Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovų UAB „AUTOPRIZMĖ“ ir M. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. A. K. ieškinį atsakovams UAB „AUTOPRIZMĖ“ ir M. V. dėl juridinio asmens ir jo vadovo veiklos tyrimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas V. A. K. kreipėsi į teismą, prašydamas atlikti atsakovų UAB „AUTOPRIZMĖ“ ir M. V. veiklos tyrimą, o nustačius, kad veikla yra netinkama, likviduoti UAB „AUTOPRIZMĖ”; paskirti UAB „AUTOPRIZMĖ” likvidatoriumi UAB „Lexforis“. Teismas 2017 m. birželio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino: pripažino atsakovo M. V. veiklą laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki M. V. atleidimo iš vadovo pareigų (2015-11-09) netinkama, netaikė CK 2.131 straipsnio 1 dalyje nustatytų poveikio priemonių, priteisė ieškovui V. A. K. iš atsakovo M. V. 217 Eur žyminio mokesčio. 2017 m. liepos 21 d. teisme buvo gautas ieškovo prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo. Prašyme nurodyta, kad teismui buvo pateiktas mokėjimo nurodymas, patvirtinantis, jog ieškovas 2016 m. spalio 12 d. sumokėjo 11 132 Eur už ekspertizės išlaidas, tačiau teismas priimtame sprendime neišsprendė bylinėjimosi išlaidų, dėl ekspertams sumokėtų sumų, atlyginimo klausimo.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 11 d. papildomu sprendimu prašymą tenkino: priteisė ieškovui V. A. K. iš atsakovo M. V. 11 132 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už ekspertizę. Nurodė, jog bylos duomenys patvirtina, kad iki 2017 m. birželio 30 d. sprendimo priėmimo ieškovas buvo patyręs 11 132 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už ekspertizės atlikimą, o teismas 2017 m. birželio 30 d. sprendimu, spręsdamas ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, neįvertino bylinėjimosi išlaidų, ieškovo patirtų dėl apmokėtos ekspertizės.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovai UAB „AUTOPRIZMĖ“ ir M. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir atmesti V. A. K. prašymą priteisti ekspertizės išlaidas, priteisti iš ieškovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos be jokio teisinio pagrindo ieškovo naudai priteisė bylinėjimosi išlaidas, sumokėtas už ekspertizės atlikimą civilinėje byloje, kadangi ieškovas realiai tokių išlaidų nepatyrė, jas apmokėjo kitas, su šios bylos nagrinėjimu nesusijęs asmuo.Nuoseklioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017) nurodoma, kad „išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, turi būti patirtos realiai“ .Lietuvos teismų praktikoje, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą yra nurodyta, jog tais atvejais, kai bylinėjimosi išlaidas sumoka ne bylos dalyvis, o kitas asmuo, nesusijęs su bylos nagrinėjimu, jos nėra priteisiamos, kadangi bylos dalyviai jų realiai nepatyrė (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1612-262/2015). Nagrinėjamoje byloje ekspertizės išlaidas apmokėjo kitas, su šios bylos nagrinėjimu nesusijęs asmuo – D. A..Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas V. A. K. prašo netenkinti atsakovų UAB „AUTOPRIZMĖ" ir M. V. apeliacinio skundo dėl 2017 m. rugpjūčio 11 d. Vilniaus apygardos teismo papildomo sprendimo ir teismo papildomą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad, vykdydamas teismo įpareigojimus, pateikė 2016 m. spalio 13 d. prašymą dėl dokumentų prijungimo, kuriuo paprašė prijungti prie nagrinėjamos bylos 2016 m. spalio 12 d. mokėjimo nurodymą, patvirtinantį 11 132 Eur sumos už ekspertizės išlaidas apmokėjimą. Byloje buvo priimtas ieškovui palankus sprendimas, todėl ieškovas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Aplinkybė, kad už ieškovo reikalavimo pagrindu byloje paskirtą ekspertizę pirmosios instancijos teisme sumokėjo ne tiesiogiai pats ieškovas, o kitas byloje nedalyvaujantis asmuo, nėra kliūtis vertinti į bylą pateiktus dokumentus ir spręsti dėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nenustačius CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str.).Byloje sprendžiama dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.Apeliantų skunde nurodoma taisyklė, kad gali būti priteisiamos tik tos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos, kurios yra patirtos realiai, reiškia, jog prašoma priteisti pinigų suma turi būti panaudota pagal procesiniame įstatyme nustatytą paskirtį ir dokumentai, patvirtinantys tokį sumokėjimą turi būti pateikti teismui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliantų teikiamoje 2017 m. sausio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017, pritarė žemesniųjų teismų procesiniams sprendimams nepriteisti atstovavimo išlaidų todėl, kad į bylą nebuvo pateikti dokumentai, patvirtinantys pinigų sumokėjimą advokatui. Tuo tarpu iš nagrinėjamoje byloje esančių dokumentų matyti, kad teismas 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartimi įpareigojo ieškovą įmokėti į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą 11 132 Eur užstatą eksperto paslaugų apmokėjimui, 2016 m. spalio 12 d. mokėjimo nurodymu Nr. 144 ši suma buvo sumokėta į Vilniaus apygardos teismo sąskaitą. 2017 m. rugsėjo 1 d. teisėjas priėmė rezoliuciją apmokėti už teismo ekspertės paslaugas pateiktą 11 132 Eur dydžio sąskaitą. Šios aplinkybės yra pakankamos išvadai, jog prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra realios. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įrašyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Tokia įstatymo nuostata reiškia, kad bylinėjimosi išlaidas privalo atlyginti bylą pralaimėjusioji šalis. Aplinkybė, kad užmokestį ekspertui sumokėjo ne tiesiogiai ieškovas (2016 m. spalio 12 d. mokėjimo nurodyme Nr. 144 įrašyta: mokėtojo vardas, pavardė D. A., mokėjimo paskirtis „CB Nr. e2-2670-656/2016, už V. A. K.), o už jį tai padarė kitas asmuo, gali turėti įtakos ieškovo ir mokėtojo D. A. civiliniams teisiniams santykiams (pvz. Civilinio kodekso 6.50 str.), tačiau nėra pagrindas atleisti bylą pralaimėjusią šalį nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Skunde nurodoma Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1612-262/2015, negali būti pripažinta, kaip teigia apeliantai, nuoseklia Lietuvos teismų praktika, juolab, kad apygardos teismo nutartyje spręstos bylos ir šios civilinės bylos aplinkybės visiškai skiriasi. Vilniaus apygardos teismas nutarė nebaigtoje nagrinėti civilinėje byloje nepriteisti atstovavimo išlaidų atsakovui, kurio atžvilgiu ieškovas reikalavimo atsisakė, kadangi atstovavimo išlaidas sumokėjo kitas asmuo, kuris buvo įtrauktas dalyvauti byloje pasitraukus iš jos atsakovui. Apygardos teismas pažymėjo, kad visų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas bus atliekamas išnagrinėjus bylą iš esmės. O ši nagrinėjama byla, kaip minėta, yra užbaigta įsiteisėjusiu 2017 m. birželio 30 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu.Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320, 338 str.), nenustatyta įstatyme (CPK 329, 330 str.) įtvirtintų pagrindų, įgalinančių panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Skundžiamas papildomas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 321 str. 3 d., 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321 straipsnio 3 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 11 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą.