- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-20
- Bylos Nr.
- e2A-132-516/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01836-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Vytautas Zelianka, Aldona Tilindienė
- Atsakovas
- E. J.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Agrodetalė“
- Kategorijos
- 2.6.2.3Garantija
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aldonos Tilindienės ir Vytauto Zeliankos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrodetalė“ ieškinį atsakovei E. J., dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje – Latvijos Respublikoje registruota įmonė SIA AD TRADE.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ginčas kilo dėl skolos priteisimo.
Šalies argumentai
2. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti iš atsakovės 48 000 Eur skolą, 4 740, 82 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Nurodė, kad trečiasis asmuo Latvijoje registruota bendrovė SIA AD TRADE iš ieškovės įsigijo traktorius. 2016 m. vasario 10 d. laidavimo sutartimi atsakovė E. J. įsipareigojo sumokėti ieškovei 48 000 Eur, jeigu pirkėja SIA AD TRADE nepamokės skolos iki 2016 m. vasario 18 d.
4. Ieškovė ir trečiasis asmuo SIA AD TRADE 2017 m. gegužės 29 d. sudarė skolų suderinimo aktą, kuriuo SIA AD TRADE patvirtino, kad yra skolinga ieškovei 126 547,75 Eur. Nei pirkėjui SIA AD TRADE, nei atsakovei E. J. nesumokėjus nurodytų sumų, ieškovė pateikė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 21 d. teismo įsakymu ieškovei iš atsakovės E. J. priteista skola. Pateikus prieštaravimus, teismo įsakymas panaikintas.
Atsiliepimas
5. Atsakovė E. J. atsiliepime su ieškiniu nesutiko, nurodydama, kad skola ieškovei yra sumokėta, todėl ieškinio reikalavimai nepagrįsti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 28 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė pateikė į bylą išrašus iš trečiojo asmens banko sąskaitos, pagal kuriuos ieškovei 2015 m. gruodžio 29 d. padarytas pavedimas 26 000 Eur, paskirtyje nurodant: „Eksportas į Egiptą/krovininis automobilis (duomenys neskelbtini) balansas mokėjimo sąskaitos Nr. AGB 3020“. Teismas sprendė, kad tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo neįrodė, jog 2015 m. gruodžio 29 d. padarytu pavedimu 26 000 Eur, buvo apmokėta būtent 2015 m. gruodžio 22 d. sąskaita faktūra Nr. AGB 3145 – 24 900 Eur sumai.
8. Dėl kitų išrašytų sąskaitų faktūrų, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovės pateikta Proforma sąskaita 26 negali būti laikoma įrodymu, atitinkančiu leistinumo reikalavimus, nes ji nepasirašyta nė vienos iš šalių, o ieškovė neigia tokią išrašiusi.
9. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad siūlė šalims teikti visus įrodymus susijusius su šalių tarpusavio prievolėmis, atsižvelgiant į tai, kad dėl skolos sumokėjimo fakto ir apimties tarp šalių yra ginčas. Tačiau, šalys pasirinko teikti į bylą selektyviai atrinktus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, pritarė ieškovės argumentams, kad laikantis atsakovės pozicijos, jog sąskaitos buvo apmokėtos 2015 m. gruodžio 29 d. ir 2016 m. sausio 21 d. pavedimais, trečiojo asmens vadovei nebūtų buvę jokio pagrindo 2016 m. vasario 10 d. raštu įsipareigoti dėl 48 000 Eur sumos sumokėjimo.
10. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pagal 2016 m. vasario 10 d. raštą atsakovė veikė kaip garantas, atsižvelgiant tiek į šio rašto turinį, tiek į šalių paaiškinimus. Garantiniu raštu nebuvo nurodyta konkreti prievolė, už kurios įvykdymą garantuoja atsakovė, o aptariamą garantiją vertinat kartu su šalių paaiškinimais seka, kad trečiasis asmuo garantijos išdavimo metu turėjo įsiskolinimą ieškovei, o atsakovė, būdama įmonės vadove, garantavo už įmonės atitinkamos sumos sumokėjimą ieškovei. Garanto civilinė atsakomybė prieš kreditorių pagal garantijos sutartį atsiranda nuo skolininko garantija užtikrintos prievolės pažeidimo. Šiuo atveju, nustačius kad trečiasis asmuo nėra apmokėjęs su ieškiniu pateiktų PVM sąskaitų faktūrų, bei atsakovei neįrodžius, kad trečiojo asmens įsipareigojimai yra mažesni nei reikalaujama ieškiniu, ieškinio reikalavimai laikytini pagrįstais.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 28 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismas neatskleidė bylos esmės: netinkamai išnagrinėjo atsakovės ir trečiojo asmens pateiktus įrodymus, kurie pagrindžia atsiskaitymo su ieškove faktą ir neatskleidė šalių teisinių santykių turinio.
11.2. 2017 m. gegužės 29 d. skolų suderinimo aktas neatitinka jam keliamų reikalavimų: skiltys „Debetas“ ir „Kreditas“ neužpildytos, negalima nustatyti buhalterinės apskaitos duomenų, susijusių su atsiskaitymais su ieškove.
Atsiliepimas
12. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie atsikirtimai:
12.1. Atsakovė klaidina teismą, teikdama mokėjimus (įskaitant ir atsakovės apeliaciniame skunde nurodomą 2015 m. gruodžio 29 d. mokėjimą) atliktus už kitas ieškovės išrašytas sąskaitas, nesusijusias su šioje byloje nagrinėjamu ginču. Dokumentų, pagrindžiančių ieškovės išrašytų sąskaitų Nr. 3145 bei Nr. 3189 apmokėjimą, atsakovė ir SIAD AD TRADE nepateikė.
12.2. Skolų suderinamo aktas yra tinkamai pasirašytas abiejų šalių, įskaitant ir SIA AD TRADE direktorės – atsakovės. Ginčo dėl skolos suderinimo fakto nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl naujų rašytinių įrodymų
14. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė SIA AD TRADE banko sąskaitos išrašą. Atsakovė nurodė, kad išrašas teikiamas informaciniais tikslais, o ne kaip įrodymas.
15. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovės pateikto naujo rašytinio įrodymo pridėjimo prie bylos klausimą, pirmiausia sutinka su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytomis pastabomis, kad atsakovė laikytina net nepareiškusi prašymo pridėti su apeliaciniu skundu pateiktą naują rašytinį įrodymą prie bylos. Atsakovė yra atstovaujama profesionalaus teisininko, taigi jai neabejotinai turi būti žinomos CPK II dalies XIII skyriaus taisyklės. Tokio atribojimo – duomenų pateikimo teismui informaciniais tikslais nuo įrodymų pateikimo –įstatymas nenumato. Taigi pateikti duomenys tiek pagal jų turinį, tiek pagal atsakovės paaiškinimus dėl jų rodo, kad atsakovė pateikė naują įrodymą.
16. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas (CPK 314 straipsnis). Šio ribojimo išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, egzistavimu, t. y. draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu, pirma, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus, antra, įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pažymėtina, kad šių juridinių faktų egzistavimas pats savaime nėra pakankamas naujiems įrodymams priimti. Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
17. Šiuo atveju teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė neprašo naujo rašytinio įrodymo pridėti prie bylos; akivaizdu, kad jis galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, o tokio naujo rašytinio įrodymo pridėjimas prie bylos užvilkins bylos nagrinėjimą. Sprendžiant dėl naujo rašytinio įrodymo reikšmės bylai, teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo įrodymu yra visiškai pakeičiama atsakovės pozicija ir duomenys, kuriais ji atsikirto į ieškovės reikalavimą. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovės pirmosios instancijos teismui pateiktus atsikirtimus ir duomenis patvirtino ir trečiasis asmuo. Taigi, akivaizdu, kad atsakovė apeliacinėje instancijoje pateikė ir prieštaringus duomenis, kurie verčia abejoti jų patikimumu. Dėl šios priežasties pateiktas naujas rašytinis įrodymas nelaikytinas būtinu teisingam šios bylos išnagrinėjimui.
