Kauno apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Astos Kaminskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-29343-19,

kurioje T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Jonavoje, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, nevedęs, gyvenamąją vietą deklaravęs ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2012-11-19 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 149 str. 3d., 178 str. 1d., 214 str. 1d., 302 str. 1d., 181 str. 1d., 63 str. 2d., 5d., 63 str. 4d.- 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo.

2. 2016-08-04 Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 2d., 64 (1) str. 1d. 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, per mėnesį išdirbant 20 valandų visuomenės labui. Bausmę atlikęs.

3. 2017-11-24 Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 2 d. 64 (1) str. 1d., 50 parų arešto. 2018-02-07 paleistas atlikus bausmę. Teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 286straipsnyje, 145 straipsnio 1 dalyje

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. liepos 11 d. apie 12:02 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą ir grasino tuoj pat jį panaudoti – prieš savo pareigas atliekantį valstybės tarnautoją – policijos pareigūną – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiąjį patrulį J. K., tuo metu, kai Jonavos rajono socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja A. G. pareikalavo jo, perduoti jai kūdikį- R. G., gim. (duomenys neskelbtini), tam, kad kūdikis būtų perkeltas į saugią aplinką, jis atsisakė tai padaryti ir bandė įspirti policijos pareigūnui J. K., tačiau šiam smūgio išvengus, jis nenusiramino į perspėjimus nutraukti neteisėtus veiksmus nereagavo, ir toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, grasino mojuodamas peiliu policijos pareigūnui J. K., sakydamas: „dabar padarysiu“, bandė įpjauti jam į rankas, tačiau pastarajam sužalojimų išvengus, nenusiramino į perspėjimus nutraukti neteisėtus veiksmus nereagavo, dėl ko buvo panaudoti koviniai – imtynių veiksmai bei uždėti antrankiai, tokiais savo veiksmais pasipriešino valstybės tarnautojui – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiajam patruliui J. K., tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatyta Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnyje.

Be to jis, grasino nužudyti žmogų, o būtent: 2019 m. liepos 12 d., apie 08:00 val., būdamas Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojos B. G. kabinete Nr. 221, adresu Žeimių g. 13, Jonavoje, pakeltu ir bauginančiu tonu pareiškė B. G., girdint Jonavos rajono savivaldybės administracijos darbuotojai V. G., pasakydamas, kad jis nupjovęs Jonavos rajono socialinių paslaugų centro socialinės darbuotojos A. G. galvą, atneš ją ir padės jai ant stalo, kas sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nukentėjusiosios A. G. atžvilgiu yra realus ir gali būti įvykdytas, t.y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojui

Kaltinamasis T. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. liepos 11 d. buvo namuose (duomenys neskelbtini) su sužadėtine I. M. bei jųdviejų sūnumi R. G., gim. (duomenys neskelbtini). Jų šeimą prižiūri socialinė darbuotoja A. G. 2019-07-11 apie 11.00 val. pas juos atvyko |A. G. Jis su I. M. tuo metu buvo apsipykę, todėl I. verkė ir A. G. pasiūlė I. vykti kartu su sūnumi į Moterų krizių centrą. Jis tam pasipriešino ir neleido socialinei darbuotojai išsivežti sūnaus R. G. dėl neva nesaugios aplinkos vaikui. Kuomet jis neleido A. G. paimti jo sūnaus apie tai pastaroji pranešė Vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojams ir policijai. Apie 12.00 pamatęs, kad atvažiuoja policijos pareigūnai, bijodamas, kad iš jo bus atimtas sūnus, namuose užsirakino su sūnumi ir savo motina V. T. Atvykus policijos pareigūnams šie įspėjo jį dėl teisėtų policijos reikalavimų nevykdymo pasekmių, tačiau jis durų policijos pareigūnams neatidarė, jų reikalavimų nevykdė. Po pareigūnų atvykimo atvyko, atvyko jo sesuo Ž. S. su sūnumi G. S. Motinai atidarius duris, norint įsileisti seserį, policijos pareigūnas įėjo į vidų. Jis ( T. G.) tuo metu ant rankų laikė sūnų R. G. ir į jų reikalavimą atiduoti sūnų socialiniai darbuotojai A. G. sūnų, nereagavo, pradėjo spardytis, kad niekas negalėtų prieiti prie jo ir paimti iš jo sūnaus. Pareigūnai jo atžvilgiu panaudojo kovinių imtynių veiksmus ir jėga paėmė iš jo rankų sūnų. Jis išbėgęs iš paskos į kiemą supykęs pasakė:"dabar pasidarysiu galą" ir sugrįžęs į namo vidų užsidarė kambaryje. Policijos pareigūno reikalavimo įsileisti į kambarį nevykdė, ir kuomet pareigūnas pateko į kambarį, jis peiliu pagrasino pareigūnui. Gali būti, kad peiliu mojavo prieš pareigūną, tačiau jo nesužalojo, o pats susižalojo persipjaudamas dešinės rankos riešą dėl ko pradėjo bėgo kraujas. Jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Dėl įvykdytos nusikalstamos veikos prisipažįsta pilnai, ir nurodo, kad taip elgėsi gindamas sūnų. ( 2 tomas, b.l. 12-17; 22-25).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo T. G. kaltę be jo visiško prisipažinimo įrodo bylos rašytinė medžiaga:

Nukentėjusysis J. K. apklausos metu parodė, kad yra policijos pareigūnas ir 2019 m. liepos 11 d. buvo tarnyboje. 12:02 val. patruliuojant Jonavos mieste kartu su vyriausiąja patrule E. I. iš Kauno apskr. VPK budėtojo gavo pranešimą, kad Jonavos rajone, (duomenys neskelbtini), rizikos grupės šeimoje vyksta konfliktas, namuose vaikas. Atvykus į įvykio vietą, kieme juos pasitiko socialinė darbuotoja A. G. ir B. B., kurios paaiškino jog jos buvo iškviestos, kadangi name esantis vyras T. G., konfliktavo su sugyventine I. M. ir galimai kelia pavojų savo sūnui R. Socialinė darbuotoja nusprendė T. G. sugyventinę- I. M. su sūnumi R. G., gim. (duomenys neskelbtini) išvežti į saugią aplinką. T. G. buvo labai agresyvus, apstumdė socialines darbuotojas ir sugyventinę. Išstūmė jas iš namų ir užsirakino name su naujagimiu R. Bandant bendrauti per langą su T. G. šis nesileido į jokias kalbas, aiškino jog tikrai neįsileis į namus ir vaiko neduos nei savo sugyventinei, nei socialinėms darbuotojoms. Apie susidariusią situaciją buvo informuotas VPK budėtojas. Į įvykio vietą iškviesta priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai patekimui į namą. Netrukus į kiemą atvyko T. G. sesuo Ž. S. su sūnumi G. S. Jiems atvykus V. T. atidarė namo duris ir įsileidusi Ž. S. ir G. S. bandė užsirakinti namo duris iš vidaus, tačiau jis ( J. K.) namo duris atidarė jėga, nespėjus V. T. jų užsirakinti. Įėjus į namą, viename iš kambarių, rado T. G., kuris rankose laikė naujagimį kūdikį ir garsiai šaukė, jog jo niekam sūnaus neatiduos, buvo agresyvus, laikydamas rankose kūdikį spardėsi kojomis dėl ko nebuvo galima prie jo prieiti. Į perspėjimus ir reikalavimus atiduoti kūdikį, nereagavo. Į kambarį veržėsi Ž. S., V. T., G. S. Visi asmenys daug kartų buvo perspėjami jog atsitrauktų, perspėjimų neklausė buvo naudojama fizinė jėga prieš V. T. ir Ž. S., juos atstumiant ir stumiant iš kambario. Kadangi T. G. spaudė kūdikį glėbyje, kūdikis ėmė verkti. Tuomet ištaikęs momentą, kuomet T. G. nebesispardė kojomis, priėjęs jam iš priekio kairės pusės, savo kaire ranka apglėbė jį aplink kaklą, t. y. panaudojo fizinę jėgą ir kovinių imtynių veiksmą - smaugimą, ir tuomet iš T. G. kūdikį paėmė socialinė darbuotoja A. G., kuriai T. G. bandė spirti koja, bet jis savo koja blokavo smūgį. Socialinė darbuotoja su kūdikiu palydėta iki jos tarnybinio automobilio. Nei jis, nei E. I. nuo T. G. spyrių nenukentėjo. Iš paskos sekęs T. G. pamatęs jog vaikas sodinamas į automobilį pasakė: "dabar einu pasidarysiu galą" ir sparčiu žingsniu sugrįžo atgal į kambarį, kuriame prieš tai buvo su vaiku. Pamatęs jog eina paskui jį, jis šaukdamas, ką tiksliai, nepamena, užsitrenkė kambario duris ir savo kūnu jas užrėmė. Pagrįstai įtardamas jog T. G. gali save žaloti ar nusižudyti, brovėsi į kambarį jėga, į perspėjimus atidaryti duris T. G. nereagavo. Atidaręs duris pamatė, kaip T. G. įsispyręs į duris kojomis, rankomis kažko ieško spintos lentynoje. Patekęs į kambarį sulaikinėjo T. G. iš nugaros, atlikdamas suėmimą už kaklo ir pamatė, jog jis iš spintos lentynos išsitraukė atlenkiamą peilį ėmė juo mosuotis. Bandė įpjauti jam į rankas, tačiau nepavykus įpjauti, pradėjo pjaustyti savo dešinės rankos riešą. Kadangi atsitraukti nebuvo vietos, prieš T. G. panaudojo spec. priemones- dujas ir kovinių imtynių veiksmus. Iš T. G. buvo atimtas peilis ir buvo sulaikytas. Įvykio metu sužalojimų nepatyrė, civilinio ieškinio nereiškia ir neprieštarauja, kad tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ( 1 tomas, b.l. 136-139; 140-144).

