Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2.2.1. Nors sprendime Nr. (12.7.-V) 2V-1137 nurodyta papildomų argumentų (1 ir 2 punktai), kurių nebuvo sprendime Nr. (12.7-V)2V-1737, tačiau šie punktai nurodyti, jų niekaip nesiejant su pateiktais Projektiniais pasiūlymais; iš sprendimo Nr. (12.7.-V) 2V-1137 argumentų neaišku, kaip pareiškėjo teikiami Projektiniai pasiūlymai pažeidžia sprendime nurodytus teritorijų planavimo dokumentų sprendinius.

2.2.2. Dėl argumento, kad Projektiniai pasiūlymai neva pažeidžia Vilniaus miesto valdybos (duomenys neskelbtini). sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 1 punktą

Pagal LVAT praktiką detalusis planas yra individualus teisės aktas. Viešame Teritorijų planavimo dokumentų registre apie sprendime Nr. (12.7.-V) 2V-1137 nurodytą teritorijų planavimo dokumentą nepateikiama praktiškai jokios informacijos ((duomenys neskelbtini)) tik nurodoma, kad toks dokumentas registruotas kaip specialusis planas, o ne detalusis, tačiau jokių sprendinių nepateikiama. Tokiu atveju, kai teritorijų planavimo dokumentas, kurio sprendiniais remiamasi individualiame administraciniame akte, viešai neskelbiamas, individualų administracinį aktą priėmusi institucija privalo kartu su sprendimu pateikti pareiškėjui ir informaciją, kuria ji remiasi (specialiojo plano sprendinius), tačiau nagrinėjamu atveju tai nepadaryta. Nei pareiškėjas, nei teismas negali patikrinti sprendime Nr. (12.7.-V) 2V-1137 nurodytos informacijos turinio. Kita vertus, iš sprendimo Nr. (12.7.-V) 2V-1137 matyti, kad atsakovas remiasi deklaratyvia minėto teritorijų planavimo dokumento nuostata, kurios niekaip nesieja su pateiktais Projektiniais pasiūlymais. Iš sprendimo Nr. (12.7.-V) 2V-1137 neaišku, kaip Projektiniai pasiūlymai pažeidžia nuostatą, kad „numatyta vykdyti (duomenys neskelbtini)remonto, konservavimo, restauravimo bei atstatymo darbus“. Atsižvelgiant į tai, kad nepateiktas pats teritorijų planavimo dokumentas, nėra galimybės patikrinti, ar jame iš tikrųjų yra sprendimo Nr. (12.7.-V) 2V-1137 nuostata „nevertingų pastatų pritaikymo juos keičiant“.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl fakto, kad ginčo pastato (duomenys neskelbtini) buvo sunaikintas per karą ir atstatytas sovietmečiu (tai nurodyta vertybės aprašyme), (duomenys neskelbtini) konstrukcija ir danga yra blogos būklės ir juos būtina keisti, todėl nesuprantama, apie kokius (duomenys neskelbtini) konservavimo ar restauravimo darbus kalbama sprendime Nr. (12.7.-V) 2V-1137. Ar pareiškėjas privalo nesinaudoti jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį ir konservuoti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)?

2.2.3. Iš esmės identiški argumentai yra ir dėl antrojo sprendimo Nr. (12.7.-V) 2V-1137 argumento. Teritorijų planavimo dokumentų registre nepaskelbti nei grafiniai, nei tekstiniai atsakovo minimo specialiojo plano sprendiniai. Pats planas ir skundžiamame sprendime nurodyti jo sprendiniai pareiškėjui nepateikti, atsakovas cituoja 2 minėto plano tekstinės dalies nuostatas, ištrauktas iš konteksto, ir niekaip nesieja jų su pateiktais Projektiniais pasiūlymais. Be to, atsakovo minimos normos yra ne tam tikro elgesio taisyklės ar draudimai, bet suformuluoti tikslai: „kad naudojimas nūdienos poreikiams sukeltų kuo mažiau neigiamų poveikių“, „nevertingų intarpų, iš esmės keičiančių autentiškumo ir kiekybės požymius, pašalinimą ir pagrindinių prarastų dalių ir elementų, kurie lemia užstatymo struktūros kultūrinę vertę, atkūrimą“. Iš skundžiamo sprendimo neaišku, kaip pareiškėjo projektiniai pasiūlymai prieštarauja minėtiems tikslams, ypač atsižvelgiant į pareiškėjo LVAT pateiktą informaciją apie gretimuose (duomenys neskelbtini) namuose įrengtus identiškus (duomenys neskelbtini). Remiantis sprendimu Nr. (12.7.-V) 2V-1137, jo 1 ir 2 punkte minimi teritorijų planavimo dokumentai parengti ir patvirtinti prieš (duomenys neskelbtini) ir daugiau metų; tuo tarpu pareiškėjo pateiktuose (duomenys neskelbtini) pastatų nuotraukose užfiksuotas ne vienas ir ne du namai, kuriuose tokio paties tipo (duomenys neskelbtini) įrengti po minėtų planų patvirtinimo.

