Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamoji N. M. kalta neprisipažino, parodydama, kad ji pirmą kartą atsidūrė situacijoje, kai turi rodinėti, kur buvo prieš metus laiko, t. y. kur buvo 2012-09-03 elektroninio laiško parašymo metu. Ji yra UAB „“ darbuotoja. Laiško parašymo metu nebuvo (duomenys neskelbtini),t.y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, todėl negalėjo parašyti to laiško. Apie susirašinėjimą ar automobilio remontą neturi supratimo ir nežinojo iki tol, kol neatėjo į įmonę tyrėjai ir nepaėmė kompiuterio bei pradėjo klausinėti apie laiškus. Ją kaltina tais pačiais dalykais, kuo prieš tai kaltino jos sutuoktinį A. M., kurio atžvilgiu byla buvo nutraukta. Ten nukentėjusiojo G. B. buvo nurodomi net tie patys liudytojai, galintys patvirtinti A. M. kaltė. Neneigia, kad telefono aparatas, kurio numeris (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini), nes tas telefonas yra įmonės bendro naudojimo ir numeris net nakties metu būna (duomenys neskelbtini), nes yra naktinės pamainos ir naktinis darbas, kad būtų galima susisiekti darbuotojams su ja, direktoriumi ar, atsitikus avarijai, kad išsikviestų pagalbą. Asmeninį telefoną nešiojasi su savimi ir, kai išvyksta iš įmonės, taip pat jį turi. Niekada nesirūpino, nedavė raštiškų ar žodinių nurodymų įmonei „(duomenys neskelbtini)“ Šiauliuose. Tuo labiau, kad apie automobilį nieko nesupranta ir moka tik vairuoti. Servise visus reikalus derino jos vyras ir sūnus, kadangi jie tuos dalykus išmano. Šiaulių „(duomenys neskelbtini)“ autoservise yra buvusi, kai jai paskambino vyras ar sūnus ir paprašė nuvežti automobilio atsarginį raktą. Nuvežusi į servisą padavė atsarginį raktą. Nuvykusi su niekuo nebendravo, nekalbėjo, padavė raktą meistrui ir išvažiavo. Tuo labiau telefono numerių, o ypač savo asmeninio telefono numerio – niekam nedavė. Antrą kartą į įmonę „(duomenys neskelbtini)“ vyko, kai pasiėmė pakaitinį automobilį, kurio raktus padavė L.. Jis prisistatė, ji jo nepažinojo, buvo labai malonus ir jie su juo daug bendravo, aprodė automobilį ir ji patenkinta ir laiminga, kad gavo automobilį vietoj remontuojamo, išėjo iš serviso ir jokių pykčių ar ginčų nebuvo. G. B. nematė, su juo nėra bendravusi. Kai davė raktus, sakė, kad jei kas nors atsitiks – paskambinti ir jie atvažiuos bei sutvarkys. O kaip jai davė telefono numerį – ji net neprisimena. Tą pačią dieną automobilis sugedo, ji paskambino ir atsiliepė kažkoks vyras, kuriam pasakė, kad sugedo automobilis ir jį paliko aikštelėje, o raktą pasiėmė į ofisą, kur jį ir paliks adresu (duomenys neskelbtini). Atrodo, kitą dieną jai paskambino L. ir paklausė, kaip gali pasiimti automobilio raktus. Ji pasakė, kad raktai yra ofise, kuris yra atidarytomis durimis dėl gamybos