Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Procesinių sprendimų kategorijos: 75.4.3; 77.2; 77.4.2; 78.2.1; 116.1; 116.4; 116.6.1; 125.2

2015 m. balandžio 8 d.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei S. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. J.-N. ieškinį atsakovui D. N. (D. N.), dalyvaujant institucijai, teikiančiai išvadą byloje, - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo jam iš tėvo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

santuoka tarp D. N. (D. N.) ir J. J. – N. įregistruota 2012 11 01 Chanioti miesto CM biure, Kassandra sav., Graikijoje, jų santuoka apskaityta 2013 02 15 Anykščių rajono savivaldybės administracijos CM skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 11). Santuokoje 2013 01 18 sutuoktiniams gimė sūnus G. J. – N. (b.l. 13).

I. J. J. – N. pareiškė ieškinį, kuriame nurodė, jog gyvenant santuokoje ilgainiui išsiskyrė požiūriai į tolimesnį bendrą gyvenimą, šeimos planavimą, gyvenimo prioritetus. Ieškovės teigimu, viena iš santuokos iširimo priežasčių yra ta, kad sutuoktiniai negalėjo sutarti, kurioje šalyje šeimai įsikurti. Ieškovė norėjo likti Lietuvoje, sutuoktinis jai siūlė vykti gyventi į Vokietiją ar Skandinavijos šalis. Pasak ieškovės, per pastaruosius metus santykiai su atsakovu pablogėjo, nes atsakovas yra ūmaus būdo, vartoja psichologinį smurtą prieš sutuoktinę, manipuliuoja vaiku, visiškai neprisideda prie sūnaus G. išlaikymo. Posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad 2012 metų lapkričio mėnesį ji viena grįžo į tėvynę, nes norėjo, kad vaikas gimtų Lietuvoje. Šalims pradėjus gyventi atskirai santykiai atšalo, sutuoktiniai susvetimėjo, atsirado nepasitenkinimas bei priekaištai vienas kitam. Šiuo metu šalys gyvena skyrium. Ieškovės teigimu, atsakovas, sužinojęs apie iškeltą teisme bylą, nustojo teikti sūnui materialinį išlaikymą bei pradėjo grasinti ieškovei, kad išsiveš sūnų ir ji sūnaus daugiau nepamatys. Nagrinėjant bylą ieškovė tikslino savo reikalavimus ir, galutinai apsisprendusi, prašė teismo santuoką su atsakovu D. N. (D. N.) nutraukti; pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo grąžinti jai ikisantuokinę pavardę J.; nepilnamečio sūnaus G. J.- N. gyvenamąją vietą nustatyti su motina; priteisti iš tėvo D. N. (D. N.) išlaikymą nepilnamečiui sūnui po 144,81 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. 2015 01 09, iki sūnaus pilnametystės; reikalavimo priteisti iš tėvo 2780,35 EUR išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui sūnui atsisakė; santuokoje įgyto turto bei kreditorių sutuoktiniai neturi; išlaikymo sau vienas iš kito nereikalauja (b.l. 2-10).