2.2.4. Atsakovas sprendime Nr. (12.7.-V) 2V-1137 mini tik jam vienam žinomus aktus ir jų nuostatas, kurias neva pažeidžia pareiškėjo Projektiniai pasiūlymai

Remiantis sprendimu Nr. (12.7.-V) 2V-1137, Projektiniai pasiūlymai prieštarauja Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2013 m. rugsėjo 24 d. patvirtintam (duomenys neskelbtini) aktui Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir aktas Nr. (duomenys neskelbtini)), jo 2.2.8 punktui, pagal kurį (duomenys neskelbtini) vertingoji savybė yra: „2.2.8. išklotinės – (duomenys neskelbtini)“, tačiau atsakovas nesistengia minėtos nuostatos susieti su vertinamais Projektiniais pasiūlymais. Sprendime Nr. (12.7.-V) 2V-1137 neargumentuota ir nemotyvuota, kaip Projektiniai pasiūlymai pažeidžia (duomenys neskelbtini) išklotinę. Vien nurodymas, kad (duomenys neskelbtini) išklotinė yra (duomenys neskelbtini) vertingoji savybė, taip pat išklotinės sąvokos nurašymas nuo ją apibrėžiančio teisės akto (Kultūros ministro patvirtinto Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo ir atrankos kriterijų aprašo (toliau – ir Aprašas)) nereiškia, kad atsakovas pagrindė savo sprendimą.

Kaip minėta ankstesnėje byloje, aktas Nr. (duomenys neskelbtini) apskritai buvo parengtas ir patvirtintas būtent dėl pareiškėjo inicijuotos administracinės procedūros, atsakovui siekiant savaip įteisinti savo neteisėtą neveikimą.

2.2.5. Sprendime Nr. (12.7.-V) 2V-1137 paminėtas Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2010 m. spalio 5 d. aktas Nr. KPD-RM-1487 (toliau – ir aktas Nr. KPD-RM-1487) ir jame nustatytos vertingosios savybės: 1.1.1 – (duomenys neskelbtini) dangos konstrukcija, dangos medžiaga ir jos tipas. Paminėtame akte taip pat nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) karo metu namą nuniokojo gaisras; po karo namas atstatytas, gatvės korpuse atliktas kapitalinis remontas: dalinai atmūrytas 3 aukštas, visiškai pakeistas stogas, įrengtos naujos perdangos (Projektinių pasiūlymų 11 psl., 2 pastraipa; Kultūros vertybių registro išrašo Vertingosios savybių pobūdis 1.1.1 punktas). Pastato (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) laikančiųjų konstrukcijų būklės vertinime nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) konstrukcijos (duomenys neskelbtini) buvo atstatytos iš naujų medžiagų, uždengta nauja čerpių danga. Apie (duomenys neskelbtini) m. pastogėje įrengta mansarda. Medinės pastogės konstrukcijos įrengtos tarybiniais metais, stogo danga – molio čerpių. Danga dažnai prakiurdavo, vanduo patekdavo ant medinių konstrukcijų. Medienos paviršius parudavęs, vietomis papuvęs, įrengiant mansardą atskiri elementai vietomis sustiprinti lentomis. Dabartiniu metu molio čerpių paviršius suaižėjęs, atplaišos patenka į latakus bei lietvamzdžius. Stogo dangos būklė nepatenkinama (Projektinių pasiūlymų 12 psl.).