18. Atsižvelgusi į nurodytus argumentus bei vadovaudamasi CPK 314 straipsniu, teisėjų kolegija atsisako priimti atsakovės naują rašytinį įrodymą ir jo nevertina.
Dėl reikalavimo įvykdyti garantiją
19. Šalys neginčija pirmosios instancijos teismo nustatyto teisinio santykio, kurio pagrindu ieškovė reiškia reikalavimą atsakovei, t. y. 2016 m. vasario 10 d. atsakovė suteikė ieškovei paprastąją (sąlyginę) garantiją, kad sumokės ieškovei 48 000 Eur, jeigu pirkėja SIA AD TRADE neapmokės skolos iki 2016 m. vasario 18 d.
20. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės garantija neturi aiškiai apibrėžtos ir konkrečios pirkėjos SIA AD TRADE prievolės ieškovei už kurią yra garantuojama. Tai reiškia, kad atsakovės garantija apėmė visus pirkėjos SIA AD TRADE įsipareigojimus ieškovei iki 2016 m. vasario 18 d. Nepaisant to, ieškovė pareikštu ieškiniu atitinkamai apibrėžė jos reikalavimo pagal atsakovės garantiją ribas – anot ieškovės, trečiasis asmuo neatsiskaitė su ieškove pagal 2015 m. gruodžio 22 d. sąskaitą faktūrą Nr. AGB 3145 ir 2016 m. sausio 21 d. sąskaitą faktūrą Nr. AGB 3189.
21. Apeliantė nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovė įrodė, jog trečiasis asmuo jai yra skolingas pagal nurodytas sąskaitas faktūras. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas sprendime netinkamai ištyrė trečiojo asmens atsiskaitymus su ieškove. Teisėjų kolegija su atsakove iš dalies sutinka.
22. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, kad atsakovė neįrodė, jog trečiasis asmuo atsiskaitė su ieškove pagal 2015 m. gruodžio 22 d. sąskaitą faktūrą Nr. AGB 3145. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) reiškia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Šiuo atveju atsiskaitymo faktą turėjo pagrįsti atsakovė ir jos pusėje dalyvaujantis trečiasis asmuo, tačiau nė viena iš nurodytų proceso dalyvių jokių patikimų duomenų byloje nepateikė. Atsakovė savo nesutikimo motyvus grindė tuo, kad 2015 m. gruodžio 29 d. padarytas pavedimas 26 000 Eur sumai atitinka 2015 m. gruodžio 21 d. CMR važtaraščio duomenis ir tai esą patvirtina, kad šis mokėjimas apėmė ir 2015 m. gruodžio 22 d. sąskaitą faktūrą Nr. AGB 3145. Tačiau pirmiau nurodytas CMR važtaraštis patvirtina tik tai, kad trečiasis asmuo vežė prekes į Egiptą. Tuo tarpu ieškovė, siekdama paneigti atsiskaitymo pagal 2015 m. gruodžio 22 d. sąskaitą faktūrą Nr. AGB 3145 faktą 2015 m. gruodžio 29 d. padarytu pavedimu, pateikė sąskaitą faktūrą Nr. AGB 3020, kurią apmokėjo trečiasis asmuo; šios aplinkybės aptvirtina, kad apeliantės nurodomu mokėjimo pavedimu buvo įvykdyta kita trečiojo asmens prievolė ieškovei.
23. Nepaisant to, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl atsiskaitymo pagal 2016 m. sausio 21 d. sąskaitą faktūrą Nr. 3189. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė pateikė duomenis, jog trečiasis asmuo 2016 m. sausio 26 d. atliko 45 000 Eur mokėjimą ieškovei pagal 2016 m. sausio 21 d. sąskaitą išankstiniam apmokėjimui. Šiuo aspektu teisėjų kolegija ieškovės teiginius, kad sąskaita išankstiniam apmokėjimui nepasirašyta, o pateiktas sąskaitos išrašas yra be banko darbuotojų patvirtinimų, laiko deklaratyviais. 2016 m. sausio 21 d. sąskaita išankstiniam apmokėjimui iš tiesų yra nepasirašyta nė vienos iš šalių, todėl laikytina įrodymu su trūkumais (CPK 202 straipsnis).
