- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-08-27
- Bylos Nr.
- 2-929-538/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00076-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas (visiškai).
- Teisėjas
- Almantas Padvelskis (pirm.)
- Atsakovas
- M. S., D. B.
- Ieškovas
- BUAB „Lukseta“
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.1Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos
- 2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.1.7.1.1Žyminio mokesčio mokėjimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovams D. B. (D. B.), M. S. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovų solidariai 81 614 Eur žalos atlyginimą; 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas, kurių dydis bus patikslintas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Atsakovams nepateikus atsiliepimo į pareikštą ieškinį arba paruošiamųjų procesinių dokumentų, be pateisinamos priežasties neatvykus į teismo posėdį, apie kurį buvo tinkamai informuoti ar kitais Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) numatytais atvejais, ieškovė prašo teismo priimti sprendimą už akių.
2. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. kovo 4 d. nutartimi ieškovei iškėlė bankroto bylą. Administratoriui vykdant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau - ĮBĮ) ir Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau - JANI) nustatytas funkcijas, nustatyta, kad ieškovės vadovu nuo 2012 m. spalio 31 d. iki 2017 m. spalio 9 d. buvo paskirtas M. S., o nuo 2017 m. spalio 10 d. iki atleidimo dėl bankroto bylos iškėlimo dienos – D. B.. M. S. taip pat yra vienintelis ieškovės akcininkas nuo 2012 m. lapkričio 2 d. Atsakovams buvo išsiųstas administratoriaus įsakymas dėl dokumentų ir turto perdavimo, tačiau šiai dienai nėra sudarytas ieškovės balansas nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, be to, neperduoti visiškai jokie ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentai ir turtas. Ieškovės vienintelis akcininkas ir buvęs vadovas M. S. yra gavęs administratoriaus pranešimą, tačiau visiškai jokia informacija nepateikta, įskaitant ir duomenis apie ieškovės turto ir (ar) dokumentų perdavimą vadovų pasikeitimo metu, t. y. atleidus M. S. ir direktoriumi paskyrus D. B.. Vadovaujantis vėliausios VĮ „Registrų centras“ teiktos finansinės atskaitomybės duomenimis, nustatyta, kad ieškovė turėjo 81 614 Eur vertės turto. Vadovaujantis 2019 m. kovo 4 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi ir ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktu, administratoriui visas ieškovės turtas turėjo būti perduotas iki 2019 m. kovo 29 d. Nepaisant to, jokie ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentai ir turtas nėra perduoti iki šios dienos. Ieškovės įsitikinimu, neperdavus ieškovės turto administratoriui, bendrovei buvo padaryta žala, kadangi pastarosios kreditorių reikalavimai negalės būti tenkinami prarasto (neperduoto) turto verte. Byloje esant duomenims apie ieškovės turtą, tačiau nesant duomenų apie jo perdavimą vadovų pasikeitimo metu, taip pat esant neįvykdytai pareigai jį perduoti nemokumo administratoriui, mano, kad tokiu būdu žala ieškovei padaryta bendrais dviejų asmenų veiksmais. Nesant galimybės nustatyti konkretų žalos mastą dėl kiekvieno iš atsakovų atliktų neteisėtų veiksmų, žala priteistina solidariai iš kiekvieno iš jų.
Atsiliepimas
3. Atsakovai per nustatytą terminą atsiliepimų į pareikštą ieškinį nepateikė, todėl Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. balandžio 30 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino bei priteisė iš atsakovų D. B. (D. B.) ir M. S. solidariai 81 614 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 81 614 Eur sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo, t. y. nuo 2020 m. kovo 9 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) „(duomenys neskelbtini)“. Priteisė iš atsakovų D. B. (D. B.) ir M. S. po 725 Eur žyminio mokesčio į valstybės pajamas.
