Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėjas Nerijus Masiulis, sekretoriaujant Ilonai Digrylienei, dalyvaujant prokurorui Žilvinui Šiurnai, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui K. B., civilinio ieškovo Telšių apskrities VPK atstovui Sauliui Kvederiui, kaltinamajam D. P., kaltinamojo gynėjams advokatui Virginijui Gžimailai ir advokato padėjėjai Jutai Gžimailaitei, specialistui Algimantui Smalenskui, nedalyvaujant civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos atstovei Vitalijai Grušienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Donatas puzaras, asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

2005-04-19 Akmenės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau – BK) 213 str. 1 d. - 2 MGL dydžio bauda (250 Lt), bauda sumokėta;

2007-04-27 Akmenės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 214 str. 1 d., 182 str. 1 d. - 8 MGL dydžio bauda (1040 Lt);

2008-10-29 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d., 199² str. 1 d. - 76 MGL dydžio bauda (9880 Lt);

2013-09-09 Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d., ir 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 23.00 val. vakaro iki 6.00 val. ryto. Vadovaujantis BK 64 str. 1, 2, d., paskirta bausmė subendrinta su 2008-10-29 Šiaulių apygardos teismo paskirta bausme ir skirta galutinė subendrinta bausmė – 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 23.00 val. vakaro iki 6.00 val. ryto bei 76 MGL bauda;

2013-09-11 Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., laisvės atėmimo bausme 1 metams. BK 75 str. ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. P. 2012-12-08 apie 22 val. 00 min. (duomenys neskelbtini), kilus konfliktui ne mažiau dviejų kartų sudavė rankomis smūgius K. B. į veidą ir padarė jam veido sumušimą, kraujosruvas veide, muštinę nosies nugarėlės žaizdą, nosies kaulų lūžimą su poslinkiu ir akytkaulio sienelės lūžimą, kas nukentėjusiam K. B. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 28 straipsnio 2 dalį būtinoji gintis – tai tokia situacija, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kuris turi būti realus ir akivaizdus, t. y. egzistuoti objektyviai, būti prasidėjęs ar tiesiogiai grėsti besiginančiojo teisėms (kasacinės nutartys Nr. 2K-316/2012, 2K-125/2011, 2K-140/2011, 2K-524/2010, 2K-469/2010 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl BK 28 str. 1 d. taikymo, privalo tiksliai nustatyti pavojingą kėsinimąsi, jo akivaizdumą ir realumą, kėsinimosi pradžios ir pabaigos momentą. Įvertinus šių aplinkybių visumą, spręstina, ar apskritai egzistavo būtinosios ginties situacija.

