- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-11
- Bylos Nr.
- e2S-680-852/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20594-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Verikas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „EES“
- Ieškovas
- D. Š.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Verikas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „EES“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo D. Š. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „EES“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas D. Š. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti jo atleidimą iš darbo uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „EES“ (toliau – ir atsakovė) pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą neteisėtu; priteisti iš atsakovės ieškovui vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką – nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, delspinigius ir netesybas; priteisti iš atsakovės ieškovui 6 489 Eur nesumokėto darbo užmokesčio ir 1 200 Eur netesybas; priteisti iš atsakovės ieškovui 1 400 Eur dydžio kompensaciją bei 200 Eur moralinės žalos atlyginimą; įpareigoti atsakovę per 3 dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos paskaičiuoti ir išmokėti ieškovui kompensaciją už nepanaudotas atostogas; priteisti iš atsakovės ieškovui bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 17 d. sprendimu ieškovo ieškinį atsakovei tenkino iš dalies. Sprendimas įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 19 d.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 27 d. išdavė ieškovui vykdomąjį raštą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 17 d. sprendimo priverstinio vykdymo.
4. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2019 m. vasario 25 d. gautas atsakovės apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 17 d. sprendimo ir prašymas atnaujinti procesinį terminą apeliaciniam skundui paduoti, kuriame atsakovė nurodė, kad ji nedalyvavo teismo posėdyje bylą nagrinėjant iš esmės, nebuvo tinkamai informuota apie teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo vietą ir laiką, nedalyvavo teismo sprendimo paskelbime, taip pat nebuvo tinkamai supažindinta su priimtu teismo sprendimu, dėl ko terminas apeliaciniam skundui paduoti turi būti atnaujintas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 7 d. nutartimi atsakovės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 17 d. sprendimo atsisakė priimti kaip paduotą praleidus apeliacinio skundo padavimo terminą.
6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėtoje byloje atsakovė buvo tinkamai informuojama apie vykstantį procesą, tačiau dėl nebendradarbiavimo su teismu ir neatvykimo į teismo posėdį, kai byla buvo išnagrinėta iš esmės, galėjo nežinoti apie numatytą teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo datą. Pažymėjo, kad byloje pirminiai procesiniai dokumentai, taip pat ir šaukimas į 2018 m. spalio 2 d. teismo posėdį (kuriame ir buvo išnagrinėta byla) buvo įteiktas atsakovės vadovui D. A. 2018 m. rugpjūčio 1 d. adresu (duomenys neskelbtini). Jokių duomenų apie bendrovės vadovo ar kito atstovo neatvykimo į teismo posėdį priežastis teismas neturėjo, bylą išnagrinėjo atsakovui nedalyvaujant. Nurodė, kad byla buvo pradėta per elektroninių paslaugų posistemę teikiant ieškinį ir kitus dokumentus. Atsakovė yra EPP vartotoja. Jai buvo sudaryta galimybė matyti bylos medžiagą. CPK 42 straipsnis įtvirtina šalims pareigą domėtis nagrinėjamos bylos eiga. CPK 121 straipsnis dalyvaujantiems byloje asmenims nustato pareigą nedelsiant pranešti apie procesinių dokumentų įteikimo būdo ar vietos, adreso pasikeitimus, o nesilaikant šios pareigos, procesiniai dokumentai siunčiami paskutiniu teismo žinomu adresu ir laikomi įteiktais. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju, atsakovei 2018 m. spalio 17 d. priimto ir paskelbto teismo sprendimo popierinė kopija (nepaisant to, jog atsakovė ir EPP vartotoja) buvo siųsta byloje žinomu atsakovės adresu (duomenys neskelbtini), tačiau pašto siunta grįžo neįteikta. Konstatavo, kad teismas neturėjo pagrindo kartoti teismo sprendimo kopijos siuntimo, nes tai nebuvo pirminis procesinių dokumentų siuntimas šiuo adresu atsakovui, bei sprendė, kad atsakovė yra praleidusi naikinamąjį 3 mėnesių nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos terminą.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
7. Atsakovė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti atsakovei terminą apeliaciniams skundui dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 17 d. sprendimo paduoti, atidėti atsakovei dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo, priimti apeliacinį skundą ir perduoti jį nagrinėti apeliacine tvarka.
Atsiliepimas
8. Atsakovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovės teisę būti informuotai apie konkrečius teismo atliekamus procesinius veiksmus, tarp jų ir priimtą galutinį teismo procesinį sprendimą, siejo vien su atsakovės pareiga pačiai domėtis bylos eiga ir tokiu būdu susižinoti jai svarbią informaciją apie bylos eigą, kadangi pareiga tinkamai informuoti šalis apie byloje atliekamus procesinius veiksmus ir priimamus procesinius sprendimus tenka teismui. Nurodė, kad, jeigu byla išnagrinėta tame pačiame teismo posėdyje, tačiau teismo sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas, apie tai teismo posėdyje nedalyvavę proceso dalyviai privalo būti informuoti. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 17 d. sprendimas yra neteisėtas, jame padaryti akivaizdūs pažeidimai, nustatant ir vertinant esmines bylos faktines aplinkybes, taikant darbo santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl neatnaujinus termino apeliaciniam skundui paduoti, būtų įvykdytas akivaizdžiai neteisėtas teismo sprendimas, t. y. tai turėtų pasekmes teisingumui. Akcentavo, kad, susipažinus su bylos medžiaga, nustatė, jog atsakovei nė karto nebuvo siųstas galutinis teismo sprendimas. Vadovaudamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pažymėjo, kad naikinamasis terminas apeliaciniam skundui paduoti negali būti taikomas, nes ji nebuvo tinkamai informuota apie teismo priimtą procesinį sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo motyvai
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
11. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 7 d. nutartis, kuria atsakovės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 17 d. sprendimo atsisakyta priimti kaip paduotą praleidus apeliacinio skundo padavimo terminą.
