Alytaus apylinkės teismo nutarimas

nutarimą priėmusios institucijos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato atstovui L. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo P. J. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini)nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

(duomenys neskelbtini)Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjas P. J. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis (duomenys neskelbtini) apie 18.00 val., nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, vykdydamas tariamą savo teisę, kurią ginčija (duomenys neskelbtini), sklypo savininkė D. V., nepadaręs esminės žalos D. V. teisėms, savavališkai iš sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), iškasė 10 metrų ilgio, 30 cm pločio ir 20 cm gylio griovį, iš kurio žemes sukasė ant gretimo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui už minėtą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnio 1 dalyje, paskirta 38,00 Eur bauda ir įpareigojimas atstatyti žemes į buvusią padėtį.

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmuose gautas pareiškėjo P. J. skundas, kuriuo pareiškėjas prašo panaikinti (duomenys neskelbtini) Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti (b. l. 2 – 8).

Teismo posėdžio metu (2019 m. rugpjūčio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 19 min. 38 s iki 54 min 09 s) pareiškėjas P. J. prašė tenkinti skundą, remdamasis jame nurodytais motyvais ir argumentais, panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Paaiškino, kad su sodo kaimyne D. V. santykiai konfliktiški. D. V. priklauso žemės sklypas (duomenys neskelbtini), o jo sūnui – žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kurį jis pagal įgaliojimą prižiūri. Šie žemės sklypai ribojasi, sklypus skiria tvora, tvoros apačioje uždėtas šiferis, kad nebirtų žemės. Tvora pastatyta V. Jis pripažįsta, kad sklype (duomenys neskelbtini), 2019 m. balandžio 4 d., jis kasė ne griovį, bet griovelį, nes jo matmenys daug mažesni. Griovelį kasė prie pat tvoros, manydamas, kad tai jam priklausanti žemė. Griovelį kasė ne piktavališkai, o užkirsdamas gaisro plitimo galimybę, nes prieš tai jis degino šakas dėl sausos žolės išplito ugnis. Dešimt metų sklypą iki tvoros tvarkė jis, o už tvoros – V. Dėl sklypų ribos jokių pretenzijų nebuvo. Sklypų ribų klausimą V. pradėjo kelti tik nuo 2019 metų balandžio 10 d., o iki to laiko tiek jis, tiek V. laikė, kad sklypų riba yra tvora, tokia tvarka buvo nusistovėjusi seniai, nuo įsigijimo, tvoros pastatymo.

Nukentėjusioji D. V. teismo posėdyje (2019 m. rugpjūčio 29 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 6 min 10 s iki 32 min 40 s) paaiškino, jog P. J. yra sodų bendrijos pirmininkas bei jų kaimynas su kuriuo konfliktuoja 4-5 metus. Ji gyvena (duomenys neskelbtini), sodų bendrijos teritorijoje, taip pat turi sklypą (duomenys neskelbtini). Šio sklypo teritorija ribojasi su P. J. prižiūrimu sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Jos sklypas aptvertas tinklo tvora. Tverdami tvorą 2012-2014 metais, jie ją patraukė į savo sklypo ribas apie 20-25 cm, t. y. tvorą jie užtvėrė ne ant savo sklypo ribos. Dėl sklypų ribų ginčų nebuvo. 2018 m., geodezininkas įkalė papildomą spalvinį kuolelį sklype (duomenys neskelbtini), kuris žymi žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribą, tačiau tai patvirtinančio dokumento neturi. Anksčiau ginčo dėl patvorio nebuvo, nebuvo ginčo dėl to, kad J. 10 metų nuo to laiko, kai jo sūnus įsigijo sklypą, iki tvoros sodino, šienavo, užvežė žemių ir jas išlygino. Vieną dieną, pastebėjo, kad už jų tvoros yra iškastas griovys. J. nepaaiškino kam iškasė griovį. P. J. kaip bendrijos pirmininkas yra kreipęsis į Nacionalinė žemės tarnybą su skundu dėl sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribos, ten nėra riboženklių, o tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra riboženklis.