pobūdžio, nes prie ofiso yra karšta patalpa ir ten visą laiką laiko atidarytas duris. Pasakė L., kad, kai įeis į ofisą – ant stalo prie kompiuterio pamatys padėtą raktą. O kas ir kada buvo atvažiavę pasiimti tų raktų – niekas nematė, ji jų nepadavė ir tikriausiai ji tuo metu net nebuvo darbe. O kompiuteris pas juos būna nuolat įjungtas. Su G. B. nėra bendravusi, o matė tik vieną kartą, kai su sūnumi nuvyko pasiimti automobilio. Tada ji sūnų atvežė ir jis paėmė automobilį. Neprisimena, ar tuo metu ji kalbėjo su G. B.. Tą dieną ,t.y. rugsėjo 3 d., kur dirbo jos vyras ir sūnus, atliekant žemės kasimo darbus buvo pažeistas dujotiekio vamzdis ir buvo iškviesti dujų avarinės tarnybos specialistai į (duomenys neskelbtini). Kadangi ji vyrui, sūnui ir kitiems darbuotojams veždavo iš kavinės „(duomenys neskelbtini)“ pietus kasdien, tai ten dirbę žmonės turėjo ją matyti. Taip pat ją matė dujų avarinės tarnybos žmonės, kurie tuo metu buvo. Kitų žmonių ji nepažįsta, tik pažino vieną liudijusį buvusį giminaitį, kurį ir pasikvietė liudyti. Valgyti veždavo beveik visada tuo pačiu metu, nes kavinėje yra pietūs nuo 12 val. iki 13 val., kurie ruošiami greitai, tai po pirmos valandos likdavo maisto, kurio neparduodavo, tai atvykdavo į kavinę, prieš tai paskambinus, pasiimdavo maistą, kartais pati pavalgydavo ir nuveždavo į (duomenys neskelbtini) kaimą. Tą dieną, ten nuvykusi, ji matė dujų avarinės tarnybos darbuotojus, bendravo su giminaičiu G.. Ją matė ekskavatorininkai. Tiksliai negalėjo prisiminti, kuris dirbo: U. ar B., todėl kvietė abu. Nežino, kas naudojasi kompiuteryje įdiegtu jos vyro elektroniniu paštu su elektroniniu jo parašu. Nežino, kad yra įdiegtas vyro elektroninis parašas. Pas juos įmonėje yra virš 50 darbuotojų ir praktiškai visi gali naudotis, nes kompiuteris yra laisvos prieigos ir pagal tai kam ko reikia – tas rašo, kitos moterys susirašinėja su užsienyje gyvenančiais giminaičiais. Aplinkybes susijusias su įmone „S.“ žinojo visi darbuotojai, nes nebuvo automobilio ir jų įmonė buvo suplanavusi kelionę į Danijoje vykstančią parodą, ieškojo automobilio. Draudimo kompanijos „Ergo“ atstovai buvo patys atvažiavę, kai automobilis užsidegė. Nežino, kas nuvyko surašyti gedimo aprašymą. Kiek prisimena, kai sudegė automobilis, tai buvo atvykęs „Ergo“ draudimo atstovas. Nei draudimais, nei remontais ji neužsiiminėja, įmonėje nėra atsakinga už tokius darbus. Nežino, ar kas nors iš įmonės buvo nuvykęs į šią bendrovę. Kiek prisimena, tai liudytojas M. sakė, kad jokio konflikto nebuvo ir nieko nežino, o L. melavo, kad skambino jai ir su ja derino automobilio remonto darbus – tokių dalykų nebuvo. Ji elektroninio pašto neturi. Prašo teismo nutraukti jos atžvilgiu bylą, ją išteisinti ir priteisti iš G. B. advokato išlaidas.