4. 2020 m. gegužės 20 d. teisme gautas atsakovo M. S. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo atsakovas prašė panaikinti Klaipėdos apygardos teismo sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-774-538/2020 ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Taip pat prašė išnagrinėjus bylą iš esmės, ieškovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovo M. S. atžvilgiu atmesti, kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
5. Atsakovas M. S. nurodė, kad buvo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, turėjo 100 procentų akcijų, tačiau dėl didžiulio darbo krūvio ir poilsio stygiaus, 2017 metais pašlijo jo sveikata. Teigia, jog pradėjo lankytis pas psichiatrą, gerti antidepresantus, todėl nebegalėjo vykdyti bendrovės veiklos. Nurodo, kad atsirado akcijų pirkėjas D. B. ir atsakovas M. S. pardavė jam visas akcijas. Pažymėjo, kad buvo pasirašytos keturios akcijų pirkimo-pardavimo sutartys, t. y. 2017 m. spalio 10 d., 2017 m. spalio 11 d., 2017 m. spalio 12 d. ir 2017 m. spalio 13 d.. teigia, jog parduodamos vienos akcijos vertė buvo nustatyta 28,96 Eur, todėl pagal kiekvieną sutartį pardavė po 25 vnt. akcijų už 724 Eur. Nuo pirmosios akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo momento, t. y. 2017 m. spalio 10 d. pasikeitė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Direktoriumi tapo naujasis akcijų įgijėjas D. B.. Prie kiekvienos akcijų pirkimo-pardavimo sutarties buvo tarp pardavėjo ir pirkėjo pasirašytas akcijų priėmimo-perdavimo aktas ir realiai visa bendrovės veikla 2017 m. spalio 13 d. galutinai buvo perduota naujajam vieninteliam akcininkui D. B.. Pažymi, jog kartu su akcijomis, naujajam vieninteliam akcininkui buvo perduoti visi prekių likučiai, absoliučiai visi bendrovės dokumentai. Teigia, jog su naujuoju akcininku pasirašė perdavimo aktą, tačiau dėl tos priežasties, kad atsakovo M. S. sveikatos būklė buvo tikrai prasta, dėl psichinių sutrikimų ir išsekimo jis sunkiai orientavausi laike ir aplinkoje, todėl perdavimo dokumentų neišsaugojo. Teigia, kad D. B. nusipirkus visas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, buvo perduotos materialinės vertybės. Mano, kad jeigu D. B. būtų ko nors iš atsakovo M. S. negavęs ir neperėmęs, vienareikšmiškai jis būtų pareiškęs atitinkamus reikalavimus. Kadangi D. B. iš atsakovo M. S. nereikalauja absoliučiai nieko, tačiau nemokumo administratoriui nepateikė reikalingų bendrovės dokumentų ir materialinių vertybių, kurias jis buvo iš jo gavęs, mano, kad būtent atsakovas D. B. yra atsakingas už bendrovės skolas ir skolinius įsipareigojimus. Nurodo, kad ieškovė apskritai nepateikė visiškai jokių įrodymų, kad ji patyrė kokius nors nuostolius, žalą ar negavo kažkokios naudos. Teigia, jog ieškovė nėra padengusi jokių bendrovės kreditinių įsiskolinimų, todėl nepatyrė jokių nuostolių. Pažymi, kad ieškiniu reikalaujama priteisti materialinių vertybių, buvusių 2016 m. bendrovės apskaitoje, vertę, tačiau mano, kad tai absoliučiai yra nepagrįstas reikalavimas, kadangi nuo 2016 m. praėjo net ketveri metai laiko, tuo tarpu bendrovė vykdė ūkinę veiklą, dengė kreditinius įsiskolinimus ir tikrai vertybių už tokią pinigų sumą negali turėti. Darė išvadą, kad ieškovės prašoma priteisti suma, nėra ieškovės patirti nuostoliai ar negautos pajamos.
6. 2020 m. birželio 19 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 30 d. sprendimas už akių panaikintas ir civilinės bylos nagrinėjimas atnaujintas. Civilinė byla pagal ieškovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovams D. B. (D. B.), M. S. dėl žalos atlyginimo paskirta nagrinėti teismo posėdyje 2020 m. rugpjūčio 7 d. 10.00 val. Klaipėdos apygardos teisme.
