- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-29
- Bylos Nr.
- eI2-7048-1114/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04411-2022-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Indrė Pukanasytė-Biekšė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Indrė Pukanasytė-Biekšė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. Š. patikslintą skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, ir Vilniaus rajono savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja A. Š. kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydama: 1) priteisti iš atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Savivaldybė), 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 2) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija), ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – VTPSI), 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 3) priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Skunde nurodo, kad Inspekcijos 2022 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu Nr. 3R-668 (2.13-1.E) „Dėl A. Š. 2022-01-24 skundo“ (toliau – ir Inspekcijos sprendimas) konstatuoti Savivaldybės neteisėti veiksmai. Paaiškina, kad pareiškėja su prašymu 2021 m. rugsėjo 17 d. kreipėsi į Savivaldybę dėl administracinio sprendimo priėmimo (valdomų žemės sklypų paskirties keitimo), kuriame nurodė savo asmens duomenis, t. y., vardą, pavardę, gyvenamosios vietos adresą, telefono numerį, el. paštą. Vėliau pareiškėja sužinojo, kad jos asmens duomenys yra viešai prienami, t. y. „Google“ paieškos sistemoje įrašius „A. Š.“ tarp paieškos rezultatų rodoma www.tpdris.lt svetainės nuoroda, kurioje skelbiami šie pareiškėjos duomenys: „(duomenys neskelbtini)“ bei rodomas pareiškėjos 2021 m. rugsėjo 17 d. prašymas.
1.2. Pareiškėja dėl paviešintų duomenų 2022 m. sausio 24 d. pateikė skundą Inspekcijai, kuri nustatė, jog Savivaldybė į Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinę sistemą (toliau – ir TPDRIS) įkėlė nenuasmenintą pareiškėjos 2021 m. rugsėjo 17 d. prašymą, tuo pažeisdama 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR) 5 straipsnio 1 dalies f punktą. Inspekcija davė nurodymą VTPSI iki 2022 m. rugsėjo 17 d. tinkamai ištrinti ar kitaip pašalinti pareiškėjos asmens duomenis iš TPDRIS ir atitinkamai imtis priemonių, kad informacija nebūtų atvaizduojama „Google“ paieškoje. Tačiau antstolės Aurelijos Puodžiukienės 2022 m. spalio 5 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas įrodo, kad Inspekcijos sprendimas per nustatytą terminą nebuvo įvykdytas, duomenys buvo pašalinti tik 2022 m. spalio 13 d., t. y. po to, kai pareiškėja kreipėsi į teismą. Pažymi, kad Inspekcija 2022 m. spalio 13 d. raštu Nr. 2R-5235 (2.13.Mr) „Dėl nurodymo įvykdymo“ nustatė, jog pareiškėjos duomenys iš viešosios erdvės pašalinti. Taigi Inspekcija nustatė Savivaldybės neteisėtus veiksmus, o Inspekcijos sprendimas nėra nuginčytas.
1.3. Tvirtina, kad Savivaldybė yra TPDRIS tvarkytoja ir jos pareiga, tvarkant asmens duomenis TPDRIS laikytis BDAR reikalavimų, kyla tiesiogiai iš įstatymų, tai nėra VTPSI rekomendacinio pobūdžio siūlymas. BDAR 5 straipsnio 1 dalies d punkte nustatyta, kad turi būti imamasi visų pagrįstų priemonių užtikrinti, jog asmens duomenys, kurie nėra tikslūs, atsižvelgiant į jų tvarkymo tikslus, būtų nedelsiant ištrinami arba ištaisomi. Tai reiškia, kad Savivaldybė, sužinojusi apie paviešintus pareiškėjos duomenis, kaip TPDRIS tvarkytoja, turėjo pareigą imtis priemonių, jog tokie duomenys nedelsiant būtų pašalinti. Pareiškėjos nuomone, nagrinėjant žalos atlyginimo klausimą, turi būti vertinami ne tik neteisėti veiksmai, bet ir neteisėtais veiksmais sukeltų pasekmių šalinimo trukmė. Taip pat mano, kad Savivaldybė pažeidė ne tik BDAR 5 straipsnio 1 dalies f punktą, bet ir to paties straipsnio 1 dalies d punktą.
1.4. Paaiškina, kad pareiškėjos prašymus dėl žemės sklypų paskirties keitimo nagrinėjo Savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo (vyr. architekto) skyriaus vyr. specialistė A. C., t. y. žemės sklypų tvarkymo ir teritorijų planavimo srities specialistė, kuri, pareiškėjos vertinimu, padarė BDAR 5 straipsnio 1 dalies f punkto pažeidimą, įkeldama į TPDRIS nenuasmenintą pareiškėjos prašymą. Tačiau į bylą pateiktas A. C. susirašinėjimas su VTPSI rodo, jog jai pačiai buvo pavesta „taisyti“ jos padarytą pažeidimą, taip pat spręsti asmens duomenų apsaugos pažeidimo klausimą, nors tokia funkcija jos pareigybei nepriskirta. A. C. susirašinėjimo turinys atskleidžia, jog Savivaldybės elgesys, sprendžiant pažeidimo šalinimo klausimą, neatitiko gero administravimo principo reikalavimų. Mano, kad jos asmens duomenų pažeidimo klausimą turėjo spręsti Savivaldybės specialistai, turintys duomenų apsaugos teisės profesinių žinių. Be to, Savivaldybė turėjo pareigą įsitikinti pateiktos informacijos tikrumu, t. y. suvesti pareiškėjos vardą ir pavardę į „Google“ sistemą ir patikrinti, ar duomenys neberodomi. Atkreipia dėmesį, kad byloje nėra duomenų, jog pati Savivaldybė kreipėsi į „Google“ dėl pareiškėjos duomenų pašalinimo. Pažymi, kad, jeigu Savivaldybė nebūtų padariusi neteisėtų veiksmų – paviešinusi pareiškėjos duomenų, nebūtų buvę ir kitų atsakovių neteisėtų veiksmų, todėl Savivaldybei tenka didesnė atsakomybė.
