Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-06-13 · Administracinė byla Nr. eI-2247-790/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-06-13
Bylos Nr.
eI-2247-790/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03221-2016-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Marius Bajoras, Ina Kirkutienė, Violeta Petkevičienė
Atsakovas
Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyriui
Advokatai
Kristijonas Paliutis
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-2247-790/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03221-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: 14.5; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Inos Kirkutienės ir Violetos Petkevičienės,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Kristijonui Paliučiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal S. M. skundą atsakovui Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (1 t., b. l. 1–13), prašydamas panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyriaus (toliau – Departamentas) 2016 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. (12.7.-V)2V-1115 ,,Dėl projektinių pasiūlymų (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Sprendimas), ir įpareigoti Departamentą pritarti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kapitalinio remonto projektui, kurį parengė UAB „Senojo miesto architektai“.Pareiškėjas paaiškino, kad pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Namas) stogo konstrukcija ir stogo danga nėra autentiškos. Antrojo pasaulinio karo metu pastatas stipriai nukentėjo, pastato stogas buvo atstatytas XX a. antroje pusėje. Pareiškėjas pabrėžia, kad Namo stogas yra avarinės būklės. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarnybos 2010 m. spalio 5 d. akte Nr. KPD-RM-1487, kurio pagrindu pastatas buvo įregistruotas Kultūros vertybių registre kaip pavienis kultūros paveldo objektas, nustatyta stogo dangos konstrukcijos, dangos medžiagos ar jos tipo vertingoji savybė – čerpių dangos tipas. Departamentas Sprendime laikosi nuomonės, kad vertingąja savybe yra paskelbta esama stogo konstrukcija be antros eilės stoglangių. Departamento teiginys, kad dviejų eilių stoglangių įrengimas yra Vilniaus senamiesčiui nebūdingas ir ardo kultūrinio kraštovaizdžio visumą, pareiškėjo nuomone, nepagrįstas.Pareiškėjas teigia, kad dviejų eilių stoglangiai yra įrengti tiek Vokiečių gatvėje, tiek kitose Vilniaus senamiesčio gatvėse. Departamento komisija kultūros paveldo klausimams nagrinėti (toliau – ir Komisija) 2013 m. kovo 26 d. posėdyje svarstė Namo kapitalinio remonto projektinius pasiūlymus ir nutarė, kad projektiniai pasiūlymai nepažeidžia Lietuvos Respublikos kultūros paminklo U1P Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2003 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. ĮV-490 (toliau – ir Reglamentas).Pareiškėjas nesutiko su Departamento pozicija, kad projektiniais pasiūlymais projektuojami sprendiniai tariamai pažeidžia Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 19 straipsnio 4 dalį, nustatančią, kad viešajam pažinimui ir naudojimui saugomoje nekilnojamojoje kultūros vertybėje draudžiami vertingąsias savybes naikinantys statybos darbai: <...> padidinti saugomų statinių naudojimo intensyvumą, <...> įrengti naujas mansardas, formuoti naują planinę struktūrą <...>. Šiuo atveju projektinių pasiūlymų sprendiniuose nedidinamas pastato intensyvumas ir jie neprieštarauja Reglamentui, be to, pareiškėjui neaišku, apie kokią naują mansardą ir planinę struktūrą kalba Departamentas.Departamento argumentas, kad Vilniaus senamiesčio regeneravimo projekto koncepcijos ir sklypų plano, patvirtinto Vilniaus miesto valdybos 1995 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. 775V, III skirsnio – Regeneravimo koncepcija, 1 punktas, kuris numato Vilniaus senamiesčio išlikusiųjų vertybių išsaugojimą bei jo visumos atkūrimą, todėl antros eilės stoglangių įrengimas Name, visumos atkūrimo atžvilgiu turėtų atvirkštinį rezultatą – būtų išsiskiriantis iš aplinkos ir nebūdingas šiai kultūros paveldo vietovei apskritai, yra subjektyvus. Pareiškėjas pabrėžia, kad minėtas teritorijų planavimo dokumentas nėra viešai paskelbtas ir pats pareiškėjas nebuvo kitaip su planu supažindintas.Pareiškėjo nuomone, Vilniaus senamiesčio – kultūros paminklo – apsaugos specialusis planas nenustato sprendinio, kuris ginčo objekte draustų stoglangių įrengimą. Priešingai, Departamento cituojama nuostata dėl buvusios visumos kultūrinės vertės atkūrimo ir pritaikymo nūdienos poreikiams gali būti aiškinama kaip patvirtinanti pareiškėjo projektinių pasiūlymų įgyvendinimą. Iš Sprendimo neaišku, kaip pareiškėjo projektiniai pasiūlymai prieštarauja minėtiems tikslams, ypač atsižvelgiant į pareiškėjo kitose bylose jau pateiktą informaciją apie gretimuose Vokiečių g. namuose įrengtus identiškus stoglangius. Iš Sprendimo turinio matyti, kad cituojami teritorijų planavimo dokumentai parengti ir patvirtinti 2002–2004 metais, o pareiškėjo pateiktose Vokiečių gatvėje, Vilniuje, pastatų nuotraukose yra užfiksuotas ne vienas ir ne du namai, kuriuose tokio paties tipo stoglangiai buvo įrengti po minėto teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo.Pareiškėjo teigimu, Sprendimas grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2015 m. gegužės 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-545-756/2015 panaikintas administracinis aktas ir turi tuos pačius trūkumus (procedūra ir aktas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų). Neteisėtais Departamento veiksmais pareiškėjui trukdoma įgyvendinti nuosavybės teises į jam priklausančią pastato dalį. Šis pareiškėjo ir Departamento ginčas tęsiasi jau keletą metų ir buvo sprendžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėse bylose Nr. I-3700-815/2014 ir I-4471-815/2016. Sprendimo turinys patvirtina, kad Departamentas ignoruoja prejudicinę galią turinčio LVAT sprendimo išvadas.