Žemesnės instancijos teismas
7. 2020 m. rugpjūčio 7 d. teismo posėdyje ieškovės įgaliotasis atstovas M. M. nurodė, kad ieškinį palaiko bei papildomai paaiškino, kad 2016-2017 metais, kai atsakovas dar buvo įmonės vadovu, ieškovė turėjo tam tikrą turtą, vėliau atsakovas įmonę pardavė atsakovui D. B., o gavęs administratoriaus raginimą perduoti dokumentus ir turtą į jį visiškai nereagavo, nenurodė, kad koks nors turtas būtų perduotas kitiems asmenims. Mano, kad tokiais atsakovo veiksmais ieškovei buvo padaryta žala, buvo prarastas turtas, o už turto praradimą solidariai atsakingi atsakovai D. B. ir M. S.. Teigia, jog nagrinėjamu atveju nėra įmanoma nustatyti, kurio iš atsakovų veiksmai ir kokia apimtimi atsakingi už žalos padarymą, todėl žala priteistina solidariai. Mano, kad pareiškime išdėstytos aplinkybės nepaneigia ieškinio pagrįstumo, atsakovo išdėstyta pozicija yra prieštaringa. Pažymėjo, kad atsakovo teisme nurodytos aplinkybės patvirtina, kad 4 sutartys buvo pasirašomos tam, kad nereikėtų eiti pas notarą, o būtent notaras turėtų užtikrinti sudaromo sandorio teisėtumą.
Šalies argumentai
8. 2020 m. rugpjūčio 7 d. teismo posėdyje atsakovas M. S. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, visu paaiškinimus nurodė teismui pateiktame pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Papildomai nurodė, kad tik 2020 metų kovo mėnesį sužinojo, kad vis dar yra įmonės akcininkas. Teigia, jog iki to laiko net nežinojo, kad yra akcininkas bei nežinojo, kad yra kaltinamas dėl tokios sumos pasisavinimo. Teigia, jog iki šios bylos nežinojo kas toks yra D. B. ir nežinojo kuo jis užsiima. Nežinojo, kad jis pasiima prekių likučius, juos parduoda ir dingsta. Nurodė, kad įrodymų, patvirtinančių įmonės turto perdavimą nėra išlikę. Pažymėjo, kad turi problemų su sveikata, jam trūkinėja atmintis, todėl negali paaiškinti kaip surado bendrovės pirkėją. Nurodė, kad akcijos buvo parduotos per 4 kartus, nes buhalterė paaiškino, jog tokiu atveju nereikės sutarčių tvirtinti pas notarą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konsta tu o j a:
Ieškinys tenkintinas.
Faktinės bylos aplinkybės.
9. Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. kovo 4 d. nutartimi ieškovei iškėlė bankroto bylą, administratore paskirta UAB „Verslo valdymo centras“, teismo nutartis yra įsiteisėjusi. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. kovo 4 d. nutartimi įpareigojo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių D. B. per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo duomenimis, ir visus dokumentus. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ balanso už 2016 metus matyti, kad bendrovė turėjo 81 614 Eur vertės turto, tačiau buvęs bendrovės vadovas atsakovas D. B. neperdavė administratorei ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentų ir turto. Taip pat byloje nustatyta, kad ieškovės vadovu nuo 2012 m. spalio 31 d. iki 2017 m. spalio 9 d. buvo paskirtas M. S., o nuo 2017 m. spalio 10 d. iki atleidimo dėl bankroto bylos iškėlimo dienos - D. B.. M. S., laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 2 d. iki 2017 m. spalio 13 d. buvo vieninteliu ieškovės akcininku. Nuo 2017 m. spalio 13 d. vieninteliu įmonės akcininku buvo D. B.. Akcininkų pasikeitimo teisinis pagrindas – 2017 m. spalio 10 d. Akcijų pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 1, 2017 m. spalio 11 d. Akcijų pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 2, 2017 m. spalio 12 d. Akcijų pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 3, 2017 m. spalio 13 d. Akcijų pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 4. Byloje nėra duomenų, kad keičiantis ieškovės vadovams bei akcininkams, t. y. atleidžiant atsakovą M. S. ir paskiriant vadovu atsakovą D. B., buvo sudarytas buhalterinės apskaitos dokumentų ir turto perdavimo aktas ir atsakovas M. S. perdavė dokumentus ir turtą atsakovui D. B.. Taigi byloje nustatyta, kad buvę UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovai neperdavė administratorei 81 614 Eur vertės ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto.
