- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-23
- Bylos Nr.
- AN2-174-557/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00014-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. V.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykio tyrimo skyrius
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. liepos 2 d. nutarties, kuria netenkintas A. V. skundas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio (toliau – ir Klaipėdos apskrities VPK KPT, Institucija) 2019 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-13723-2019, kuriuo A. V. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalį 60 Eur bauda, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. B. esmė
1. 2019-10-22 A. V. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis 2019-10-21 9.50 val. Pilies g. 12, Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę „Volkswagen UP“, nesiėmė visų atsargumo priemonių, persirikiuodamas iš pirmosios eismo juostos į antrąją eismo juostą neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio ta pačia kryptimi antrąja juosta važiuojančiam automobiliui ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu apgadinti du automobiliai. Tokiais savo veiksmais A. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 101 punkto reikalavimus.
2. Klaipėdos apskrities VPK KPT 2019-11-19 nutarimu Nr. 30-ANR_N-13723-2019 A. V. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, pasireiškusį KET 9 ir 101 punktų reikalavimų pažeidimais, paskyrė administracinę nuobaudą – 60 Eur baudą.
Šalies argumentai
3. Nesutikdamas su Institucijos 2020-11-19 nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas A. V. kreipėsi su skundu į Klaipėdos apylinkės teismą, prašydamas šį nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2020-07-02 nutartimi skundo netenkino ir Klaipėdos apskrities VPK KPT 2019-11-19 nutarimą Nr. 30-ANR_N-13723-2019 paliko nepakeistą. Teismas pažymėjo, kad atlikus visą įmanomą įvykio aplinkybių analizę, medžiagoje esančių duomenų visumos pagrindu buvo nustatytas padarytas KET pažeidimo faktas ir A. V. surašytas ANK protokolas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, kadangi pažeidė KET 9, 101 punkto reikalavimus t. y. persirikiuodamas ar kitaip keisdamas važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir nedavė kelio ta pačia kryptimi važiuojančiam automobiliui. Visos šios aplinkybės, teismo vertinimu, rodo, kad A. V. vairuojamas automobilis staigiai keitė važiavimo kryptį (rikiavosi) užkišdamas transporto priemonę „Mercedes-Benz“ markės automobiliui ir taip susidūrė. A. V. parodymus, kad L. G., lenkdamas jo vairuojamą automobilį, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir taip jį kliudė, teismas atmetė kaip nepagrįstus bylos medžiaga, pažymėdamas, kad šiuos A. V. parodymus paneigia policijos pareigūnų tarnybinis pranešimas, jų parodymai, duoti teismo posėdžio metu, liudytojo A. K. parodymai, iš kurių matyti, kad A. V. automobilis važiavo pirmąja eismo juosta ir kad šis automobilis staiga metėsi į antrąją eismo juostą ir joje sustojo. Teismo nuomone, nėra pagrindo abejoti liudytojo A. K. parodymais, kadangi, kaip nustatyta, jis iš tikro tą dieną ir tuo pat metu važiavo ta pačia gatve, kur ir įvyko eismo įvykis. Šias aplinkybes patvirtina ir ekspertizės aktas, iš kurio matyti, kad eismo įvykio metu automobilis „Volkswagen UP“, vykdant manevrą į kairę, priekiniu kairiuoju sparnu, priekinio buferio plastikinio gaubto kairiojo šono dalimi ties rato nišos kraštu ir, tikėtina, priekiniu kairiuoju ratu kontaktavo su automobilio „Mercedes-Benz“ galinio buferio plastikinio gaubto dešiniąja šonine dalimi ir, tikėtina, galiniu ratu. Tikėtina, kad susidūrimo metu automobilis „Mercedes-Benz“ judėjo didesniu greičiu nei automobilis „Volkswagen UP“. Teismas pažymėjo, kad šios išvados visiškai atitinka tiek policijos pareigūnų parodymus, tiek L. G. ir A. K. parodymus, tiek tarnybiniame pranešime išdėstytas įvykio aplinkybes. A. V. teigė, kad L. G. vairuojamas automobilis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, tačiau šiais veiksmais liudytojas nepažeidė KET, nes tai įvyko po susidūrimo su A. V. vairuojamu automobiliu, ir todėl L. G. veiksmai nėra priežastiniu ryšiu susiję su eismo įvykio kilimu. Būtent A. V. veiksmai – persirikiuodamas nepraleido (nedavė kelio) važiuojančios gretima eismo juosta ta pačia kryptimi transporto priemonės – lėmė eismo įvykio kilimą.
5. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. V. nesutinka su jo nubaudimu pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį ir prašo apeliacinės instancijos teismo skirti papildomą ekspertizę eismo įvykio aplinkybėms ištirti, o bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
5.1. Nurodo, kad Klaipėdos apskrities VPK KPT 2019-11-19 nutarimu administracinio nusižengimo byloje jis buvo nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį 60 Eur bauda už tai, kad 2019-10-21 9.50 val. Pilies g. 12, Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę, nesiėmė visų atsargumo priemonių persirikiuodamas iš pirmosios eismo juostos j antrąją eismo juostą neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio ta pačia kryptimi antrąja juosta važiuojančiam automobiliui ir su juo susidūrė, pažeisdamas KET 9,101 punktų reikalavimus.
5.2. 2020-01-07 jis apskundė Institucijos 2019-11-19 nutarimą Klaipėdos apylinkės teismui, prašydamas šį nutarimą panaikinti ir skirti trasologinę ekspertizę eismo įvykio aplinkybėms ištirti. Teismas, išnagrinėjęs jo skundą, skyrė teismo ekspertizę, tačiau jo skundo netenkino.
Šalies argumentai
5.3. Nesutikdamas su skundžiama 2020-07-02 nutartimi A. V. apeliaciniame skunde nurodo, kad nagrinėdamas bylą teismas netinkamai vertino byloje surinktus liudytojų parodymus ir ekspertų išvadas, nesiėmė visų galimų veiksmų įvykio aplinkybėms nustatyti, tai lėmė klaidingų išvadų padarymą ir iš esmės neteisingą bylos išnagrinėjimą.
5.4. Liudytojas L. G. teismo posėdžio metu parodė, kad jis nebuvo išvažiavęs į priešingą eismo juostą ir kad automobilių kontaktas įvyko tarp pirmosios ir antrosios eismo juostų, A. V., rikiuojantis į dešinę, kai automobiliai jau buvo susilyginę, tai prieštarauja jo parodymams eismo įvykio vietoje ir liudytojo V. Z. liudijimui teisme, kad įvykio dalyvių parodymai įvykio vietoje užrašyti teisingai. A. V. nurodo, kad jeigu jo vairuojamas automobilis kontaktavo su L. G. vairuojamu automobiliu būdamas pirmojoje eismo juostoje, „Mercedes- Benz“ automobiliui nebuvo būtinybės išvažiuoti į priešingą eismo juostą, o jei susidūrimas įvyko tarp antrosios ir priešingos eismo juostų, A. V. turėjo pervažiuoti dvi eismo juostas, kad pasiektų „Mercedes-Benz“ automobilį, o tai prieštarauja liudytojų parodymams. Be to, liudytojas L. G. melagingai teigė teismui, kad po įvykio A. V. automobilyje matęs „daug ant kelėnų pabirusių cigarečių“ ir kad jis „užsiėmė už vairo ne tais reikalais“, tai nebuvo užfiksuota įvykio vietoje, kaip teisme liudijo V. Z.. Tai leidžia daryti išvadą, kad L. G. parodymai ne tik prieštaringi, bet melagingi, o teismas nenustatė tikrosios įvykių eigos ir avarijos aplinkybių.
5.5. Liudytojas M. S., teikdamas išvadas tarnybiniame pranešime, iš esmės rėmėsi tik ta aplinkybe, kad darant manevrą „Mercedes-Benz“ automobiliui į dešinę turėjo likti apgadinimų žymės ant „Volkswagen UP“ automobilio priekinio buferio, ir iš to nusprendė, kad A. V. parodymai neteisingi, tačiau teisme duodamas parodymus pripažino, kad apgadinimų pobūdis priklauso tik nuo automobilių suartėjimo kampo, nepriklausomai, ar „Volkswagen UP“ automobilis juda į kairę, ar MB juda į dešinę.
5.6. Šis labai svarbus klausimas – ar transporto priemonių apgadinimai galėjo atsirasti tik „Volkswagen UP“ automobiliui keičiant judėjimo kryptį į kairę, ar galėjo atsirasti ir „Mercedes- Benz“ automobiliui keičiant judėjimo kryptį į dešinę – buvo pateiktas teismo ekspertizei, bet į jį eksperto išvadose atsakymo nėra. Taip pat išvadose teigiama, kad „VW automobilis kontaktavo, vykdant manevrą į kairę“, tačiau nėra paaiškinta, kurios įvykio aplinkybės leidžia daryti tokią išvadą, nors ekspertizės akte turi būti smulkiai aprašomi atlikti tyrimai, jų pagrindu padarytos išvados ir pagrįsti atsakymai į teismo iškeltus klausimus. Atsakydamas į klausimą apie paliktus ant „Volkswagen UP“ automobilio apgadinimų pėdsakus, ekspertas nustatė, kad: „pėdsakai susidarė kontakte buvusiam objektui slystant kryptimi nuo automobilio galo link priekio“, t. y. iš dešinės į kairę, tai paneigia tyrėjo M. S. išvadą, pateiktą tarnybiniame pranešime, kad: „Automobiliui VW virš rato arkos lokaliai įlenktas priekinis kairysis sparnas kryptimi iš kairės į dešine“, ir liudytojo L. G. parodymus teismo posėdžio metu.
5.7. Liudytojas A. K., duodamas parodymus teisme, užsiminė, jog policijoje jį apklausiant tyrėjas kalbėjo, kad A. V. veiksmai įvykio metu galėjo būti tyčiniai ir kad jis tai yra daręs jau ne kartą anksčiau, tai, apelianto teigimu, galima vertinti kaip išankstinį pareigūno nusistatymą ir neobjektyvų tyrimą. Tyčia ar ne, vaizdo medžiaga iš filmavimo kameros, galėjusios užfiksuoti įvykį ir atskleisti aplinkybes be „žmogiškojo faktoriaus“ įtakos, negauta ir net neatsakyta į A. V. pateiktą prašymą tokį įrašą išsireikalauti. Dėl to, apelianto teigimu, galima daryti prielaidą, kad L. G., siekdamas būti išteisintas, keitė savo parodymus, reaguodamas į tyrimo eigą ir jo vykdytojų keliamas įvykio versijas. Jeigu teismo pastaba, kad „A. V. ne kartą baustas už administracinius nusižengimus ir pagrinde visi sprendimai skirti jam nuobaudas buvo jo skundžiami ir nutarimai buvo palikti galioti“ yra vienintelis teismo argumentas, tai galima manyti, kad sprendimas byloje priimtas iš anksto, neturint galimybės apsiginti. Nė viena institucija nesiėmė objektyviai vertinti įvykio aplinkybių visumos, o tik kartojo anksčiau pateiktas ir nepagrįstas įrodymais išvadas. Byloje neišaiškintos ar prieštaringos įvykio aplinkybės, pažeidžiant teisingo proceso principus, vertinamos jo, A. V., nenaudai.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Apeliacinis skundas atmestinas.