Atsakovas Departamentas pateikė atsiliepimą į skundą (1 t., b. l. 22–25), kuriuo prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.Departamentas paaiškino, kad Komisijos sprendimai buvo rekomendacinio pobūdžio, o pati Komisija vėliau panaikinta kaip neteisėta, todėl pareiškėjas nepagrįstai remiasi jos sprendimu.Atsakant į pareiškėjo argumentus, kad kituose Vilniaus senamiestyje esančiuose pastatuose yra įrengtos dvi eilės stoglangių, Sprendime pabrėžta, kad būtent tokių netinkamų situacijų siekiama vengti, kad tokie sprendiniai nebūdingi Vilniaus senamiesčiui, ardo kultūrinio kraštovaizdžio visumą. Sprendime detaliai išanalizuotas Namo statusas ir jo saugojimo režimas. Tai yra pavienis archeologinio ir reto architektūrinio vertingųjų savybių pobūdžio regioninio reikšmingumo valstybės saugomas viešajam pažinimui ir naudojimui kultūros paveldo objektas, patenkantis į išskirtinės kultūrinės vertės turinčią nacionalinio reikšmingumo paminklo kultūros paveldo vietovę – Vilniaus senamiestį. Pats pastatas yra saugomas kaip reto architektūrinio vertingųjų savybių pobūdžio kultūros paveldo objektas. Jis yra griežčiausiai saugomoje Vilniaus senamiesčio dalyje, senamiesčio centre, teritorijos, kurią juosė miesto siena, centrinėje dalyje, todėl Nekilnojamojo kultūros paveldo objekto statusas šiuo atveju reikalauja taikyti griežčiausius paveldosaugos reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 2 d. sprendimu (1 t., b. l. 53–60) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. LVAT 2018 m. kovo 13 d. nutartimi (1 t., b. l. 85–92) pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 2 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo, nurodęs, kad pirmosios instancijos teismo išvados nėra pagrįstos byloje pateiktais ar išreikalautais įrodymais, absoliuti dauguma duomenų, kuriuos savo procesiniuose dokumentuose mini šalys bei jų atstovai pirmosios instancijos teismo posėdyje, nėra pateikti, į bylą turėtų būti pateikti projektiniai pasiūlymai ir kiti pareiškėjo atsakovui pateikti ir pastarojo vertinti duomenys, į bylą turi būti pateikti šiam ginčui reikšmingi duomenys, tarp jų ir apibūdinantys esamą pastato, esančio (duomenys neskelbtini), būklę bei jį supančią aplinką (iš jų ir įrodymus, kad Namas, kaip teigiama, gerai apžvelgiamas iš Vilniaus senamiesčio apžvalgos taškų), pareiškėjo apeliaciniame skunde minimos fotonuotraukos į bylą nėra pateiktos.Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 16 d. nutartimi (1 t., b. l. 94–95), siekdamas įvykdyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartį ir tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, nutarė išreikalauti iš proceso šalių atitinkamus duomenis. Departamentas, vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartį, pateikė teismui 2018 m. kovo 30 d. raštą (1 t., b. l. 98–100), kuriame, be kita ko, nurodė, kad Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2013 m. rugsėjo 24 d. aktu Nr. KPD-RM-2014/1 nustatyta viena iš Vilniaus senamiesčio vertingųjų savybių – panoramos, panoraminės apžvalgos taškai. Atsakovas paaiškina, kad Namas yra matomas nuo vieno iš Vilniaus senamiesčio panoraminės apžvalgos taško – šv. Jonų bažnyčios varpinės. Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį, kad pateiktų projektinių pasiūlymų aiškinamajame rašte įvardijama, kad papildomi plokštuminiai stoglangiai įrengiami sprendžiant esamų įregistruotų patalpų buto antresolėje apšvietimą, tai leidžia daryti išvadą, kad planuojamas didinti Namo intensyvumas, o tai prieštarauja Įstatymo 19 straipsnio 4 daliai. Atsakovas teigia, kad Namo stogas yra gerai apžvelgiamas iš Vokiečių gatvės, todėl projektiniais pasiūlymais planuojami darbai bet kokiu atveju darytų įtaką Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2013 m. rugsėjo 24 d. akto Nr. KPD-RM-2014/1 2.2.8 papunktyje nustatytai Vilniaus senamiesčio vertingajai savybei – gatvės užstatymo išklotinei.