e2S-1002-1041/2024
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-03711-2024-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Simona Dementavičienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Aqua spektras“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Scoding“
Kategorijos
  • 3.1.18.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.1.18.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.1.18.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.1.19.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-1002-1041/2024Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03711-2024-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.1; 3.1.18.2.3; 3.1.18.3; 3.3.1.19.2; 3.3.2.5 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Simona Dementavičienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Aqua spektras“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Scoding“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Aqua spektras“ dėl skolos priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovės 48 443,15 Eur skolą, 2 344,98 Eur delspinigius, 28 079,26 Eur baudą, 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovės pinigines lėšas ar turtines teises, esančias pas atsakovę banke ar kitose kredito įstaigose ar pas trečiuosius asmenis, o jų nesant ar nepakankant užtikrinti reikalavimams, areštuoti kitą atsakovės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, priklausantį atsakovei ir esantį pas atsakovę ar trečiuosius asmenis.

3. Ieškovė nurodė, kad atsakovė yra nedidelė įmonė, nuolat turi skolų, įskaitant Valstybės socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – Sodra), ir ieškinio suma jai yra didelė. Atsakovė gavo tikslinį finansavimą, skirtą atsiskaityti su paslaugų teikėjais, tačiau su ieškove neatsiskaitė ir yra nesąžininga. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2024 m. balandžio 4 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino.

5. Teismas nurodė, kad atsakovė yra nedidelė įmonė, turėjo socialinio draudimo skolą ir nors dirba pelningai, tačiau 2022 m. turėjo tik 9 885,00 Eur grynojo pelno bei 649 328,00 Eur mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, todėl reikalavimas yra ženklus ir tai pakankama aplinkybė, galinti įtakoti galimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

6. Teismo manymu, neapribojus atsakovės teisių disponuoti jai priklausančiu turtu, ji galimai siektų turimą turtą perleisti ir taip išvengti galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Atskiruoju skundu atsakovė (apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, kad atsakovė (apeliantė) ėmėsi ar imtųsi veiksmų būsimo teismo sprendimo įvykdymui apsunkinti. Teismas vadovavosi prielaidomis ir įrodymais nepagrįstais ieškovės teiginiais apie tariamą grėsmę teismo sprendimo įvykdymui.

4.2. Atsakovės (apeliantės) prievolių nevykdymas yra pagrindas ieškovei kreiptis į teismą su ieškiniu, tačiau nesudaro pagrindo konstatuoti šalies nesąžiningumą sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

4.3. Ieškovė nepateikė duomenų, kurie leistų atsakovės elgesį laikyti nesąžiningu ir vertinti, kad atsakovė (apeliantė) ketintų slėpti turtą ar perleisti jį tretiesiems asmenims.

4.4. Atsakovė (apeliantė) turi pakankamai ilgalaikio turto, yra pelningai veiklą vykdantis juridinis asmuo, laimintis viešuosius pirkimus, kurio pajamos kasmet auga. Atsakovė (apeliantė) įsiskolinimų Sodrai neturi nuo 2023 m. gruodžio 1 d., bet teismas to nevertino.

Atsiliepimas

8. Ieškovė atsiliepimu su atsakovės (apeliantės) atskiruoju skundu nesutinka ir prašo Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Ieškovė nurodo šiuos argumentus:

5.1. Teismas neturėjo pagrindo atnaujinti terminą atskirajam skundui pateikti. Atsakovė (apeliantė) turi paskyrą EPP sistemoje ir ja naudojasi ne vėliau nei nuo 2021 m. Atsakovė (apeliantė) galėjo ir turėjo sužinoti apie skundžiamą nutartį ne 2024 m. balandžio 18 d., bet kai ji buvo gauta EPP sistemoje, t. y. 2024 m. balandžio 6 d., be to, atsakovės (apeliantės) vadovas pranešimą apie gautus dokumentus turėjo gauti ir elektroniniu (toliau – el.) paštu. Terminas atskirajam skundui pateikti buvo praleistas be svarbių priežasčių ir jo atnaujinimas pažeidžia ieškovės interesus.

5.2. Yra tikimybė, kad bus priimtas ieškovei palankus sprendimas, todėl pirmoji sąlyga dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nustatyta.

5.3. Atsakovė (apeliantė) yra gavusi tikslinį finansavimą atsiskaityti su paslaugų teikėjais. Išmoka apskaityta balanse, todėl atsakovė (apeliantė) žinojo, kad neatsiskaitydama su ieškove nepagrįstai gauna dvigubą naudą. Neatsiskaičiusi su ieškove, atsakovė (apeliantė) akivaizdžiai nesąžiningai elgėsi ne tik su ieškove, bet ir su paramos davėja.

5.4. Atsakovei (apeliantei) būdingas nesąžiningas elgesys, t. y. ji buvo nesąžininga su klientais, nustatydama nesąžiningas sutarties sąlygas.

5.5. Skolos atsakovei (apeliantei) nėra vienkartinis dalykas, ji per vienerius metus turi kelias bylas dėl finansinių įsipareigojimų neįvykdymo.