1.5. Pareiškėjos teigimu, jos skundas Inspekcijoje turėjo būti išnagrinėtas per 4 mėnesius nuo gavimo dienos, t. y. iki 2022 m. gegužės 25 d., tačiau išnagrinėtas tik 2022 m. rugpjūčio 22 d. – po 8 mėnesių. Duomenų apie skundo nagrinėjimo pratęsimą pareiškėja iš Inspekcijos nėra gavusi. Pareiškėja aktyviai domėjosi jos skundo nagrinėjimo Inspekcijoje eiga, tačiau, jos nuomone, ji buvo klaidinama ir jai teikta tikrovės neatitinkanti informacija. Teigia, kad 2022 m. gegužės 9 d. ji kreipėsi į Inspekciją su prašymu informuoti apie skundo nagrinėjimo eigą. 2022 m. gegužės 10 d. 08:41 val. pareiškėja iš Inspekcijos specialistės el. paštu gavo atsakymą, jog Inspekcija kreipėsi į skundžiamą asmenį su nurodymu pateikti paaiškinimus dėl skunde nurodytų aplinkybių. Tačiau iš byloje esančio Inspekcijos 2022 m. gegužės 10 d. rašto Nr. 2R-2003 (2.13.Mr) metaduomenų matyti, kad minėto el. laiško išsiuntimo momentu Inspekcija dar nesikreipė į Savivaldybę, kadangi raštas tik 9:15 val. pradėtas vizuoti. Be to, Inspekcijos 2022 m. gegužės 10 d. raštas Nr. 2R-2003 (2.13.Mr) yra standartinio turinio, todėl neaišku, kodėl nurodymas pateiktas praėjus beveik 4 mėnesiams ir tik po pareiškėjos priminimo apie skundą. Pareiškėja 2022 m. liepos 26 d. pakartotinai kreipėsi į Inspekciją, jai buvo atsakyta, jog Savivaldybė kreipėsi į TPDRIS administratorių dėl nenuasmenintos informacijos pataisymo bei gavo atsakymą, kad šiuo metu ši užklausa sprendžiama. Pareiškėja nurodo, jog į bylą nepateikta duomenų, jog Inspekcija būtų kreipusis į kitas institucijas dėl informacijos pateikimo ar su prašymu pašalinti pareiškėjos duomenis, taip pat nėra duomenų, jog būtų gavusi atsakymus, kurių neva reikėjo skundo nagrinėjimui. Todėl mano, kad Inspekcija nepagrįstai vilkino skundo nagrinėjimą, klaidindama pareiškėją apie atliekamas tarpines procedūras.
1.6. Teigia, kad paviešintų duomenų klausimas, ypač paviešintos gyvenamosios vietos, pareiškėjai kėlė didelį emocinį nepatogumą, kadangi „A. Š.“ vardo ir pavardės kombinacija yra vienintelė šalyje. Mano, kad tuo atveju, jeigu Inspekcijos nurodymas Savivaldybei būtų pateiktas nedelsiant po skundo priėmimo, paviešintų asmens duomenų šalinimo procesas galimai nebūtų taip užtrūkęs, todėl Inspekcija netinkamai atliko savo pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje bei BDAR 57 straipsnio 1 dalies f punkte, nepagrįstai vilkino skundo nagrinėjimą, klaidindama pareiškėją apie atliekamas tarpines procedūras, neužtikrindama BDAR 5 straipsnio 1 dalies d punkto įgyvendinimo.
1.7. Pažymi, kad Savivaldybės specialistė 2022 m. gegužės 19 d. kreipėsi į VTPSI dėl TPDRIS paviešintų pareiškėjos duomenų. VTPSI 2022 m. birželio 15 d. pateikė Savivaldybei atsakymą, jog duomenys iš sistemos pašalinti, taip pat kreiptasi į „Google“ dėl paieškos rezultato pašalinimo, o dokumentas neberodomas. Tačiau Inspekcijos sprendime nustatyta, kad duomenys nebuvo tinkamai pašalinti iš TPDRIS, todėl, anot pareiškėjos, VTPSI, kaip TPDRIS valdytoja, pažeidė BDAR 5 straipsnio 1 dalies d punkto reikalavimus – neužtikrino, jog pareiškėjos nenuasmeninti duomenys būtų kuo greičiau pašalinti iš TPDRIS. Be to, toks elgesys, kai neįsitikinama kitiems teikiama tikrovės neatitinkančia informacija, demonstruoja visišką šios institucijos nepagarbą kitoms institucijoms bei žmogaus teisėms.