Nukentėjusysis G. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad skundą palaiko, nurodydamas, jog skundas iš pradžių buvo parašytas ant A. M., kadangi elektroniniai laiškai buvo siųsti D. K., t.y. „(duomenys neskelbtini)“ savininkui ir pasirašyti būtent A. M. vardu. A. M. teigia, jog to skundo nerašė, tai susidarė nuomonė, kad šį laišką galėjo parašyti N. M.. Apie skundą pranešė vadovas A. L., skundą skaitė, kai davė susipažinti. Skunde nurodytos tikrovę neatitinkančios aplinkybės, nes kamerų neįmanoma fiziškai išjungti ir tai ne jų kompetencija, pinigų paėmimas - taip pat. Į įmonę „(duomenys neskelbtini)“ pirmą kartą pristatė automobilį „Laguna“ birželio mėnesį turbūt N. M. sūnus. Ant priėmimo užsakymo lapo pasirašė asmuo, kuris tvarkė automobilį, t. y. A. M.. Iki paskutinio laiško jam buvo skambinta A. M. į darbo telefoną, jam G. B. paaiškino, kad detalės yra užsakomos ir jos vėluoja. Su N. M. konfliktas įvyko rugpjūčio paskutinį penktadienį, kadangi penktadienį pasiėmė automobilį, o pirmadienį jį atvarė. N. M. sakė išsiaiškins, kokia pas juos darbų schema, sakė, kad jam paduoti pinigai nėra mušami į kasą, kad atjunginėjamos vaizdo kameros. Tuo laišku buvo pakirstas pasitikėjimas juo, nes rugsėjo 4-osios ryte L. pasakė, kad įmonės savininkas yra praradęs juo pasitikėjimą ir pasiūlyta jam išeiti savo noru iš darbo. Tam darbe jis išdirbo 10 m., turi patirties ir per tą laiką šiokį tokį pasitikėjimą turėjo. Jam dirbant nuobaudų, susijusių su jo tiesioginiu darbu nebuvo, o už gerą darbą Šiauliuose buvo deleguotas vadovauti. Išeiti iš darbo sutiko savo noru, nes trūkumų nei sandėlyje, nei ceche nebuvo. Jį domina viešas atsiprašymas, nes yra apkaltintas nebūtu dalyku. Sutiktų taikytis, jei N. M. atsiprašytų. Pirmą kartą N. M. atvykusi pasiėmė automobilį, kurį jie buvo sutvarkę pagal draudiminį įvykį, paskui už valandos ji skambino jam į mobilųjį telefoną ir išreiškė pretenzijas, kad darbas neatliktas iki galo, t. y. nesutvarkytas automobilis. Jie automobilį tvarkė pagal tai, kaip jis buvo defektuotas “Ergo” draudimo. Kur nebuvo defektinio fakto, to jie ir netvarkė. N. M. patarė važiuoti į “Ergo” draudimą, kad ten iš naujo defektuotų automobilį. Jie ten buvo nuvažiavę. Atgal automobilį atvarė N. M. su sūnumi ir tada įvyko konfliktas, jie išsakė, kad jis turi bendrų interesų su draudimo kompanija, nemuša pinigų į kasą, yra atjunginėjamos stebėjimo kameros ir jie visą tai išsiaiškins. Konflikto su N. M. žodis žodin niekas negirdėjo, tik A. M. girdėjo, kad viskas vyko pakeltu tonu. Suremontuotą automobilį iš Šiaulių „(duomenys neskelbtini)“ pirmą kartą paėmė, jei neklysta, N. M. sūnus A. M.. Už automobilio remontą pagal pateiktas sąskaitas pirmas mokėjimas buvo atliktas iš N. M. įmonės, nes buvo išrašyta išankstinė sąskaita. Jų servise buvo remontuojamas vienas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis automobilis ir už jį sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Informacija, kuri yra išdėstyta laiške, neatitinka tikrovės - tai šmeižikiško pobūdžio. Frazė „servise atliekami darbai išjunginėjant kameras“ šmeižia konkrečiai jį ir tai suprato iš viso teksto, kuris adresuotas jam, jame kalbama apie jį. Kad tas laiškas buvo adresuotas D. K. – jis žino, bet prieš tai buvo dar buvo siųsti trys ar keturi laiškai būtent apie šį automobilį. Sakinys „servise atliekami darbai išjunginėjant kameras“ jį žemina, nes ten jis buvo ir jo pareigos buvo – serviso vadovas. Išjungti stebėjimo kamerų servise jie neturi galimybių fiziškai, bet ta frazė jį žemina, nes tai yra tikrovės neatitinkanti informacija. Jis niekada nebuvo tų kamerų nei išjungęs, nei pajungęs. Jas įjungė atidarius servisą saugos kompanija „Argus“ ir jie vieninteliai turi slaptažodžius ir vieninteliai gali įjungti, išjungti ir atsukti atgal stebėjimo kameras. Neskaitant to, kad jis nieko bendro su stebėjimo kameromis neturi, ši frazė jį žemina. Informacija išdėstyta laiške neatitinka tikrovės ir iš darbo išėjo, nes šiai dienai bylinėtis ar „kariauti“ su darbdaviu neturi nei finansiškai, nei morališkai galimybių. Jei jau buvo vadovui pakirstas pasitikėjimas juo po šio skundo, tai darbas nebūtų panašus į darbą. Dokumento išeiti iš darbo nebuvo pateikta, tik D. K. paskambino A. L. ir pasakė, jog nuo rugsėjo 5 d. jis turi būti atleistas. Ir buvo pasiūlyta išeiti savo noru, nes kitaip bus nemalonumų. Šio pokalbio jis negirdėjo – jis vyko telefonu, o apie tą pokalbį jis žino iš A. L.. Skundą galėjo parašyti N. M. arba jos sūnus, bet kaip kaltininką G. B. nurodė tik N. M., nors prieš tai kreipėsi į teismą dėl A. M., nes N. M. sūnus buvo kartu su N. M. ir visą konfliktą girdėjo, todėl jis jį ir paminėjo. Yra apsisprendęs, kad kaltinamas asmuo yra N. M.. Kadangi visi laiškai buvo pasirašyti A. M., tai buvo parašyta, jog kaltinamasis yra A. M., bet ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad A. M. tuo metu patalpose nebuvo, todėl kaltinimai buvo adresuoti N. M.. Kaltinimai N. M. reiškiami remiantis policijos medžiaga. Pateikė civilinį ieškinį 5000 Lt sumai, nes pusantro mėnesio buvo be darbo ir jo šeima nukentėjo finansiškai, tačiau dokumento paremti šį finansinį nukentėjimą teismui nepateikė, bet tai matyti pagal jo vidutinį darbo užmokestį.

Liudytojas A. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ Šiaulių atstovybės vadovu, N. M. žino, su ja jokių pykčių nebuvo, santykiai su ja neutralūs. Jie turėjo remontuoti automobilį „Land Rover“, priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuris jų servise užsistovėjo dėl detalių negavimo ir todėl kilo nesklandumai tarp serviso ir klientės. Į šitą įvykį jis įsikišo, kai gavo žinutę iš viršininko, kad reikia išsiaiškinti situaciją. Išsiaiškino, kad detalės yra užsakytos laiku ir normalia seka, nes iš Anglijos detalių atsiuntimas užtrunka. Todėl N. M., kol gaus detales, pasiūlė pakaitinį automobilį, kuris vėliau jai sugedo, tačiau ir šią problemą išsprendė ir vėl davė automobilį. Kas pristatė automobilį į servisą – jis nematė, tačiau pagal dokumentus galėjo būti arba M., arba įmonė „(duomenys neskelbtini)“. Kai serviso savininkas jam parašė žinutę, kad Šiauliuose yra problema ir reikia į ją reaguoti, kadangi klientas parašė skundą į savininko elektroninį paštą, jis suprato, jog jis gavo skundą, nes jam su pretenzija atrašė atgal, prikabino gautą laišką iš kliento. Skundas buvo apie tai, kad priėmė į servisą automobilį ir su juo nedirba, kad ima kitus automobilius ir neužsiima tiesioginiu savo darbu. O tokie dalykai pas juos servise yra netoleruojami, todėl pradėjo aiškintis. Žinutė buvo nusiųsta D. K., kuris ją persiuntė jam, kad spręstų problemą. Iš pradžių jis paskambino A. L. paklausti, ar ką nors apie tai žino, o A. L. pasakė, jog nieko nežino, automobilis stovi. Buvo atsiųsta žinutė, o ne skundas, nes parašyta ne ant blanko, o atsiųsta į elektroninį paštą bendro pobūdžio nusiskundimas, pretenzija ir komentaras. Žinutę pasirašė, atrodo, direktorius M.. Skundas buvo dėl automobilio, kurį pateikė M.. Skunde buvo pasisakyta apie tai, kad taiso ne jų automobilį, o kažką kitą, kad nepaleidžia sutvarkę jų automobilio. Buvo atsiųstoje žinutėje parašyta, kad G. B. elgiasi serviso nenaudai, kad serviso pakaitiniai automobiliai yra išnuomojami draugams, net kelionėms į užsienį. Kad G. B. dirba serviso nenaudai – to neturėtų būti, nes jie dirba tam, kad uždirbtų patys ir įmonė. Tokių dalykų