12. Praleistas terminas apeliaciniam skundui paduoti gali būti atnaujinamas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 78 straipsnio 1 dalimis). Pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas. Prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą (CPK 78 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl procesinių terminų atnaujinimo, yra nurodęs, kad praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-400-701/2017).
13. Teismų praktikoje išaiškinta, kad klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (žr. pvz., 2017 m. birželio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017 ).
14. Nagrinėjamu atveju atsakovė nurodo, kad terminą apeliaciniam skundui paduoti ji praleido dėl to, jog nedalyvavo teismo posėdyje bylą nagrinėjant iš esmės, nebuvo tinkamai informuota apie teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo vietą ir laiką, nedalyvavo teismo sprendimo paskelbime, taip pat nebuvo tinkamai supažindinta su priimtu teismo sprendimu.
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė 2018 m. rugpjūčio 27 d. pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą pratęsti terminą atsiliepimui pateikti, kuris buvo tenkintas teisėjos rezoliucija. Atsakovė 2018 m. rugsėjo 7 d. pateikė atsiliepimą. Teismo šaukimai į 2018 m. liepos 30 d. vykusį parengiamąjį teismo posėdį bei į 2018 m. spalio 2 d. vykusį parengiamąjį teismo posėdį, kuriame buvo pereita į bylos nagrinėjimą iš esmės, buvo įteikti atsakovės vadovui D. A. pasirašytinai, siunčiant juos registruota pašto siunta. Iš vykusių teismo posėdžių protokolų matyti, kad atsakovės atstovas į teismo posėdžius neatvyko. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 17 d. sprendimas, priešingai nei atskirajame skunde nurodo atsakovė, buvo 2018 m. spalio 18 d. išsiųstas atsakovei adresu (duomenys neskelbtini), tačiau grįžo neįteiktas.
16. Atsakovė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 17 d. sprendimo pateikė 2019 m. vasario 25 d., t. y. praėjus daugiau nei 4 mėnesiams nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos.
17. CPK 307 straipsnio 3 dalis nustato, kad prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos. Taigi CPK 307 straipsnio 3 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas nuo teismo sprendimo (nutarties) paskelbimo dienos, per kurį galima prašyti atnaujinti praleistą terminą paduoti apeliacinį skundą, yra naikinamasis (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-528-381/2018). CPK 307 straipsnio 3 dalies nuostata yra imperatyvi, todėl nustatytam terminui pasibaigus, išnyksta teisė paduoti apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-826-823/2018).
18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesiniams veiksmams atlikti įstatyme nustatyti terminai drausmina proceso dalyvius, užtikrina sklandesnę, operatyvesnę teismo veiklą, civilinių teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkerta kelią procesui vilkinti. Dėl svarbių priežasčių praleistus procesinius terminus galima atnaujinti (CPK 78 straipsnis), tačiau tais atvejais, kai neribota termino atnaujinimo galimybė gali pažeisti didelę reikšmę visuomenei turinčius interesus, civilinių santykių dalyvių teises, įstatyme nustatoma galutinė termino atnaujinimo riba (naikinamasis terminas). Neatlikus procesinio veiksmo ilgiau nei nustatyta galutinė termino atnaujinimo riba, asmuo praranda teisę jį atlikti, o terminas jam atlikti nebegali būti atnaujinamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-400-701/2017).
19. Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovė praleido trijų mėnesių terminą nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, per kurį galima prašyti atnaujinti praleistą terminą paduoti apeliacinį skundą, todėl suėjus naikinamajam terminui, terminas paduoti apeliacinį skundą negali būti atnaujintas.
20. Atsakovė, vadovaudamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nurodo, kad naikinamasis terminas apeliaciniam skundui paduoti negali būti taikomas, nes ji nebuvo tinkamai informuota apie teismo priimtą procesinį sprendimą.
21. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovės nurodytu argumentu, kadangi pati atsakovė teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė procesinių dokumentų jai įteikimo adresą, pažymėdama, kad UAB „EES” buveinė yra direktoriaus D. A. gyvenamajame bute adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu jai buvo siųsti visi procesiniai teismo dokumentai, taip pat ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 17 d. sprendimas. CPK 121 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo nedelsdami pranešti teismui ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo būdo, adreso pašto korespondencijos siuntoms pasikeitimą. Procesiniai dokumentai siunčiami paskutiniu teismui žinomu adresu ir yra laikomi įteiktais (CPK 121 straipsnio 2 dalis).
22. Pažymėtina, kad CPK 42 straipsnio 5 dalyje, be kitų šalių procesinių pareigų, nurodoma pareiga domėtis nagrinėjamos bylos eiga. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ir atsikirtimai (CPK 7 straipsnio 2 dalyje).
23. Vadovaujantis aukščiau nurodytais bylos duomenimis darytina išvada, kad atsakovė, žinodama apie vykstantį teismo procesą, nebuvo pakankamai rūpestinga, apdairi ir atidi, priešingai, savo teises įgyvendino pakankamai nerūpestingai ir aplaidžiai.
24. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, o atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo jos naikinti, todėl ji paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu apeliacinės instancijos teismas,
nutaria:
Atsakovės UAB „EES“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.