7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
8. Dėl apelianto prašymo skirti papildomą ekspertizę eismo įvykio aplinkybėms ištirti ir administracinio nusižengimo bylą nagrinėti apeliacine žodinio proceso tvarka pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismas, rengdamasis bylos nagrinėjimui, 2020-08-31 priėmė nutartį netenkinti šio A. V. prašymo, motyvuodamas tuo, kad nagrinėjant A. V. administracinio nusižengimo bylą Klaipėdos apskrities VPK KPT ir Klaipėdos apylinkės teisme buvo tiesiogiai apklausti nagrinėjamo eismo įvykio dalyviai ir liudytojai, A. V. prašymu paskirta ir atlikta eismo įvykio ekspertizė. Byloje nenustatyta ANK 651 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytų aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, o įvertinti byloje esančio apelianto ginčijamo ekspertizės akto išsamumą ir pagrįstumą galima ir neskiriant papildomos ekspertizės. Atsižvelgdamas į tai, teismas nutarė, kad byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka, kaip tai numato ANK 651 straipsnio 2 dalis. Taigi minėtas procesinis prašymas jau yra išspręstas įstatymo nustatyta tvarka ir dėl jo apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje papildomai nebepasisako.
9. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina jį padarius inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje. Apeliantas, kritikuodamas liudytojų parodymus ir ekspertizės aktą, teigia, kad objektyviai nebuvo įvertinta įvykio aplinkybių visuma, byloje neišaiškintos ar prieštaringos įvykio aplinkybės, pažeidžiant teisingo proceso principus, buvo įvertintos jo nenaudai. Teismas netinkamai vertino byloje surinktus liudytojų parodymus ir ekspertų išvadas, nesiėmė visų galimų veiksmų įvykio aplinkybėms nustatyti, tai lėmė klaidingų išvadų padarymą ir iš esmės neteisingą bylos išnagrinėjimą. Apygardos teismo vertinimu, sutikti su šiais apelianto skundo argumentais nėra pagrindo.
10. Apygardos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį ir administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esančius duomenis, konstatuoja, kad Institucija, pripažindama A. V. kaltu padarius ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą, padarė teisingas išvadas dėl jo kaltės. Pirmosios instancijos teismas A. V. skundą išnagrinėjo išsamiai, skundžiama nutartis yra motyvuota ir, priešingai apeliacinio skundo teiginiams, nėra priimta pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles ir nesiėmus visų galimų veiksmų įvykio aplinkybėms nustatyti.
11. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis minėto straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).
Žemesnės instancijos teismas
12. Teisėtas, pagrįstas, o kartu ir teisingas sprendimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai atskleidžiamos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Jeigu nepavyksta išsiaiškinti įvykio, dėl kurio buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas (teisena), esminių aplinkybių, teismas negali patikimai nustatyti materialios tiesos. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, yra neišvengiamai susijusi su visų bylos duomenų išsamiu ir nešališku išnagrinėjimu. Taigi administracinio nusižengimo tyrimas atliekamas vadovaujantis administracinio nusižengimo teisenos paskirtimi ir principais (ANK 563, 566 straipsniai), administracinio nusižengimo bylos aplinkybės turi būti ištiriamos visapusiškai ir objektyviai (ANK 567 straipsnis), laikantis įrodymų vertinimo taisyklių (ANK 569 straipsnis), o teismo sprendimas privalo būti motyvuotas (ANK 635 straipsnio 1 dalis), jo motyvuojamojoje dalyje, be kitų ANK 636 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, turi būti nurodomi argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai.