nedarydavo. Po gautų žinučių jam skambino serviso savininkas ir liepė imtis griežčiausių priemonių, kad nebūtų įmonei gėdos, todėl buvo pasiūlyta atleisti iš darbo G. B.. Iš pradžių jis norėjo iš darbo atleisti jį, o vėliau nurodė atleisti tą asmenį, kuris gavo skundą, kadangi dėl gauto skundo kenčia įmonės garbė, klientas ir lieka neaiški situacija dėl skundų. Jie išsiaiškino, kad tokių dalykų, kaip minima skunde, nedarydavo, išjungti kamerų iš jų pusės yra fiziškai neįmanoma. Atliko dėl to tyrimą, bet kelionės lapai buvo įteikti, sutartys pasirašytos, nurodytos klientų pavardės ir tokių dalykų, kaip automobilių išnuomojimo, draugams nebuvo. Stebėjimo kameras servise galima išjungti nebent išjungus visą elektrą, tačiau šiuo atveju servisas nebegalėtų dirbti, kadangi viskas yra bendroje skydinėje. Išjungus elektrą kurį laiką kameros dar veiktų nuo akumuliatoriaus, tačiau neilgai. Vien tik stebėjimo kamerų išjungti neįmanoma, nebent nukerpant laidus, bet tuomet matytųsi pažeidimai. Nusukti stebėjimo kameras gal būtų įmanoma, tačiau jos yra 6 m aukštyje. Teisę imti pinigus G. B. turėjo, kadangi jis dirbo priėmime prie kasos aparato, tačiau visi pinigai sutapdavo su sąskaitomis. Jis nesidomėjo, kas siuntė laišką, kadangi savininkas pasakė jam nesikišti, nes tai tvarkė jis pats. Kai paskambino nurodytu numeriu ir atsiliepė moteris, ji prisistatė M., o vardo neprisimena. Pakaitinį automobilį iš serviso pasiėmė M.. Ji sakė, kad užsitęsė automobilio sutvarkymo laikas. Su M. kalbėjo tik dėl automobilio, dėl detalės ir kokybės, t. y. apie tai, už ką jis yra atsakingas Šiauliuose, o apie atsiųstą žinutę ar G. B. jie nekalbėjo. Pakaitinį automobilį iš serviso paėmė M., tuomet konflikto iki vakaro nebuvo, bet vakare išsikrovė to automobilio akumuliatorius ir neužsivedė nuvykus į objektą. Ryte pakeitė tą akumuliatorių ir automobilis vėl važiavo. Pirmiausia buvo žinutės dėl automobilio remonto ir komentarai, o paskui dėl nepilnai sutaisyto automobilio. Vėl jie pradėjo aiškintis situaciją, kad draudimo kompanija sumokėjo už sąmatą ir pagal ją ir įdėjo į automobilį detalių. Kas nebuvo suderinta su draudimo kompanija, detalių nepriėmė, todėl kilo pasipiktinimas. Automobilis buvo patyręs gaisrą, buvo apdegusios tokios dalys, kurių nebuvo įtraukta į sąmatą, todėl buvo pasipiktinimas, kodėl jie to nepadarė. Jis bendravo su M., o šalia jos dar buvo jaunas žmogus. G. B. iš darbo atleido dėl šio įvykio, tai padaryti buvo sprendimas „iš viršaus“, todėl jo aptarinėti nenori. Darbo sutartyje išėjimas iš darbo buvo įformintas kaip išėjimas paties G. B. noru. Buvo gautos dvi, o gal trys žinutės per porą savaičių, praktiškai visose žinutėse buvo reiškiami priekaištai servisui ir G. B.. Dėl šio įvykio bendravo su trimis asmenimis: jaunu vyru, jauna moterimi ir jų mama kaltinamąja M.. Jis jam sakė, arba išeina iš darbo abu, arba turi nukentėti kažkuris vienas, nes serviso savininkas nurodė, kad kažkas turi būti nubaustas už šį skundą. G. B. apsiėmė atsakomybę sau. Iki įvykio jis nuobaudų neturėjo. Ten, kur G. B. yra atsakingas, smulkių trūkumų kaip ir visose įmonėse „praslenka“ pro pirštus dėl kokių varžtelių, bet skandalo dėl didelių trūkumų tokių dalykų nėra turėję. Automobilis, kuris buvo atvežtas į servisą remontuoti, atrodo, priklausė įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Su šios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi nebendravo. 2012-11-08 apklaustas jis sakė, kad galėjo laišką rašyti M. sūnus, o taip sakydamas jis darė prielaidą, kadangi jis yra jaunas žmogus ir, jei yra direktorius, tai logine prasme sutampa tai, kad jis yra įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Kas parašė laišką, jis nežino.

