Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, trečiojo suinteresuotojo asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovams,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas A. Š. skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 27000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas skunde (b.l. 4-5) ir teismo posėdžių metu nurodė, kad 2016 m. birželio 21 d. Drausmės komisijos metu atsisakė eiti gyventi į jam skirtą 2 būrio 3 brigadą, todėl laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 21 d. iki 2016 m. liepos 15 d. buvo patalpintas į 20 būrio 7 brigados 1 gyvenamąją patalpą, kurioje visą kalinimo laikotarpį buvo pažeista teisės aktais reglamentuota gyvenamojo ploto norma. Tvirtino, kad šios patalpos gyvenamasis plotas buvo apie 12 kv.m., joje įrengtos 4 miegamosios vietos, o joje faktiškai buvo laikoma 10-15 nuteistųjų. Dėl ploto trūkumo miegojo lauke ant grindų, dėl to 25 paras kentė pažeminimą. Taip pat nurodė, kad kalėdamas šioje patalpoje negavo jokių būtinų higienos reikmenų, tame tarpe ir tualetinio popieriaus. Prašė būrio viršininko jam leisti nusipirkti higienos reikmenų, tačiau jo prašymas nebuvo tenkintas. Dėl miegojimo lauke skundėsi Pravieniškių PN-AK direktoriaus pavaduotojui D. S., kuris grubiai atsakė į pareiškėjo prašymą, teigdamas, jog nieko jis neįrodys bei niekas jam nepadės, o tas, kas nepatenkintas, per prievartą bus perkeltas į paskirtus būrius. Dėl tokio pareigūno elgesio jautėsi pažemintas ir įbaugintas. Nurodė, jog 2016 m. liepos 15 d. buvo išvežtas į Pravieniškių PN-AK 3 – ią sektorių, o 2016 m. rugpjūčio 8 d. grįžęs be jokio Drausmės komisijos posėdžio buvo paskirtas į 12 būrio 2 brigadą. Buvo parašęs atsisakymą gyventi šioje gyvenamojoje patalpoje dėl asmeninių priežasčių, tačiau ne savo noru turėjo eiti gyventi į 3-ią lokalinį sektorių, kuriame gyveno baimindamasis dėl savo gyvybės Tokiais atsakovo atstovo neteisėtais veiksmais buvo pažemintas psichologiškai ir emociškai, nežymiai pablogėjo sveikata, stipriai sumažėjo bendravimo galimybės, pakriko nervai dėl jo orumo pažeminimo, kelis kartus teko verkti susigūžus, t.y. patyrė neturtinę žalą, kurią vertino 27000 Eur ir prašė priteisti iš atsakovo.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija atsiliepime į skundą (b. l. 8-13) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 21 d. iki 2016 m. liepos 15 d. buvo kalinamas 20 būrio 7 brigadoje, kurios gyvenamasis plotas 13,86 kv.m., joje įrengtos 4 miegamosios vietos, todėl vienam nuteistajam šioje kameroje teko 3,46 kv.m. Pažymėjo, kad ne visada visos gyvenamosios vietos būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka daugiau. Apie nuteistojo miegojimą lauke informacijos neturi. Nuteistieji į būrius, skyrių ar kamerą skirstomi vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, pareiškėjas nepateikė įrodymų apie subkultūrų tarp nuteistųjų susidarymą. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje užfiksuoti nežymūs sveikatos sutrikimai (emocinis miego sutrikimas, galvos skausmas, veido sumušimas), kurie nėra susiję su pareiškėjo pretenzijomis dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl netinkamų gyvenimo sąlygų nesikreipė, todėl jo nurodytos aplinkybės dėl emocinės depresijos, pažeminimo ar dvasinės skriaudos yra nepagrįstos. Pareiškėjas neįrodė neteisėtų Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų, jam padarytos neturtinės žalos, todėl nėra pagrindo neturtinės žalos atlyginimo priteisimui.

Į teismo posėdį neatvyko atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, ir trečiojo suinteresuotojo asmens Kalėjimų departamento prie LR TM atstovai, apie teismo posėdį pranešta, byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant (ABTĮ 77 str.).