5.6. Nėra aišku, kokioms projektų sumoms ir darbų apimtims atsakovė (apeliantė) laimi viešuosius pirkimus. Atsakovė (apeliantė) nėra didelė įmonė, joje dirba keturi darbuotojai ir nėra pagrindimo dėl stabilių atsakovės (apeliantės) pajamų.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų prijungimo

9. Kartu su atskiruoju skundu ir atsiliepimu į atskirąjį skundą šalys apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus įrodymus, t. y. atsakovė (apeliantė) pateikė jai nuosavybės teise priklausančių transporto priemonių sąrašą ir jų vertę patvirtinančius duomenis iš Emprekis sistemos, ilgalaikio turto dinamikos lentelę, atsargų sąrašą, išrašą iš turto arešto aktų registro ir ataskaitą apie atsakovą iš www.rekvizitai.lt (elektroninės bylos lapas (toliau – e. b. l.) 82–106), o ieškovė – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA2-387-415/2021, 2023 m. liepos 28 d. elektroninį laišką, išrašą iš EPP sistemos, valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – VVTAT) 2021 m. kovo 30 d. nutarimą ir duomenis iš www.rekvizitai.lt (e. b. l. 148–171).

10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).

11. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės pateiktas VVTAT nutarimas priimtas 2021 m. kovo 30 d., o ieškinys su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismui pateiktas 2024 m. kovo 29 d., vertina, kad šis papildomas įrodymas galėjo būti pateiktas su ieškiniu ir su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktas nesavalaikiai, todėl yra atsisakomas priimti. Teismas taip pat atsisako priimti Lietuvos vyriausiojo teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA2-387-415/2021, nes ji yra prieinama Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko. Likusius ieškovės teikiamus papildomus įrodymus teismas nutaria priimti, atsižvelgdamas į tai, kad jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo.

12. Apeliacinės instancijos teismas nutaria priimti ir atsakovės (apeliantės) pateiktus papildomus įrodymus, nes jų priėmimas taip pat neužvilkins bylos nagrinėjimo, be to, atsakovė (apeliantė) negalėjo jų pateikti pirmosios instancijos teismui sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nes prašymas išnagrinėtas nepranešus atsakovei (CPK 147 straipsnio 1 dalis).

Dėl ginčo esmės

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei piniginių lėšų areštas), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako tik dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo argumentų pagrindu (CPK 320 straipsnis).

15. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-9319-752/2024 prašo priteisti iš atsakovės (apeliantės) 48 443,15 Eur skolą, 2 344,98 Eur delspinigius, 28 079,26 Eur baudą, 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose – atsakovės (apeliantės) piniginių lėšų ar turtinių teisių, esančių pas atsakovę banke ar kitose kredito įstaigose ar pas trečiuosius asmenis, o jų nesant ar nepakankant užtikrinti reikalavimams, kito atsakovės (apeliantės) nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, priklausančio atsakovei (apeliantei) ir esančio pas atsakovę (apeliantę) ar trečiuosius asmenis, areštą.

16. Kauno apylinkės teismas skundžiama nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino. Atsakovė (apeliantė), nesutikdama su skundžiama nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, argumentuodama, kad byloje nėra įrodymų, jog ji ėmėsi ar imtųsi veiksmų būsimo teismo sprendimo įvykdymui apsunkinti, ketintų slėpti turtą ar perleisti jį tretiesiems asmenims, prievolės nevykdymas nėra pagrindas nesąžiningumui konstatuoti, be to, atsakovė (apeliantė) turi pakankamai turto ir yra pelningai veikiantis juridinis asmuo. Ieškovė, nesutikdama su atsakovės (apeliantės) pozicija, nurodo, kad, be kita ko, atskirasis skundas pateiktas praleidus terminą ir teismas neturėjo pagrindo jo atnaujinti, atsakovė (apeliantė) elgiasi nesąžiningai, nes gavusi tikslinį finansavimą neatsiskaitė su ieškove ir nesąžiningai elgiasi su klientais, taip pat atsakovė (apeliantė) turi ir kitas bylas dėl skolinių įsipareigojimų.

17. CPK 144 straipsnyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovės teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi.

18. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškinys preliminariai pagrįstas, jo suma didelė ir nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Atsakovė (apeliantė) neginčija pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, tačiau nesutinka, kad yra pagrindas pripažinti, jog ji yra nesąžininga ir gali imtis priemonių apsunkinti būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą, todėl nagrinėjant atskirąjį skundą pasisakoma tik dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.

19. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymas galimas labai išimtinais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (paprastai ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-9-464/2022). Taigi grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui pripažinimą lemia asmens (fizinio ar juridinio), kurio atžvilgiu prašoma taikyti tokias priemones, nesąžiningumas ir konkretūs veiksmai, nukreipti būtent į siekį išvengti teismo sprendimo įvykdymo ar jį apsunkinti. Kitaip tariant, poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones apsprendžia ne bet kokie atsakovo nesąžiningi veiksmai, tačiau konkrečiai tie, kurie siejami būtent su teismo sprendimo įvykdymo vengimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-882-467/2023).

20. Šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pateikti priešingos šalies nesąžiningumo įrodymus. Atsakovo nesąžiningumas nėra preziumuojamas sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo. Prašymą pateikęs asmuo privalo pateikti konkrečius duomenis bei argumentus apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus / atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma), juolab kad sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-210-943/2019).

21. Nagrinėjamoje byloje ieškovė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą įrodinėjo, be kita ko, mažu darbuotojų skaičiumi, įsiskolinimu Sodrai, atsakovės (apeliantės) nedideliu grynuoju pelnu ir didelėmis mokėtinomis sumomis bei įsipareigojimais, taip pat tuo, kad atsakovė (apeliantė), gavusi tikslinį finansavimą, skirtą atsiskaityti su tiekėjais, su ieškove neatsiskaitė.

22. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pirmiau nurodytos aplinkybės pagrindžia antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pozicija nesutinka, nes nė viena iš jų neįrodo atsakovės (apeliantės) nesąžiningumo, pasireiškiančio ar galinčio pasireikšti atliktais, atliekamais ar siekiamais atlikti konkrečiais veiksmais, kuriais siekiama išvengti ieškovei palankaus sprendimo įvykdymo (pavyzdžiui, dovanoti ar parduoti už žemesnę nei rinkos kainą nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą tretiesiems asmenims ir pan.). Priešingai, atsakovė (apeliantė) byloje pateikė duomenis, kad ji turi realaus turto – keturias transporto priemones, kurių bendra vertė apie 49 160,00 Eur (9 760,00 Eur + 10 180,00 Eur + 8 760,00 Eur + 20 460,00 Eur, e. b. l. 82–86), ilgalaikį turtą, kurio vertė 6 148,36 Eur (e. b. l. 87), ir prekių likučius, kurių savikaina 651 395,00 Eur (e. b. l. 88). Byloje nėra duomenų apie tai, kad šį turtą atsakovė (apeliantė) bandytų slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nesant pateiktų konkrečių duomenų apie atsakovės (apeliantės) nesąžiningumą ir realią grėsmę, kad ji galėtų vengti ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

23. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, kad atsakovės (apeliantės) nesąžiningumą pagrindžia vengimas atsiskaityti su ieškove, nors buvo gavusi tikslinį finansavimą atsiskaityti su tiekėjais, taip pat nesąžiningų sąlygų sutartyse su klientais nustatymas. Atkreipiamas dėmesys, kad atsakovės (apeliantės) prievolės ieškovei (ne)egzistavimo ir jos (ne)vykdymo pagrindai bei aplinkybės yra bylos nagrinėjimo dalykas ir negali būti savaiminis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tuo tarpu atsakovės (apeliantės) su klientais (vartotojais) sudarytų sutarčių sąlygų (ne)sąžiningumas apskritai nėra nagrinėjamos bylos dalykas, be to, jis nėra susijęs su ieškovės bandomu įrodyti atsakovės (apeliantės) nesąžiningumu siekiant išvengti galimai ieškovei palankaus sprendimo įvykdymo.

24. Pažymima, kad vien atsakovės (apeliantės) galimai sunki finansinė padėtis, kurią ieškovė ir pirmosios instancijos teismas grindžia atsakovės (apeliantės) balanso duomenimis apie turimus įsiskolinimus ir pelną, taip pat įsiskolinimu Sodrai, kurio priimant skundžiamą nutartį nebuvo (e. b. l. 32), taip pat nėra laikoma pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tokią poziciją pagrindžia Lietuvos apeliacinio teismo praktika, kurioje nurodyta, kad finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir / ar piniginėmis lėšomis apribojimai. Tuo atveju, kai ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-450/2020).

25. Apeliacinės instancijos teismas atmeta skundžiamos nutarties ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentą, kad laikinosios apsaugos priemonės yra taikytinos esant didelei ieškinio sumai. Minėta, kad atsakovės (apeliantės) finansinis (ne)pajėgumas atsiskaityti su ieškove nėra savaiminis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje dėl didelės ieškinio sumos yra nurodoma, kad vien tik ji savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1073-464/2017). Taigi, ieškovei kartu neįrodžius atsakovės (apeliantės) nesąžiningumo ir realios grėsmės, kad ji ateityje vengs vykdyti teismo sprendimą, ieškinio sumos dydis nėra vertintinas kaip pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

26. Atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai, susiję su termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo (ne)pagrįstumu, neturi įtakos skundžiamos nutarties ir atskirojo skundo vertinimui, nes termino atskirajam skundui pateikti atnaujinimas yra pirmosios instancijos teismo procesinė teisė, kurios įgyvendinimo jis neturi pareigos motyvuoti (CPK 78 straipsnio 5, 6 dalys, 307 straipsnio 2 dalis).

27. Kiti atskirojo skundo argumentai vertintini kaip neturintys reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

28. Apibendrindamas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės nuostatas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl atsakovės (apeliantės) atskirasis skundas tenkinamas, Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

29. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 8,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Scoding“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Simona Dementavičienė