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir argumentus, prašė teismo skundą tenkinti.Teismo posėdyje liudytoja apklausta UAB „Senojo miesto architektai“ direktorė, Namo kapitalinio remonto projekto vadovė D. S. paaiškino, kad Namo kapitalinio remonto projektas buvo parengtas tam, kad būtų sutvarkytas stogas ir kartu būtų įrengtos dvi eilės stoglangių; stogo konstrukcija nėra vertingoji savybė; antra stoglangių eilė yra skirta tam, kad patalpose būtų sukurtas apšvietimas; išklotinę sudaro įvairių statinių architektūriniai kriterijai ir detalės; stoglangiai yra išklotinės elementai, tačiau išklotinė projektiniais pasiūlymais nebus keičiama, ji bus papildyta, t. y. pasipildys stoglangiu, kuris bus užmaskuotas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Pareiškėjui nuo 2004 m. vasario 19 d. nuosavybės teise priklauso butas, esantis Name (2 t., b. l. 3–5). Namas yra įrašytas į Kultūros vertybių registrą (unikalus objekto kodas – 754) ir paskelbtas valstybės saugomu. Pareiškėjas dar 2013 m. vasario 8 d. prašymu kreipėsi į Departamentą, prašydamas suderinti Namo kapitalinio remonto projektą, tačiau Departamentas 2013 m. kovo 7 d. sprendimu pateiktiems projektiniams pasiūlymams nepritarė (administracinė byla Nr. I-3700-815/2014, 1 t., b. l. 18). Komisija 2013 m. gegužės 9 d. įvykusiame posėdyje rekomendavo Departamentui iš naujo svarstant pareiškėjo pateiktus projektinius pasiūlymus atsižvelgti į projektuojamo objekto vertingąsias savybes (administracinė byla Nr. I-3700-815/2014, 1 t., b. l. 13, 16–17).Pareiškėjas kreipėsi į Departamentą su 2013 m. rugsėjo 12 d. prašymu pritarti Namo kapitalinio remonto projektui, tačiau Departamentas, iš naujo įvertinęs pareiškėjo pateiktus projektinius pasiūlymus, priėmė 2013 m. spalio 16 d. sprendimą Nr. (12.7.-V) 2V-1737 „Dėl projektinių pasiūlymų (duomenys neskelbtini)“ (administracinė byla Nr. I-3700-815/2014, 1 t., b. l. 8), kuriuo nepritarė projektiniams pasiūlymams. Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo sprendimu, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinis teismą, kuris, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. I-3700-815/2014, 2014 m. birželio 19 d. sprendimu (administracinė byla Nr. I-3700-815/2014, 1 t., b. l. 153–164) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. gegužės 19 d. sprendimu (administracinė byla Nr. I-3700-815/2014, 2 t., b. l. 33–44) Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 19 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, panaikino skundžiamą sprendimą ir įpareigojo Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad Departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nesilaikė VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatų.Vykdydamas aptartą teismo sprendimą ir išnagrinėjęs pareiškėjo 2015 m. rugpjūčio 18 d. prašymą, Departamentas priėmė naują 2015 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. (12.7.-V) 2V-1137 „Dėl projektinių pasiūlymų (duomenys neskelbtini)“ (administracinė byla Nr. I-4471-815/2016, b. l. 13–14), kuriuo dar kartą nepritarė pareiškėjo pateiktiems kapitalinio remonto projektiniams pasiūlymams. Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo sprendimu, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. I-4471-815/2016, 2016 m. gegužės 16 d. sprendimu panaikino Departamento 2015 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. (12.7.-V) 2V-1137 „Dėl projektinių pasiūlymų (duomenys neskelbtini)“ bei įpareigojo Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2015 m. rugpjūčio 18 d. prašymą, laikantis įstatymuose nustatytų reikalavimų. Vilniaus apygardos administracinis teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ginčijamas sprendimas neatitiko VAĮ 3 ir 8 straipsnių nuostatų, todėl pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu.Vykdydamas aptartą teismo sprendimą ir išnagrinėjęs pareiškėjo 2016 m. birželio 15 d. prašymą, Departamentas priėmė šioje administracinėje byloje skundžiamą Sprendimą (1 t., b. l. 14–16), kuriuo nepritarė pateiktiems Namo kapitalinio remonto – gatvės fasado tvarkomųjų paveldosaugos darbų ir tvarkomųjų statybos darbų – projektiniams pasiūlymams. Sprendime konstatuota, kad projektinių pasiūlymų sprendinio – Name įrengti antrą eilę stoglangių – įgyvendinimas:

20.1. pažeistų Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kuris nustato, kad viešajam pažinimui ir naudojimui saugomam objekte, jo teritorijoje, vietovėje, draudžiama naikinti ar kitaip žaloti nekilnojamosios kultūros vertybės pase nurodytas vertingąsias savybes; pažeistų Namo vertingąją savybę – 1.1.1 – „stogo dangos konstrukcija, dangos medžiaga ir jos tipas“, nustatytą Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2010 m. spalio 5 d. aktu Nr. KPD-RM-1487 ir pakeistų Vilniaus senamiesčio vertingąją savybę – 2.2.8. – „išklotinės – gatvės užstatymo išklotinės: <...> Vokiečių gatvių PV pusių (išskyrus pastatus Vokiečių g. Nr. 2, Nr. 18, Nr. 18A, Nr. 26) <...> išklotinę“, nustatytą Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2013 m. rugsėjo 24 d. aktu Nr. KPD-RM-2014/1;