1.8. Pareiškėja paaiškina, kad jos asmens duomenų atskleidimas sukėlė didelį emocinį sukrėtimą bei dvasinius išgyvenimus. Tuo atveju, jei ji nebūtų vienintelė šalyje su tokiu vardu ir pavarde, galbūt jos reakcija į pažeidimą būtų švelnesnė. Be to, pažymi, kad Savivaldybė paviešino jos gyvenamosios vietos adresą, kuriuo gyvena ir pareiškėjos nepilnamečiai vaikai, todėl tokių duomenų atskleidimas pažeidė ne tik pareiškėjos, bet ir jos nepilnamečių vaikų interesus. Akcentuoja, kad tolesni atsakovių veiksmai dėl paviešintų duomenų šalinimo sukėlė pyktį, baimės ir nepasitikėjimo jausmą. Inspekcija, kuriai taikomi aukšti gero valdymo bei nepriekaištingos reputacijos standartai, pasak pareiškėjos, aplaidžiai vykdė savo pareigas ir be pateisinamos priežasties skundo nagrinėjimą užvilkino iki 8 mėnesių. Todėl mano, kad pareiškėjos prašomos bendrai 12 000 Eur neturtinės kompensacijos dydis yra adekvatus trunkamojo pažeidimo mastui.
Atsiliepimas
2. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Inspekcijos, atsiliepime su patikslintu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
2.1. Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjos minimas raštas į Inspekcijos dokumentų valdymo sistemą (toliau – ir DVS) įkeltas 2022 m. gegužės 10 d. 08:39 val., o po įkėlimo pareiškėjai nedelsiant buvo pateiktas atsakymas į jos paklausimą, atitinkamai pareiškėjos skundžiami Inspekcijos veiksmai nelaikytini pareiškėjos tikslingu klaidinimu, o tik žmogiškąja klaida, dėl kurios atsakymas pareiškėjai pateiktas Inspekcijos specialistei neįsitikinus, kad Savivaldybei teiktas raštas yra formaliai išsiųstas. Pažymi, kad Inspekcija 2022 m. liepos 28 d. VTPSI pateikė raštą, prašydama nurodyti, ar VTPSI buvo gautas Savivaldybės kreipimasis dėl nenuasmenintų duomenų ištaisymo, taip pat, ar buvo įvykdytas šis prašymas. 2022 m. rugpjūčio 8 d. Inspekcijoje gautas VTPSI atsakymas, kuriame nurodoma, kad Inspekcijai nepavyko rasti minimo Savivaldybės. 2022 m. rugpjūčio 9 d. Inspekcijoje gautas Savivaldybės susirašinėjimas su VTPSI dėl pareiškėjos duomenų ištaisymo, tačiau Inspekcija papildomai į VTPSI nesikreipė.
2.2. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos skundas išnagrinėtas per 7 mėnesius nuo pateikimo dienos, o terminas praleistas dėl žmogiškųjų išteklių trūkumo, įvykusios personalo kaitos Inspekcijos Priežiūros skyriuje ir išaugusio skundų skaičiaus.
2.3. Akcentuoja, kad pagal teismų praktiką pareiškėja turi pareigą įrodyti, jog patyrė neturtinę žalą, konkrečiai įvardyti, kaip ji pasireiškė, privalo nurodyti konkretų jos dydį ir jį pagrįsti, tačiau visa tai nebuvo padaryta. Nurodo, kad vien neturtinės teisės pažeidimas nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinės žalos atlyginimui dėl neturtinių teisių pažeidimo yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala. Nagrinėjamu atveju pareiškėja tik abstrakčiai nurodė, kad duomenų atskleidimas prieš jos valią sukėlė jai didelį emocinį sukrėtimą bei dvasinius išgyvenimus, visiškai nepagrįsdama patirtos neturtinės žalos ir priežastinio ryšio. Pareiškėjos argumentai nėra patvirtinti tiesioginiais ar netiesioginiais objektyviais įrodymais. Be to, pareiškėja nepateikė nė vieno argumento, kokie Inspekcijos neteisėti veiksmai ir kokiu priežastiniu ryšiu yra susiję su pareiškėjos galimai patirta neturtine žala, kaip pasireiškė pareiškėjos minimi išgyvenimai ir kita.
3. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama VTPSI, atsiliepime su patikslintu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
3.1. Teigia, kad VTPSI yra TPDRIS valdytoja, tačiau duomenis į TPDRIS kelia sistemos tvarkytojai teisės aktų nustatyta tvarka. Paaiškina, kad pagal teisinį reguliavimą savivaldybės administracija (TPDRIS tvarkytojas) turi įkelti prašymą į sistemą be draudžiamų skelbti asmens duomenų. Paaiškina, kad VTPSI 2022 m. gegužės 19 d. gavo Savivaldybės elektroninį laišką, kuriame nurodyta, kad Savivaldybė į vietoje TPDRIS jos įkelto nenuasmeninto prašymo įkėlė nuasmenintą prašymą, bet „Google“ paieškoje įvedus pareiškėjos vardą ir pavardę pateikiama nuoroda į pirminį nenuasmenintą prašymą TPDRIS. VTPSI šį įvykį nedelsiant užregistravo TPDRIS klaidų registre Jira. TPDRIS taikomosios programinės įrangos palaikymo ir vystymo paslaugų tiekėjo UAB „Proit“ atstovas informavo VTPSI, kad Savivaldybės įkeltas nenuasmenintas dokumentas buvo pašalintas iš TPDRIS archyvo, pašalintos visos nuorodos į dokumentą su asmens duomenimis tam, jog šie duomenys nebūtų pasiekiami iš išorės. Šis įvykis 2022 m. birželio 15 d. pažymėtas kaip išspręstas, o VTPSI darbuotojas 2022 m. birželio 15 d. apie tai informavo Savivaldybę.
3.2. Teigia, kad Savivaldybė po atliktų veiksmų papildomai nesikreipė į VTPSI, nenurodė, kad duomenys iš sistemos būtų pašalinti netinkamai, neinformavo, jog nepanaikintas koks nors kitas dokumentas (jo versija), „Google“ paieškoje rodomi asmens duomenys ar pan. Taigi VTPSI, kaip TPDRIS valdytoja, tinkamai išnagrinėjo sistemos tvarkytojos Savivaldybės kreipimąsi dėl nenuasmeninto dokumento, įkelto į sistemą.