Liudytojas A. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nusikalstamos veikos padarymu kaltinamą N. M. nelabai prisimena, su ja santykiai pašaliniai. Žino, kad į teismą yra pakviestas dėl pretenzijų, nors įvykyje tiesiogiai nedalyvavo, tik kolega A. L. sakė, kad gavo elektroninį laišką su pretenzijomis dėl automobilio remonto. Visų smulkmenų jis nežino. Dirba serviso „(duomenys neskelbtini)“ priėmėju jau apie 10 m., dirbti atėjo kartu su G. B., tačiau dabar jį atleido iš darbo dėl šių gautų pretenzijų. To automobilio remonte ar jo priėmime nedalyvavo – apie šį įvykį žino iš vadovo A. L.. Jis apie tai pasakė bendraujant darbe. Dabar dirba toje darbo vietoje, kur dirbo G. B.. Nėra to daręs, kad išjungtų serviso stebėjimo kameras, apie tai net nenutuokia, o žino tik tiek, kad jos ten stovi ir šalia yra monitorius. Kameras įjungė apsaugos tarnyba, kai pastatė tą pastatą, kiek žino, jos veikia visą parą. Vidines serviso stebėjimo kameras aptarnauja turbūt kompanija „Argus“, kadangi ant pulto yra jų lipdukas. Jie tik stebi per monitorių, ką fiksuoja kameros, patys jų reguliuoti negali, o, norint jas nusukti – iki jų reiktų lipti nebent kopėčiomis. Serviso viduje stebėjimo kameros taip pat nepasiekiamos. Kad į kasą nebūtų įnešti pinigai, tokių dalykų neprisimena. Nėra buvę, kad pakaitiniai automobiliai būtų išnuomojami draugams. O su savo automobiliais žmonės ką nori – tą daro. Bet kokį automobilį galima perduoti be dokumentų draugams, bet tokiuose dalykuose jis nedalyvauja, o pakaitinis automobilis, kiek žino, visada būna pas juos. Jie turėdavo vieną pakaitinį automobilį „Renault Megane“ – tai serviso automobilis. Girdėjo, kad buvo reiškiamos pretenzijos dėl ilgai remontuojamo automobilio „Land Rover“. Tai girdėjo iš A. L. ir G. B.. Tas automobilis priklauso kažkokiai kompanijai, kurios pavadinimo neprisimena, nedalyvavo, kai automobilis buvo pristatytas į servisą. Automobilis, atrodo, buvo daužtas, jį remontavo gal mėnesį laiko, nors tiksliai to neprisimena. Jam dirbant įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ kalbėjo telefonu su vyru dėl automobilio remonto, o susitikęs su juo nebuvo. Kalbėjo turbūt su automobilio savininku apie tai, kad ilgai užtruko automobilio remontas, jis skambino į serviso priėmimo telefoną. Neprisimena, kaip tas vyras prisistatė, tik sakė, kad skambina dėl automobilio „Land Rover“, šnekėjo apie jo remontą ir detales. Iš balso atrodė, jog skambina pagyvenęs vyras. G. B. buvo labai greitai atleistas iš darbo, atleidimo priežasčių nežino, tik iš nuogirdų kažką žino apie šį įvykį.