Dėl ieškinio.
10. Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnyje įtvirtinti pagrindiniai juridinio asmens valdymo organo nario veiklos principai: juridinio asmens atžvilgiu veikti sąžiningai, protingai, apdairiai, būti lojaliam, laikytis konfidencialumo, vengti interesų konflikto, nepainioti juridinio asmens turto su savo turtu. Nevykdant įstatymuose ar įstatuose numatytų pareigų arba netinkamai jas vykdant, juridinio asmens valdymo organo nariui atsiranda teisinė atsakomybė, kuri pasireiškia prievole atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą. Žala juridiniam asmeniui atlyginama visiškai, jeigu įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Civilinei atsakomybei atsirasti būtinas tam tikrų sąlygų visetas, t. y. neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir jos padarinių (žalos). Šiuo atveju skolininko kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis, CPK 182 straipsnio 4 punktas).
11. Bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo metu galiojęs Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas numatė, kad įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai per teismo nustatytą terminą privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad keičiantis juridinio asmens vadovams jie privalo užtikrinti skaidrų turto ir dokumentų perdavimą (inventorizuoti turtą, sudaryti balansą perdavimo dienos duomenimis ir kt.), o šios pareigos neatlikus ir nesant galimybės nustatyti koks tiksliai turtas buvo perduotas, atitinkamai kuriuo iš atsakovų vadovavimo laikotarpiu turtas buvo prarastas, pasisavintas ar iššvaistytas, tokie veiksmai kvalifikuojami neteisėtais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K- 3-60-687/2016; 2016 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-695/2016).
12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad iškėlus ieškovei bankroto bylą, atsakovai Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. kovo 4 d. nutartimi buvo įpareigoti per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo duomenimis, ir visus dokumentus, tačiau byloje nėra įrodymų, jog atsakovai šią savo pareigą būtų įvykdę. Teismo vertinimu, tokie atsakovų veiksmai laikytini neteisėtais (CK 6.246 straipsnis). Jei atsakovai būtų tinkamai vykdę savo kaip vadovų pareigas užtikrinti bendrovės turto bei dokumentų išsaugojimą, ieškovės nurodoma 81 614 Eur žala nebūtų atsiradusi, todėl darytina išvada, kad minėta žala ieškovei, kreditoriams yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su neteisėtais atsakovų veiksmais (CK 6.247 straipsnis). Nustačius atsakovų, kaip įmonės vadovų neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jų kaltė šiuo atveju preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).
13. Nors atsakovas M. S. pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo teigia, jog atsiradus akcijų pirkėjui, jis jas 2017 m. spalio 10 d., 2017 m. spalio 11 d., 2017 m. spalio 12 d., 2017 m. spalio 13 d. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartimis pardavė atsakovui D. B. bei perdavė jam visus įmonės dokumentus bei turtą, tačiau be minėtų akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių į bylą nepateikė jokių jo teiginius patvirtinančių įrodymų. Akcentuotina, jog bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014). Civilinis procesas, be kita ko, grindžiamas ginčo šalių rungimosi principu, kurio esmė yra ta, kad būtent dėl įrodinėjamų aplinkybių nustatymo suinteresuotoms šalims tenka įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo, renkant įrodymus. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Teismo vertinimu, atsakovas M. S. šiuo atveju neįrodė, jog pardavęs ieškovės akcijas, jis perdavė naujajam akcininkui ir direktoriui D. B. įmonės turtą ir visus dokumentus, todėl atsakovo M. S. nurodomi argumentai dėl turto ir dokumentų perdavimo bei priėmimo-perdavimo akto surašymo laikytini deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmestini kaip nepagrįsti.