3.3. Nurodo, kad 2022 m. rugpjūčio 18 d. gavo Inspekcijos 2022 m. rugpjūčio 18 d. raštą Nr. 2R-4027 (2.13.Mr) „Dėl A. Š. 2022-01-24 skundo“ kartu su Inspekcijos sprendimu, kuriuo VTPSI nurodyta tinkamai ištrinti ar kitaip pašalinti pareiškėjos asmens duomenis iš TPDRIS ir atitinkamai imtis priemonių, kad informacija nebūtų atvaizduojama „Google“. Pažymi, kad šis kreipimasis susijęs jau su kita dokumento versija, įkelta į TPDRIS, t. y. ne su pirmine nenuasmeninta versija, kurią VTPSI pašalino, o su netinkamai nuasmeninta kita dokumento versija. VTPSI 2022 m. rugpjūčio 18 d. pakartotinai kreipėsi į TPDRIS taikomosios programinės įrangos palaikymo ir vystymo paslaugų tiekėją UAB „Proit“, kuris nustatė, kad Savivaldybė į TPDRIS yra įkėlusi netinkamai nuasmenintus dokumentus. Pastabose nurodyta, jog tai nėra ta pati dokumento versija, kurią VTPSI šalino 2022 m. gegužės mėnesį, nes ji buvo visiškai nenuasmeninta, o šiuo atveju situacija buvo dėl dokumentų versijų, kurios buvo netinkamai nuasmenintos.
3.4. Paaiškina, kad Savivaldybė pirmuoju atveju įkėlė iš viso nenuasmenintą dokumento versiją, kuri buvo pašalinta iš TPDRIS, dėl to Savivaldybė kreipėsi į VTPSI 2022 m. gegužės 19 d. Tačiau po Inspekcijos 2022 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo identifikuoti kiti dokumentai, kurie buvo Savivaldybės netinkamai nuasmeninti ir įkelti TPDRIS. UAB „Proit“ iki 2022 m. rugsėjo 14 d. pašalino iš TPDRIS archyvo netinkamai nuasmenintas prašymo versijas, šalino visas identifikuotas dokumento versijas, nustatė, kad „Google“ išsisaugojo netinkamai Savivaldybės nuasmeninto dokumento kopiją ir dėl šių priežasčių „Proit“ atstovai 2022 m. rugsėjo 13 d. pateikė paraišką „Google“ pašalinti asmens duomenų kopiją iš paieškos rezultatų „Google“. VTPSI teigimu, ji su užklausomis ne kartą kreipėsi į „Google“ dėl dokumentų pašalinimo, siekdama išspręsti susidariusią situaciją. Atsakovė negali paaiškinti, dėl kokių priežasčių po Inspekcijos nurodymo įvykdymo „Google“ rodė pareiškėjos asmens duomenis, nors dokumentai buvo pašalinti iš TPDRIS. Inspekcija 2022 m. spalio 13 d. raštu 2R-5235 (2.13.Mr) „Dėl nurodymo įvykdymo“ nurodė, kad, atsižvelgiant į VTPSI 2022 m. rugsėjo 19 d. raštu pateiktą informaciją, bei į tai, kad šio rašto pateikimo metu pareiškėjos duomenys „Google“ paieškoje nėra atvaizduojami, Inspekcija laikė, kad jos nurodymas yra įvykdytas.
3.5. Akcentuoja, kad VTPSI yra tik TPDRIS valdytoja, tačiau duomenis į sistemą įkelia jos tvarkytojai, šiuo atveju nenuasmenintą ir netinkamai nuasmenintus duomenis įkėlė Savivaldybė, o VTPSI, kaip sistemos valdytoja, nedelsiant ėmėsi atitinkamų veiksmų, kreipėsi į sistemos priežiūros tiekėją ir atliko kitus aukščiau nurodytus veiksmus. Pažymi, kad ir pati Savivaldybė, taip pat ir pareiškėja galėjo kreiptis į „Google“ dėl identifikuoto paieškos rezultato pašalinimo. Savivaldybė, šalindama pažeidimą, kreipėsi į „Google“, o tai įrodo, kad ji suvokė pažeidimą ir inicijavo padaryto pažeidimo pašalinimą. Taigi ne VTPSI turėjo tiesioginę pareigą šalinti Savivaldybės padarytą pažeidimą. Pažymi, kad Inspekcija nenurodė VTPSI neteisėtų veiksmų. Be to, VTPSI iki gauto Inspekcijos sprendimo atliko visus įmanomus veiksmus, kurių jos prašė Savivaldybė, taip pat kitus aktyvius veiksmus savo iniciatyva, todėl tai įrodo, kad buvo siekiama, jog „Google“ pašalintų nenuasmenintus duomenis.
3.6. Apibendrindama nurodo, kad tiek nenuasmeninto, tiek netinkamai nuasmenintų dokumentų versijas į TPDRIS įkėlė Savivaldybė, o VTPSI, gavusi institucijų kreipimusis dėl duomenų viešinimo šalinimo, ėmėsi aktyvių veiksmų, kad pareiškėjos duomenys būtų pašalinti iš TPDRIS ir atitinkamai visais atvejais ėmėsi priemonių, kas susiję su TPDRIS veikla, bei kreipėsi į „Google“, kad informacija nebūtų atvaizduojama „Google“ paieškos sistemoje. VTPSI taip pat atliko papildomus veiksmus, nesusijusius su Savivaldybės ar Inspekcijos kreipimusi. Be to, „Google“ net ir po TPDRIS duomenų ištrynimo dėl VTPSI nežinomų ir nuo VTPSI nepriklausančių priežasčių rodė paieškos rezultatą su pareiškėjos asmens duomenimis, dėl to buvo papildomai pasikreipta dėl jų ištrynimo iš „Google“ sistemos. Mano, kad pareiškėja neįrodė, jog VTPSI neveikė taip, kaip ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, ir kad dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta žala (pasekmės).