20.2. pažeistų Įstatymo 19 straipsnio 4 dalį, kuri nustato, kad viešajam pažinimui ir naudojimui saugomojoje nekilnojamoje kultūros vertybėje draudžiami vertingąsias savybes naikinantys statybos darbai: <...> padidinti saugomų statinių naudojimo intensyvumą, <...> įrengti naujas mansardas, formuoti naują planinę struktūrą <...>, kadangi dviejų eilių stoglangių įrengimas yra Vilniaus senamiesčiui nebūdingas ir ardantis kultūrinio kraštovaizdžio visumą, o kadangi dalis pastogės jau įrengta pagal 1995 metais parengtą projektą, planuojant vertingąsias savybes naikinančius statybos darbus, t. y. įrengiant antresolę, didinamas Namo naudojimo intensyvumas;

pažeistų Vilniaus senamiesčio regeneravimo projekto koncepcijos ir sklypų plano, patvirtintų Vilniaus miesto valdybos 1995 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. 775V, III skirsnio – Regeneravimo koncepcijos 1 punktą, kuris numato Vilniaus senamiesčio išlikusiųjų vertybių išsaugojimo bei jo visumos atkūrimą, todėl antros eilės stoglangių įrengimas Name visumos atkūrimo atžvilgiu, turėtų atvirkštinį rezultatą – būtų išsiskiriantis iš aplinkos ir nebūdingas šiai kultūros paveldo vietovei;pažeistų Vilniaus senamiesčio – kultūros paminklo – apsaugos specialiojo plano, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003 m. sausio 22 d. sprendimu Nr. 764 ir Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 2002 m. kovo 17 d. parašu, riboto naudojimo režimo tikslą, kuris nustato, kad 2.2.1. – <...> naudojimas nūdienos poreikiams sukeltų kuo mažesnį neigiamą poveikį arba būtų artimas autentiškai funkcijai ir apimčiai bei būtų sudarytos tinkamos eksponavimo sąlygos; restauravimo-atkūrimo tvarkymo režimo tikslą, kuris nustato, kad 3.4.1. – <...> buvusios visumos kultūrinės vertės atkūrimas ir pritaikymas nūdienos poreikiams, atitinkamai projektinių pasiūlymų sprendinys įrengti antrą eilę stoglangių sukeltų žymų neigiamą poveikį, kadangi toks išsiskiriantis aplinkoje ir disonuojantis su aplinkiniais stogais sprendimas būtų nebūdingas Vilniaus senamiesčiui, projektinių pasiūlymų sprendinys nei tinkamai sudarytų sąlygas Vilniaus senamiesčio eksploatavimui, nei būtų elementas, kuris apjungtų autentiškus elementus ir naujadarus į vieną visumą;pažeistų Palėpių ir stoglangių įrengimo Vilniaus senamiesčio pastatuose rekomendacijų, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. 1-651 (administracinė byla Nr. I-3700-815/2014, b. l. 50–53), 50.1 papunktį, kuriuo nustatyta, kad nagrinėjant palėpių ir stoglangių įrengimo galimybes, būtina įvertinti urbanistinę situaciją, o keitimai neturi daryti neigiamo poveikio erdvės, kuriai priklauso nekilnojamojo turto objektas ir kultūros paveldo statinio charakteriui ir autentiškumui, tačiau pateiktuose projektiniuose pasiūlymuose urbanistinė situacija neišnagrinėta; nors teigiama, kad pasirinktas sprendimas harmoningai papildo Namo architektūrą, tačiau nepaaiškinama, kokiu būdu pasiekiamas minėtas tikslas, Namas patenka į kultūros paveldo vietovę – Vilniaus senamiestį, kuri yra ne tik nacionalinio reikšmingumo, bet ir pasaulio paveldo atžvilgiu reguliuojama teritorija, todėl projektuojami sprendiniai darys neigiamą įtaką ne tik Namui, kaip pavieniam kultūros paveldo objektui, bet ir kultūros paveldo vietovei – Vilniaus senamiesčiui, naujų elementų įrengimas disonuotų su aplinka, žalotų gatvės išklotinės vaizdą, kadangi Vilniaus senamiesčiui dvi eilės stoglangių nėra būdinga; Namas gerai apžvelgiamas iš Vilniaus senamiesčio apžvalgos taškų, nurodytų Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2013 m. rugsėjo 24 d. akte Nr. KPD-RM-2014/1, todėl Vilniaus senamiesčiui nebūdingas elementas – antra eilė plokštuminių stoglangių – darytų žalą Namo ir Vilniaus senamiesčio vertei.Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 14 d.), kurio paskirtis – išsaugoti Lietuvos nekilnojamąjį kultūros paveldą ir perduoti ateities kartoms, sudaryti sąlygas visuomenei jį pažinti ir juo naudotis (Įstatymo 1 straipsnio 1 ir 2 dalys). Konkrečias nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos valstybinio administravimo funkcijas atlieka ir už jų vykdymą atsako Departamentas, kuris, be kita ko, administruoja kultūros paveldo objektų tvarkybą (Įstatymo 5 straipsnio 10 dalies 15 punktas); per mėnesį nuo pateikimo dienos teikia išvadas, ar valdytojų, ketinančių vykdyti kultūros paveldo objektų tvarkybą, parengti projektiniai siūlymai atitinka paveldosaugos reikalavimus (Įstatymo 5 straipsnio 10 dalies 16 punktas); kontroliuoja kultūros paveldo tvarkybą ir priežiūrą (Įstatymo 5 straipsnio 10 dalies 19 punktas) bei kt. Nekilnojamo kultūros paveldo tvarkybą reglamentuojančio Įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad statybą leidžiantis dokumentas atlikti kultūros paveldo statinio tvarkomuosius statybos darbus išduodamas, kai toks projektas neprieštarauja paveldosaugos reikalavimams ir jam pritaria Departamento ir savivaldybės atstovai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas laikosi pozicijos, kad įgyvendinus Namo kapitalinio remonto – tvarkomųjų paveldosaugos darbų ir tvarkomųjų statybos darbų projektinių pasiūlymų sprendinį – įrengus papildomus plokštuminius stoglangius – nebūtų pažeistos Sprendime nurodytos teisės aktų nuostatos. Be to, pareiškėjas vertina, kad skundžiamas Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų. Vienas iš teisės aktų, kuriais savo veikloje turi vadovautis Departamentas – VAĮ, inter alia (lot. be kita ko) nustatantis viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus. Pagal VAĮ 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, jog VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Kaip administracinių teismų praktikoje išaiškinta, individualiame administraciniame akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1718-756/2015 ir kt.). Pareiškėjas teigia, kad Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, Departamentas netinkamai įgyvendino teismo sprendimą. Su tokiais pareiškėjo argumentais teismas nesutinka. Kaip matyti iš skundžiamo Sprendimo turinio, jame išdėstyta, kokie teisės aktai, įgyvendinus projektinių pasiūlymų sprendinį – įrengti antrą eilę stoglangių – būtų pažeisti. Prie kiekvieno iš jų nurodytos pažeistos teisės normos citatos, iš kurių matyti kiekvienos pažeistos teisės normos turinys. Skundžiamame Sprendime aiškiai, išsamiai ir motyvuotai pateikta faktinių aplinkybių analizė ir jų teisinis vertinimas. Iš skundžiamo Sprendimo iš esmės suprantama, dėl kokių priežasčių ir kuo konkrečiai remiantis priimtas atitinkamas sprendimas. Atsisakymo pritarti projektiniams pasiūlymams priežasčių identifikacija aiški. Taigi, pagrindų pripažinti, kad Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnių nuostatų, teismas nenustatė.Nekilnojamojo kultūros paveldo tarybos 2010 m. spalio 5 d. aktu Nr. KPD-RM-1487 Namui yra nustatytos vertingosios savybės. Skundžiamu Sprendimu konstatuota, kad projektinio pasiūlymo sprendinys pažeidžia Namo 1.1.1 vertingąją savybę (stogo dangos konstrukcija, dangos medžiaga ir jos tipas – čerpių danga). Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punkte expressis verbis (lot. tiesiogiai) nurodyta, kad viešajam pažinimui ir naudojimui saugomame objekte, jo teritorijoje, vietovėje, draudžiama naikinti ar kitaip žaloti nekilnojamosios kultūros vertybės pase nurodytas vertingąsias savybes. Nors pareiškėjas teigia, kad Departamentas nepagrindė, kokią vertingąją savybę projektiniai pasiūlymai keičia, kadangi tiek stogo dangos konstrukcija, tiek dangos medžiaga ar jos tipas išliks tokie patys, tačiau, teismo vertinimu, pakankamai akivaizdu, kad įrengus antrą eilę stoglangių, Namo vertingosios savybės – čerpių dangos – fragmentas sumažės. Čerpių dangos fragmento sumažėjimas patenka į draudimą naikinti ar kitaip žaloti nekilnojamosios kultūros vertybės vertingąsias savybes. Tokia išvada yra aiškiai suprantama ir iš skundžiamo Sprendimo, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad aptartas pažeidimas buvo nustatytas nepagrįstai. Kartu pažymėtina, kad teismo posėdyje pareiškėjo atstovo argumentas, jog Namo stogo dangos konstrukcija yra avarinės būklės, nepaneigia būtinumo vykdant remonto darbus išsaugoti Namo vertingąsias savybes. Sprendime konstatuota, kad projektiniai pasiūlymai pakeistų Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2013 m. rugsėjo 24 d. aktu Nr. KPD-RM-2014 nustatytą Vilniaus senamiesčio vertingąją savybę 2.2.8 – Vokiečių gatvės pietvakarinės pusės gatvės užstatymo išklotinę. Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo, atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatymo kriterijų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2013 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. ĮV-453, 3 punkte nurodyta, kad išklotinė – vertingųjų savybių turinčių statinių, formuojančių gatvės (-ių) ar (ir) aikštės užstatymą, fasadų su stogais ir jų elementais (stogo danga, ugniasienėmis, kaminais, stoglangiais ir pan.) frontalinė projekcija. Atsižvelgus į šį teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad stogai ir jų elementai, tarp jų ir stoglangiai, yra išklotinės sudedamosios dalys. Teismui pateiktos fotofiksacijos (žr., pvz., 1 t., b. l. 174-175) patvirtina, kad Namo stogas yra gerai apžvelgiamas iš Vokiečių gatvės, taigi Namas kartu su stogu ir jo elementais patenka į Vilniaus senamiesčio Vokiečių gatvės pietvakarinės pusės užstatymo išklotinę, kuri, kaip minėta, yra Vilniaus senamiesčio vertingoji savybė ir privalo būti saugoma. Nors liudytoja teismo posėdyje apklausta D. S. teigė, kad šiuo atveju išklotinė nebus keičiama, ji bus tik papildyta, t. y. pasipildys užmaskuotais stoglangiais, toks teiginys nepagrįstas, kadangi planuojamais darbais bus akivaizdžiai pakeista esama gatvės užstatymo išklotinė. Todėl atmestinas argumentas, kad antra stoglangių eilė nedarys neigiamos įtakos saugomai išklotinei. Atitinkamai, nėra pagrindo pripažinti, kad aptartas pažeidimas Sprendime buvo nustatytas nepagrįstai. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas nurodė, kad Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2013 m. rugsėjo 24 d. aktas Nr. KPD-RM-2014/1 nagrinėjamu atveju neturėtų būti taikomas, kadangi jis nebuvo priimtas tada, kai prasidėjo administracinė procedūra dėl pareiškėjo teikiamų projektinių pasiūlymų derinimo. Teismas nesutinka su tokiais pareiškėjo atstovo argumentais. Pagal Įstatymo 8 straipsnio 5 dalį nekilnojamųjų kultūros vertybių reikšmingumą, kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingąsias savybes nustato ir teritorijos ribas apibrėžia Departamento ir savivaldybių sudarytos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos. Departamento vertinimo tarybos sprendžia dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje esančio nekilnojamojo kultūros paveldo vertingųjų savybių nustatymo, teritorijos ribų apibrėžimo ir nacionalinio, regioninio ar vietinio reikšmingumo lygmens nekilnojamosioms kultūros vertybėms nustatymo, apsaugos reikalingumo, apsaugos nekilnojamosioms kultūros vertybėms netaikymo ar tokių vertybių apskaitos duomenų tikslinimo. Pagal Įstatymo 8 straipsnio 9 dalį vertinimo tarybos aktu (aktais) nustatytos nekilnojamosios kultūros vertybės vertingosios savybės registruojamos Kultūros vertybių registre. Todėl teismas daro išvadą, kad Departamentas, vykdydamas Įstatymo 5 straipsnio 10 dalies 16 punkte įtvirtintus įgaliojimus ir vertindamas, ar parengti projektiniai siūlymai atitinka paveldosaugos reikalavimus, privalo, be kita ko, vadovautis tomis nekilnojamosios kultūros vertybės vertingosiomis savybėmis, kurios yra nustatytos ir įregistruotos Kultūros vertybių registre Departamento išvados pateikimo metu. Todėl nagrinėjamu atveju atsakovas, priimdamas 2016 m. liepos 8 d. Sprendimą, privalėjo, be kita ko, įvertinti, ar pareiškėjo pateiktų projektinių pasiūlymų įgyvendinimas nepažeis tų nekilnojamosios kultūros vertybės vertingųjų savybių, kurios įregistruotos Kultūros vertybių registre Sprendimo priėmimo metu, taigi ir Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2013 m. rugsėjo 24 d. akte Nr. KPD-RM-2014/1 nustatytų vertingųjų savybių. Departamentas, nustatęs, kad antros eilės stoglangių įrengimas Name Vilniaus senamiesčio atkūrimo atžvilgiu būtų išsiskiriantis iš aplinkos ir nebūdingas Vilniaus senamiesčio vietovei, konstatavo, kad projektinių pasiūlymų sprendinys pažeidžia Vilniaus senamiesčio regeneravimo projekto koncepcijos ir sklypų plano, patvirtinto Vilniaus miesto valdybos 1995 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. 