24. Kita vertus, ieškovės pateikta 2016 m. sausio 21 d. sąskaita faktūra Nr. AGB 3189 ir atsakovės pateikta 2016 m. sausio 21 d. sąskaita išankstiniam apmokėjimui viena kitos nepaneigia. Tai lemia sąskaitos faktūros ir išankstinės sąskaitos faktūros santykis. Pastaroji praktikoje naudojama iki pardavimo, informuojant apie parduodamą prekę ir jos apytikslę kainą, atsiskaitymo terminus ir kt. Išankstinės sąskaitos faktūros nėra buhalterinės apskaitos dokumentas, todėl net ir išrašius išankstinę sąskaitą faktūrą, buhalterinėje apskaitoje sandoris atsispindi tik įvykus sandoriui ir išrašius (PVM) sąskaitą faktūrą. Taigi šalys gali išrašyti ir išankstinę sąskaitą faktūrą, ir sąskaitą faktūrą.
25. Vertinant 2016 m. sausio 21 d. sąskaitos išankstiniam apmokėjimui turinį, matyti, kad joje nurodyti iš esmės tie patys duomenys, kurie nurodyti 2016 m. sausio 21 d. sąskaitoje faktūroje Nr. 3189. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad sąskaitoje išankstiniam apmokėjimui nurodytas automobilis atitinka ieškovės pateiktame CMR važtaraštyje nurodytąjį. Išankstinės sąskaitos numeris – 26 – atitinka ieškovės sąskaitoje faktūroje nurodytą užsakymo numerį. Sutiktina su ieškove, kad tam tikri netikslumai išlieka – trečiasis asmuo ieškovei pagal išankstinę sąskaitą Nr. 26 pervedė ne 37 500 Eur, kaip nurodyta tiek išankstinėje sąskaitoje faktūroje, tiek sąskaitoje faktūroje, o 45 000 Eur. Šio neatitikimo nė viena iš šalių nepaaiškino.
26. Galiausiai, ieškovė nė viename procesiniame dokumente taip ir nepateikė paaiškinimo, už ką tuomet atsiskaitė trečiasis asmuo. Kaip teisingai akcentuoja atsakovė, ginčo nėra, kad ieškovė gavo 45 000 Eur sumą pagal išankstinę sąskaitą Nr. 26. Tokiu atveju ieškovei pagal jos reikalavimus tenka pareiga įrodyti pagrįsti, kad šios lėšos yra arba nepagrįstai pervestos, arba skirtos kitai trečiojo asmens prievolei įvykdyti. Nė vienos iš nurodytų pozicijų ieškovė byloje neįrodinėjo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad tai buvo ieškovės pasirinkta procesinė pozicija, nes siekdama išskaidyti abejones dėl kitos anksčiau nurodytos sąskaitos faktūros Nr. AGB 3145, ji pateikė sąskaitą faktūrą Nr. AGB 3020, kurią apmokėjo trečiasis asmuo ir taip pagrindė kitos prievolės įvykdymo faktą. Tuo tarpu dėl 45 000 Eur mokėjimo pagal išankstinę sąskaitą Nr. 26 ji pasirinko poziciją šių piniginių lėšų gavimo teisinio pagrindo neatskleisti.
27. Nors ieškovė kritikuoja atsakovės pateiktus išrašus iš banko sąskaitos, nes jie nepasirašyti banko atstovo, tačiau bet kokias abejones dėl piniginių lėšų gavimo ji galėjo išsklaidyti pateikdama savo sąskaitos išrašą nurodytu laikotarpiu. Tokių duomenų nepateikta, taigi šie atsikirtimai yra deklaratyvūs. Analogiškai teisinės reikšmės neturi ir byloje pateiktas skolų suderinimo aktas, nes jo turinys nepatvirtina, kad egzistuoja trečiojo asmens skola pagal 2016 m. sausio 21 d. sąskaitą faktūrą Nr. AGB 3189.