3.7. Pažymi, kad byloje nėra VTPSI neteisėtus veiksmus įrodančių duomenų, pareiškėja visiškai nepagrindė nei neteisėtų veiksmų, nei priežastinio ryšio egzistavimo aplinkybių. Analizuojant patikslinto skundo argumentus atsakovė daro išvadą, kad pareiškėja neįrodė ne tik neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio, bet ir žalos padarymo fakto. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos teiginiai dėl patirtos neturtinės žalos yra deklaratyvaus ir hipotetinio pobūdžio. Be to, ji nepateikė argumentų, kokia VTPSI neteisėta veika priežastiniu ryšiu susijusi su pareiškėjos galimai patirta neturtine žala.
4. Atsakovė Vilniaus rajono savivaldybė, atstovaujamai Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, atsiliepime su patikslintu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
4.1. Mano, kad atsakovu byloje turėtų būti tik Lietuvos valstybė, tačiau ne Vilniaus rajono savivaldybė. Taip pat nesutinka, jog Savivaldybė turėtų atlyginti žalą, kuri kyla dėl valstybės neveikimo valstybiniu mastu. Nors pareiškėja savo skunde ją kaltina, kad nagrinėjant bylą teisme pastaroji šalims atskleidžia daugiau duomenų, nei reikia ginčui išspręsti, tačiau nori atkreipti dėmesį į tai, kad Savivaldybė, vykdydama teismo 2022 m. spalio 7 d. nutartį, pateikė visą su keliamu ginču susijusią medžiagą.
4.2. Taip pat paaiškina, kad Savivaldybė, nedelsdama 2022 m. gegužės 25 d. el. paštu kreipėsi į „Google“ dėl pareiškėjos duomenų pašalinimo, tačiau jokio atsakymo iš „Google“ negavo, o skambinant atsiliepdavo atsakiklis. Tokiu atveju Savivaldybė neturi daugiau galimybių priversti privatų juridinį asmenį atlikti veiksmus.
4.3. Pabrėžia, kad Savivaldybė, 2022 m. gegužės 10 d. gavusi Inspekcijos nurodymą ir iš jo sužinojusi apie pareiškėjos 2022 m. sausio 24 d. skundą bei šiame skunde nurodytas aplinkybes, nedelsdama ėmėsi veiksmų, siekdama pašalinti pareiškėjos asmens duomenis iš Savivaldybės tinklalapio ir TPDRIS sistemos. Tuomet paaiškėjo, kad Savivaldybė duomenų iš TPDRIS pašalinti negali (kaip TPDRIS naudotoja neturi tam įgaliojimų ir praktinių galimybių), todėl iš karto 2022 m. gegužės 19 d. buvo kreiptasi į VTPSI su prašymu kuo skubiau pašalinti pareiškėjos asmens duomenis iš TPDRIS ir „Google“, tačiau jokio atsakymo negavo. Pakartotinai Savivaldybė kreipėsi 2022 m. gegužės 26 d. ir iškart gavo atsakymą iš VTPSI, kad užklausa užregistruota ir šiuo metu sprendžiama, tačiau daugiau jokio atsakymo negavo. Vėl pakartotinai 2022 m. birželio 3 d. kreipėsi į VTPSI ir tik 2022 m. birželio 15 d. gavo atsakymą.
4.4. Tvirtina, kad Savivaldybė nuolat dėjo visas pastangas savo galimybių ribose, kad pareiškėjos asmens duomenys būtų pašalinti iš TPDRIS bei „Google“. Kadangi techninių galimybių administruoti ar tvarkyti VTPSI valdomą TPDRIS neturi, stengėsi nuolat priminti pastarajai apie šią problemą. Mano, kad būtent VTPSI nuo 2022 m. gegužės 19 d. iki faktinių aplinkybių konstatavimo dienos, t. y. iki 2022 m. spalio 5 d., praėjus 5 mėnesiams, nesugebėjo pašalinti asmens duomenų.
4.5. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Inspekcija savo sprendime padarė išvadą, jog Savivaldybė pareiškėjos duomenis atskleidė netikslingai (netyčia) arba dėl nežinojimo, kurio pagrindinė priežastis – žmogiškoji klaida, be to, sužinojus apie pažeidimą, iš karto buvo kreiptasi į TPDRIS administratorių, be kita ko, nustatyta, kad tokie veiksmai nebuvo tyčiniai, priežastis – žmogiškoji klaida, o Savivaldybė, sužinojusi apie pažeidimą, nedelsdama kreipėsi į TPDRIS administratorių, tinkamai dokumentavo ir įvertino pažeidimą. Minėtu Inspekcijos sprendimu tik VTPSI įpareigota pašalinti pareiškėjos asmens duomenis, tuo pačiu pripažįstant, jog tik šis subjektas gali ir privalo atlikti minėtus veiksmus.