775V, III skirsnio – Regeneravimo koncepcijos 1 punktą, kuris numato Vilniaus senamiesčio išlikusiųjų vertybių išsaugojimo bei jo visumos atkūrimą, ir Vilniaus senamiesčio – kultūros paminklo – apsaugos specialiojo plano, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003 m. sausio 22 d. sprendimu Nr. 764 ir Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 2002 m. kovo 17 d. parašu, riboto naudojimo režimo tikslą, kuris nustato, kad 2.2.1. – <...> naudojimas nūdienos poreikiams sukeltų kuo mažesnį neigiamą poveikį arba būtų artimas autentiškai funkcijai ir apimčiai bei būtų sudarytos tinkamos eksponavimo sąlygos bei restauravimo-atkūrimo tvarkymo režimo tikslą, kuris nustato, kad 3.4.1. – <...> buvusios visumos kultūrinės vertės atkūrimas ir pritaikymas nūdienos poreikiams. Pareiškėjo teigimu, šie konstatuoti pažeidimai yra paremti subjektyviu vertinimu, nepagrįsti objektyviais duomenimis, nurodytuose aktuose nėra normos, kuri draustų dviejų eilių stoglangius. Pagrįsdamas savo teiginius, pareiškėjas nurodo, kad dviejų eilių stoglangiai yra įrengti kituose Vilniaus senamiesčio namuose tiek Vokiečių gatvėje, tiek Vilniaus senamiestyje po nurodytų teritorijų planavimo dokumentų patvirtinimo. Įvertinęs pareiškėjo skunde išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su Departamento išvada, jog Vilniaus senamiesčiui nėra būdingi dviejų eilių stoglangiai, kuria Sprendime ir yra grindžiamas projektinių pasiūlymų prieštaravimas nurodytiems dokumentams ir juose įtvirtintiems riboto naudojimo režimo bei restauravimo-atkūrimo tvarkymo režimo tikslams. Tačiau pareiškėjas, ginčydamas tokią Departamento išvadą, nepateikia jokių šią išvadą paneigiančių įrodymų, pagrįstų specialiosiomis žiniomis kultūros paveldo srityje, rodančių, kad Vilniaus senamiesčiui dviejų eilių stoglangiai vis dėlto yra būdingi. Iš Departamento į bylą pateiktos Vilniaus senamiesčio panoramos nuo šv. Jonų bažnyčios varpinės fotofiksacijos (1 t., b. l. 144-145) matyti, kad daugumoje panoramoje matomų Vilniaus senamiesčio pastatų nėra įrengta dviejų eilių stoglangių. Atsakovo išvadą, kad Vilniaus senamiesčio pastatams nėra būdingos dvi eilės stoglangių, o tokių stoglangių įrengimas galimas tik išimtiniais atvejais, be kita ko, pagrindžia Palėpių ir stoglangių įrengimo Vilniaus senamiesčio pastatuose rekomendacijos, patvirtintos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. 1-651, iš kurių turinio matyti, kad plokštuminius stoglangius rekomenduojama leisti naudoti pastatuose, statytuose po 1940 m., blogai apžvelgiamuose Vilniaus senamiesčio panoramų ir vidaus erdvių vietose, nevertinguose pastatuose už gyvybinės sienos ribų, ir tik atskirais atvejais, stoguose, kur jau yra įrengti plokštuminiai stoglangiai (38.4 papunktis). Pareiškėjo pateiktos fotofiksacijos rodo, kad dvi eilės stoglangių yra įrengtos tik tam tikruose, pavieniuose pastatuose, tačiau tai jokiu būdu nėra Vilniaus senamiesčiui būdingas bruožas. Todėl teismas vertina, kad skundžiamame atsakovo Sprendime padaryta išvada dėl to, jog Vilniaus senamiesčiui nėra būdingi dviejų eilių stoglangiai, nėra paneigta, todėl šia išvada paremtas teiginys, kad numatomi darbai prieštarauja nurodytiems dokumentams ir juose įtvirtintiems riboto naudojimo režimo bei restauravimo-atkūrimo tvarkymo režimo tikslams, pagrįsta.Departamentas, konstatavęs, kad dviejų eilių stoglangiai nėra būdingi Vilniaus senamiesčiui, Sprendime taip pat nustatė, kad būtent toks pateiktų projektinių pasiūlymų sprendinys pažeidžia Palėpių ir stoglangių įrengimo Vilniaus senamiesčio pastatuose rekomendacijų, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. 1-651, 50.1 papunktį, kuriame nurodyta, kad rengiant palėpių pritaikymo ir stoglangių įrengimo projektus kituose senamiesčio pastatuose ir išimtinais atvejais, registriniuose objektuose rekomenduojama atlikti šiuos parengiamuosius, tyrimų ir projektavimo darbus: įvertinti urbanistinę situaciją: nustatyti pastato apžvelgiamumą iš svarbiausių tolimų apžvalgos taškų skaitmeniniu metodu, nustatyti pastato apžvelgiamumą iš artimoje aplinkoje esančių apžvalgos taškų. Departamentas skundžiamame Sprendime konstatavo, kad pareiškėjas, teikdamas ginčo projektinių pasiūlymų sprendinį, neįvertino Vilniaus senamiesčio urbanistinės situacijos. Sprendime konstatuota, kad Namas gerai apžvelgiamas iš Vilniaus