28. Atitinkamai, nors dalis byloje esančių rašytinių įrodymų yra su trūkumais, tačiau byloje surinktų rašytinių duomenų visumą ir šalių paaiškinimai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad trečiasis asmuo pagal 2016 m. sausio 21 d. sąskaitą faktūrą Nr. AGB 3189 atsiskaitė su ieškove, todėl atsakovei kyla prievolė vykdyti garantinius įsipareigojimus dėl trečiojo asmens neapmokėtos 2015 m. gruodžio 22 d. sąskaitos faktūros Nr. AGB 3145. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, ieškovei iš atsakovės priteisiant 24 900 Eur.
29. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja esant pagrindą pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovei priteistos palūkanos. Šiuo atveju, kaip teisingai identifikavo pirmosios instancijos teismas, šalis sieja ne laidavimo, kaip teigė ieškovė, o garantijos teisiniai santykiai. Laidavimo sutartis yra dvišalis sandoris, taigi tiek jai sudaryti, tiek pakeisti būtina suderinta dviejų šalių valia (CK 1.63 straipsnio 6 dalis). Atsakovės įsipareigojimas atsakyti už trečiojo asmens neįvykdytas prievoles šiuo atveju buvo vienašalis, t. y. vienas iš pagrindinių elementų, skiriančių garantiją nuo laidavimo. Atitinkamai, nustačius, kad šalis siejo garantijos teisiniai santykiai, CK 6.210 straipsnio 1 dalis šiuo atveju negali būti taikoma, nes garanto prievolė kreditoriui atsiranda tik nuo pareikalavimo, kurio ieškovė atsakovei iki bylos iškėlimo teisme dienos nepareiškė (CK 6.92 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 4 740,82 Eur palūkanas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.
30. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti – ieškovės ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti jai iš atsakovės 24 900 Eur garantinio įsipareigojimo sumą už trečiojo asmens neįvykdytą prievolę pagal 2015 m. gruodžio 22 d. sąskaitą faktūrą Nr. AGB 3145 ir 5 procentų procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o kitą ieškinio dalį atmesti (CPK 185 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
31. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, keistinas ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
32. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 1 016 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 1 500 Eur teisinės pagalbos išlaidos. Atsakovė ir trečiasis asmuo duomenų apie pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Ieškovės nurodytos bylinėjimosi išlaidos neviršija pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) apskaičiuotų maksimalių už tokio pobūdžio teisines paslaugas galimų priteisti sumų.
33. Perskirstant pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas atsižvelgtina į tai, kad pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą iš viso patenkinta 47.21 proc. ieškovės reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 1 187,80 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.
34. Pateikusi apeliacinį skundą atsakovė sumokėjo 200 Eur žyminio mokesčio, o Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 9 d. nutartimi atsakovei atidėtas likusios žyminio mokesčio dalies – 816 Eur – sumokėjimas. Kitų duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas atsakovė nepateikė. Ieškovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas iki paskirto teismo posėdžio pražios nepateikė (CPK 98 straipsnis).
35. Atsižvelgiant į tai, atsakovei iš ieškovės priteistina 105,58 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti. Iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina atsakovei atidėto žyminio mokesčio dalis, o iš atsakovės – 385,23 Eur atsakovei atidėto žyminio mokesčio dalis (CPK 84 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 28 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip:
„ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrodetalė“ ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės E. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Agrodetalė“ (įmonės kodas 125998255) 24 900 Eur (dvidešimt keturis tūkstančius devynis šimtus eurų) garantinio įsipareigojimo sumą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (24 900 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. spalio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovės E. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Agrodetalė“ (įmonės kodas 125998255) 1 187,80 (vieną tūkstantį vieną šimtą aštuoniasdešimt septynis eurus ir 80 ct) bylinėjimosi išlaidoms pirmosios instancijos teisme atlyginti.
Priteisti atsakovei E. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrodetalė“ (įmonės kodas 125998255) 105,58 Eur (vieną šimtą penkis eurus ir 58 ct) bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrodetalė“ (įmonės kodas 125998255) 430,77 Eur (keturis šimtus trisdešimt eurų ir 77 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Priteisti iš atsakovės E. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 385,23 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus ir 23 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.