Liudytojas V. M. teismo posėdyje (2019 m. rugpjūčio 29 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 33 min. iki 53 min 06 s) paaiškino, jog jis dirba Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Birštono ir Prienų skyriuje vyriausiuoju specialistu ir tyrė sodų pirmininko P. J. pateiktus skundus dėl riboženklių sunaikinimo ir sodo žemės užėmimo, krūmų užsodinimo ant keliuko. Tarnyba negavusi skundų dėl ribos tarp sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

Liudytojas S. V. teismo posėdyje (2019 m. rugpjūčio 29 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 55 min. 14 s iki 1 val. 13 min) paaiškino P. J. griovelį kasė prie tvoros, iš savo pusės, tačiau ne jam priklausančioje žemėje. Jis pats, maždaug prieš aštuonerius metus tverdamas tvorą, paliko šiek tiek žemės už tvoros, kad galėtų užeiti už tvoros, nusirauti žolę ir pan. Anksčiau ginčų dėl to nėra buvę. Riboženklis yra (duomenys neskelbtini) sklype, ne sklypuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). 2018 metais, pasidarė oficialų riboženklį, tačiau dokumento neturi. Jau po konflikto jie dar kartą išsikvietė geodezininkus, kad jie patvirtintų, ar tikrai teisingai įkaltas riboženklis. Geodezininkas patikrino, parašė pažymą.

Nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato įgaliotas atstovas L. J. teismo posėdžio metu (2019 m. rugpjūčio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 54 min 10 s iki 59 min 43 s) prašė skundą atmesti ir nutarimą palikti nepakeistą, remdamasis atsiliepime į skundą nurodytais motyvais ir argumentais. Papildomai nurodė, kad administracinio nusižengimo teisena pradėta dėl pareiškėjo neteisėtų veiksmų ne jam priklausančiame sklype. Matininkų atlikti pakartotiniai matavimai patvirtino, kad griovelis iškastas ne pareiškėjui priklausančiame sklype, ko pasekoje buvo užkaltas naujas riboženklis. Griovelį J., siekdamas išvengti gaisro, galėjo kasti kitoje sklypo vietoje, o ne ant sklypo ginčytinos ribos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos (toliau – AN byla) medžiagos nustatyta, kad administracinio nusižengimo teisena pradėta pagal D. V. protokolą-pareiškimą (AN bylos l. 6-7), kuriame ji nurodė, kad (duomenys neskelbtini) apie 15.00 val. pastebėjo, kad nukasta ir išvežta apie 10 metrų žemės nuo jai priklausančio sodo sklypo tvoros pietinės pusės, padaryta 100,00 Eur žala.

Apklausta administracinio nusižengimo byloje, D. V. paaiškino (AN bylos l. 9-10), kad 2019 m. balandžio 9 d. apie 15 val. pastebėjo kad yra nukasta apie 10 metrų žemės, esančios prie jų tvoros, iš kaimyno pusės.

P. J. 2019 m. balandžio 24 d. administracinio nusižengimo protokolas (AN bylos l. 3) surašytas ir jis (duomenys neskelbtini) nutarimu (AN bylos l. 54-55) nubaustas pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį už tai, kad nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, vykdydamas tariamą savo teisę, kurią ginčija (duomenys neskelbtini) sklypo savininkė D. V., nepadaręs esminės žalos D. V. teisėms, savavališkai sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), iškasė 10 metrų ilgio, 30 cm, pločio ir 20 cm gylio griovį, iš kurio žemes sukasė ant gretimo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).

