Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant pareiškėjos B. M. atstovei adv. Saulenai Gasiūnienei

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. M. pareiškimą dėl termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys V. J., Valstybės įmonė (toliau - VĮ) Registrų centras.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti praleistą terminą (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo ir jo priklausinių, es. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sav., pirkimo-pardavimo sutarčiai įregistruoti VĮ Registrų centras.

Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos sutuoktinis R. M.. Po jo mirties pareiškėjai užsivedus paveldėjimo bylą, išaiškėjo, kad VĮ Registrų centre nebuvo įregistruota (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią pareiškėjos sutuoktinis iš Z. J. nupirko gyvenamąjį namą su dviem priestatais, ūkiniu pastatu, daržine, sandėliu, kiemo įrenginiais, esančius (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) apyl., Plungės r., už perkamą turtą sumokėdamas 4 000 rublių. Pirkimo – pardavimo sutartyje buvo nurodyta, kad, remiantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 255 straipsniu, sutartis per tris mėnesius turi būti įregistruota Telšių tarpmiestiniame techninės inventorizacijos biure. Pareiškėja sudarant sutartį pas notarą nedalyvavo, sutuoktinis jai sutarties nerodė, todėl, nežinodama sutarties turinio, ji nenumanė, kokios sąlygos yra įrašytos į sutartį. Pareiškėjai nebuvo žinoma, kad sutarties neįregistravimas Telšių tarpmiestiniame techninės inventorizacijos biure ateityje gali sukelti rimtų teisinių pasekmių. R. M. nupirkus namą, visa jo šeima ten gyveno, ką patvirtina Plungės rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės viršaičio (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinės knygos įrašai, fiksuojantys, kad R. M., B. M. bei jų dukra E. M. gyvena iš Z. J. pirktame name. Kad R. M. iki mirties priklausė gyvenamasis namas, tvartas, daržinė, rūsys, šulinys ir tualetas, esantys (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sav., patvirtina 2020 m. rugpjūčio 10 d. (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažyma.

1964 m. CK 149 straipsnyje buvo nustatyta, kad nuosavybės teisė į daiktą, kuris turi būti registruojamas, turto įgijėjui atsiranda nuo daikto įregistravimo momento. Pagal CK 255 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Privalomo registravimo taisyklės nesilaikymas sutartį darė negaliojančią (CK 255 straipsnio 2 dalis). Tačiau įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas nebuvo naikinamasis ir šį terminą, praleistą dėl svarbių priežasčių, teismas galėjo atnaujinti (CK 255 straipsnio 1 dalis). Pagal nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK 4.49 straipsnio 1 dalį daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jei sutartis ar įstatymas nenustato ko kita. Remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, aiškinant ir taikant CK nuostatas dėl nuosavybės teisės atsiradimo momento ir jos teisinės registracijos, pagal kurią nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, kaip toks, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas (CK 4 straipsnis) ir todėl nuosavybės teisė į namą ir jo priklausinius, atsiradusi pagal sandorį ir neįregistruota įstatyme nustatytu terminu, gali būti teisine tvarka registruojama, atnaujinus šį terminą, prašė atnaujinti praleistą terminą pirkimo-pardavimo sutarčiai įregistruoti.