A. D. N. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Posėdžio metu atsakovas nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, nes ieškovės metami jam kaltinimai yra nepagrįsti. Atsakovas tvirtina, kad nesutarimai šeimoje prasidėjo ieškovei pradėjus lauktis kūdikio, ji tapo konfliktiška, agresyvi, priekabi. Ieškovei pageidavus gimdyti kūdikį Lietuvoje, atsakovas tam neprieštaravo, pats vykti kartu tuo metu negalėjo, nes neturėjo reikalingų dokumentų. Gimus sūnui G.D. N. nematė jo pusę metų. Visą laiką prašė sutuoktinės, kad ji su sūnumi atvyktų gyventi į Graikiją, kur atsakovas turi nuolatinį darbą, stabilias pajamas, gyvenamąją vietą, automobilį. J. J. – N. pareiškė, kad grįžti gyventi į Graikiją neketina, ir sieks karjeros tėvynėje. Ieškovė su sūnumi buvo atvykusi aplankyti atsakovo tik šešioms savaitėms, vėliau grįžo su sūnumi į Lietuvą. Atsakovo teigimu, jis norėjo gyventi kartu su šeima, todėl ryžosi palikti gerai apmokamą darbą Graikijoje ir atvyko gyventi į Lietuvą pas sutuoktinę ir sūnų. Atvykęs į Lietuvą atvežė sutuoktinei 3500 EUR, iš kurių šeima gyveno. Prisitaikyti gyventi Lietuvoje atsakovui sunku, jis nežino kalbos, rasti gerai apmokamą darbą problematiška. Pasibaigus lėšoms, kurias atvežė atvykęs į Lietuvą, šeimoje prasidėjo nesutarimai, ieškovė buvo nepatenkinta, irzli, kaltino sutuoktinį, kad jis negali surasti tinkamo darbo. D. N. (D. N.) pasiūlius vykti gyventi į ieškovės pasirinktą šalį, kur jis galėtų dirbti pagal specialybę ir galėtų susikalbėti žinomomis kalbomis, ieškovė atsisakė, argumentuodama tuo, kad jau apsisprendė kurti gyvenimą Lietuvoje. Šiuo metu atsakovas darbo ir pajamų neturi, jį materialiai remia Nigerijoje gyvenantys tėvai. Atsakovo manymu, jis buvo visada lojalus sutuoktinės atžvilgiu, rūpinosi šeima, sūnumi. D. N. nori maksimaliai bendrauti su sūnumi, apsisprendė gyventi Lietuvoje, kad galėtų matytis su sūnumi G. ir juo rūpintis. Atsakovui leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje pratęstas dvejiems metams. Šiuo metu atsakovas planuoja vykti trims mėnesiams į Nigeriją, o grįžęs ketina įsidarbinti sunkvežimio vairuotoju, nes turi reikiamą kvalifikaciją. Atsakovas neprieštaravo, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, tačiau nori kad ieškovė nedarytų kliūčių jam bendrauti su sūnumi. Atsakovas teigia, kad nori atgauti ramybę bei palaikyti nekonfliktiškus santykius su ieškove, todėl neprieštarauja santuokos nutraukimui, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kad šalių nepilnametis sūnus G. gyvena su motina J. J. – N.. Patikrinimo metu nustatyta, kad motina J. J.- N. tinkamai vykdo savo pareigas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės teigimu, nepilnamečio G. gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiau atitiktų vaiko interesus, o prašomas priteisti išlaikymas garantuotų G. būtinų poreikių patenkinimą. Skyriaus atstovė prašo ieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies šiais motyvais.

Dėl santuokos nutraukimo ir sutuoktinių kaltės

Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu bei vaikais (CK 3.27str.). Šių dvasinių vertybių neliko D. N. (D. N.) ir J. J. – N. šeimoje. Šalys nepateikė įrodymų, kad kuris nors iš sutuoktinių nesirūpino šeima, neprisidėjo prie šeimos gerovės ((duomenys neskelbtini) str.). Nepasitenkinimas kilo dėl to, kad sutuoktiniai tam tikrą laiko tarpą gyveno atskirai vienas nuo kito, tarpusavio jausmai atšalo, sutuoktiniai susvetimėjo. Teismas atkreipia dėmesį, kad, šeimoje iškilus nesutarimams, sutuoktiniai nesistengė jų spręsti, kad išsaugotų santuoką, o pasuko kiekvienas skirtingu keliu. Pati ieškovė posėdžio metu pripažino, kad abu sutuoktiniai elgėsi vienas kito atžvilgiu netaktiškai, kilus sunkumams nepalaikė viena kito, o konfliktavo, įžeidinėjo vienas kitą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, abu sutuoktiniai pripažįstami kaltais dėl santuokos iširimo (CK 3.61 str. 2 d.). Konstatavus abipuses subjektyvias santuokos iširimo priežastis, nenustatomas vieno ir kito sutuoktinio kaltės laipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-7/2006), bet pripažįstama, kad dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai (CK 3.61 str.2 d.).