Liudytoja E. I. apklausos metu parodė, kad yra policijos pareigūnė ir 2019 m. liepos 11 d. ji buvo tarnyboje. Apie 12:02 val. patruliuojant Jonavos mieste kartu su vyriausiuoju patruliu J. K. iš Kauno apskr. VPK gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) rizikos grupės šeimoje, vyksta konfliktas, namuose 1 vaikas. Atvykus į įvykio vietą, (duomenys neskelbtini) namo kieme ją ir kolegą pasitiko socialinė darbuotoja A. G. ir B. B., kurios paaiškino jog jos buvo iškviestos, kadangi T. G. konfliktavo su sugyventine I. M. ir galimai kelia pavojų savo sūnui R., todėl R. G. su motina I. M. reikia perkelti į saugią aplinką. Namuose, T. G. su mažamečiu sūnumi buvo užsirakinę, o pareikalavus atidaryti namo duris jų neatidarė. Vėliau atvyko T. G. sesuo Ž. S. su sūnumi G. S., kuriems atvykus name buvusi T. G. motina V. T. atidarė duris, kad įsileistų atvykusią Ž. su G. ir tuomet kolega J. K. jėga neleido uždaryti namo durų ir taip pateko į namo vidų. Užėjus su J. K. į namo vidų, kartu užėjo ir socialinė darbuotoja A. G. T. G. tuo metu buvo kambaryje, apglėbęs abejomis rankomis glėbyje laikė sūnų R. ir šaukė, kad sūnaus niekam neatiduos. Pareikalavus, kad jis atiduotų vaiką socialinei darbuotojai, T. G. į tai nereagavo, o priešingai laikydamas kūdikį rankose,spardėsi, tačiau nei jai, nei J. K. neįspyrė, o spardėsi, kad jie negalėtų prie jo prieiti. Taip pat tuo metu į kambarį veržėsi užeiti T. G. motina V. T. bei jo sesuo Ž. S., tačiau joms neleido artintis, stovėjo už kolegos J. K. nugaros ir rankomis atstūmė Ž. ir V.. kažkuriuo momentu J. K. sulaukė momento, kuomet G. nustojo spardytis ir priėjęs prie jo iš priekio bei panaudojo fizinę jėgą ir kovinių imtynių veiksmą- smaugimą T. G. atžvilgiu ir tuo metu iš jo, A. G. paėmė vaiką. T. G. bandė koja spirti A. G., tačiau jis nepataikė, nes buvo jo smūgiai blokuoti koja. Įvykio metu jie sužaloti nebuvo. A. G. su vaiku palydėjo į kieme stovėjusį automobilį. Iš paskos išbėgęs T. G., pasakė: "dabar einu pasidaryti galą" ir nubėgo namo, jam iš paskos nubėgo kolega J. K. Ji pati taip pat sugrįžo į namo vidų, kuriame užsidaręs kambario duris buvo T. G. ir neįsileido J. K. J. K. pavyko atidaryti duris. Užėjęs į vidų J. K. sušuko, kad T. G. turi peilį. Ji nematė kokius veiksmus T. G. atliko su peiliu, tačiau J. K. sakė, kad T. G. peiliu mosikuodamas bandė jį sužaloti, t.y. ketino jam įpjauti. Tuo metu ji iš kambario vijo Ž. su motina V., kurios veržėsi pas T. G. į kambarį. Girdėjo, kad tarp J. K. ir T. G. vyko grumtynės. Išgirdo kaip J. K. sušuko, kad T. G. peiliu persipjovė ranką. Kažkuriuo momentu J. K. pargriovė T. G. ant grindų ir tuomet ji pribėgusi padėjo J. K. sulaikyti T. G., T. G. buvo sulaikytas bei pristatytas į Kauno marių ligoninę, nes jis pats save žalojo. ( 1 tomas, b.l. 152-154; 155-158).

Liudytoja A. G. apklausos metu parodė, kad dirba Jonavos rajono socialinių paslaugų centre, socialine darbuotoja, dirba (duomenys neskelbtini) seniūnijoje. Dirba su socialinę atskirtį patiriančiomis šeimomis. Viena iš tokių yra T. G. ir I. M. šeima, gyv. (duomenys neskelbtini), kuri augina mažametį sūnų R. G., gim. (duomenys neskelbtini). 2019-07-11 apie 11.00 val., jai telefonu paskambino T. G., jis buvo piktas ant sugyventinės, grasino, kad jis atims iš jos vaiką ir su ja išsiskirs. Netrukus ji paskambino I. M. ir pasiteiravo kas pas juos vyksta. I. M. paaiškino, kad įvyko konfliktas su jos sugyventiniu ir nurodė, kad ne T. G., o jo tėvai grasina iš jos atimti vaiką. Ji nusprendė nuvykti į įvykio vietą patikrinti informacijos. Vyko su kolege B. B. Atvykus į T. G. gyvenamąją vietą namuose nei T. G., nei I. M. nebuvo, lauke kieme vaikščiojo T. G. tėvai, o užėjus į namo vidų išgirdo kūdikio verksmą. Kūdikis namuose buvo vienas, gulėjo vežimėlyje. Tuomet kolegė pasiliko su vaiku, o ji (A. G.) išėjo į lauką susižinoti kas vyksta. Netrukus į namus sugrįžo I. M., o netrukus ir dviračiu parvažiavo įniršęs T. G. Jis keikė sugyventinę, užsipuolė kad ji nieko nedaro namuose, nesitvarko. I. buvo pasiūlyta su vaiku vykti į saugią aplinką, ji sutiko. Tai išgirdęs T. G. ranka praeinant pro duris ją ( A. G.) stumtelėjo, bet fizinio skausmo jai nesukėlė. Ji paskambino policijai ir pranešė, kad agresyvus T. G. konfliktuoja su sugyventine. Atvykus policijos ekipažui, tai pamatęs T. G. iš karto nubėgo į namo vidų ir užsirakino. Atvykusiems pareigūnams jos paaiškino situaciją, ir pareigūnai bandė įeiti į namo vidų, tačiau T. G. pareigūnų neįleido ir jų reikalavimų nevykdė. Paskui, kaip suprato, T. G. skambino šeimos nariams ir netrukus taksi automobiliu atvyko Ž. S. su sūnumi G. Ž. ir G. V. norėjo įleisti į vidų ir tuo metu sureagavo policijos pareigūnai ir įėjo į namo vidų. Ji taip pat įėjo su policijos pareigūnais į namo vidų. T. G. laikė rankose vaiką. Pareigūnai prašė atiduoti vaiką. Jie priėjo prie T. G., iš abiejų pusių, sugriebė jam už rankų ir bandė jas traukti į šonus, o ji (A. G.) ėjo link jo bandydama paimti vaiką, tačiau T. G. ketino du kartus įspirti. Pirmą kartą spyrė, bet nepataikė, o antrą kartą jis vėl bandė spirti, bet policijos pareigūnas smūgį blokavo. Iš T. G. kūdikis buvo paimtas, perduotas motinai ir abu įsodinti į automobilį. Ji taip pat liko automobilyje, iki tol, kol policijos pareigūnai T. G. išvedė iš namo. Kuomet jį išvedė, pastebėjo, kad T. G. drabužiai ir jo rankos yra kruvini. Pareigūnai T. G. įsodino į tarnybinį automobilį ( 1 tomas, b.l. 165-169; 170-173).