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad esamą (duomenys neskelbtini) konstrukciją ir dangą būtina keisti. Projektiniuose pasiūlymuose nesiūloma ir nesiekiama pakeisti (duomenys neskelbtini) konstrukcijos formos, dangos medžiagos ar jos tipo, todėl skundžiamo atsakovo sprendimo nuostata, kad Projektiniai pasiūlymai neva prieštarauja minėtai vertingajai savybei ((duomenys neskelbtini) konstrukcijai, dangos medžiagai ar jos tipui) yra nepagrįsti.

2.2.6. Sprendimo Nr. (12.7.-V) 2V-1137 5 punkte nustatyta, kad Projektiniai pasiūlymai neva prieštarauja Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (duomenys neskelbtini) sprendime Nr. 1-(duomenys neskelbtini) patvirtintų (duomenys neskelbtini) rekomendacijų (toliau – ir Rekomendacijos) 128 punktui, pagal kurį keitimai neturi daryti neigiamo poveikio erdvės, kuriai priklauso nekilnojamojo turto objektas (gatvės, kiemo, kaimyninių statinių grupių) ir kultūros paveldo statinio charakteriui ir autentiškumui. Kaip ir kodėl Projektiniai pasiūlymai daro neigiamą poveikį erdvės, kuriai priklauso nekilnojamojo turto objektas (gatvės, kiemo, kaimyninių statinių grupių) ir kultūros paveldo statinio charakteriui ir autentiškumui, skundžiamame sprendime nedetalizuota; kokius konkrečiai prieštaravimus atsakovas nustatė tarp (duomenys neskelbtini) parengtų Projektinių pasiūlymų ir sprendime Nr. (12.7.-V) 2V-1137 išvardytų įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų ir kaip jie pažeidžia konkrečias teisės aktų nuostatas, atsakovas nenurodė, nors būtent tai akcentuota LVAT sprendime.

2.2.7. Sprendime Nr. (12.7.-V) 2V-1137 nurodyta, kad Projektiniai pasiūlymai neva prieštarauja (duomenys neskelbtini) pastatuose taisyklėms, patvirtintoms Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 20 d. sprendime Nr. 1-652, pagal kurio 20.1 punktą nagrinėjant palėpių ir stoglangių įrengimo galimybes reikia įvertinti urbanistinę situaciją. Paminėta nuostata nurodyta ir sprendime Nr. (12.7-V)2V-1737. LVAT sprendime konstatavo, kad atsakovo sprendimo Nr. (12.7-V)2V-1737 faktinio pagrindo nebuvimas (motyvacijos nebuvimas) yra esminis trūkumas ir esminis VAĮ 8 straipsnio 1 dalies pažeidimas, kas suponavo sprendimo Nr. (12.7-V)2V-1737 panaikinimą, įpareigojant atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2013 m. rugsėjo 12 d. prašymą, laikantis įstatymuose nustatytų reikalavimų. Sprendime Nr. (12.7.-V) 2V-1137 tai nepadaryta, skundžiamas sprendimas turi tuos pačius LVAT sprendime konstatuotus trūkumus, t. y. atsakovas netinkamai įvykdė teismo sprendimą.

2.3.1. Ginčas kilęs dėl neteisėtų Vilniaus skyriaus veiksmų, kuriais pareiškėjui trukdoma įgyvendinti nuosavybės teises į jam priklausančią pastato dalį, ginčas tęsiasi keletą metų, tai patvirtina išnagrinėta Vilniaus apygardos administracinio teismo (toliau – ir VAAT) administracinė byla Nr. I-3700-815/2014. Nagrinėjamoje byloje toliau vyksta šalių ginčas dėl pareiškėjo 2013 m. rugsėjo 12 d. prašyme pradėtos administracinės procedūros, kadangi skundžiamame sprendime atsakovas formaliai įvykdė LVAT sprendimą. Akivaizdu, kad šioje byloje skundžiamas sprendimas neatitinka LVAT sprendime nurodytų įstatymų reikalavimų, t. y. sprendimas Nr. (12.7-V)2V-1137 aiškiai, išsamiai ir suprantamai nemotyvuotas, neaišku, kokius konkrečiai prieštaravimus atsakovas nustatė tarp (duomenys neskelbtini) parengtų Projektinių pasiūlymų ir sprendime Nr. (12.7-V)2V-1137 išvardytų aktų, kaip atsakovas nenurodė, kokias konkrečias nuostatas pažeidžia projektiniai sprendiniai. Taigi, sprendimo Nr. (12.7-V)2V-1137 faktinio pagrindo nebuvimas (motyvacijos nebuvimas) yra esminis trūkumas ir esminis VAĮ 8 straipsnio 1 dalies pažeidimas, kas suponuoja skundžiamo sprendimo panaikinimą. Remiantis administracinės bylos Nr. I-3700-815/2014 medžiaga, tai ne pirmas ir net ne antras atsakovo sprendimas, kuriame nepagrįstai ir nemotyvuotai atsisakoma suderinti Projektinius pasiūlymus. Be to, atsakovas sprendimą Nr. (12.7-V)2V-1137 priėmė tik po daugkartinių žodinių ir rašytinių pareiškėjo atstovų reikalavimų, nors pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 97 straipsnio 2 dalį įsiteisėjusį LVAT sprendimą turėjo įvykdyti per 15 dienų, t. y. iki 2015 m. birželio 4 d.