Ieškovės pasirinkimu po santuokos nutraukimo jai grąžinama iki santuokos turėta pavardė J.(CK 3.69 str.1 d.).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo

Nepilnametis šalių sūnus G. J. – N. nuo gimimo gyvena su motina J. J. – N.. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius, ištyręs nepilnamečio buities sąlygas, nustatė, kad ieškovė su sūnumi gyvena nuomojamajame dviejų kambarių bute, esančiame adresu I. Š. g. 10-77 Vilniuje. Kartu su ieškove ir jos nepilnamečiu sūnumi gyvena ieškovės brolis ir sesuo, kurie padeda ieškovei rūpintis sūnumi G., prižiūri jį, kai ieškovė dirba. Nepilnamečiui sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis, motina tinkamai vykdo savo pareigas (b.l. 38-40). Atsakovas neprieštarauja, kad sūnaus G.gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo būtų nustatyta su motina. Atsižvelgdamas į tėvų nuomonę, teismas sutuoktinių nepilnamečio sūnaus G. J. – N. gyvenamąją vietą nustato su motina J. J.- N. (CK. 3.169 str. 1 d., 3.178 str.).

Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 1 d.). A. D. N. nurodė, kad nori maksimaliai bendrauti su sūnumi, tačiau artimiausiu metu planuoja trims mėnesiams išvykti į Nigeriją. Vėliau atsakovas ketina nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas mano, jog dabartiniu metu šiuo teismo sprendimu tėvo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką nustatyti netikslinga. Kilus tarp šalių ginčui, įstatymas leidžia tokią tvarką nustatyti vėliau, kai atsakovas po trijų mėnesių grįš iš užsienio į Lietuvą (CK 3.170 str.).

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims, pavyzdžiui, vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. I. J. J. – N. dirba UAB „Karolinos turas“ gauna per mėnesį vidutiniškai 400 EUR darbo užmokestį, taip pat per mėnesį gauna apie 200 EUR papildomų pajamų. A. D. N. nors yra darbingas, bet šiuo metu niekur nedirba, pajamų neturi, pasak atsakovo, jį šiuo metu materialiai remia tėvai. Pagrindiniai priteistino vaiko išlaikymo dydį lemiantys kriterijai įtvirtinti CK, yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis (CK 3.192 str. 1 d., 2 d.). Aiškinant ir taikant nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiui vaikui reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, Lietuvos Aukščiausiasis teismas laikosi vieningos praktikos, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (CK 6.461 str. 2 d., Lietuvos A. T. senato 2005-06-23 nutarimas Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“ Lietuvos A. T. 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje V.S.v.M.S. Nr.3K-3-259/2004; 2006-03-22 nutartis civilinėje byloje D.G. ir V.G.v. K.G. Nr.3K-3-216/2006). Visais atvejais vieno MMA, t.y. dabartiniu metu 300 EUR, dydžio išlaikymo poreikis yra preziumuojamas. Šioje konkrečioje byloje teismas nustatė, kad šalių nepilnametis sūnus G. sulaukė dviejų metų, ikimokyklinės įstaigos nelanko, jį prižiūrėti J. J. – N. padeda jos brolis ir sesuo. Berniukas yra sveikas, specialių poreikių neturi. Teismas mano, kad G.tėvas negali nusišalinti nuo pareigos išlaikyti sūnų, todėl būtiniausiems šalių nepilnamečio sūnaus G. J. – N., gimusio 2013 01 18, poreikiams tenkinti priteisia iš tėvo 144,81 EUR dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos, t.y. 2015 01 09, kol G. sulauks pilnametystės (CK 3.192 str., 3.196 str. 1 d. 1 p.). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma kasmet indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 208 str.).