Liudytojas V. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad N. M. jis pažįsta, ji yra jo žmonos teta. Su N. M. nėra piktuoju. Jis yra įmonės „(duomenys neskelbtini)“ Šiaulių filialo atstovas, prižiūri požeminius dujotiekius, yra eksploatavimo inžinierius. AB „(duomenys neskelbtini)“ ne jo privati įmonė. Rugpjūčio mėn. gale – rugsėjo mėn. pradžioje A. M. pakvietė jį pažiūrėti, ar dujos kertasi su nuotekomis (duomenys neskelbtini) gatvėje. Rugsėjo pradžioje pas jį buvo pažeidimas ir dėl to jis paskambino į „(duomenys neskelbtini)“, o viršininkas perdavė tai jam. Jis su A. M. nuvykęs visada susitikdavo, nes jis ten visada būdavo. Su N. M. iš pradžių ten nuvykęs taip pat buvo susitikęs ir kalbėjo. Nori paliudyti, kad A. M. visada būdavo vietoje nuo ryto iki pat vakaro rugpjūčio 2012 m. mėn. pabaigoje – rugsėjo mėn. pradžioje. Rugsėjo 3 d., gal po pietų, buvo sutikęs N. M. prie to dujotiekio gedimo, nors tiksliai neprisimena. Pakalbėjo apie tai, kaip kam sekasi, o kokiu tikslu ji ten buvo atvykusi – jis nežino. Jis pietauja nuo 11.30 val. iki 12.15 val., dirba ne pamainomis – nuo 7.30 val. iki 16.30 val. Rugsėjo 3 d. dirbo ir važiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę.

Liudytojas I. U. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta N. M., su ja nėra piktuoju. Iš savo įmonės dirbo (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiame sklype, bet savininko vardo nežino – jis buvo samdytas. Ten avarijos nebuvo, bet toje gatvėje dirbo. Neprisimena, ar ten dirbo 2012 m. rugsėjo mėnesį. Prisimena, kad vienas ekskavatorininkas kasė, paskui atvyko jis, kasė iki pat kelio. N. M. pažįsta, nes kažkada gyveno viename kaime. Kai dirbo (duomenys neskelbtini) gatvėje jos nepažino, kadangi jau seniai ją buvo matęs. Vėliau, kai ji atnešė pietus, pradėjo kalbėti, kad yra pažįstami, tačiau tai išsiaiškino darbų pabaigoje. Pietus N. M. atnešdavo kiekvieną dieną gal apie 13 val. Kada dirbo pas N. M. – jis neprisimena, tai būtų galima nustatyti paėmus dokumentus.

Liudytojas J. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad N. M. pažįsta, kadangi ji jį samdė dirbti, su ja nėra piktuoju. Dirbo, per firmą, pas N. M. žemės darbus su ekskavatoriumi. Įvykio, susijusio su dujomis, neprisimena, nes keitėsi ekskavatoriai, todėl tai dirbo, tai nedirbo. Ten dirbo jis pats gal porą mėn. pernai, spalio mėn., o paskui gal liepos mėn. Rugsėjo mėnesį taip pat ten dirbo, nors dirbo ir kiti ekskavatoriai. N. M. žino, nes ji atveždavo valgyti brigadai, pavaišindavo ir jį. Pietus atveždavo 13-14 val., o tiksliau – pietus atveždavo apie 13 val. Rugsėjo mėn. ji taip pat atveždavo pietus. Kai (duomenys neskelbtini) gatvėje dirbo rugsėjo mėn., A. M. ten būdavo visą laiką, apsirengęs darbiniais rūbais vaikščiodavo. Kas veždavo pietus tuo metu, kai jis nedirbo, negali pasakyti, taip pat negali pasakyti, kokiu laiku juos veždavo. Neprisimena, ar (duomenys neskelbtini) gatvėje dirbo būtent rugsėjo 3 d. N. M., atvežusi pietus, pabūdavo valandą ar pusę valandos – įvairiai, ir išvažiuodavo. Būtent rugsėjo 3 d. jis neprisimena, negali pasakyti, ar tą dieną dirbo (duomenys neskelbtini) gatvėje.