Surašant administracinio nusižengimo protokolą, administracinėn atsakomybėn traukiams asmuo su pažeidimu nesutiko, nurodydamas, jog nebuvo pateikta jokių faktinių aplinkybių, pažeidimo esmė surašyta neteisingai.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo P. J. 2019 m. balandžio 23 d., 2019 m. balandžio 24 d. paaiškinimuose administracinio nusižengimo byloje (AN bylos l. 5, 21) nurodė, kad jis, 2019 m balandžio 5 d., sodo sklype degino šakas, kad neišplistų ugnis, jis iškasė griovelį prie tinklinės tvoros. Jam S. V. nerodė riboženklių. (p. 27).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo P. J. 2019 m. birželio 3 d. paaiškinime administracinio nusižengimo byloje (AN bylos l. 49) papildomai nurodė, kad D. V. tvarkė ir prižiūrėjo savo sklypą iki savo pastatytos tvoros, o jis, turėdamas įgaliojimą, tvarkė ir prižiūrėjo sūnaus sklypą iki pastatytos D. V. tvoros. Jokių prieštaravimų dėl sklypo ribos tarp D. V. ir sūnaus sklypų nebuvo išsakoma. Jis devynerius metus šienavo, bulves ir česnakus sodino iki pat tvoros. D. V. ir S. V. niekada nėra užsiminę apie kitokias jos žemės sklypo ribas, kurios eitų už pastatytos tvoros. Niekada nereikalavo dalies derliaus, už tai, kad užaugo jo sklype, o jis pats nereikalavo atlygio už papiltas atvežtas žemes ir šienavimą. Žemės sklypo ribą, kuri eitų, jeigu pateiktų dokumentus apie 18-20 cm už jų pastatytos tvoros D. V. ir S. V. parodė 2019 m. balandžio 9 d. atvykus pareigūnams ir tik vieną riboženklį, kuris buvo pastatytas žemės sklype (duomenys neskelbtini), kitame tvoros gale, šiaurės vakarų kryptimi prie (duomenys neskelbtini) gatvės riboženklio nebuvo. 2019 m. balandžio 14 d. atvykęs į sodą, jis pasodino tujų gyvatvorę ir nesant pavojaus gaisrui kilti, griovelį užlygino. Pastebėjo pastatytus naujai riboženklius prie (duomenys neskelbtini) ir kitame tvoros gale į pietryčius nuo (duomenys neskelbtini), žemės sklype. Kas ir kada pastatė riboženklius, nežino, byloje taip pat duomenų nėra.

P. J. pateiktoje nuotraukoje (b. l. 23) užfiksuota tvora tarp gretimų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir prie jos pasodintos tujos, griovelio prie tvoros iš (duomenys neskelbtini) sklypo pusės nėra.

Iš 2018 m. liepos 27 d. įgaliojimo (AN bylos l. 37-40) matyti, kad K. J. šiuo įgaliojimu įgaliojo tėvą P. J. valdyti, naudotis ir disponuoti jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini).

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus (duomenys neskelbtini) žemės naudojimo patikrinimo akte (AN bylos l. 43-47) užfiksuota, kad patikrinus naudojimąsi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad nesilaikoma Nuostatų 11.6 ir 11.7 papunkčių reikalavimų, nustatyti pažeidimai: galimai užimta nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), dalis.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus (duomenys neskelbtini) rašte „Dėl skundo“ (b. l. 36) nurodyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba išnagrinėjo skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos veiksmų atliekant žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) patikrinimą, kuriame nurodoma, kad NŽT patikrinimą atliko paviršutiniškai, naudojant tik juostinį metrą ir telefoną, patikrinimo metu nebuvo įvertinta, ar šio žemės sklypo savininkas neužima SB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančio bendro naudojimo žemės sklypo dalies. Nustatyta, kad Prienų ir Birštono skyrius (duomenys neskelbtini) patikrino žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimą bei patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad galimai užimta SB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančio bendro naudojimo žemės sklypo dalis, tačiau (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atlikto žemės naudojimo patikrinimo“ pareiškėją informavo, kad minėto patikrinimo metu žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, už kuriuos galėtų būti taikoma administracinė atsakomybė (taip pat ir savavališko žemės užėmimo), požymių nenustatė dėl tos priežasties, kad neišlikę žemės sklypo riboženkliai. Prienų ir Birštono skyrius artimiausiu metu suorganizuos pakartotinį žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimo patikrinimą, siekiant nustatyti, ar nėra savavališko žemės užėmimo ar kitų žemės naudojimo tvarkos pažeidimų požymių. Taip pat pažymėta, kad NŽT patikrinimo metu užfiksavo, kad privataus žemės sklypo ir SB „(duomenys neskelbtini)“ bendro naudojimo žemės sklypo bendrą ribą žymintys riboženkliai neišlikę.