Liudytoja B. B. apklausos metu parodė, kad dirba Jonavos rajono socialinių paslaugų centre, individualios priežiūros personalo darbuotoja. Kartu su kolege A. G. dirba (duomenys neskelbtini) seniūnijoje ir jų buvimo vieta yra (duomenys neskelbtini)seniūnijos pastate, bet priklauso Jonavos socialinių paslaugų centrui. 2019-07-11 T. G. telefonu paskambino A. G. pranešė, kad jo sugyventinė I. pasiėmė virvę ir išėjo į mišką, o jam apie tai pasakė jo motina V. T. T. G. šeima yra įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą, jis gyvena su sugyventine I., bei jų bendru kūdikiu R. G. Kolegė iš T. G. gautą informaciją nusprendė patikrinti, todėl jos apie 12:00 val.,atvyko pas T. G. į namus. Namuose buvo tik jo mama V. T., ji vaikščiojo lauke po kiemą, nei T. nei jo sugyventinės namuose nebuvo. Jos su A. užėjusios į namo vidų, kambaryje rado vežimėlyje gulintį T. ir I. sūnų R., kuris verkė. A. išėjo ieškoti T. ir I., o ji (B. B.) liko prižiūrėti kūdikio. Atėjo į kambarį ir V.. Būnant kambaryje, pamatė per langą, į namus T. T. ir I. Su jais bendravo A. A. iškvietė T. T. tai išgirdęs, užsirakino namo duris ir nieko į namo vidų neįsileido. Atvykusiems policijos pareigūnams jos paaiškino situaciją ir policijos pareigūnai bandė patekti į namo vidų, tačiau T. G. durų neatidarė, jų reikalavimų nevykdė. Netrukus taksi automobiliu atvyko T. G. sesuo Ž. S. su sūnumi G. S., kuriems atvykus mama V., atidarė namo duris, kad įsileisti Ž. su G. ir tuomet policijos pareigūnas greitai sureagavo bei atidarė namo duris ir pateko į namo vidų. Ji liko laukti lauke, kad galėtų perimti Tado sūnų R. ir jį su motina I. išgabenti į saugią aplinką. Kas vyko namo viduje nematė, tačiau girdėjo T. T. garsiai šaukė, bet ką konkrečiai neatsimena. Netrukus A. išnešė į antklodę susuktą kūdikį. Taip pat atėjo ir vaiko motina I. ir jie ( ji, A., I. ir vaikas) užsirakinę sėdėjo automobilyje. Policijos pareigūnai išvedė iš namų T. G., kurio rankos buvo kruvinos, jis buvo įsodintas į tarnybinį automobilį. Įvykio metu asmeniškai ji nenukentėjo ( 1 tomas, b.l. 176-179).

Kauno apskr. VPK Jonavos r. PK vyriausiojo patrulio J. K. tarnybiniu pranešimu nustatoma, kad 2019 m. liepos 11 d. apie 12:02 val., T. G. pasipriešino savo pareigas einančiam policijos pareigūnui J. K..( 1 tomas, b.l. 128-129).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėta įvykio vieta- namas, adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu fotografuota ( 1 tomas, b.l. 117-125).

Savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatoma, kad nukentėjusysis J. K. pateikė peilį bei popierinio rankšluosčio skiautę su rudos spalvos dėmėmis, primenančias kraują, ( 1 tomas, b.l. 145).

Daiktų apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėti nukentėjusiojo J. K. Savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikti daiktai- peilis ir popieriaus skiautė su rudos spalvos dėmėmis. Apžiūros metu fotografuota ( 1 tomas, b.l. 146-149).

Savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatoma, kad Kauno apskr. VPK Jonavos r. PK RS vyriausiasis tyrėjas E. P. pateikė du vaizdo įrašus (1 tomas, b.l. 206).

Kitų objektų apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėti Savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, Kauno apskr. VPK Jonavos r. PK RS vyriausiojo tyrėjo E. P. pateikti du vaizdo įrašai ( 1 tomas, b.l. 207-209).

Savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatoma, kad T. G. prie tyrimo medžiagos pateikė elektroninę laikmeną kompaktinį diską su vaido įrašais ( 2 tomas, b.l. 26-27).

Kitų objektų apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėta elektronine laikmena 2019 m. liepos 19 d. pateiktas įtariamojo T. G. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu ( 2 tomas, b.l. 28-30).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G1790/2019(02) nustatoma, kad T. G. konstatuota odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva kaktoje, odos nubrozdinimai smakre, poodinės kraujosruvos šlaunyse, dešinėje blauzdoje, juosmens sumušimas, padaryti kietais bukais daiktais, septyniais ar daugiau trauminiais poveikiais; pjautinė žaizda ir odos nubrozdinimas dešiniame dilbyje padaryti aštriais pjaunančiais daiktais, trimis trauminiais poveikiais. Sužalojimai galėjo būti padaryti nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimų, būdingų savigynai, nekonstatuota. Sužalojimų padarymo eiliškumo nustatyti negalima. T. G. sužalojimų jam padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse. Odos nubrozdinimai bei pjautinė žaizda dešiniame dilbyje galėjo būti padaryti ir paties T. G. savęs žalojimo tikslu. ( 2 tomas, b.l. 74-75).