13. Apygardos teismo vertinimu, pagal bylos duomenis ir administracinėn atsakomybėn patraukto A. V. apeliaciniame skunde nurodytus argumentus nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį netenkinti A. V. skundo dėl Institucijos 2019-11-19 nutarimo, įrodymus vertino pažeisdamas ANK 569 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas, laikydamasis minėtų ANK reikalavimų, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjęs ir įvertinęs nagrinėjamoje byloje esančius įrodymus, teismo posėdyje apklausęs administracinėn atsakomybėn patrauktą A. V., kaip liudytojus apklausęs L. G., vairavusį automobilį „Mercedes-Benz“, kuris buvo apgadintas eismo įvykio metu; A. K., kuris nurodė, jog 2019-10-10-21 apie 9 val. važiuodamas į darbą Pilies gatve pirmąja eismo juosta matė, jog prieš sankryžą su Sausio 15-osios gatve, maždaug 50–100 m atstumu toje pačioje pirmojoje eismo juostoje važiavo nedidelis baltos spalvos automobilis, kuris užsuko į antrąją eismo juostą ir sustojo, ir pravažiuodamas pamatė antrojoje eismo juostoje sustojusį šį baltos spalvos automobilį ir „Mercedes-Benz“ markės automobilį; eismo įvykio vietoje kartu su vyresniuoju tyrėju Ž. M. įvykio aplinkybes tyrusį ir 2019-10-21 tarnybinį pranešimą surašiusį Klaipėdos apskrities VPK tyrėją V. Z. bei tyrėją M. S., kuris teisme patvirtino savo 219-10-22 tarnybiniame pranešime užfiksuotus duomenis, kad remdamasis tyrėjo V. Z. 2019-10-21 tarnybiniame pranešime nustatytomis eismo įvykio aplinkybėmis ir atlikęs visą įmanomą įvykio aplinkybių analizę (įvertinęs eismo įvykio vietos schemoje, įvykio vietos fotonuotraukose užfiksuotus duomenis, automobilio „Volkswagen UP“ vairuotojo A. V. ir automobilio „Mercedes-Benz“ vairuotojo L. G. paaiškinimus, atlikęs faktinę transporto priemonių padėčių ir sugadinimų analizę), jis priėjo prie išvados, jog A. V. pažeidė KET 9 ir 101 punktų reikalavimus, t. y. persirikiuodamas ar kitaip keisdamas važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir nedavė kelio ta pačia kryptimi važiuojančiam automobiliui, todėl jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį (b. l. 18–19); atsižvelgdamas į ekspertizės akto išvadas ir įvertinęs šių duomenų visumą, motyvuotai konstatavo, kad būtent A. V. pažeidė KET 9 ir 101 punktų reikalavimus – persirikiuodamas nepraleido (nedavė kelio) važiuojančios gretima eismo juosta ta pačia kryptimi transporto priemonės – ir būtent šie jo veiksmai lėmė eismo įvykio kilimą.
Žemesnės instancijos teismas
14. Teismas nesutiko su A. V., kad dėl eismo įvykio kaltas automobilio „Mercedes-Benz“ vairuotojas L. G., kuris, pasak A. V., lenkdamas jo vairuojamą automobilį išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir taip jį kliudė, pažymėdamas, kad šiuos A. V. parodymus paneigia: 1) policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys ir jų parodymai teisme; 2) liudytojo A. K. (jis tą dieną ir tuo pačiu metu važiavo ta pačia gatve, kur ir įvyko eismo įvykis) parodymai, iš kurių matyti, kad A. V. automobilis važiavo pirmąja eismo juosta ir kad šis automobilis staiga metėsi į antrąją eismo juostą ir joje sustojo; 3) ekspertizės aktas, kurio išvados – eismo įvykio metu automobilis „Volkswagen UP“, vykdant manevrą į kairę, priekiniu kairiuoju sparnu, priekinio buferio plastikinio gaubto kairiojo šono dalimi ties rato nišos kraštu bei, tikėtina, priekiniu kairiuoju ratu kontaktavo su automobilio „Mercedes-Benz“ galinio buferio plastikinio gaubto dešiniąja šonine dalimi ir, tikėtina, galiniu ratu. (b. l. 63–68) – visiškai atitinka tiek policijos pareigūnų, tiek L. G. ir A. K. parodymus, tiek tarnybiniame pranešime išdėstytas įvykio aplinkybes.