4.6. Mano, kad Savivaldybės atsakomybė šioje byloje negali kilti nesant visoms trims atsakomybės sąlygoms, nes Savivaldybė nėra tas subjektas, kuris pažeidė pareiškėjos teises ir teisėtus interesus. Vien abstraktaus pobūdžio pareiškėjos teiginiai (patirtas pyktis, bejėgiškumas, didelis emocinis nepatogumas, nerimastingumas) nėra tinkamas pagrindas neturtinei žalai nustatyti. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, nenurodė ir nepagrindė patirtos neturtinės žalos, kad dėl Savivaldybės galimai neteisėtų veiksmų patyrė papildomų nepatogumų, neigiamus moralinius (dvasinius) išgyvenimus, tuo tarpu, kai rūpesčiai ginant savo teises yra įprasta ir neišvengiama būtinybė, todėl ne bet koks susirūpinimas ar nerimas traktuotinas kaip neturtinės žalos atsiradimo faktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėja kildina iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, atlyginimo.
6. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja su 2021 m. rugsėjo 17 d. prašymu kreipėsi į Savivaldybę dėl administracinio sprendimo priėmimo (valdomų žemės sklypų paskirties keitimo). Pareiškėja savo prašyme nurodė vardą, pavardę, gyvenamosios vietos adresą, telefono numerį, el. paštą.
7. Iš kitų asmenų pareiškėja sužinojo, kad jos prašyme nurodyti asmens duomenys yra viešai prienami „Google“ paieškos sistemoje, t. y. paieškoje įrašius „A. Š.“ tarp paieškos rezultatų rodoma www.tpdris.lt svetainės nuoroda bei atvaizduojami tokie pareiškėjos duomenys „(duomenys neskelbtini)“, taip pat „Google“ rodo ir jos 2021 m. rugsėjo 17 d. Savivaldybei teiktą prašymą.
8. Pareiškėja dėl paviešintų duomenų 2022 m. sausio 24 d. kreipėsi su skundu į Inspekciją, prašydama įpareigoti Savivaldybę pašalinti jos viešai prieinamus asmens duomenis.
13. Inspekcija, atsižvelgdama į šias aplinkybes, pakartotinai atliko paiešką „Google“ sistemoje pagal pareiškėjos vardą ir pavardę, kurios metu nustatė, jog „Google“ paieškoje vis dar matomi pareiškėjos kontaktiniai duomenys iš TPDRIS. Be to, buvo nustatyta, kad pareiškėjos prašymas nėra pašalintas ir jis nėra tinkamai nuasmenintas, o pareiškėjos duomenys tik užtušuoti, tačiau neištrinti.
15. VTPSI 2022 m. rugsėjo 19 d. informavo Inspekciją, kad pareiškėjos prašymas su asmens duomenimis pašalintas iš TPDRIS ir pateikta užklausa „Google“ išimti paieškos rezultatą iš paieškos rezultatų sąrašo.
16. Byloje esantis antstolės Aurelijos Puodžiukienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, jog 2022 m. spalio 5 d., patikrinus „Google“ paieškos sistemos duomenis, matyti, kad yra paviešinti A. Š. asmens duomenys (vardas, pavardė, telefono numeris, gyvenamosios vietos adresas, elektroninio pašto adresas).
17. Inspekcija 2022 m. spalio 13 d. informavo VTPSI, jog, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjos duomenys „Google“ paieškoje nėra atvaizduojami, laikoma, kad nurodymas yra įvykdytas.
18. Pareiškėja skunde prašo įvertinti Inspekcijos, VTPSI ir Savivaldybės veiksmų teisėtumą bei jos patirtos neturtinės žalos atlyginimo klausimą, kadangi jos asmens duomenų paviešinimas sukėlė jai neigiamas pasekmes.
20. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, o žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).
21. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Tačiau, vadovaujantis aukščiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. Viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma, būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y., ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
22. Pagal BDAR 4 straipsnio 12 punktą, asmens duomenų saugumo pažeidimu laikomas pažeidimas, dėl kurio netyčia arba neteisėtai sunaikinami, prarandami, pakeičiami, be leidimo atskleidžiami persiųsti, saugomi arba kitaip tvarkomi asmens duomenys arba prie jų be leidimo gaunama prieiga. Asmens duomenys, be kita ko, turi būti tvarkomi tokiu būdu, kad taikant atitinkamas technines ar organizacines priemones būtų užtikrintas tinkamas asmens duomenų saugumas, įskaitant apsaugą nuo duomenų tvarkymo be leidimo arba neteisėto duomenų tvarkymo ir nuo netyčinio praradimo, sunaikinimo ar sugadinimo (vientisumo ir konfidencialumo principas) (BDAR 5 straipsnio 1 dalies f punktas). Duomenų valdytojas yra atsakingas už tai, kad būtų laikomasi BDAR 5 straipsnio 1 dalyje nustatytų asmens duomenų tvarkymo principų ir turi sugebėti įrodyti, kad jų laikomasi (atskaitomybės principas) (BDAR 5 straipsnio 2 dalis). BDAR 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta duomenų valdytojo pareiga įgyvendinti tinkamas technines ir organizacines priemones, kad duomenys būtų tvarkomi laikantis BDAR nuostatų.
23. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėja 2021 m. rugsėjo 17 d. kreipėsi į Savivaldybę su prašymu pakeisti jos valdomų žemės sklypų paskirtį, nurodydama savo vardą, pavardę, gyvenamosios vietos adresą, telefono numerį, el. paštą, o vėliau šie jos asmens duomenys buvo viešai prieinami „Google“ paieškos sistemoje. Šias aplinkybes patvirtina ir į bylą pateiktos fotonuotraukos, iš kurių matyti, jog suvedus į „Google“ paieškos sistemą „A. Š.“ yra rodomas jos gyvenamosios vietos adresas, telefono numeris, elektroninio pašto adresas. Pati Savivaldybė pripažino, jog jos darbuotoja dėl didelio darbo krūvio ir siekdama nevilkinti dokumentų nagrinėjimo tvarkos į TPDRIS įkėlė nenuasmenintus dokumentus su priedais, kuriuose nurodomi pareiškėjos asmens duomenys. Savivaldybė paaiškino, kad sužinojusi apie šią situaciją nedelsdama kreipėsi į TPDRIS administratorių dėl nenuasmenintos informacijos pataisymo, siekdama pakoreguoti dokumentą, ir gavo atsakymą, jog užklausa sprendžiama. Pažymėjo, kad taip pat Savivaldybė kreipėsi ir į „Google“ sistemos administratorių dėl duomenų pašalinimo. Taigi iš esmės Savivaldybė pripažino, jog dėl žmogiškosios klaidos paskelbė nepilnai nuasmenintus su pareiškėja susijusius duomenis, tačiau, jos vertinimu, tik sužinojusi ėmėsi visų būtinų veiksmų, kad ši klaida būtų kuo skubiau ištaisyta.
25. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog pareiškėjos asmens duomenys buvo tvarkomi pažeidžiant konfidencialumo principą (BDAR 5 straipsnio 1 dalies f punktas), kadangi tai pripažinta ir Inspekcijos sprendime, kurio pareiškėja teismui neskundžia, t. y. vadinasi, pripažįsta jį teisėtu ir pagrįstu, todėl šioje administracinėje byloje nėra pagrindo nesivadovauti Inspekcijos sprendimu ir abejoti dėl jo teisėtumo ir pagrįstumo bei jame nustatytu pažeidimu. Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad neteisėti atsakovės Savivaldybės veiksmai įrodyti Inspekcijos sprendime, t. y. būtent atsakovės Savivaldybės atsakingi asmenys, patalpindami nenuasmenintus pareiškėjos asmens duomenis, veikė nepakankamai rūpestingai.
28. Pažymėtina, kad, įvertinęs bylos duomenis, teismas nenustatė Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos neteisėtų veiksmų.
28.2. Pareiškėjos teigimu, Inspekcija jos skundą nagrinėjo per ilgai, taip vilkindama procesą. Kaip matyti, pareiškėja skundą Inspekcijai pateikė 2022 m. sausio 24 d., o Inspekcija priėmė sprendimą tik 2022 m. rugpjūčio mėnesį. Matyti, kad Inspekcija 2022 m. sausio 25 d. raštu informavo pareiškėją, kad jos skundas priimtas nagrinėti, tačiau atkreipė dėmesį, jog skundų skaičius ypač išaugęs, todėl atsiprašo, jei dėl išaugusios darbų apimties ir nepakankamų žmogiškųjų išteklių nebus spėta išnagrinėti skundą teisės aktų nustatytais terminais.
28.3. Pažymėtina, kad pati Inspekcija pripažįsta, jog pareiškėjos skundo visa apimtimi neišnagrinėjo per ADTAĮ 30 straipsnio 2 dalyje nustatytą maksimalų 6 mėnesių terminą, tačiau pažymėjo, jog nevilkina skundo nagrinėjimo neatlikdama jai nustatytų pareigų ir jos kompetencijai priskirtų veiksmų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjos skundas visa apimtimi laikantis ADTAĮ nustatytų terminų nebuvo išnagrinėtas dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl personalo trūkumo ir kaitos Inspekcijos Priežiūros skyriuje bei padidėjusio Inspekcijoje gaunamų asmenų skundų skaičiaus. Taip pat byloje esantys raštai patvirtina, kad Inspekcija nagrinėjo pareiškėjos skundą, t. y. kreipėsi dėl informacijos, reikalingos išsamiam pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių ištyrimui, gavimo.
28.4. Teismas pažymi, jog, nors atsakovė ir praleido ADTAĮ 30 straipsnyje nustatytą maksimalų 6 mėnesių terminą, per kurį turėjo būti išnagrinėtas pareiškėjos skundas, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl procedūrinio sprendimo priėmimo termino yra nurodęs, kad viešojo administravimo subjektui įstatyme nustatytas terminas, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, yra instrukcinio pobūdžio, todėl šio termino pasibaigimas nedaro negaliojančio administracinio sprendimo, priimto pasibaigus šiam terminui. Įstatyme nustatyto termino, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, pasibaigimas nepaneigia viešojo administravimo subjekto kompetencijos priimti administracinį sprendimą ar atlikti kitus veiksmus, t. y. tiesiogiai nesukuria neigiamų teisinių pasekmių, tik prailgina administracinį procesą (žr., pvz., LVAT 2012 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1192/2012).
28.5. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad terminas Inspekcijos sprendimui priimti buvo praleistas beveik mėnesį laiko, tačiau nenustatyta, jog Inspekcija būtų specialiai vilkinusi pareiškėjos skundo nagrinėjimą. Tai, kad sprendimas priimtas šiek tiek vėliau nei ADTAĮ nustatytas terminas, nėra esminis procedūrinis pažeidimas, kuris būtų lėmęs pareiškėjos teisių pažeidimą.
29. Taip pat pareiškėja mano, kad pats sprendimas yra formalus, o Inspekcijos atliko ne visus veiksmus, siekdama išsiaiškinti pareiškėjos skundo aplinkybes. Vis dėlto, teismas pažymi, kad pareiškėja neskundė Inspekcijos sprendimo, todėl laikytina, kad su juo sutiko. Atkreiptinas dėmesys, kad būtent Inspekcijos diskrecija yra pasirinkti tinkamiausias priemones skunduose nurodytoms aplinkybėms įvertinti, taip pat priimti atitinkamą sprendimą, todėl, teismo vertinimu, Inspekcija atliko visus jos kompetencijai priklausančius veiksmus, tinkamai išnagrinėjo pareiškėjos skundą, tad nėra pagrindo vertinti, kad atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, lemiančius pareiškėjos teisių pažeidimą.