Tam, kad būtų galima padaryti pagrįstas išvadas dėl būtinosios ginties situacijos buvimo ar nebuvimo, buvo būtina ištirti, esant kokioms aplinkybėms, dėl ko ir kas pradėjo naudoti fizinį smurtą. Kaltinamasis D. P., teigdamas, jog įvykio metu atliko smurtinius veiksmus veikdamas būtinosios ginties sąlygomis, kaip vieną iš argumentų nurodo tai, jog pirmasis smūgius sudavė būtent nukentėjusysis K. B. Tačiau tokie kaltinamojo argumentai yra vertinami kaip pasirinktas gynybos būdas, kadangi nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu vieningai tvirtino, jog smūgių A. S. ir D. P. nesudavė ir nemėgino suduoti, o pirmasis jam smūgį sudavė būtent D. P. ir po šio smūgio apie tolimesnį konfliktą nieko nepamena. Kaltinamasis D. P., nors ir keisdamas įtariamojo apklausos protokole nurodytas panaudoto smurto nukentėjusiojo atžvilgiu aplinkybes, patvirtino, kad po jam suduoto K. B. smūgio į lūpą ir spyrio į pilvą, gindamasis sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į galvą, tačiau ne į veidą, o sužalojimus veide nukentėjusysis patyrė grumtynių metu krisdamas ant grindinio ar automobilio priekinio dangčio. Siekiant kuo išsamiau atskleisti įvykių seką, BPK 276 str. numatyta tvarka byloje surinktiems įrodymams patikrinti perskaitytas 2012-12-09 įtariamojo D. P. apklausos protokolas. Įtariamojo apklausos metu D. P. parodė, kad K. B. pirmas smogė jam ranka į veidą, tačiau jis smūgio išvengė, bei spyrė į pilvą, todėl susinervinęs smogė atgal nukentėjusiajam kelis kartus kumščiu į veidą. Po smūgių K. B. sukniubęs atsitūpė prie namo kampo, jam iš nosies bėgo kraujas (116,120-121 b.l.). Įtariamojo D. P. parodymus užfiksavusi tyrėja Aida Uščinienė patvirtino, kad D. P. apie patirtus sužalojimus apklausos metu nieko neminėjo, tačiau parodė, kad susinervinęs dėl K. B. elgesio smogė kelis kartus jam į veidą. Nukentėjusiojo K. B. parodymus ir smurtą jo atžvilgiu patvirtina specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad K. B. nustatytas veido sumušimas, kraujosruvos veide, muštinė nosies nugarėlės žaizda, nosies kaulų lūžimas su poslinkiu ir akytkaulio sienelės lūžimas. Sužalojimai padaryti 2012-12-08 ne mažiau 2-jų kontaktų su kietu buku daiktu metu (1 t., 20 b.l.). Specialistas Algimantas Smalenskas teisiamajame posėdyje paaiškino, kad K. B. nosies lūžimas galėjo gautis tiek nuo tiesioginio smūgio, tiek krentant, o akytkaulio lūžimas galėjo gautis tik nuo tiesioginio smūgio rankos kumščiu, nes sužalojimas padarytas riboto paviršiaus, kurio matmenys 3-5 cm. Krentant neįmanomas akykaulio lūžimas, nes tos vietos nepasieksi, turi būti jėgos poveikis – smūgis. Iš specialisto išvados ir specialisto paaiškinimo matyti, kad K. B. visi nustatyti sužalojimai padaryti veide, kitų sužalojimų kairėje ar dešinėje galvos pusėje nenustatyta. Šios aplinkybės paneigia teisiamajame posėdyje duotus D. P. parodymus, jog suduodamas smūgį nukentėjusiajam į veidą nepataikė. O taip pat patvirtina D. P. įtariamojo apklausos metu nurodytas aplinkybes, jog sudavė kelis smūgius kumščiu K. B. į veidą. Taigi, kaltinamojo D. P. parodymai yra nenuoseklūs ir prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, o tik teisme nurodytos aplinkybės dėl jo patirtų sužalojimų ir nukentėjusiojo griuvimo ant grindinio išgalvotos.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs įrodymus, konstatuoja, jog būtent D. P. pirmas sudavė du smūgius kumščiu nukentėjusiajam K. B. į veidą ir padarė jam veido sumušimą, kraujosruvas veide, muštinę nosies nugarėlės žaizdą, nosies kaulų lūžimą su poslinkiu ir akytkaulio sienelės lūžimą, kas nukentėjusiam K. B. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tuo tarpu vėlesni K. B. grumtynių veiksmai D. P. atžvilgiu nelaikytini pavojingu kėsinimusi, dėl kurių kaltinamajam atsirado teisė į būtinąją gintį.

Nepagrįstai kaltinamasis ir jo gynėjai kelia abejones neadekvačiu nukentėjusiojo elgesiu įvykio dieną dėl jo neblaivumo, nes tokių argumentų nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys. Priešingai, liudytojai V. V., V. V., V. Z., A. B., Giedrius Jankauskas, Rasa Zviagina, bendravę su nukentėjusiuoju prieš įvykį ir po jo, patvirtino, kad K. B. buvo blaivus, nes alkoholio minėtą dieną nevartojo ir nuo jo alkoholio kvapas nesklido. Nors apklausta greitosios medicinos pagalbos darbuotoja V. K. parodė, kad nuo K. B. sklido alkoholio kvapas ir apie tai ji įrašė greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje (1 t., 201 b.l.), tačiau ši aplinkybė patvirtina tik tai, kad po įvykio K. B. sutuoktinė bandė stabdyti nukentėjusiajam kraujavimą ir dezinfekuoti su degtine sumuštą nosį. Šią iškeltą abejonę paneigia ir tai, kad Mažeikių ligoninėje 2012-12-08 23.33 val. atlikta K. B. apžiūra, kurios metu teikiančiam pagalbą gydytojui nekilo įtarimų, kad asmuo yra neblaivus ar apsvaigęs (2 t., 37 b.l.).