15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, administracinio nusižengimo tyrimą atlikusios Institucijos surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, taip pat išanalizavęs A. V. apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir priėmė teisingą ir bylos duomenimis pagrįstą procesinį sprendimą, motyvuotai konstatavęs, jog eismo įvykį lėmė būtent A. V. padaryti KET 9 ir 101 punktų pažeidimai. Apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto skundo argumentais, kad išvada dėl jo kaltės padarius inkriminuotą nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, padaryta, remiantis byloje neišaiškintomis ar prieštaringomis įvykio aplinkybėmis, vertinamomis jo nenaudai, taip pažeidžiant teisingo proceso principus, kad Institucija nesiėmė objektyviai vertinti įvykio aplinkybių visumos, o tik kartojo anksčiau pateiktas ir nepagrįstas įrodymais išvadas, o teismas, nagrinėdamas bylą, netinkamai vertino liudytojų ir eksperto išvadas, nesiėmė visų galimų veiksmų įvykio aplinkybėms nustatyti, tai lėmė klaidingų išvadų padarymą ir iš esmės neteisingą bylos išnagrinėjimą.
Žemesnės instancijos teismas
16. A. V. administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir jis Institucijos 2020-11-19 nutarimu nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis 2019-10-21 9.50 val. Pilies g. 12, Klaipėdoje, vairuodamas automobilį „Volkswagen UP“, pažeisdamas KET 9 ir 101 punktų reikalavimus, nesiėmė visų atsargumo priemonių – persirikiuodamas iš pirmosios eismo juostos į antrąją eismo juostą neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio ta pačia kryptimi antrąja juosta važiuojančiam automobiliui ir su juo susidūrė, eismo įvykio metu buvo apgadinti du automobiliai.
17. A. V. tiek savo 2019-10-20 rašytiniame paaiškinime (jame neteisingai vietoj 2019-10-21 nurodyta 2019-10-20 data) nurodė, kad jam važiuojant Pilies gatve ir persirikiavus į antrąją eismo juostą posūkiui į Sausio 15-osios gatvę, jam iš galo važiavusio automobilio „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas lenkė jį, kirsdamas dvigubą ištisinę liniją ir išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą ir, kadangi priešais atvažiavo kitas automobilis, bandydamas grįžti atgal, kliudė A. V. automobilio priekinį sparną (b. l. 22). Tokios pozicijos jis laikėsi ir 2019-10-22 Klaipėdos apskrities VPK aiškinantis įvykio aplinkybes bei apklausiamas teisme.
18. Tuo tarpu L. G., kurio vairuojamas automobilio „Mercedes-Benz“ buvo apgadintas eismo įvykio metu ir kuris, kaip teigia A. V., yra kaltas dėl eismo įvykio, skirtingai nei aiškino A. V., nurodė, kad jis vairavo automobilį antrąja eismo juosta, kai staiga pamatė besirikiuojantį į tą pačią eismo juostą „Volkswagen“ markės automobilį, kuris kliudė jo automobilį. Kadangi automobilio „Volkswagen UP“ vairuotojas su pažeidimu nesutiko, buvo iškviesti policijos pareigūnai.
19. Tiriant įvykio aplinkybes 2019-10-22 į Klaipėdos apskrities VPK buvo iškviesti ir pakartotinai apklausti abu eismo įvykio dalyviai. Automobilio „Mercedes-Benz“ vairuotas L. G. nurodė analogiškas pirminiams parodymams įvykio aplinkybes. Automobilio „Volkswagen UP“ vairuotojas A. V. taip pat nuosekliai tvirtino, kad eismo įvykis įvyko automobiliui „Mercedes-Benz“ vykdant lenkimo manevrą ir grįžtant į savo judėjimo krypties eismo juostą, kliudžius jo vairuojamą „Volkswagen UP “automobilį. Kartu su specialiųjų žinių turinčiu tyrėju D. J. abiem eismo įvykio dalyviams buvo išaiškintas automobilių sugadinimų padarymo mechanizmas, nurodant, kad toks sugadinimų pobūdis įmanomas tik automobiliui „Volkswagen UP“ keičiant judėjimo kryptį į kairę, tačiau šio automobilio vairuotojas A. V. kategoriškai nesutiko su pareigūnų, įvertinus jo ir L. G. paaiškinimus, eismo įvykio vietos schemoje, fotonuotraukose užfiksuotus duomenis bei atlikus faktinių transporto priemonių padėčių ir sugadinimų analizę, padaryta išvada, kad būtent jis pažeidė KET 9 ir 101 punktų reikalavimus, t. y., persirikiuodamas ar kitaip keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir nedavė kelio ta pačia kryptimi važiuojančiam automobiliui ir juo susidūrė, dėl to jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį (Klaipėdos apskrities VPK tyrėjo M. S. 2019-10-22 tarnybinis pranešimas (b. l. 18–19), o Institucija 2019-11-19 priėmė nutarimą, kuriuo A. V. pripažino kaltu padarius šį administracinį nusižengimą ir nubaudė 60 Eur bauda.