Kaip liudytojas administracinio nusižengimo byloje apklaustas S. V. paaiškino (AN bylos l. 11), kad 2019 m. balandžio 9 d. apie 15.00 val. su žmona D. V. pastebėjo, kad kitoje tvoros pusėje, iš gretimo sklypo (duomenys neskelbtini), pusės, P. J., šalia tvoros, kasė griovį. Jis šiam rodė raudonos spalvos riboženklį, kuris skiria sklypus, rodė, kad nuo riboženklio, skiriančio sklypus, tvora patraukta apie 20 centimetrų į žmonos sklypo pusę. Šis matė riboženklius ir atsakė, kad jam riboženkliai negalioja.

UAB „Žemetra“ geodezininko M. V. 2019 m. balandžio 9 d. aktu užfiksuota (duomenys neskelbtini), sklypo ribų nužymėjimas (AN bylos l. 13-14) įtvirtintas standartiniais riboženkliais.

2019 m. balandžio 10 d. įvykio vietos apžiūros protokole (AN bylos l. 15) ir nuotraukose (AN bylos l. 16-17) užfiksuota, kad įvykio vieta yra sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Sklypas (duomenys neskelbtini) kartu su sklypų (duomenys neskelbtini), yra aptvertas žalios spalvos vieline tvora. Sklypas (duomenys neskelbtini) pietinėje pusėje ribojasi su sklypu (duomenys neskelbtini). Pietinėje pusėje sklypas (duomenys neskelbtini) ribojasi su sklypu (duomenys neskelbtini). Sklypo (duomenys neskelbtini), šiaurės vakarų kampe matomas į žemę įkaltas raudonos spalvos apvalus riboženklis ant kurio išlietas užrašas „Riboženklis“. Riboženklis nuo sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) juosiančios tvoros yra 30 cm. atstumu pietų kryptimi. Matoma, kad sklypus skirianti tvora yra 30 cm. atstumu patraukta į (duomenys neskelbtini) sklypą. Matoma, kad sklype, (duomenys neskelbtini), pietinėje pusėje, už sklypą juosiančios žalios spalvos vielinės tvoros iškastas 30 cm pločio, apie 20 cm gylio ir apie 10 metrų ilgio griovys. Iš griovio iškastos žemės sukastos ant (duomenys neskelbtini) sklypo.

Administracinio nusižengimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ANK 636 straipsnio 4 dalyje).

(duomenys neskelbtini)nutarimu administracinio nusižengimo byloje P. J. nubaustas už ANK 518 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Ginčo dėl to, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo P. J. (duomenys neskelbtini)apie 18.00 val. iš sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), iškasė 10 metrų ilgio, 30 cm pločio ir 20 cm gylio griovį, iš kurio žemes sukasė ant gretimo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), byloje iš esmės nėra. Šių aplinkybių nukentėjusioji neginčijo. Pareiškėjas pripažino, kad jis iškasė minėtą griovelį, tik mažesnės apimties, nei nurodyta skundžiamame nutarime, t. y . jis kasė 15 cm gylio, 20 cm pločio ir apie 8 metrų ilgio griovelį. Byloje kilo ginčas dėl šių pareiškėjo veiksmų kvalifikavimo. Nutarimą priėmusi institucija šiuos P. J. veiksmus kvalifikavo kaip administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnio 1 dalyje, nes šis griovelį iškasė neteisėtai ne jam priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo nuomone, jis nepadarė jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo, nes nėra įrodyta, jog griovelį jis iškasė ne jo sūnui priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini). Be to, kasdamas griovelį, jis buvo įsitikinęs, kad jį kasą žemės sklype (duomenys neskelbtini), nes kasė teritorijoje, esančioje už tvoros, skiriančios žemės sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sklypo pusėje, kasant griovelį, sklypo riba nebuvo pažymėta riboženkliu, aštuonerius metus iki įvykio jis naudojosi žeme iki kaimynų tvoros, ginčų dėl sklypų ribos kilę nebuvo, o griovelį kasė, siekdamas išvengti galimos gaisro grėsmės po šakų deginimo.

ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Taigi administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

ANK 518 straipsnyje įtvirtinta atsakomybė asmeniui, kuris savavališkai, nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadarydamas esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams, vykdė tikrą ar tariamą savo teisę, kurią ginčija kitas asmuo. Pagal teismų praktiką, už savavaldžiavimą asmuo atsako tuo atveju, jei, vykdydamas savo tikras ar tariamas teises, ginčijamas kito asmens, nesilaiko įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatytos tvarkos ir tai padaro tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-30-696/2015).

Išklausęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens P. J. poziciją apie įvykio aplinkybes, liudytojų parodymus, įvertinęs kitus byloje esančius duomenis, teismas konstatuoja, kad institucija, priėmusi nutarimą administracinio nusižengimo byloje, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariatas, šioje byloje nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes, netinkamai įvertino surinktų įrodymų visumą, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad P. J. veikoje yra ANK 518 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis.

Nors nukentėjusioji D. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad P. J. griovelį iškasė, žinodamas, kad jį kasa jai priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nes P. J. žinojo, kad jie, tverdami tvorą, ją atitraukė į savo sklypo pusę, tačiau, išklausęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pozicijos apie įvykio aplinkybes, liudytojų parodymus, įvertinęs kitus byloje esančius duomenis, teismas konstatuoja, kad jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad kasdamas griovelį P. J. žinojo, kad jį kasa žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), o ne sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kurį tvarkyti jis turėjo įgaliojimą, byloje nėra. P. J. nuo pat pradžių savo kaltės nepripažino, nurodė, kad, D. V. 2011-2012 metais pasistatė tvorą, jis žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) riba laikė pačios pareiškėjos pastatytą tvorą, riboženklių kasant griovelį nebuvo (tai matyti iš pateiktų nuotraukų). Byloje nėra rašytinių įrodymų, kad P. J. (duomenys neskelbtini) kasant griovelį buvo riboženklis, žymintis sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribą. 2019 m. balandžio 10 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad sklypo (duomenys neskelbtini), šiaurės vakarų kampe matomas į žemę įkaltas raudonos spalvos apvalus riboženklis, ant kurio išlietas užrašas „Riboženklis“. Riboženklis nuo sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) juosiančios tvoros yra 30 cm. atstumu pietų kryptimi. Matoma, kad sklypus skirianti tvora yra 30 cm. atstumu patraukta į (duomenys neskelbtini) sklypą. Įvykio vietos apžiūra atlikta tik 2019 m. balandžio 10 d., todėl nepatvirtina, jog (duomenys neskelbtini) kasant griovelį buvo riboženklis, žymintis sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribą. Juolab, kad UAB „Žemetra“ geodezininko M. V. aktas apie (duomenys neskelbtini), sklypo ribų nužymėjimą (AN bylos l. 13-14), kuriame užfiksuota, kad pagal užsakovės D. V. užsakymą nužymėta žemės sklypo ribų posūkio taškai Nr. 1, 2, 3, 4 pagal prie šio akto pridedamą nužymėjimo schemą, žemės sklypo ribų taškai 1; 2; 3; 4 įtvirtinti standartiniais riboženkliais, surašytas taipogi jau po 2019 m. balandžio 5 d., t. y. 2019 m. balandžio 9 d. (akto turinyje nurodyta data – 2019 m. balandžio 10 d.). Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis apie P. J. ir nukentėjusiosios D. V. ir liudytojo S. V. konfliktinius santykius, teismas nesivadovauja pastarųjų paaiškinimais, kad sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribą žymintis riboženklis buvo pastatytas dar 2018 metais, nes jų nepagrindžia byloje esantys įrodymai.

D. V. rašytinis paaiškinimas (b. l. 40), kad sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribos pažymėtos nuo 2009 m. rugpjūčio 11-12 dienos, susmaigstyti kuoleliai dalyvaujant sodų bendrijos pirmininkui P. J., o pažymėtos nuo 2018 m. liepos-rugpjūčio mėn. bei L. S. vardu padarytame prieraše nurodyta, kad kaip ir minima pareiškime, riboženkliai stovi nuo tos dienos ir D. P. vardu padarytame prieraše nurodyta, kad yra pastebėjęs, jog riboženkliai stovi ilgą laiką, nepatvirtinti objektyviais duomenimis.