30. Pareiškėja prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Savivaldybės, 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, taip pat iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Inspekcijos, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos VTPSI, 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, todėl, nustačius Savivaldybės ir VTPSI neteisėtus veiksmus (neveikimą), teismas spręs dėl neturtinės žalos dydžio.
31. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio, asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).
32. BDAR 82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kuris asmuo, patyręs materialinę ar nematerialinę žalą dėl šio reglamento pažeidimo, turi teisę iš duomenų valdytojo arba duomenų tvarkytojo gauti kompensaciją už patirtą žalą. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog tvarkant duomenis dalyvaujantis duomenų valdytojas atsako už žalą, padarytą dėl vykdyto duomenų tvarkymo pažeidžiant šį reglamentą. Duomenų tvarkytojas už dėl duomenų tvarkymo sukeltą žalą atsako tik tuo atveju, jei jis nesilaikė šiame reglamente konkrečiai duomenų tvarkytojams nustatytų prievolių arba jei jis veikė nepaisydamas teisėtų duomenų valdytojo nurodymų arba juos pažeisdamas.
33. Nagrinėjamu atveju pareiškėja neturtinę žalą kildina būtent dėl jos duomenų paviešinimo, kadangi asmens duomenų atskleidimas sukėlė didelį emocinį sukrėtimą bei dvasinius išgyvenimus. Be to, paviešintu gyvenamosios vietos adresu gyvena ir pareiškėjos nepilnamečiai vaikai, todėl tokių duomenų atskleidimas pažeidė ne tik pareiškėjos, bet ir jos nepilnamečių vaikų interesus. Teigia, kad tolesni atsakovių veiksmai dėl paviešintų duomenų šalinimo sukėlė pyktį, baimės ir nepasitikėjimo jausmą.
34. Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad neteisėti atsakovių Savivaldybės ir VTPSI veiksmai įrodyti, dėl neteisėtų veiksmų pareiškėja galėjo patirti neturtinę žalą, kadangi buvo pažeista teisė į jos asmens duomenų saugumą, todėl reikalavimas priteisti neturtinę žalą yra pagrįstas ir teisėtas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai iš atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus rajono savivaldybės, priteistina 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, priteistina 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
35. Nenustačius Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos neteisėtų veiksmų pareiškėjos reikalavimas priteisti neturtinę žalą iš šios institucijos laikytinas nepagrįstu.
36. Pareiškėja prašo priteisti jai 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant pareiškėjo, reikalaujančio atlyginti žalą, prašymui jas skaičiuoti ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-73/2009, 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją, tokio pobūdžio bylose, t. y. bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, priteisiamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos (2011 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3550/2011, 2012 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012), todėl, vadovaujantis CK 6.2 straipsnyje, 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjai iš atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos. Taip pat pareiškėjai iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, priteistina 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos. Bylos iškėlimo teisme diena yra skundo priėmimo teisme diena, todėl, atsižvelgiant į tai, jog skundas šioje byloje priimtas 2022 m. spalio 7 d., nuo šios dienos priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą.
37. Pareiškėja prašo priteisti 83 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 22,50 Eur žyminio mokesčio ir 60,50 Eur antstolio paslaugų apmokėjimo.
37.1. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti (išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo konsultacijas, pagalbą rengiant bei paduodant procesinius dokumentus ir dalyvaujant nagrinėjant bylą teisme) (2 punktas) bei kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai (3 punktas).
37.2. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.
37.3. Šiuo atveju pareiškėja yra sumokėjusi 22,50 Eur žyminio mokesčio, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad skundas dėl žalos priteisimo pagal ABTĮ 36 straipsnio 1 dalies 10 punktą neapmokestinamas žyminiu mokesčiu, ši suma (22,50 Eur) pareiškėjai grąžintina.
37.4. Kita pareiškėjos prašoma suma, t. y. 60,50 Eur apmokėjimas už antstolio paslaugas, pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktą priskiriama prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, todėl ši suma priteistina iš atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus rajono savivaldybės, ir iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos.
38. Apibendrinant pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies (ABTĮ 88 straipsnio 1, 5 punktai)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktais, 132–133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos A. Š. patikslintą skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjai A. Š. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas: 188708224), 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Priteisti pareiškėjai A. Š. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas: 188708224), 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (200 Eur), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos (2022 m. spalio 7 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Priteisti pareiškėjai A. Š. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (juridinio asmens kodas: 288600210), 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Priteisti pareiškėjai A. Š. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (juridinio asmens kodas: 288600210), 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (200 Eur), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos (2022 m. spalio 7 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Kitoje dalyje pareiškėjos patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Priteisti pareiškėjai A. Š. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas: 188708224) 30,25 Eur (trisdešimt eurų ir dvidešimt penkis euro centus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti pareiškėjai A. Š. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (juridinio asmens kodas: 288600210), 30,25 Eur (trisdešimt eurų ir dvidešimt penkis euro centus) bylinėjimosi išlaidų.
Grąžinti pareiškėjai A. Š. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) 22,50 Eur (dvidešimt du eurus ir penkiasdešimt euro centų) žyminio mokesčio, sumokėto 2022 m. spalio 6 d. per AB Swedbank.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.