2.3.2. Sprendimo Nr. (12.7-V)2V-1137 turinys patvirtina, kad atsakovas visiškai ignoravo prejudicinę galią turinčiame LVAT sprendime nurodytus argumentus bei teisės aktų reikalavimus. Savo pobūdžiu ir turiniu skundžiamas sprendimas nesiskiria nuo teismo panaikinto sprendimo Nr. (12.7-V)2V-1737. Atsakovas rodo nepagarbą ne tik pareiškėjui, bet ir sprendimą priėmusiam teismui, tuo pačiu ir visai teisinei sistemai. Teisės aktuose ir teismų sprendimuose nustatyti reikalavimai atsakovui neįdomūs, nagrinėjamu atveju jis pats yra tiek teisės normų leidėjas, tiek jų įgyvendintojas. Nei privačios nuosavybės teisės, nei interesų derinimo principas, nei galiojantys teismų sprendimai atsakovui neturi jokios galios, tai yra absoliutus teisinis nihilizmas, piktybinis įstatymų pažeidimas, kuris suteikia teismui teisę įpareigoti viešojo administravimo instituciją atlikti konkrečius pareiškėjo prašomus veiksmus (žr. LVAT administracinę bylą Nr. A575-1463/2008). Sprendime Nr. (12.7-V)2V-1137 nenurodytas nė vienas pagrįstas argumentas, kuris patvirtintų svarstomų Projektinių pasiūlymų neteisėtumą. Remiantis LVAT praktika, sprendžiant klausimą įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti jo kompetencijai priskirtus viešojo administravimo veiksmus, būtina įvertinti, ar toks įpareigojimas nepažeis atitinkamą administracinę procedūrą reglamentuojančių teisės aktų; nagrinėjant tokį ginčą reikšmingos tiek teisinės, tiek faktinės bylos aplinkybės, proceso šalių elgsena nuo ginčijamų teisinių santykių susiklostymo pradžios (administracinė byla Nr. A1-806/2004).

2.3.3. Nagrinėtoje administracinėje byloje pareiškėjas pateikė pirmąją sąlygą (Projektinių pasiūlymų teisėtumą) patvirtinantį įrodymą – Departamento Komisijos kultūros paveldo apsaugos klausimams nagrinėti (sudaryta Departamento direktoriaus 2007 m. liepos 5 d. įsakyme Nr. Į-282) (toliau – ir Komisija), kuri pagal minėto įsakymo 2 punktą nagrinėja kultūros paveldo objektų valdytojų ir kitų fizinių bei juridinių asmenų keliamus klausimus, susijusius su kultūros paveldo apsauga ir saugojimu, bei teikia siūlymus dėl jų sprendimo, 2013 m. kovo 26 d. protokolo išrašą, kuriame nurodyta, kad „<...> projektiniai pasiūlymai nepažeidžia (duomenys neskelbtini) reglamento, <...> derinant Projektinius pasiūlymus vadovautis pagrįstais motyvais“. Atsakovas, nepaisydamas Komisijos rekomendacijų, priėmė iš esmės neteisėtą ir neargumentuotą sprendimą, atmesdamas Projektinius pasiūlymus, tą sprendimą panaikino LVAT, tačiau atsakovas, vykdydamas LVAT sprendimą, priėmė sprendimą Nr. (12.7-V)2V-1137 su tais pačiais trūkumais ir argumentais, kaip ir ankstesni sprendimai (nagrinėti Komisijos ir teismo).

2.3.4. LVAT sprendime nurodė, kad iš Komisijos 2013 m. kovo 26 d. protokolo išrašo Nr. 13P-05 matyti, jog, Komisijos nuomone, Projektiniai pasiūlymai nepažeidžia (duomenys neskelbtini) reglamento, dėl to atsakovas privalėjo priimto sprendimo turinį (teisinį ir faktinį pagrindimą, motyvaciją) išdėstyti taip, kad individualaus administracinio akto adresatas aiškiai suprastų, dėl kokios priežasties ir kuo konkrečiai remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į kitokio pobūdžio jam žinomas aplinkybes.

2.3.5. Paminėti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Projektiniai pasiūlymai parengti be jokių trūkumų ir nepažeidžia jokių galiojančių teisės aktų reikalavimų, tiek Komisijos protokolas, tiek LVAT sprendimas patvirtina, kad Projektinių pasiūlymų nederinantis atsakovas nagrinėja juos ne objektyviai, o tendencingai, piktnaudžiaudamas viešojo administravimo įgaliojimais, tokie atsakovo veiksmai pareiškėjo atžvilgiu tęsiasi keletą metų, atsakovas nuo 2012 metų nuosekliai ir piktybiškai trukdo pareiškėjui įgyvendinti nuosavybės teises.

1. Pastatas (duomenys neskelbtini) yra Kultūros vertybių registre (toliau – ir registras) registruotas valstybės saugomas kultūros paveldo objektas – (duomenys neskelbtini) (unikalus kodas Registre – (duomenys neskelbtini)), pastatas patenka į Registre registruoto kultūros paminklo – (duomenys neskelbtini) (unikalus kodas Registre – (duomenys neskelbtini)) teritoriją. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 8 straipsnio 12 dalimi, Registro duomenys yra vieši ir skelbiami tinklalapyje http://kvr.krid.lt/heritage.

2. Sprendime Nr. (12.7-V)2V-1137 nurodyta, kokių nustatytų paveldosaugos reikalavimų pareiškėjo teikiami Projektiniai pasiūlymai neatitinka ir kokiuose teisės aktuose minimi paveldosaugos reikalavimai nustatyti. Pareiškėjas, teikdamas Projektinius pasiūlymus, siekia įrengti papildomas patalpas valstybės saugomo objekto – pastato (duomenys neskelbtini), pastogėje, įrengiant papildomą eilę plokštuminių (duomenys neskelbtini). Sprendime Nr. (12.7-V)2V-1137 nurodyta, kad tokie sprendiniai žalotų kultūros paminklo – (duomenys neskelbtini) – vertingąją savybę – (duomenys neskelbtini) išklotinę. Pastato (duomenys neskelbtini), fasadai su stogais formuoja (duomenys neskelbtini) užstatymo išklotinę, kuri saugoma kaip (duomenys neskelbtini) vertingoji savybė. Pagal Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktą viešajam pažinimui ir naudojimui saugomame objekte, jo teritorijoje, vietovėje naikinti ar kitaip žaloti nekilnojamosios kultūros vertybės pase nurodytas vertingąsias savybes draudžiama. Atsakovo pozicija yra ta, kad projektuojami palėpės įrengimo sprendiniai pažeistų minėtą vertingąją savybę. Sprendime Nr. (12.7-V)2V-1137 detaliai nurodyta, kaip tokie projektinių pasiūlymų sprendiniai prieštarauja kultūros paveldo apsaugą reglamentuojantiems teisės aktams. Tokie sprendiniai prieštarauja patiems (duomenys neskelbtini) apsaugos tikslams: (duomenys neskelbtini) regeneravimo projekto koncepcijos ir sklypų plano, patvirtinto kaip detalus planas, Vilniaus miesto valdybos (duomenys neskelbtini) sprendime Nr. (duomenys neskelbtini), III dalies 1 punktui, pagal kurį (duomenys neskelbtini) numatytas išlikusių vertybių išsaugojimas ir visumos atkūrimas, o ne vertybių keitimas, Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus (duomenys neskelbtini) ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (duomenys neskelbtini) sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto (duomenys neskelbtini) specialiojo plano tikslams, nurodytiems 2.2.2 ir 3.3.1 punktuose, t. y. kultūros vertybės naudojimas nūdienos poreikiams turi sukelti kuo mažiau neigiamų poveikių, siekiama nevertingus intarpus, iš esmės keičiančius autentiškumo ir kiekybės požymius, pašalinti ir pagrindines prarastas dalis ir elementus, kurie lemia užstatymo struktūros kultūrinę vertę, atkurti. Pareiškėjo Projektiniais pasiūlymais siekiama pritaikyti patalpas valstybės saugomame pastate (duomenys neskelbtini), nevertingais intarpais, kurie keis (duomenys neskelbtini) išklotinę ir tokiu būdu žalos (duomenys neskelbtini). Be to, sprendime Nr. (12.7-V)2V-1137 nurodyta, kad Projektiniai pasiūlymai parengti nesilaikant Rekomendacijų 128 punkto, pagal kurį keitimai neturi daryti neigiamo poveikio erdvės, kuriai priklauso nekilnojamojo turto objektai (gatvės, kiemo, kaimyninių statinių grupių), ir kultūros paveldo statinio charakteriui ir autentiškumui, taip pat Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (duomenys neskelbtini) sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų (duomenys neskelbtini) taisyklių 20.1 punkto, pagal kurį nagrinėjant palėpių ir stoglangių įrengimo galimybes būtina įvertinti urbanistinę situaciją.

