Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. Š., valstybės įmonė „Turto bankas“, Klaipėdos miesto 2-ojo notaro biuro notaras G. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Suinteresuotas asmuo notaras G. B. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, procesiniai dokumentai (pareiškimas, pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo) įteikti tinkamai, per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ straipsnio 9 dalis).

5. Suinteresuotas asmuo A. Š. atsiliepimo į pareiškimą per teismo nustatytą terminą nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

6. Teismo posėdžio metu pareiškėja O. B. pareiškimą palaikė jame nurodytais pagrindais ir argumentais, prašė pareiškimą tenkinti. Paaiškino, jog palikėja T. M. buvo pareiškėjos krikšto motina, ji (pareiškėja) palikėja nuolat rūpinosi, prižiūrėjo. T. M., būdama gyva, kalbėdavo, kad testamentu turtą paliks jai (pareiškėjai), tačiau kad surašė oficialųjį testamentą jai gyvai esant nežinojo. Testamentą palikėjos bute, tvarkantis, rado prieš keletą metų. Į notarą nesikreipė, nes manė, jog esant testamentui, daugiau nieko daryti nebereikia. Nuo pat palikėjos mirties momento pareiškėja prižiūrėjo palikėjos turtą, rūpinuosi juo, nors tuo metu nežinojo, kad palikėja buvo sudariusi testamentą jos naudai. Palikėjos turtą valdo kaip savo.

7. Suinteresuoti asmenys notaras G. B., valstybės įmonės ,,Turto bankas“ atstovas, A. Š. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta. Byloje gautas notaro G. B. prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Valstybės įmonė ,,Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą pateikė prašymą bylą teismo posėdyje nagrinėti valstybės įmonės ,,Turto bankas“ atstovui nedalyvaujant. Kitų prašymų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

8. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog T. M. vardu nuosavybės teise Nekilnojamojo turto registre įregistruotas butas, adresu (duomenys neskelbtini). T. M. 2006 m. balandžio 5 d. sudarė oficialųjį testamentą, patvirtintą (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės R. K. (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo savo mirties atveju padarė sekantį patvarkymą: butą, adresu (duomenys neskelbtini), santaupas, esančias visose sąskaitose AB banke (duomenys neskelbtini) su priskaičiuotomis palūkanomis ir priklausančia kompensacija, palieka O. B.. Palikėja T. M. mirė (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjai O. B. (duomenys neskelbtini) išduotas leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) laidoti palikėją T. M.. Iš 2024 m. vasario 9 d. Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis matyti, jog palikėja T. M. mirė našle, turi sūnų A. Š.. Iš Testamentų registro išrašo (2024 m. sausio 29 d.) matyti, jog palikimo, atsiradusio po T. M. mirties, priėmimo ir (ar) atsisakymo priimti palikimą faktai nėra įregistruoti.

9. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad po palikėjos T. M. mirties atsidaro palikimas ir paveldėjimo pagal testamentą teisiniai santykiai, palikėja sudarė oficialųjį testamentą, kuriuo turtą paliko pareiškėjai O. B.. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.5 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, pareiškėja yra testamentinė įpėdinė. Pagal CK 5.19 straipsnio nuostatas, kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį (neišskiriant ir įprastinio namų apstatymo bei apyvokos reikmenų) vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybei, juridiniams asmenims (1 dalis), testamentu atimti paveldėjimo teisę iš vieno, kelių ar visų įpėdinių (3 dalis). Šiuo atveju iš byloje esančių duomenų matyti, jog palikėja mirė našle, turi sūnų, tačiau testamentu jai priklausantį turtą (butą ir pinigines lėšas banko sąskaitose) paliko pareiškėjai O. B., paveldėtoja į notaro biurą nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta.

10. Pareiškėja siekia įteisinti po palikėjos (testatorės) mirties likusio turto paveldėjimą, paveldėjimo ir nuosavybės teisių įregistravimo tikslu, nurodo, jog po testatorės mirties atsiradusį palikimą priėmė pradėdama paveldimą turtą valdyti kaip savo.

11. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

12. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldimą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.

13. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).

14. Nagrinėjamu atveju iš pareiškime nurodytų aplinkybių, pareiškėjos paaiškinimų ir į bylą pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėja priėmė palikimą po testatorės T. M. mirties, pradėjusi faktiškai jį valdyti, kadangi prižiūrėjo butą, adresu (duomenys neskelbtini), mokėjo (ir šiuo metu moka) mokesčius paslaugų teikėjams už vandenį, nuotekas, šildymą, elektros energiją, atliekų tvarkymą, bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir administravimą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Atsižvelgiant į pareiškėjos nurodytas aplinkybes, bei į byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad teismui abejoti pareiškėjos nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktais įrodymais nėra pagrindo, todėl teismas pripažįsta, kad pareiškėja po palikėjos T. M. mirties atliko aktyvius veiksmus, siekdama įgyti nuosavybę į paveldimą turtą.

15. Svarbu paminėti, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėja negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais, nes duomenys apie tai, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami.

16. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjos nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai, šis reikalavimas kaip pagrįstas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja po palikėjos (testatorės) T. M. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą (CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimo gavimui (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po palikėjos T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu bei paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.