Paaiškino, kad pareiškėja ir jos sutuoktinis praleido įstatymo nustatytą terminą sutarčiai įregistruoti dėl svarbių priežasčių, nes sutuoktinis nesuprato sutarties įregistravimo nurodytoje įstaigoje pareigos, tokia pareiga sutartį įregistruoti per tris mėnesius jam nebuvo išaiškinta, taip pat nebuvo išaiškintos sutarties neįregistravimo pasekmės. (duomenys neskelbtini) sutartyje buvo numatyta, kad sutartis per tris mėnesius turi būti užregistruota Telšių tarpmiestiniame techninės inventorizacijos biure, tačiau sutartyje nurodyta nuostata dėl privalomo sutarties įregistravimo yra suformuluota klaidinančiai, dviprasmiška, neaišku, kam priskirta pareiga įregistruoti sutartį – pirkėjui, pardavėjui ar notarui, nenurodytos sutarties neįregistravimo pasekmės. Pareiškėja sutarties sudarymo metu nedalyvavo, ji apie privalomą sutarties registravimą per tris mėnesius nežinojo, o jei ir būtų žinojusi, ji nebūtų galėjusi atlikti jokių registracijos veiksmų, nes sandorio šalimi buvo jos sutuoktinis. Sutartis yra visiškai įvykdyta, pirkėjas sumokėjo pardavėjai įsigyto turto kainą, faktiškai valdė nupirktą turtą iki savo mirties, dabar jį valdo pareiškėja, juo naudojasi nuo sutarties sudarymo momento. Per visą laikotarpį nuo sutarties sudarymo niekas neginčijo jo teisių į nupirktą turtą. Pareiškėja ir jos sutuoktinis po sandorio sudarymo visą laiką namu naudojosi kaip savininkai.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti.

Suinteresuotas asmuo V. J. atsiliepime į pareikšimą nurodė, kad pareiškėjos prašymui atnaujinti terminą pastatų pirkimo-pardavimo sutarčiai įregistruoti neprieštarauja. Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo V. J. nedalyvavo.

Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepimu į pareiškimą pareiškėjos reikalavimo dėl termino atnaujinimo pagrįstumą paliko spręsti teismui. Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) sav., (toliau - Pastatai) nuo (duomenys neskelbtini) įregistruoti Z. J. vardu, įregistravimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) Apylinkės (seniūnijos) pažymėjimas. Gyvenamojo namo priklausiniu registruotas šulinys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Nurodė, kad pagal 1964 m. CK 255 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Pareiškėja dėl praleisto termino įregistruoti sandorį atnaujinimo į teismą kreipėsi 2021 m. gruodžio 30 d., t. y. praėjus 31 metams nuo sandorio sudarymo. Laiko požiūriu terminas įregistruoti sandorį praleistas labai žymiai, todėl, siekiant atnaujinti šį terminą, turėtų būti nustatytos svarbios aplinkybės, pateisinančios tokį ilgą termino praleidimą. Sprendžiant klausimą dėl termino įregistruoti sandorį atnaujinimo, būtina įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis į turto registravimo įstaigą. Atkreipė dėmesį, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatyme nustatytą terminą ir kurios galėtų pateisinti termino praleidimo laikotarpį. Be to, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika, sprendžiant sandorio privalomos teisinės registracijos termino atnaujinimo klausimą, teismas turi užtikrinti, kad tokio ginčo atveju pirmenybė turi būti suteikta ne formaliems sandorio negaliojimo dėl registravimo neatlikimo argumentams, bet šalių valiai, o terminas sandoriui įregistruoti atnaujinamas siekiant užkirsti kelią neproporcingai dideliems turto įgijėjo praradimams, palyginus su Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatų tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010-07-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 332/2010). Prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl termino (duomenys neskelbtini) sudarytai pastatų pirkimo–pardavimo sutarčiai įregistruoti nekilnojamojo turto registre atnaujinimo.

Iš pateiktos pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad pagal šią sutartį Z. J. pardavė, o R. M. (pareiškėjos sutuoktinis) pirko 42,10 kv. m. naudingo ploto gyvenamąjį namą su dviem priestatais, lentų ūkinį pastatą, daržinę, plytų sandėlį ir kiemo įrengimus, es. (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), Plungės r.

Sutarties sudarymo metu galiojusios redakcijos 1964 m. CK 255 straipsnyje buvo nustatyta, kad nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, jeigu įstatymai nenustato kitokio termino. Dėl svarbių priežasčių šį praleistą terminą galėjo atkurti teismas. Šiame straipsnyje nustatytų taisyklių nesilaikymas nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį darė negaliojančią. 1964 m. CK 149 straipsnio 2 dalyje taip pat buvo įtvirtinta, kad jeigu sutartis, kuria perleidžiamas daiktas, turi būti įregistruojama, tai nuosavybės teisė atsiranda įregistravimo momentu.

Priėmus 2000 m. CK šios srities teisinis reguliavimas pasikeitė taip, kad nuosavybės teisė į nekilnojamuosius daiktus (turtą) atsiranda nuo turto perdavimo įgijėjui momento (išskyrus atvejus, kai ką kita nustato sutartis ar įstatymas), o ne nuo sandorio įregistravimo viešame registre momento. Tačiau 2000 m. CK taikytinas tik tiems civiliniams teisiniams santykiams, kurie atsirado jam įsigaliojus. Tam tikras išimtis pereinamojo laikotarpio situacijoms reglamentuoti nustatė Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo nuostatos.

Nagrinėjamoje byloje aktuali Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta išimtis, kad jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas. Ši teisės norma skirta būtent tokioms faktinėms situacijoms, kokia susiklostė nagrinėjamos bylos atveju: 1990 m. sutartis, kuriai pagal sudarymo metu galiojusį 1964 m. CK 255 straipsnį buvo nustatyta privaloma teisinė registracija.

Aiškindamas ir taikydamas 1964 m. CK 255 straipsnį, kasacinis teismas yra suformulavęs praktiką, kad ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę; nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o teisine registracija yra tik įregistruojami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai, tačiau šiuos registruojant būtina laikytis įstatyme nustatytų terminų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2009). Todėl nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą, atsiradusi pagal sandorį ir neįregistruota įstatyme nustatytu terminu, gali būti teisine tvarka registruojama, atnaujinus šį terminą.

Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo laikotarpiu pastatus, statinius ir butus registravo valstybiniai inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biurai. Kad pirkimo-pardavimo sutartis turi būti įregistruota Telšių tarpmiestiniame techninės inventorizacijos biure, nurodoma ir sudarytoje pastatų pirkimo-pardavimo sutartyje. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pastatų pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo įregistruota inventorizavimo biure. Valstybės įmonės Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis pastatai iki šiol įregistruoti kaip buvusios savininkės Z. J. nuosavybė.

Pareiškėja, siekdama ištaisyti esamą padėtį, kreipėsi į teismą dėl praleisto termino sutarčiai įregistruoti atnaujinimo.

Pagrindinė termino atnaujinimo sąlyga – tai svarbios priežastys, dėl kurių dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido. Sąvoka „svarbios priežastys“ yra vertinamoji, todėl spręsdamas, ar suinteresuoto asmens nurodytos termino praleidimo priežastys yra svarbios, teismas privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais. Termino atnaujinimas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, yra palikta teismo diskrecijai. Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, esančiomis pagrindu jį atnaujinti, teismas turi nustatyti atsižvelgdamas į procesinių terminų esmę, ginčo esmę, suinteresuoto asmens veiksmus po ginčo išnagrinėjimo bei kitas faktines bylos aplinkybes.

Pareiškėja, prašydama atnaujinti praleistą terminą (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo ir jo priklausinių pirkimo-pardavimo sutarčiai įregistruoti, sutarties neįregistravimo priežastimi nurodė nepakankamai aiškią nuostatą sutartyje dėl būtinumo sutartį įregistruoti viešame registre, taip pat nepakankamą pareigos įregistruoti sutartį ir neįregistravimo pasekmių išaiškinimą R. M. kaip pirkėjui. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad pirkėjui buvo išaiškinta pirkimo-pardavimo sutarties įregistravimo būtinybė. Be to, toks reikalavimas nurodytas pačioje pirkimo-pardavimo sutartyje. Tikėtina, kad sutartis nebuvo įregistruota dėl to, kad pareiškėjos sutuoktinis, neturėdamas specialiųjų žinių ir pažodžiui skaitydamas pirkimo-pardavimo sutartyje esantį išaiškinimą dėl registracijos, galėjo nesuprasti, kad ši pareiga buvo nustatyta būtent jam, o ne tretiesiems asmenims, tačiau vien tik sandorio teisinės registracijos neatlikimo faktas negali būti vertinamas kaip nuosavybės teisių atsiradimą paneigianti aplinkybė.

Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepime į pareiškimą akcentavo, jog pareiškėja dėl praleisto termino įregistruoti sandorį atnaujinimo į teismą kreipėsi 2021 m. gruodžio 30 d., t. y. praėjus 31 metams nuo sandorio sudarymo. Teismo vertinimu aplinkybė, jog terminas pirkimo-pardavimo sutarčiai įregistruoti yra praleistas ilgą laiko tarpą, šiuo atveju nėra pakankamas pagrindas pareiškimui atmesti, įvertinus tai, kad pareiškėjos šeima turtą valdė ir valdo – nupirktame gyvenamajame name gyvena ir juo rūpinasi iki šiol.

Kaip ir nurodė atsiliepime suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras, Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas sandorio privalomos teisinės registracijos termino atnaujinimo klausimą, teismas turi kiekvienu konkrečiu atveju taip individualiai įvertinti teisines situacijas, kuriose taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl įregistravimo termino atnaujinimo, kad nebūtų pažeistas proporcingumas tarp pereinamajam laikotarpiui paliktos viešojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams ir sandorio šalies, visiškai įvykdžiusios sutartines prievoles kitai sutarties šaliai, tačiau nevykdžiusios įstatymo jam nustatytos pareigos sandorį įregistruoti viešame registre, teisių ir teisėtų interesų apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2010).

Nors sandoris ir nebuvo įregistruotas pagal 1964 m. CK 255 straipsnio reikalavimus, tačiau jo sudarymas visiškai atitiko šalių valią ir buvo visiškai įvykdytas. Z. J. pardavė, o R. M. nupirko sutartyje nurodytą nekilnojamąjį turtą, sumokėdamas 4 000 rublių. Nors iki šiol pastatai įregistruoti kaip buvusios savininkės Z. J. (šiuo metu mirusios) nuosavybė, duomenų apie po Z. J. likusio palikimo priėmimą nėra, Z. J. sutuoktinis, suinteresuotas asmuo V. J., nurodė neprieštaraujantis termino atnaujinimui. Sąžiningai įgijęs nekilnojamąjį turtą, R. M. kartu su pareiškėja valdė nekilnojamuosius daiktus, gyvendamas nupirktame gyvenamajame name nuo 1990 m. liepos mėnesio, ką patvirtina Plungės rajono (duomenys neskelbtini) viršaičio (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinės knygos įrašai, fiksuojantys, kad R. M., B. M. (pareiškėja) bei jų dukra E. M. gyveno iš Z. J. pirktame name. Per visą laikotarpį nuo sutarties sudarymo momento niekas neginčijo R. M. teisių į nupirktą turtą.

Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, teismas vadovaujasi anksčiau nurodyta kasacinio teismo praktika, pagal kurią nuosavybės neliečiamumo principai lemia, kad pirmenybė turi būti suteikta ne formaliems sandorio negaliojimo dėl registravimo neatlikimo argumentams, bet šalių valiai, o terminas sandoriui įregistruoti atnaujintinas siekiant užkirsti kelią neproporcingai dideliems turto įgijėjo praradimams, palyginus su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatų tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2010).

Vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK1.5 straipsnio 4 dalis), teismas sprendžia, kad nėra pagrindo atimti galimybę pareiškėjai pasinaudoti teise įregistruoti jos sutuoktiniui priklausiusius pastatus, todėl pareiškėjos pareiškimą dėl termino sutarčiai įregistruoti atnaujinimo tenkina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291-291, 513 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos B. M. pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti terminą (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarčiai, pagal kurią Z. J. pardavė, o R. M. pirko 42,10 kv. m. naudingo ploto gyvenamąjį namą su dviem priestatais, lentų ūkinį pastatą, daržinę, plytų sandėlį ir kiemo įrengimus, es. (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), Plungės r., įregistruoti nekilnojamojo turto registre.

Nutartis per 7 (septynias) dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.