Kaltinamojo D. P. teiginiai apie tai, kad nukentėjusysis pirmas sudavė smūgius ir konflikto metu buvo pargriuvęs ant grindinio ir taip galėjo susižaloti veidą, prieštarauja byloje surinktais įrodymais nustatytoms faktinėms įvykio aplinkybėms, todėl teismas juos atmeta.

Teismas taip pat atmeta liudytojų G. P. ir M. R. parodymus dėl konflikto metu prakirstos D. P. lūpos, kadangi jų parodymai prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, be to G. P. yra kaltinamojo sutuoktinė, o M. R. jos draugė, todėl yra suinteresuotos bylos baigtimi.

Teismas nesivadovauja ir liudytojo A. S. parodymais, jog nukentėjusysis juos užsipuolė ir grumtynių metu krisdamas veidu trenkėsi į grindinį. Šiuos liudytojo parodymus teismas vertina kaip siekį padėti D. P. išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes jie taip pat paneigti teisiamajame posėdyje ištirtais išrodymais.

Byloje ištirti įrodymai leidžia teismui daryti išvadą, jog D. P., suduodamas smūgius nukentėjusiajam į galvą – gyvybiškai svarbų organą, suprato pavojingą savo veiksmų pobūdį ir numatė, kad gali nesunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą. Jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 str. 1 d.

Pagal LR BPK 109 str., asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Civilinio ieškinio dalyku pagal LR BPK 109 str. gali būti dvi žalos rūšys: turtinė ir neturtinė žala. Į turtinės žalos sąvoką įeina: nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala, materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos, išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes. Neturtinei žalai yra priskiriamas asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (LR CK 6.250 str.). Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą, padariusio asmens kaltę, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjusysis K. B. šioje baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo ir civilinio atsakovo D. P. 188,45 Lt turtinės žalos ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

K. B. dėl patirto sužalojimo patyrė 188,45 Lt išlaidų, t.y. transporto išlaidos, įsigyti vaistai. Šias išlaidas įrodo pateikti mokėjimo kvitai (1 t., 18 b.l.). Turtinė žala nukentėjusiajam atsirado dėl kaltinamojo neteisėta veika padarytų sužalojimų gydymo, todėl tarp veikos ir padarynių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Šioje dalyje civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas visiškai, kadangi įrodytas ir pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis D. P. nukentėjusįjį K. B. nesunkiai sužalojo. Kaltinamojo veiksmai atitinka BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Padarytas sužalojimas pasireiškė tuo, kad K. B. padarytas veido sumušimas, kraujosruvos veide, muštinė nosies nugarėlės žaizda, nosies kaulų lūžimas su poslinkiu ir akytkaulio sienelės lūžimas (1 t., 20 b.l.). Nukentėjusysis patyrė pavojingą traumą. Kaltinamojo D. P. tyčiniai veiksmai sukėlė neigiamas pasekmes nukentėjusiojo sveikatai. Šias aplinkybes patvirtina K. B. paaiškinimai ir specialisto išvada. Taip pat neginčytina, kad dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis jautė skausmą, patyrė stiprų emocinį sukrėtimą, psichologinį ir fizinį diskomfortą. Taigi šios pasekmės nukentėjusiojo fizinei ir dvasinei sveikatai yra pagrindas konstatuoti, kad jam padaryta neturtinė žala, susijusi su fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. Teismas atsižlengia, kad kaltinamojo turtinė padėtis yra sunki, nes jis nedirba, neturi kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, augina nepilnametį neįgalų vaiką. Vis dėlto, atsižvelgiant į padaryto sužalojimo sunkumą, pastaroji aplinkybė nėra lemiama nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį. Teismas laiko, kad atsižvelgiant į kaltinamojo D. P. turtinę padėtį, ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus šiuo atveju nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Nukentėjusiajam K. B. iš kaltinamojo D. P. priteistina atlyginti 3000 Lt nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai. CK 6.280 straipsnyje nustatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 30 straipsnio 1 punkte ir 31 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad PSDF biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyta, kad PSDF biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro ir iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš šio biudžeto lėšų. D. P. tyčiniais nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam R. B. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl patirtų sužalojimų jis buvo gydomas Všį Mažeikių ligoninėje ir UAB „Žemaitijos klinika“. Gydymui valstybė skyrė lėšų. Byloje pateikti įrodymai (1 t., 23-25 b.l.) patvirtina, kad K. B. gydymui buvo išleista 370,13 Lt. Šios išlaidos buvo būtinos nukentėjusiojo gydymui, todėl priteistinos iš D. P.