Pareiškėjas paaiškino, kad devynerius metus jis dirbo sodo sklypo žemę iki pat tvoros. D. V. ir S. V. niekada nėra užsiminę apie kitokias žemės sklypo ribas, kurios eitų už pastatytos tvoros, nereikalavo dalies derliaus, už tai, kad užaugo jų sklype. Šių duomenų nukentėjusioji neneigė. Tiek pareiškėjas, tiek nukentėjusioji, tiek liudytojas S. V. paaiškino, kad laikotarpiu nuo tvoros pastatymo t.y. apie dešimt metų iki griovelio iškasimo tarp jų ginčų dėl sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribos nebuvo, visą tą laikotarpį pareiškėjas naudojosi žemės sklypu iki tvoros iš savo sklypo pusės, o D. ir S. V. naudojosi žeme iki tvoros iš savo sklypo pusės, todėl darytina išvada, kad bendru sutarimu buvo nusistovėjusi žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarka. Taigi, byloje esantys duomenys nepaneigia pareiškėjo pozicijos, jog jis manė, kad griovelį kasa sūnui priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kurį valdyti turėjo įgaliojimą. Vertintina ir į tai, kad griovelį pareiškėjas iškasė už pačios pareiškėjos pastatytos tvoros, sklypo (duomenys neskelbtini), pusėje. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudarė pareiškėjui pagrindą galvoti, kad jis veikia teisėtai.

Atsižvelgtina taip pat į tai, kad pareiškėjas teismo posėdyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) apie 15.00 val. jis sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), degino šakas, kad išvengti gaisro grėsmės ir provokacijos, iškasė griovelį, kurį kasant S. V. prie jo nebuvo atėjęs ir riboženklių nerodė. Byloje nenustatyta duomenų, paneigiančių šią pareiškėjo poziciją. Iš pareiškėjo pateiktos sklypo (duomenys neskelbtini) nuotraukos (b. l. 23) matyti žemės ruožas, padengtas pelenais, esantis netoli sklypus skiriančios tvoros ir buvusio griovelio. Nukentėjusioji D. V. ir liudytojas S. V. teismo posėdžio metu negalėjo atsakyti, ar griovelis buvo iškastas prieš šakų deginimą, ar po šakų deginimo. Remiantis paminėtu, daroma išvada, kad griovelį pareiškėjas kasė, siekdamas ne užvaldyti ar sugadinti svetimą turtą ar kitaip pažeisti nukentėjusiosios teises, bet išvengti galimos gaisro grėsmės.

Remiantis aukščiau paminėtais bylos duomenimis, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra pakankamai duomenų, pagrįstų objektyviais įrodymais, kad P. J., iškasdamas griovelį, tyčia siekė pažeisti nukentėjusiosios teises, t. y. jo veikoje nėra subjektyvaus požymio – kaltės, dėl to nenustatyta ANK 518 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis.

Nors pareiškėjas nurodo, kad NŽT dar nėra baigtas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimo kontrolės patikrinimas, tačiau ši aplinkybė neturi įtakos skundžiamo nutarimo pagrįstumui ir teisėtumui, nes rašytiniais įrodymais ((duomenys neskelbtini) žemės naudojimo patikrinimo aktu, (duomenys neskelbtini) raštu „Dėl skundo“) ir liudytojo V. M. paaiškinimais nustatyta, kad NŽT atlieka žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimo kontrolės patikrinimą dėl sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribos, o tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Teismas nepasisako dėl kitų pareiškėjo skundo argumentų, nes jie neturi įtakos skundžiamo nutarimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Atsižvelgiant į pareiškėjo skunde ir teismo posėdyje išdėstytus argumentus, susipažinus su teismui pateikta administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, jog byloje nėra neginčijamų P. J. kaltę, padarius ANK 518 straipsnyje nurodytą administracinį nusižengimą, pagrindžiančių įrodymų. Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-2791/2009). Administraciniame procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007). Bylos duomenimis administracinio nusižengimo byloje nėra surinkta objektyvių įrodymų, patvirtinančių administracinio nusižengimo protokole nurodytas aplinkybes.

Atsižvelgiant į paminėtą, administracinio nusižengimo teisena nutrauktina, (duomenys neskelbtini) Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) panaikintinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 621-623, 626, 642, 644, 646 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjo P. J. skundą tenkinti.

Panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini)nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teiseną P. J. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimui įsiteisėjus grąžinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariatui administracinio nusižengimo bylą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.