Šių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad T. G. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, ir jis yra baustinas. Jo veika teisingai buvo kvalifikuota pagal BK 286 straipsnį, t.y. 2019 m. liepos 11 d. apie 12:02 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą ir grasino tuoj pat jį panaudoti – prieš savo pareigas atliekantį valstybės tarnautoją – policijos pareigūną – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiąjį patrulį J. K., tuo metu, kai Jonavos rajono socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja A. G. pareikalavo jo, perduoti jai kūdikį- R. G., gim. (duomenys neskelbtini), tam, kad kūdikis būtų perkeltas į saugią aplinką, jis atsisakė tai padaryti ir bandė įspirti policijos pareigūnui J. K., tačiau šiam smūgio išvengus, jis nenusiramino į perspėjimus nutraukti neteisėtus veiksmus nereagavo, ir toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, grasino mojuodamas peiliu policijos pareigūnui J. K., sakydamas: „dabar padarysiu“, bandė įpjauti jam į rankas, tačiau pastarajam sužalojimų išvengus, nenusiramino į perspėjimus nutraukti neteisėtus veiksmus nereagavo, dėl ko buvo panaudoti koviniai – imtynių veiksmai bei uždėti antrankiai, tokiais savo veiksmais pasipriešino valstybės tarnautojui – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiajam patruliui J. K..

Dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą

Kaltinamasis T. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltu neprisipažino ir parodė, kad socialinei darbuotojai A. G. negrasino, t.y. jos nužudyti, nes jos akivaizdoje jis nieko nesakė. Taip pat jis apie tai nieko nesakė ir Savivaldybės direktorės pavaduotojai B. G.. 2019-07-12 ryte buvo atėjęs į Jonavos rajono savivaldybę pasikalbėti su B. G., kad ji pakeistų paskirtą socialinę darbuotoją A., dėl to, kad ji neva gadina jo šeimos gyvenimą, kišasi į šeimą, Teigia, kad jis pokalbio metu A. atžvilgiu grasinimų neišsakė, t.y. nesakė, kad atneš ir padės A. G. galvą jai ( B. G.) ant stalo.Taip nesakė, nes supranta, kad už tokius žodžius gresia atsakomybė, nes yra teistas ir susidūręs su Lietuvos įstatymais. Tikslo susidoroti ar nužudyti A. G., ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą neturi, tik nori, kad ji nedirbtų su jo šeima, o būtų paskirta kita socialinė darbuotoja. Jis žinojo, kad vėliau Socialinių paslaugų centre, Jonavoje, 10 val., vyko posėdis dėl sūnaus ir sužadėtinės I., kuriame turėjo dalyvauti, tačiau atvykus A. G. neįleido jo pro duris ir nurodė, kad iškvies policiją. Jis apsisukęs išėjo iš Centro patalpų. Vėliau nuvyko vėl į Jonavos savivaldybę pas Vaiko teisų specialistę O. S. pasikalbėti apie sūnų ir tuo metu pas ją į kabinetą atėjo I. su sūnumi bei socialine darbuotoja A. Pamatę jį jos apsisuko ir išėjo. Jis nuėjo iš paskos, nes reikėjo iš I. rankinės pasiimti dokumentus bei norėjo pažiūrėti į sūnų, ar jam viskas gerai. A. užstojo I. su vaiku ir neleido prie jų prieiti, todėl A. jis gražiai nustūmė rankomis nuo I., jos nemušė, tiesiog pastūmė, kad galėtų prieiti prie Irmos, bet A. neleido bendrauti su I. Jis paėmė iš I. rankinę ir nusileido žemyn. Iš rankinės pasiėmęs savo dokumentus, rankinę gražino I.Tikslo pagrobti rankinę iš I. neturėjo, jo tikslas buvo pasiimti savo asmens tapatybės kortelę, nes ji buvo pas I. Dėl šios inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 145 str. 1d. kaltu neprisipažįsta, nes A. G. negrasino ( 2 tomas, b.l. 12-17; 22-25).