Sprendimas Nr. (12.7-V)2V-1137 pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės motyvuotos, todėl atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad individualaus administracinio akto adresatui nėra aiškiai suprantama, dėl kokios priežasties ir kuo konkrečiai remiantis priimtas administracinis aktas.

3. Remiantis ABTĮ 88 straipsnio 2 punktu, administraciniam teismui nustatyta galimybė įpareigoti valstybinio administravimo subjektą išnagrinėti klausimą iš naujo, bet ne įpareigoti subjektą priimti pareiškėjo reikalavime nurodytą konkretų sprendimą. Taigi, pareiškėjo prašymas įpareigoti Vilniaus skyrių pritarti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projektui yra nepagrįstas.

4. Pagal Įstatymo 5 straipsnio 10 dalies 16 punktą Departamentas per mėnesį nuo pateikimo dienos teikia išvadas, ar valdytojų, ketinančių vykdyti kultūros paveldo objektų tvarkybą, parengti projektiniai pasiūlymai atitinka paveldosaugos reikalavimus, pagal Departamento teritorinių skyrių nuostatų 6.9 punktą minėtą Departamento funkciją vykdo Departamento teritoriniai skyriai. Būtent Departamento teritorinių skyrių dispozicija yra pritarti / nepritarti pateiktiems projektiniams pasiūlymams. Komisija yra patariamoji ir teikia rekomendacijas, bet ne privalomuosius nurodymus. Komisija, nagrinėjusi Projektinius pasiūlymus 2013 m. gegužės 9 d. posėdyje, rekomendavo Vilniaus padaliniui, derinant namo (duomenys neskelbtini) projektinius pasiūlymus, atsižvelgti į projektuojamo objekto vertingąsias savybes. Vilniaus skyrius remdamasis būtent Komisijos rekomendacija, įvertinęs Projektinius pasiūlymus, nustatė jų neatitikimą nustatytiems paveldosaugos reikalavimams ir apie tai nurodė sprendime Nr. (12.7-V)2V-1137. Pareiškėjo skundo motyvai, kad Projektiniai pasiūlymai yra parengti be jokių trūkumų ir nepažeidžia jokių galiojančių teisės aktų reikalavimų, o Komisijos protokolas ir LVAT sprendimas patvirtina, kad projektinių pasiūlymų nederinantis Vilniaus skyrius nagrinėja juos ne objektyviai, tendencingai, piktnaudžiaudamas viešojo administravimo įgaliojimais, ir tokie atsakovo veiksmai pareiškėjo atžvilgiu tęsiasi keletą metų, yra neteisingi ir nepagrįsti.