Skundas dėl neturtinės žalos, kildinamos iš teisės aktais reglamentuotos gyvenamojo ploto normos pažeidimo, atlyginimo paliekamas nenagrinėtas, dėl kitos reikalavimų dalies skundas netenkinamas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą kildina iš netinkamų laikymo sąlygų 20 būrio 7 brigados 1-oje gyvenamojoje patalpoje laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 21 d. iki 2016 m. liepos 15 d., pažeidžiant reglamentuotą gyvenamojo ploto normą, nesuteikiant higienos reikmenų, netinkamo pareigūnų elgesio.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 65 punktą, pataisos namų, gydymo-pataisos namų, laisvės atėmimo vietų ligoninės, nepilnamečių pataisos namų ir kalėjimų direktoriai įsakymais sudaro komisijas, kurios nuteistuosius, pirmą kartą po nuosprendžio įsiteisėjimo iš kardomojo kalinimo vietos atvykusius į šias pataisos įstaigas, jiems dalyvaujant, priskiria paprastosioms grupėms, taip pat suskirsto į būrius, skyrius ir kameras. Skirstant nuteistuosius į būrius, skyrius ir kameras, atsižvelgiama į jų neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems riziką, sveikatos būklę, amžių, gebėjimus užsiimti darbine veikla, kitas asmenines savybes, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos rekomendacijas, taip pat laikomasi LR bausmių vykdymo kodekse nustatytų nuteistųjų izoliuoto laikymo reikalavimų. Šių nuteistųjų priskyrimas paprastosioms grupėms, taip pat suskirstymas į būrius, skyrius ir kameras įforminamas pataisos įstaigų direktorių įsakymais, remiantis šiame punkte nurodytų komisijų protokolais. Šia tvarka taip pat vadovaujamasi nuteistuosius perkeliant iš būrio, skyriaus ar kameros į kitą būrį, skyrių ar kamerą, be to, atsižvelgiama ir į nuteistųjų elgesį bausmės atlikimo metu.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Pravieniškių PN-AK Nuteistųjų skyrimo į būrius komisijos 2016 m. birželio 21 d. posėdžio protokoliniu nutarimu Nr. 62-2520 nutarta pervesti nuteistąjį A. Š. iš 6 būrio 2 brigados 10 lovos į 2 būrio 3 brigados 3 lovą (b.l. 46-47,53-54,79-80). Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2016 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 2-650 pareiškėjas buvo paskirtas į 2 būrio 3 brigadą (b.l. 78).

Nustatyta, jog pareiškėjui atsisakius gyventi jam skirtoje gyvenamojoje patalpoje, vadovaujantis Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 28 d. įsakymo Nr. V-436 „Dėl nuteistųjų, kurie atsisako gyventi administracijos paskirtame būryje, skaičiaus mažinimo plano patvirtinimo“ (b.l. 75-77) 8.3 punktu, pagal kurį nuteistieji, atsisakę gyventi jiems administracijos paskirtame būryje, laikomi atskirai nuo kitų nuteistųjų iki aplinkybių išsiaiškinimo ir sprendimo priėmimo, pareiškėjas buvo perkeltas į 20 būrio 7 brigados 1 gyvenamąją patalpą, kurioje buvo kalinamas iki 2016 m. liepos 15 d. (b. l. 9,18).

Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl pareiškėjo atsisakymo gyventi 2 būrio 3 brigadoje nėra. Pareiškėjas nekelia ginčo dėl jo skyrimo į 2 būrio 3 brigadą bei perkėlimo į 20 būrio 7 brigados 1 miegamąjį teisėtumo. Jam padarytą neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų 20 būrio 7 brigados 1 miegamojoje patalpoje, jos perpildymo, neaprūpinimo higienos reikmenimis, netinkamo pareigūno elgesio.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv.m. vienam žmogui, 11¹.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv.m. vienam žmogui.

Į bylą atsakovo atstovo pateikti duomenys patvirtina, kad 20 būrio 7 brigados 1 gyvenamosios patalpos gyvenamasis plotas 13,86 kv.m., joje įrengtos 4 miegamosios vietos (b.l. 15-16, 18, 20, 81).

Pareiškėjas neginčijo atsakovo atstovo pateiktų duomenų dėl miegamųjų vietų skaičiaus gyvenamojoje patalpoje, tačiau tvirtino, kad šioje patalpoje, pareiškėjo buvimo joje metu gyveno nuo 10 iki 15 nuteistųjų, todėl miegoti tekdavo lauke. Įrodymų, patvirtinančių šiuos argumentus pareiškėjas nepateikė.

Pareiškėjo prašymu teismo posėdyje liudytojais apklausti nuteistieji G. Š. ir N. N. pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl kalėjusių asmenų skaičiaus ginčo gyvenamojoje patalpoje bei miegojimo lauke nepatvirtino.