Nukentėjusioji A. G. apklausos metu parodė, kad ji dirba Jonavos rajono socialinių paslaugų centre, socialine darbuotoja, dirba (duomenys neskelbtini) seniūnijoje. Dirba su socialinę atskirtį patiriančiomis šeimomis. Viena iš tokių yra T. G. ir I. M. šeima, gyv. (duomenys neskelbtini), kuri augina mažametį sūnų R. G.. gim. (duomenys neskelbtini). Jai teko 2019 m. liepos 11 d. vykti pas T. G. šeimą ir iš jo dalyvaujant Jonavos rajono policijos pareigūnams, paimti į saugią aplinką jo sūnų R. G. Šio įvykio metu T. G. pasipriešino policijos pareigūnams. O ji 2019 m. liepos 11 d. paėmusi R. G. su jo motina I. M. pristatė juos į Vaiko ir šeimos gerovės centrą, į saugią aplinką. 2019 m. liepos 12 d. 10:00 val., įvyko atvejo vadybos posėdis, kurio metu aptarta T. G. ir I. M. šeimos situacija ir buvo priimtas sprendimas I. M. su sūnumi R. G. nuvežti pas močiutę Z. į Biržus. Posėdžio metu T. G. jame nedalyvavo, tačiau jis bandė įsibrauti į patalpą, bet jo neleido, užrėmė duris ir liepė kolegei D. iškviesti policiją, tuomet T. G. pasišalino iš Centro patalpų. Tuomet su I. ir jos sūnumi tarnybiniu automobiliu vyko į Vaikų teisių skyrių pas O. S., į 401 kabinetą ir atidarius kabineto duris pamatė sėdintį T. G. Jį pamačiusi, kad išvengti konflikto bandė išeiti iš patalpų, tačiau T. G. pasivijo ir agresyviai eidamas link jos, nes ji ( A. G.) bandė užstoti I. su vaiku, dešine ranka sugriebė jai už dešinės rankos vietos tarp peties ir alkūnės ir paspaudė ir taip laikydamas pastūmė į šoną, dėl ko ji rankoje juto fizinį skausmą. T. G. bandė čiupti vaiką, kad jo neišvežtų, tačiau vaiką apsaugoti pavyko. Apie šį įvykį pranešė direktorei surašydama tarnybinį pranešimą. Taip pat ją Socialinės paramos skyriaus specialistė J. G. informavo, kad 2019 m. liepos 12 d. į skyrių buvo atėjęs T. G. ir pasakė girdint visoms šio skyriaus specialistėms, kad jis padės jos galvą, joms ant stalo. Ji šį pasakymą suprato kaip realų grasinimą, kad T. G. gali susidoroti tai yra nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą. Ji T. G. bijo, kad jis kažko nepadarytų ir nesusidorotų, vien dėl to, kad ji, neva, be pagrindo kišasi į jo šeimą ir iš jo atėmė vaiką. Dėl 2019 m. liepos 11 d. dienos įvykių labai išsigando, kadangi T. G. buvo agresyvus, jis iš rankų išplėšė Irmos parašytą prašymą, vėliau ją ( A. G.) stumtelėjo savo ranka jai į dešinį šoną, nors skausmas nebuvo sukeltas, bet išsigando. Kuomet bandė su policijos pareigūnais paimti vaiką iš T. G. jis ketino du kartus spirti, nors smūgių ir išvengė, fizinis skausmas nebuvo sukeltas, tačiau labai išsigando, grėsmė buvo sukelta. Po šių įvykių, patiria didelius išgyvenimus, jaučia stresą, blogai miega, bijo išeiti į gatvę, kad nesutiktų T. G., todėl dėl šio įvykio patyrė ir moralinę žalą. Prašo pripažinti nukentėjusiąją dėl moralinės žalos patyrimo, tačiau civilinio ieškinio nereikš . Mano, kad T. G. turi atsakyti įstatymų nustatyta tvarka. ( 1 tomas b.l. 165-169; 170-173).

Liudytoja J. G. apklausos metu parodė, kad dirba Jonavos administracijos Socialinės paramos skyriuje, (duomenys neskelbtini)seniūnijoje, socialinių išmokų specialiste, darbo vieta yra(duomenys neskelbtini) seniūnijos patalpose, adresu (duomenys neskelbtini). T. G. ir I. M. šeima yra žinoma, jie gauna pašalpas. T. G. gali apibūdinti kaip agresyvų, linkusį grasinti asmenį, nes pačiai iš jo yra tekę girdėti ne vieną grasinimą, tačiau dėl to į policiją nei karto nesikreipė. Taip pat (duomenys neskelbtini) seniūnijos patalpose dirba ir A. G., ji sėdi kitame kabinete ir yra socialinė darbuotoja. A. buvo pasakojusi, kad 2019 m. liepos 11 d. ji lankėsi T. G. šeimoje, ten įvyko konfliktas buvo atvykę policijos pareigūnai ir T. G. sūnus buvo išvežtas į saugią aplinką su jo sugyventine I. M.. 2019 m. liepos 12 d. tarp 10-11 val., buvo atvykusi į Jonavos socialinės paramos centrą, Žeimių g. 13, Jonava ir buvo pas skyriaus vedėją D. Ū., kuri papasakojo, kad į jų skyrių 2019 m. liepos 12 d. ryte, buvo atėjęs T. G., kokiu tikslu jis lankėsi, nežino, tačiau vedėja papasakojo, kad T. G. buvo nuėjęs pas Jonavos rajono administracijos direktoriaus pavaduotoją B. G. ir jai pasakė grasinančius žodžius: "atnešiu ir padėsiu galvą ant stalo". Nežino ką jis turėjo omenyje sakydamas šiuos žodžius, tačiau vedėja kaip ji suprato įvardino, kad jie buvo skirti (duomenys neskelbtini) socialinėms darbuotojoms A. G. ir B. B. Vėliau išėjusi iš vedėjos, Jonavos seniūnijos patalpose susitiko T. G., kuris paklausė, kodėl A. G. su juo taip elgiasi, ko ji nori, dėl ko nori atimti iš jo vaiką bei nurodė, kad jis skirsis su sugyventine ir paklausė, jeigu išsiskirs ar gaus pašalpą. 2019 m. liepos 12 d. apie 16:30 val., telefonu paskambino A. G., kuri paaiškino, kad yra labai pervargus dėl paskutinių dienos įvykių ir pasakė, kad 2019 m. liepos 12 d. vyko atvejo vadybos posėdis dėl T. G. šeimos ir po šio posėdžio ją užsipuolė T. G., kuris sugriebė jai už rankos ir pastūmė. Taip pat pasakojo apie tai, kad T. G. išsakė grasinančius žodžius būdamas pas B. G. Iš A. G. pasakojimų jai yra žinoma, kad ji jaučia didelę baimę, bijo sutikti T. G., kad jis jai ko nors nepadarytų ( 1 tomas, b.l. 181-184).

Liudytoja B. G. apklausos metu parodė, kad dirba Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos pareigose. Kabinetas yra Jonavos rajono savivaldybės patalpose antrame aukšte, Nr. 221, adresu Žeimių g. 13, Jonava. Prie pat kabineto sėdi sekretorė V. G. Jai yra žinomas pilietis T. G., kadangi jis pradėjo lankytis nuo 2019 m. birželio mėnesio ir jis beveik kiekvieną savaitę mažiausiai du kartus lankydavosi jos kabinete, t.y. užeidavo. T. G. skųsdavosi, kad socialiniai darbuotojai, o būtent A. G. kišasi į jo šeimos asmeninį gyvenimą. Jam paaiškindavo, kad toks socialinės darbuotos darbas, kad ji turi teisę tikrinti jo šeimą. 2019 m. liepos 12 d., apie 8:00 val., atėjus į darbą prie savo kabineto durų rado sėdintį T. G., kurį įsileido į savo kabinetą ir paklausė kokiu tikslu atėjo. Jis paklausė, ar jai žinomos 2019 m. liepos 11 d. įvykusio įvykio aplinkybės jo namuose, ji atsakė neigiamai. T. G. papasakojo, kad pas jį į namus, atvyko socialinė darbuota A. G., kuri jam iškvietė policiją, ir kad jie norėjo atimti vaiką iš jo, nes namuose nebuvo jo sugyventinės, kuri buvo išėjusi kartis. Tarp jo ir socialinės darbuotojos vyko konfliktas ir jis supyko ant A. G., kad ji iškvietė policiją ir iš jo buvo paimtas jo sūnus. Taip pat pokalbio metu T. G. agresyviu tonu pasakė, tiksliau pareikalavo, kad A. G. būtų atleista iš darbo dėl netinkamų jos pareigų vykdymo ir kišimosi į jo šeimą, o jeigu jos neatleis, tuomet jis pagrasino, kad jis nupjaus A. G. galvą ir ją atnešęs padės jai ant stalo. Šie T. G. išsakyti grasinimai A. G. atžvilgiu atrodė labiau manipuliatyvaus pobūdžio, siekiant ,kad būtų imtasi kokių nors veiksmų atleisti A. iš darbo, nors ji tokių įgaliojimų neturi. Ji pradėjo raminti T. G., kad jis nekalbėtų grasinančių žodžių, tačiau jis į tai nereagavo, o priešingai pasakė, kad jeigu ji nesiims jokių veiksmų, tuomet jis pats užsipils benzinu ir susidegins prieš Jonavos savivaldybės langus. Tada T. G. pasiteiravo, kur jam kreiptis dėl paminėtos socialinės darbuotojos A. G. atliedimo. Ji nurodė kur kreiptis ir T. G. išėjo ( 1 tomas, b.l. 186-189).

Liudytoja V. G. apklausos metu parodė, kad ji dirba Jonavos rajono savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus vyriausiąją specialiste. Darbo vieta yra Jonavos savivaldybės patalpose adresu Žeimių 13, Jonava, 220 kabinete, antrame aukšte. Sėdi šalia direktoriaus V. M. ir direktoriaus pavaduotojos B. G. kabinetų, kabinetas yra pereinamas. Nepamena ar įvykio metu kabinete buvo direktorius, bet jo kabineto durys buvo uždarytos. Pažįsta pilietį T. G., jis pastoviai nuo 2019 m. birželio mėnesio, lankosi pas B. G., kokiu tikslu jis eina pas B. G. nesakė, bet suprato, kad dėl socialinių darbuotojų. Jis per dieną lankydavosi po kelis kartus. 2019 m. liepos mėnesį, tikslios datos nepamena, nuo pat ryto 8 val., į savivaldybės patalpas atėjo T. G., B. G. dar nebuvo darbe ir kuomet ji atėjo, įsileido T. G. į kabinetą, kabineto durys buvo uždarytos, tačiau girdėjo, kaip T. G., su B. G. bendravo pakeltu tonu, apie ką jie kalbėjo nesiklausė ir konteksto pasakyti negali. Po to išeidamas T. G. iš B. G. kabineto, garsiai ir agresyviu tonu pasakė, kad jos galvą nupjaus ir atneš ant stalo. Kam jis išsakė šiuos grasinimus, nesuprato, tačiau T. G. išėjus iš B. G. kabineto, pati pavaduotoja paaiškino, kad T. G. pyksta dėl socialinės darbuotojos, kuri lanko jo šeimą ir šiuos grasinimus jis išsakė socialinės darbuotojas atžvilgiu, tačiau kas toji socialinė darbuotoja nežino, jos nepažįsta. Nuo to laiko, T. G. nebuvo atėjęs pas B. G. ( 1 tomas, b.l. 191-194).

Liudytoja O. S. apklausos metu parodė, kad dirba Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, Kauno apskr. Jonavos vaiko teisių skyriaus, vyresniąja specialiste. 2019 m. liepos 12 d. dirbo ir buvo skyriaus patalpose adresu Žeimių 13, Jonavoje, ir apie 11:30 val., į kabinetą įsiveržė žinomas pilietis T. G., kuris norėjo pabendrauti. Ji liepė jam palaukti už durų, kol baigs dirbti su kitu žmogumi. T. G. pasakė: "tu manęs nenervuok ir nenorėk, kad man vėl užeitų", bet ji dar kartą liepė palaukti už durų, kuomet paleis žmogų, tada jį priims. Tik išėjus šiam žmogui, į kabinetą atėjo T. G., kuris iš karto atsisėdo ir praėjo aiškinti, kad jam reikia susitikimo su jo sūnumi, klausė kur dabar yra jo vaikas. Ji T. G. paaiškino, kad vaikas šiuo metu yra su mama, jai teisės į vaiką nėra apribotos, todėl vaikas gali būti su mama. Besikalbant su T. G., ji pamatė kad link kabineto ateina I. su vaiku bei socialinė darbuotoja A. G., (su jomis susitikimas buvo suderintas iš anksto). A. pamačiusi, kad kabinete sėdi T. G., staiga su I. ir vaiku apsisuko leistis žemyn, link trečio aukšto, bet tai pamatė T. G. ir išbėgo link jų. Pasivijęs norėjo atimti vaiką iš I., kuris buvo nešioklėje, tačiau vaiką užstojo A. ir neleido jo paimti, tuomet T. G. sugriebė A. už rankos ( kurios rankos neatsimena) ir ją taip laikydamas už rankos patraukė į šoną, kad galėtų prieiti prie I. ir paėmęs iš I. rankinę nieko nesakydamas pabėgo. A. iš karto iškvietė policiją, pasakydama, kad T. G. pagrobė rankinę ir, kad jai su vaiku ir I. yra nesaugu. Ji A. ir I. su vaiku, parsivedė į savo kabinetą, užsirakino duris dėl saugumo ir laukė policijos. Kuomet T. G. buvo kabinete, jis kalbėjo apie socialinę darbuotoją A. G., sakė, kad ji bloga darbuotoja, nes kišasi į jo šeimą, vadino ją žiurke, bet grasinančio pobūdžio žodžių A. G. atžvilgiu neišsakė, tik minėjo, kad ją reikia atleisti. ( 1 tomas, b.l. 202-205).

Protokolu-pareiškimu nustatoma , kad pareiškėja A. G. pranešė, kad iš kitų darbuotojų sužinojo, kad T. G. 2019 m. liepos 12 d. išsakė jos atžvilgiu grasinančio pobūdžio žodžius, kad nupjaus jos galvą ir padės ant stalo. Ji mano, kad T. G. išsakyti grasinimai yra realūs, ji bijo, jaučiasi nesaugi. ( 1 tomas, b.l. 17-20).

BK 145 straipsnyje numatytas grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą pasireiškia aktyviais veiksmais pranešant žmogui, kad jis bus nužudytas arba sunkiai sužalotas ar susargdintas. Tai gali būti padaryta žodžiu, raštu, taip pat ir telefonu ar kitokiu būdu pačiam nukentėjusiajam ar kitiems asmenims, iš kurių nukentėjusysis tai sužino. Grasinimas turi būti konkretus ir realus, esant pakankamam pagrindui manyti, kad jis bus realizuotas. Tai gali liudyti grasinimo motyvai, santykiai tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybės, kurioms esant buvo grasinama ir pan. Vertinant grasinimo realumą reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis. Grasinimo atveju neatliekami rengimosi veiksmai, nesikėsinama nužudyti, sunkiai sužaloti ar susargdinti, o tik išreiškiamas ketinimas tai padaryti. Grasindamas kaltininkas suvokia, kad grasina kitam žmogui atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, baugina jį, kad grasinimas bus įvykdytas. Grasinimo nusikalstamos veikos sudėčiai konstatuoti pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, kad grasinimas bus realizuotas (Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-30/2011).

Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis nukentėjusios kolegėms išsakė grasinančio pobūdžio pasisakymus, kurie buvo realūs, nes sekė po kaltinamojo agresyvaus ir nusikalstamo veikimo prieš valstybės tarnautoją. Nukentėjusioji buvo šio nusikaltimo liudytoja, todėl ji turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad ir jos atžvilgiu gali būti padarytas nusikaltimas. Teismas mano, kad kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai ir pilnai įrodyta.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgtina į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

T. G. padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis). baustas administracine tvarka, paskutinį kartą 2019 m. rugpjūčio 20 d. pagal LR ANK 507 str. 1 d., dėl to, kad 2019 m. liepos 26 d. (duomenys neskelbtini) namo, necenzūriniais žodžiais iškeikė socialinę darbuotoją D. K. ( 2 tomas, b.l. 40-44), teistas (2 tomas b.l.45-59), VšĮ Jonavos PSPC psichikos sveikatos centre lankosi epizodiškai nuo 2001 m. Diagnozė: F60.3 Emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas. Impulsyvus tipas. Psichikos sveikatos centro ir priklausomybės ligų aktyvioje priežiūroje neįrašytas. ( 2 tomas, b.l. 83).

Sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu. Lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam T. G. už nusikaltimus, numatytus BK 286 straipsnyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, skirtina sankcijoje numatyta bausmė –viešieji darbai, nustatant bausmės terminą artimą vidurkiui.

Daiktiniai įrodymai : sulankstomas peilis, popierinio rankšluosčio skiautė su rudos spalvos dėmėmis - baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikintini, dvi elektroninės laikmenos –CD – paliktinos saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, 420-421 straipsniais,

nusprendžia:

T. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnyje ir nubausti 9 (devyniems) mėnesiams viešųjų darbų.

Pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje ir nubausti 9 (devyniems) mėnesiams viešųjų darbų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1,4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnės bausmės dalį ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - 1 (vienerius) metus viešųjų darbų, įpareigojant T. G. per du mėnesius neatlygintinai išdirbant 40 valandų visuomenės labui.

Iki bausmės vykdymo pradžios palikti galioti T. G. kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o pradėjus bausmės vykdymą, kardomosios priemonės netaikyti.

Daiktinius įrodymus : sulankstomą peilį, popierinio rankšluosčio skiautę su rudos spalvos dėmėmis - baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti, dvi elektronines laikmenas –CD – palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.