Posėdžio metu ieškovė J. J. – N. atsisakė ieškinio reikalavimo dalyje dėl 2780,35 EUR išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui sūnui G. iš tėvo priteisimo. Iš atsakovo D. N. (D. N.) pateiktų tarptautinių pinigų perlaidų matyti, kad atsakovas skyrė vienkartines grynųjų pinigų sumas sūnaus G. išlaikymui, pirko vaikui aprangos, tokiu būdu tėvas vykdė pareigą išlaikyti savo nepilnametį sūnų. Teismas ieškovės atsisakymą priteisti išlaikymo įsiskolinimą priima, iškelta byla šioje dalyje nutraukiama ((duomenys neskelbtini) str. 1 d., 293 str. 4 p.)

Sutuoktiniai bendrai turto ir skolų neįgijo, išlaikymo sau vienas iš kito nereikalauja, todėl šie klausimai priimant teismo sprendimą nesprendžiami ((duomenys neskelbtini) str. 1 d. ).

Nutraukus santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovei iš atsakovo priteisiama ½ dalis bylinėjimosi išlaidų, t.y. 21 EUR sumokėto žyminio mokesčio, ir ½ dalis išlaidų advokato pagalbai apmokėti, t.y. 144,81 EUR, viso – 165,81 EUR (21 EUR +144,81 EUR) (CPK 93 str. 2 d., 98 str. 1 d.).

Patenkinus ieškinį išlaikymo priteisimo dalyje iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiamas 54,13 EUR žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo paduodant ieškinį ieškovė buvo atleista (CPK 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

Nutraukus santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, iš kiekvienos šalies priteisiamos 2,32 EUR išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 1 d.).

Sprendimas išlaikymo priteisimo dalyje nukreipiamas vykdyti skubiai ((duomenys neskelbtini) str. 1 d. 2 p.).

Taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kol bus išnagrinėta byla, panaikinamos (CK 3.65 str., (duomenys neskelbtini) str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) 260, 263-270 straipsniais, 384-385 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą 2012 11 01 Chanioti miesto CM biure, Kassandra sav., Graikijoje ir apskaitytą 2013 02 15 Anykščių rajono savivaldybės administracijos CM skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp D. N. (D. N.) a.k(duomenys neskelbtini) ir J. J. – N. a.k(duomenys neskelbtini) (ikisantuokinė pavardė J.), nutraukti.

Pripažinti kaltais dėl santuokos iširimo D. N. (D. N.) a.k(duomenys neskelbtini) ir J. J. – N. a.k(duomenys neskelbtini).

Po santuokos nutraukimo grąžinti ieškovei ikisantuokinę pavardę – J..

Nustatyti nepilnamečio sūnaus G. J. – N. a.k(duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina J. J. – N. a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš tėvo D. N. (D. N.) a.k(duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui G. J. – N. a.k(duomenys neskelbtini) po 144,81 EUR (vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus 81 euro centą) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. 2015 01 09, kol sūnus sulauks pilnametystės, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti įstatyminei nepilnamečio sūnaus atstovei – motinai J. J. – N. a.k(duomenys neskelbtini), priteistą sumą periodinėmis išmokomis kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priimti J. J. – N. a.k(duomenys neskelbtini) atsisakymą reikalavimo dėl 2780,35 EUR (dviejų tūkstančių septynių šimtų aštuoniasdešimties eurų 35 euro centų) išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui sūnui G. J. – N. a.k(duomenys neskelbtini) iš tėvo priteisimo ir bylą šioje dalyje nutraukti

Priteisti iš D. N. (D. N.) a.k(duomenys neskelbtini) turėtas 165,81 EUR (vieno šimto šešiasdešimt penkių eurų 81 euro cento) bylinėjimosi išlaidas J. J. – N. a.k(duomenys neskelbtini) .

Priteisti iš D. N. (D. N.) a.k(duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 54,13 EUR (penkiasdešimt keturių eurų 13 euro centų) žyminį mokestį ir 2,32 EUR (dviejų eurų 32 euro centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš J. J. – N. a.k(duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 2,32 EUR (dviejų eurų 32 euro centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Sprendimą išlaikymo priteisimo dalyje nukreipti vykdyti skubiai.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 01 12 nutartį dėl laikino išlaikymo, kol bus išnagrinėta byla, nepilnamečiui sūnui priteisimo.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.