Telšių apskrities VPK civilinis ieškinys tenkintinas visiškai. Policijos įstaiga, išmokėjusi valstybės lėšomis apdraustam pareigūnui už laikiną nedarbingumą dėl tyčinio sveikatos sutrikdymo, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalą asmenį. Telšių VPK raštas patvirtina, kad pareigūnui K. B., kuris nuo 2012-10-10 iki 2012-12-14 buvo nedarbingas dėl patirto sužalojimo, už laikiną nedarbingumą išmokėjo 415,33 Lt bei sumokėjo 113,80 Lt socialinio draudimo įmokų (1 t., 31 b.l.), todėl šios išlaidos – 529,13 Lt., priteistinos iš D. P..

Kaltinamojo D. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę kaltinamajam D. P., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad D. P. teistas (1 t., 83-87 b.l.), administracine tvarka baustas (1 t., 88-97 b.l.), nedirbantis (1 t., 98 b.l.), Lietuvos darbo biržos duomenimis – darbo paieškos nutrauktos be teisės registruotis 6 mėn. (1 t., 99 b.l.), VšĮ Akmenės rajono psichikos sveikatos centre paslaugos teiktos, yra priklausomų ligų registre (1 t., 106 b.l.), 2013-01-17 Utenos ekspertinio skyriaus specialisto išvadoje Nr. 99U-4 nurodyta, kad D. P. teismo psichiatrinės ekspertizės skirti nereikia (1 t., 111 b.l.), buvusio darbdavio UAB „Akmenės meistrai“ charakterizuojamas teigiamai (1 t., 164 b.l.), vedęs ir augina neįgalų nepilnametį vaiką (1 t., 165-167 b.l.). Teismas atsižvelgė į bausmės paskirtį, kad bausme siekiama ne tik nubausti kaltą asmenį, bet ir sulaikyti jį nuo nusikaltimų darymo, paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir nedarytų nusikaltimų. Teismo nuomone laisvės apribojimo ir arešto bausmės paskyrimas būtų per švelnios bei neefektyvios bausmės, nes kaltinamasis nedirba, anksčiau teistas, išvadų dėl savo elgesio nepadarė. D. P., įvertinus padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir aptartus jo asmenybės ypatumus, skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei jos vidurkis. D. P. nuteistas 2013-09-09 ir 2013-09-11 Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiais, kurie yra įsiteisėję, todėl anksčiau paskirtos bausmės bendrintinos iš dalies sudedant su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra vedęs ir augina neįgalų nepilnametį vaiką, yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti, jos vykdymą atidedant.

Kaltinamajam D. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

D. P. 2013-04-04 prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į lėšas esančias AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB SEB bankas sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), nesant duomenų apie sąskaitoje esančias lėšas, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje ir jam skirti 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis D. P. paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su bausmėmis paskirtomis pagal 2013-09-09 ir 2013-09-11 Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiais, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių, ir skirti D. P. galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų 8 (šešių) mėnesių laisvės atėmimą, ir 76 MGL baudą.

Į paskirtą bausmę D. P. įskaityti iš dalies atliktas bausmės pagal 2013-09-09 ir 2013-09-11 Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžius.

Taikyti BK 75 str. ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą D. P. atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti D. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Priteisti iš D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 370,13 Lt turtinės žalos Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, buveinės adresas Kalvarijų g. 147, Vilnius.

Priteisti iš D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 529,13 Lt turtinės žalos Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, įmonės kodas 190547027, buveinės adresas Karaliaus Mindaugo gt., 1, Telšiai.

Priteisti iš D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 188,45 Lt turtinės žalos ir 3000 Lt neturtinės žalos K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam Stadiono g.18, Akmenės m., Akmenės raj.

D. P. 2013-04-04 prokuroro nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į lėšas esančias AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB SEB bankas sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. Apie nuosavybės teisių apribojimo panaikinimą pranešant turto areštų aktų registro tvarkytojui, AB „Swedbank“ ir AB SEB bankas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Akmenės rajono apylinkės teismą.