14. Nepagrįstais laikytini ir atsakovo M. S. argumentai, jog dėl sunkios savo sveikatos būklės, dėl psichinių sutrikimų ir išsekimo jis sunkiai orientavosi laike ir aplinkoje, todėl priėmimo-perdavimo dokumentų neišsaugojo. Iš į bylą pateikto VšĮ Tauragės rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro medicininio pažymėjimo matyti, kad atsakovui M. S. buvo teikiamos psichikos sveikatos centro gydytojo psichiatro paslaugos laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 18 d. iki 2017 m. sausio 5 d. Šiame pažymėjime buvo nurodyta, kad atsakovui buvo diagnozuota depresija, išduotas nedarbingumo pažymėjimas, skirtas gydymas. Šiuo atveju svarbu pažymėti, jog atsakovo nurodomi akcijų pardavimo bei turto ir dokumentų perdavimo veiksmai buvo atlikti 2017 m. spalio 10-13 d.. Tai reiškia, jog po atsakovo gydymosi proceso iki nurodytų sandorių sudarymo momento buvo praėję kiek daugiau nei 9 mėnesiai, o tai savo ruožtu suponuoja išvadą, jog atsakovo M. S. sveikatos būklė negalėjo turėti pakankamos įtakos turto bei dokumentų priėmimo-perdavimo dokumentų išsaugojimui. Dar daugiau, atsakovas nurodė, kad akcijų pirkimo-pardavimo sandoriai buvo sudaromi tuo pačiu metu kaip ir vyko turto bei dokumentų priėmimo-perdavimo aktų surašymas, todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovas akcijų pirkimo-pardavimo sutartis išsaugojo, argumentai, jog tuo pat metu pasirašyti turto bei dokumentų priėmimo-perdavimo aktai prarasti dėl sunkios atsakovo sveikatos būklės laikytini nepagrįstais.
15. Teismas šiuo atveju taip pat sutinka su ieškovės nurodomais argumentais, jog civiliniame kodekse nėra numatyta, kad atsakovo sveikatos būklė būtų laikoma pakankamu pagrindu civilinei atsakomybei šalinti, todėl atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovo M. S. argumentai, jog būtent dėl prastos jo sveikatos būklės buvo prarasti dokumentų ir turto priėmimo-perdavimo aktai, atmestini kaip nepagrįsti.
16. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad 2016 m. turto bendrovėje apskaityta už 81 614 Eur. Šios sumos atsakovai neginčijo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai šio turto įmonės nemokumo administratoriui neperdavė, darytina išvada, kad atsakovų veiksmais (neveikimu) ieškovei padaryta 81 614 Eur žala.
17. Nagrinėjamoje byloje dėl netinkamo buhalterinės apskaitos organizavimo negali būti nustatyta, kuri žalos dalis priskirtina kiekvienam iš atsakovų (koks konkrečiai turtas buvo prarastas kiekvieno iš atsakovų), todėl galioja jų prievolės solidarumo prezumpcija (CK 6.6 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškinys tenkintinas visiškai ir iš atsakovų solidariai priteistina 81 614 Eur žalos atlyginimo ieškovei BUAB „(duomenys neskelbtini)“ (CK 6.245-CK 6.248 straipsniai).
18. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovų solidariai priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo 81 614 Eur dydžio sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo, t. y. nuo 2020 m. kovo 9 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
19. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis), todėl tenkinus ieškovės ieškinį, 1 450 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, priteistinas iš atsakovų lygiomis dalimis po 725 Eur valstybės naudai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovų D. B. (D. B.) ir M. S. solidariai 81 614 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 81 614 Eur sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo, t. y. nuo 2020 m. kovo 9 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“.
Priteisti iš atsakovo D. B. (D. B.) 725 Eur žyminį mokestį į valstybės pajamas.
Priteisti iš atsakovo M. S. 725 Eur žyminį mokestį į valstybės pajamas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.