Liudytojas Pravieniškių PN –AK direktoriaus pavaduotojas D. S. nurodė, jog 20 būrio 7 brigados 1 gyvenamoji patalpa yra nedidelė, joje įrengtos 4 - 6 miegamosios vietos. Kategoriškai neigė pareiškėjo nurodytą aplinkybę dėl ginčo gyvenamojoje patalpoje gyvenusių pareiškėjo nurodyto nuteistųjų skaičiaus, tvirtindamas, kad gyvenamojoje patalpoje galėjo gyventi tik tiek nuteistųjų, kiek joje buvo įrengta miegamųjų vietų. Pareiškėjo nurodyto nuteistųjų skaičiaus ginčo patalpoje negalėjo būti, nes tiek žmonių šioje patalpoje galėtų tik stovėti, be to gyvenamosios patalpos yra nuolat tikrinamos įvairių tarnybų, todėl negalėjo būti perpildytos. Pažymėjo, kad 20 būrio 7 brigada susideda iš trijų gyvenamųjų patalpų, taip pat prie šių gyvenamųjų patalpų yra didelės šešiolikos vietų karantino patalpos, šios patalpos niekada nebūna pilnai užpildytos. Nuteistiesiems leidžiama gyventi visose laisvose nurodytų gyvenamųjų patalpų vietose. Pastebėjo, kad pareiškėjas galėjo miegoti lauke, nes gyvenamosios patalpos nebuvo rakinamos, todėl išeiti į lauką jis turėjo galimybę. Taip pat nurodė, kad pareiškėjas bet kada turėjo teisę grįžti į paskirtą gyvenamąją vietą būryje.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, liudytojų paaiškinimus, darytina išvada, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo tvirtinimą, jog ginčo patalpoje pareiškėjo kalinimo joje metu gyveno 10-15 asmenų, todėl deklaratyvūs pareiškėjo argumentai dėl 20 būrio 7 brigados 1 miegamajame gyvenusių asmenų skaičiaus bei šios patalpos perpildymo sukeltų nepatogumų (miegojimo lauke) atmestini kaip nepagrįsti.

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos administraciniame teisme išnagrinėta administracinė byla Nr. I-4049-414/2016 pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių PN-AK, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Šioje byloje pareiškėjas kėlė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 21 d. iki 2016 m. rugpjūčio 16 d., jam kalint Pravieniškių PN-AK gyvenamosiose patalpose, pažeidžiant reglamentuotą gyvenamojo ploto normą, taip pat higienos ir buitinio aprūpinimo normų reikalavimus.

Šioje byloje priimtame teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendime buvo konstatuotas gyvenamojo ploto normos pažeidimas, pareiškėjui laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 21 d. iki 2016 m. liepos 15 d. (24 paras) kalint 20 būrio 7 brigados gyvenamojoje patalpoje, taip pat liko nepaneigti pareiškėjo argumentai dėl nepakankamo buitinių parazitų naikinimo, patalpų šildymo, praustuvės virtuvėlėje nebuvimo, todėl pareiškėjui iš atsakovo priteistas 200 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Šis sprendimas apeliaciniu skundu apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Pagal ABTĮ 105 straipsnio 4 punktą, teismas skundą (prašymą, pareiškimą) palieka nenagrinėtą, jeigu teisme nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Kadangi nagrinėjamoje byloje pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl ginčui aktualiu laikotarpiu 20 būrio 7 brigados 1 gyvenamojoje patalpoje kalėjusių asmenų skaičiaus bei perpildymo sukeltų nepatogumų buvo pripažintos nepagrįstomis, o minėtoje administracinėje byloje Nr.I-4049-414/2016 pagal atsakovo atstovo pateiktus duomenis tose pačiose gyvenamosiose patalpose ir tuo pačiu laikotarpiu buvo nustatytas gyvenamojo ploto normos pažeidimas, todėl pareiškėjo skundas dėl gyvenamojo ploto normos pažeidimo jam gyvenant 20 būrio 7 brigados 1 gyvenamojoje patalpoje paliekamas nenagrinėtas.

Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą siejo su būtiniausių higienos reikmenų, tame tarpe ir tualetinio popieriaus neturėjimu, kalint 20 būrio 7 brigados 1 miegamajame Tvirtino, kad prašė būrio viršininko suteikti galimybę nusipirkti būtiniausių higienos reikmenų, tačiau jo prašymas nebuvo tenkintas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintų Vyrų ir moterų atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normomis (toliau - ir Aprūpinimo normos), vienam vyrui mėnesiui skiriamas 1 rulonas tualetinio popieriaus, 200 g skalbiamojo muilo, 100 g tualetinio muilo, einant maudytis kiekvieną kartą išduodama 30 g. muilo.

Taigi šioje teisės normoje įtvirtinta, jog nuteistasis kas mėnesį privalo būti aprūpintas 1 rulonėliu tualetinio popieriaus, skalbiamuoju ir tualetiniu muilu.

Atsakovo atstovas nurodė, kad higienos priemones nuteistiesiems pagal poreikį išduoda būrio viršininkas (b.l. 39).

Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad ginčo laikotarpiu higienos priemonės (ūkinis muilas, tualetinis muilas, tualetinis popierius, soda) 20 būrio 7 brigadai buvo išduotos (b.l. 40-43). Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių konstatuoti, kad higienos priemonės pareiškėjui nebuvo išduotos, kad dėl higienos priemonių išdavimo, galimybės jas nusipirkti suteikimo pareiškėjas būtų kreipęsis į būrio viršininką, o šis jas atsisakęs išduoti ar leisti nusipirkti, taip pat nepateikta pareiškėjo skundų Pravieniškių PN-AK administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl higienos priemonių neišdavimo, atsisakymų leisti jas įsigyti, todėl, nesant tokių duomenų, vien deklaratyvių, įrodymais nepagrįstų pareiškėjo argumentų pagrindu nėra pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjas skunde kėlė pretenzijas dėl Pravieniškių PN-AK direktoriaus pavaduotojo D. S. nemandagaus elgesio šio pareigūno 2016 m. liepos 8 d. apsilankymo 20 būrio 7 brigadoje metu, tvirtino, kad pareigūnas vartojo necenzūrinius žodžius, buvo grubus, grasino per prievartą perkelti į paskirtus būrius.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 50 punkte nurodyta, kad tarpusavio santykiai tarp pataisos įstaigų darbuotojų ir nuteistųjų grindžiami abipusės pagarbos principu.

Pareigūnai, atlikdami tarnybą turi bendrauti laikydamiesi Kalėjimų departamento prie LR TM ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie LR TM direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79.

Byloje liudytoju apklaustas pareigūnas D. S. patvirtino, kad lankėsi 20 būrio 7 brigadoje dėl įvykusio konflikto tarp nuteistųjų. Apsilankymo metu nuteistieji reiškė bendro pobūdžio nusiskundimus, t.y. kad jų daug, kad jiems karšta, kėlė pretenzijas dėl jų neišvežimo ir pan. Nurodė, kad paaiškino nuteistiesiems, jog, nenorint gyventi ginčo patalpose, jie gali eiti gyventi į paskirtas gyvenamąsias vietas.

Nurodytos aplinkybės dėl netinkamo pareigūno D. S. elgesio pareiškėjas neįrodinėjo jokiomis leistinomis priemonėmis (t.y. liudytojų parodymais ar pan.), taip pat nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad dėl minėto pareigūno nemandagaus elgesio kreipėsi į Pravieniškių PN-AK direktorių, Kalėjimų departamentą prie LR TM ar kitas institucijas, kad šio pareigūno atžvilgiu buvo atliekamas tarnybinis tyrimas, o nesant tokių duomenų, nėra pagrindo tikėti įrodymais nepagrįstu pareiškėjo tvirtinimu dėl netinkamo pareigūno D. S. elgesio apsilankymo 20 būrio 7 brigadoje metu.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 8 d. buvo paskirtas į 12 būrio 2 brigadą be Drausmės komisijos posėdžio. Tvirtino, kad buvo parašęs atsisakymą gyventi šioje gyvenamojoje patalpoje dėl asmeninių priežasčių, tačiau ne savo noru turėjo eiti gyventi į 3-ią lokalinį sektorių, kuriame gyveno baimindamasis dėl savo gyvybės.

Pareiškėjo teiginį dėl jo perkėlimo į 2-ojo lokalinio sektoriaus 12 būrio 2 brigadą be Nuteistųjų skyrimo į būrius komisijos posėdžio paneigia į bylą pateikti įrodymai (b.l. 50, 56).

Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas buvo atsisakęs eiti gyventi į 12 būrio 2 brigadą, kad šiame būryje jam buvo kilusi grėsmė. Be to, svarbu pažymėti, kad teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, jog pavojus jo sveikatai buvo kilęs tik 2 būrio 3 brigadoje, pretenzijų dėl jam gresiančio pavojaus bei perkėlimo gyventi į 12 būrio 2 brigadą pareiškėjas nereiškė. Taigi, akivaizdu, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl perkėlimo į 12 būrio 2 brigadą yra nenuoseklios, prieštaringos, todėl jo pretenzijos dėl perkėlimo į 12 būrio 2 brigadą atmestinos kaip nepagrįstos.

Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybinės valdžios institucijos (Pravieniškių PN-AK) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ( neveikimo) valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 105 straipsnio 4 punktu, 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo A. Š. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo, siejamo su gyvenamojo ploto normos pažeidimais laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 21 d. iki 2016 m. liepos 15 d. (24 paras) jam kalint 20 būrio 7 brigados 1 gyvenamojoje patalpoje, palikti nenagrinėtą.

Dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.