senamiesčio apžvalgos taškų, nurodytų Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2013 m. rugsėjo 24 d. akte Nr. KPD-RM-2014/1, todėl Vilniaus senamiesčiui nebūdingas elementas – antra eilė plokštuminių stoglangių – darytų žalą Namo ir Vilniaus senamiesčio vertei.Vilniaus senamiesčio apžvalgos taškai, kurie yra saugomi kaip Vilniaus senamiesčio vertingoji savybė, nurodyti Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2013 m. rugsėjo 24 d. akto Nr. KPD-RM-2014 2.2.5 papunktyje, t. y. senamiesčio panorama, be kita ko, nuo šv. Jonų bažnyčios varpinės. Iš pareiškėjo prašymo ir prie jo pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjas nepateikė Departamentui Namo ir Vilniaus senamiesčio urbanistinės situacijos apžvalgos (nenustatė pastato apžvelgiamumo iš svarbiausių tolimų apžvalgos taškų skaitmeniniu metodu, nenustatė pastato apžvelgiamumo iš artimoje aplinkoje esančių apžvalgos taškų). Tuo tarpu Departamento į bylą pateiktos fotofiksacijos (1 t., b. l. 144-145) patvirtina, kad Namo stogas yra matomas nuo šv. Jonų bažnyčios varpinės. Todėl nėra pagrindo nesutikti su Departamento išvada, kad pareiškėjas, pateikęs projektinius pasiūlymus dėl antros eilės stoglangių Name įrengimo, tinkamai neįvertino urbanistinės situacijos ir neatsižvelgė, kad toks sprendinys darys žalą Namo ir Vilniaus senamiesčio vertei. Pareiškėjas nesutinka su Sprendime konstatuotu Įstatymo 19 straipsnio 4 dalies pažeidimu, kuris, kaip nurodė Departamentas, pasireiškė tuo, kad didinamas saugomo statinio naudojimo intensyvumas, įrengiama nauja mansarda, formuojama nauja planinė struktūra. Departamentas, įpareigotas pateikti paaiškinimus dėl šio pažeidimo, nurodė aplinkybę, kad įrengus stoglangius, siekiama apšviesti patalpas buto antresolėje, todėl planuojamas didinti Namo naudojimo intensyvumas. Tačiau teismas tokiai išvadai nepritaria, kadangi, kaip nustatyta, antresolė bute įrengta dar 1995 metais, todėl stoglangių įrengimas pats savaime negali padidinti Namo naudojimo intensyvumo, o projektuojamais darbais nauja mansarda nėra įrengiama. Iš Departamento Sprendime pateiktų argumentų ir pateiktų paaiškinimų taip pat nėra aišku, kokiu būdu planuojami darbai formuoja naują planinę struktūrą. Taigi, teismas vertina, kad aptarti Sprendime nurodyti Įstatymo 19 straipsnio 4 dalies pažeidimai buvo konstatuoti nepagrįstai. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, kad Departamentas iš esmės pagrįstai pripažino, jog pareiškėjo pateiktų projektinių pasiūlymų sprendiniai pažeidžia Nekilnojamojo kultūros paveldo tarybos pripažintas nekilnojamųjų kultūros vertybių – Namo ir Vilniaus senamiesčio – vertingąsias savybes, Vilniaus senamiesčio regeneravimo projekto koncepcijos ir sklypų plano, patvirtintų Vilniaus miesto valdybos 1995 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. 775V, III skirsnio – Regeneravimo koncepcijos 1 punktą, Vilniaus senamiesčio – kultūros paminklo – apsaugos specialiojo plano, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003 m. sausio 22 d. sprendimu Nr. 764 ir Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 2002 m. kovo 17 d. parašu (b. l. 60–75), riboto naudojimo režimo tikslą ir restauravimo-atkūrimo tvarkymo režimo tikslą, projektiniuose pasiūlymuose tinkamai neįvertinta urbanistinė situacija, neatsižvelgta į sprendiniais daromą žalą Namo ir Vilniaus senamiesčio vertei. Nors, minėta, Sprendime nepagrįstai konstatuotas Įstatymo 19 straipsnio 4 dalies pažeidimas dėl tariamo statinio naudojimo intensyvumo didinimo, naujos mansardos įrengimo, naujos planinės struktūros formavimo, šis Sprendimo trūkumas nėra esminis ir nedaro įtakos galutinio sprendimo nepritarti pateiktiems projektiniams pasiūlymams, pagrįstumui ir teisėtumui. Teismas daro išvadą, kad Departamentas iš esmės tinkamai įgyvendino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimą, priėmė motyvuotą, pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti pagrindų nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo reikalavimai, kuriais prašoma panaikinti skundžiamą Sprendimą ir įpareigoti Departamentą pritarti Namo kapitalinio remonto projektui, atmestini kaip nepagrįsti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo S. M. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Marius BajorasIna KirkutienėVioleta Petkevičienė