20. Klaipėdos apylinkės teismas, atsižvelgdamas į A. V. prašymą ir siekdamas objektyviai išsiaiškinti eismo įvyko aplinkybes bei pašalinti bet kokias abejones, ar jo veiksmai techniniu požiūriu buvo susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su eismo įvykio kilimu, 2020-03-05 nutartimi paskyrė autotechninę ekspertizę ir atsižvelgdamas į 2020-03-24 ekspertizės akte Nr. 11K-82(20), 11K-99(20) pateiktas išvadas, kad eismo įvykio metu automobilis „Volkswagen UP“, vykdant manevrą į kairę, priekiniu kairiuoju sparnu, priekinio buferio plastikinio gaubto kairiojo šono dalimi ties rato nišos kraštu bei, tikėtina, priekiniu kairiuoju ratu kontaktavo su automobilio „Mercedes-Benz“ galinio buferio plastikinio gaubto dešiniąja šonine dalimi ir, tikėtina, galiniu ratu; tikėtina, kad susidūrimo metu automobilis „Mercedes-Benz“ judėjo didesniu greičiu, nei automobilis „Volkswagen UP“ (b. l. 63–68) konstatavo, kad ši išvada, sugretinus su eismo įvykio dalyvių, liudytojo A. K. parodymais, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotais duomenimis ir jų parodymais teisme, paneigia A. V. parodymus, kad L. G. lenkdamas jo vairuojamą automobilį išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir taip jį kliudė. Nesutikti su tokia teismo išvada nėra pagrindo.
21. A. V. apeliaciniame skunde nurodo, kad jeigu jo vairuojamas automobilis kontaktavo su L. G. vairuojamu automobiliu būdamas pirmojoje eismo juostoje, „Mercedes- Benz“ automobiliui nebuvo būtinybės išvažiuoti į priešingą eismo juostą, o jei susidūrimas įvyko tarp antrosios ir priešingos eismo juostų, A. V. turėjo pervažiuoti dvi eismo juostas, kad pasiektų „Mercedes-Benz“ automobilį, o tai, apelianto teigimu, prieštarauja liudytojų parodymams. Nesutikdamas su šiuo apelianto skundo argumentu, apygardos teismas pažymi, kad L. G. parodymai viso proceso metu nuo pat pirminės apklausos buvo nuoseklūs ir išliko nepakitę. Jo parodymus, kad jis vairavo automobilį antra eismo juosta, kai staiga pamatė besirikiuojantį į tą pačią eismo juostą automobilį „Volkswagen UP“, kuris kliudė jo automobilį, patvirtina liudytojo A. K. 2019-10-22 rašytiniame paaiškinime nurodytos aplinkybės: „Važiuodamas mačiau, kai priekyje važiavęs baltos spalvos automobilis užsuko į antrą eismo juostą, ir joje sustojo.“ (b. l. 24 antra pusė) ir jo parodymai teisme. Šias aplinkybes, kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, patvirtina ir minėtos ekspertizės akto išvados. Galiausiai, apygardos teismo nuomone, nelogiška, kad automobilio „Mercedes-Benz“ vairuotojas, važiuodamas antrąja eismo juosta (ši aplinkybė nėra ginčijama), norėdamas aplenkti priekyje važiavusį automobilį, kirto ištisinę dvigubą liniją, išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą ir taip, jeigu būtų tikima A. V. parodymais, chuliganiškai vairavo prieš pat sankryžą, kur vyksta intensyvus eismas (tai matyti iš fotonuotraukų, darytų netrukus po įvykio), nors tokį pat manevrą būtų galėjęs atlikti ir persirikiavęs į pirmą eismo juostą, nepažeidžiant KET reikalavimų.
22. Apelianto teigimu, ekspertas, padarydamas išvadą, kad „VW automobilis kontaktavo, vykdant manevrą į kairę“, nepaaiškino, kurios įvykio aplinkybės leidžia daryti tokią išvadą. Tačiau ekspertizės akto aprašomojoje dalyje yra nurodyta, kad atitinkamos išvados buvo padarytos, įvertinus fotonuotraukose užfiksuotų automobilių išorinių sugadinimų pobūdį bei išsidėstymą, tyrėjo tarnybiniame pranešime nurodytus transporto priemonių kontakto paviršių tarpusavio sutapatinimo duomenis, todėl teismas neturi pagrindo abejoti eksperto V. P., turinčio eismo įvykio ir transporto trasologijos teismo eksperto kvalifikacijas, transporto inžinieriaus aukštąjį išsilavinimą, 28 metų ekspertinio darbo stažą (b. l. 63) kompetencija, jo taikytomis tyrimo metodikomis ir pateiktų išvadų teisingumu.
23. Apelianto argumentai, jog liudytojas A. K., duodamas parodymus teisme, užsiminė, jog policijoje jį apklausiant tyrėjas kalbėjo, kad A. V. veiksmai įvykio metu galėjo būti tyčiniai ir kad jis tai yra daręs jau ne kartą anksčiau, priešingai apelianto teigimu, neleidžia daryti išvados apie pareigūno išankstinį nusistatymą ir neobjektyvų tyrimą. Pažymėtina, kad liudytojas A. K. savo rašytiniame paaiškinime ir apklausiamas teisme nurodė aplinkybes, kurias matė važiuodamas įvykio dieną ta pačia gatve, ir kurios sutampa su L. G. parodymais. Todėl apelianto samprotavimai apie galimą išankstinį nusistatymą prieš jį ir neobjektyvų tyrimą nepagrįsti. Anksčiau aptartų duomenų visuma rodo, jog išvada, kad būtent A. V. veiksmai, pažeidžiant KET 9 ir 101 punktų reikalavimus, yra priežastiniu ryšiu susiję su eismo įvykio kilimu, padaryta, remiantis tyrimo metu surinktų duomenų visuma.
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, laikydamasis ANK 569 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl A. V. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje. Apylinkės teismas skundžiamą nutartį grindė byloje laikantis įstatymo reikalavimų surinktais ir teismo posėdžio metu patikrintais įrodymais, išanalizavęs kiekvieną iš jų atskirai bei įvertinęs jų visumą, nurodė, kuriais iš jų remiasi, o kuriuos atmeta, išdėstė ir tokio įrodymų vertinimo motyvus.
25. Aptartų duomenų kontekste apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamą nutartį priėmusio Klaipėdos apylinkės teismo išvada, kad eismo įvykį lėmė būtent A. V. padaryti KET 9 ir 101 punktų pažeidimas, kai jis persirikiuodamas ar kitaip keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir nedavė kelio ta pačia kryptimi važiuojančiam automobiliui ir su juo susidūrė, dėl to buvo apgadintos dvi transporto priemonės.
26. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas A. V. skundą dėl ne teismo tvarka priimto Institucijos nutarimo, laikydamasis ANK 567 straipsnyje, 569 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pripažino, jog skundžiamu Institucijos 2019-11-19 nutarimu A. V. pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį yra nubaustas pagrįstai. A. V. apeliacinio skundo argumentai jo kaltės klausimu neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu skundžiamoje nutartyje padarė apylinkės teismas.
27. Dėl išvardytų motyvų apygardos teismas konstatuoja, kad Institucijos 2019-11-19 nutarimas ir dėl jo priimta skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo 2020-07-02 nutartis, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėti ir pagrįsti, naikinti juos A. V. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. liepos 2 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. V. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.