Liudytoja A. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jos ir N. M. vyrai yra broliai. Pažįsta N. M., su ja nėra piktuoju. Yra kavinės „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, vedėja. N. M. dirba mezgykloje, o ji – kavinėje. A. M. – jos vyro brolis - yra įmonės direktorius. Pernai, rugsėjo mėnesį, iš šios kavinės išsiveždavo maistą dažniausiai N. M.. Kai N. M. atvažiuodavo pasiimti maistą, būdavo pietų metas ir visada tokiu laiku kavinėje prie darbuotojų būna ji. Maistą N. M. išsiveždavo gal ne kiekvieną dieną, bet tikrai dažnai. Maistą iš kavinės pasiimdavo apie pietus, 12-13 val., nors tiksliai to pasakyti negali. Rugsėjo mėnesį buvo intensyviai dirbama ir gali būti, kad rugsėjo 3 d. N. M. maistą taip pat išsivežė, nors tiksliai to neprisimena. N. M. maistą užsakydavo telefonu iki pietų paskambinus prieš maždaug pusę valandos ar 20 min. Ji skambindavo telefono numeriu panašiu į jos, t. y. (duomenys neskelbtini). Šis telefonas yra N. M. darbinis, o kitų jos telefono numerių nežino. Ką nors konkrečiai papasakoti apie rugsėjo 3 d. ji negali, nes konkrečiai tos dienos neprisimena. Kavinė „(duomenys neskelbtini)“ yra įmonės „(duomenys neskelbtini)“ viena iš veiklos rūšių. Ši įmonė yra įsikūrusi keliose vietose: kavinė „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), daugiau įmonė „(duomenys neskelbtini)“ jokių patalpų neturi. N. M. darbo vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), ji yra direktoriaus pavaduotoja, prižiūri įmonės veiklą, nežino, ar ji naudojasi kompiuteriu, taip pat nežino, ar jai yra priskirtas koks nors kompiuteris. Su N. M. elektroniniu būdu nebendrauja, su ja bendrauja gyvai. Ji nėra naudojusis elektroniniu paštu siunčiant laišką N. M..

Liudytoja L. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su N. M. nėra giminės, ją pažįsta, nėra piktuoju, su ja yra darbiniai santykiai, kadangi dirba kavinės „Arkos“ buhaltere. Pernai metų rudenį iš kavinės „(duomenys neskelbtini)“ būdavo vežami pietūs, juos dažniausiai paimdavo N. M., o kartais paimdavo A. M., nors taip būdavo ne dažnai. Kiek porcijų pietų yra reikalinga, pasakydavo paskambinusi N. M., o dažniausiai ji pati būdavo atvažiavusi į kavinę, pati pietaudavo ir pasakydavo porcijų skaičių. Rugsėjo mėn. šie pietūs darbininkams būdavo gaminami, kur jie būdavo vežami – ji nežino – ji tik matydavo, kad juos išsineša. Nuo N. M. atvykimo į kavinę, jos pietavimo ir pietų išsivežimo praeidavo apie pusę valandos laiko. Į kavinę ji atvykdavo po pietų – 13-14.30 val. Konkrečiai rugsėjo 3 d. neprisimena.

Liudytojas A. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra N. M. vyras, sutinka duoti parodymus. A. M. parodė, kad 2012 m. sūnui grįžtant į įmonę užsidegė automobilis – degė laidai. Įvažiavus į įmonę, buvo paimtas įmonės gesintuvas ir užgesino. Visą tai jis matė. Paskui iškvietė draudimo kompaniją, o, atvykus atstovui, buvo nuspręsta tą automobilį vežti į servisą, nes nebuvo aišku, kas sudegė. Jis rekomendavo servisą „(duomenys neskelbtini)“, todėl už paros ar dviejų automobilis ten buvo išvežtas. Po kelių dienų ar po savaitės, važiuodamas pro šalį serviso, užsuko į jį, pakalbėjo su darbuotojais M. ar L.. Kalbant buvo pakviestas G. B., jis davė vizitinę kortelę, pakalbėjęs jis išvažiavo. Automobilis buvo remontuojamas apie du mėnesius ir jis į servisą skambindavo gal kartą per savaitę, tai skambučių galėjo būti mažiausiai 5-6,o gal 7-8. Jis kalbėjo gal du kartus su G. B.. Yra skambinęs atskirų dalių sandėlio vedėjui, kuris pasakojo, jog kažkokia moteris laukė 5 mėn. detalių, ir kad tai yra normalus dalykas. Po kiek laiko vėl kalbėjo su juo ir pasakojo tai dar kartą. Jam atrodo, yra kalbėjęs ir su Laurinavičiumi ir jis jam pasakojo, kaip jo automobilyje yra daug visko sudegusio, kad reikia daug ką keisti. Jis jo prašė pateikti sąrašą, kas yra keičiama, kiek yra keičiama ir kiek jam kas kainuotų, tačiau jis jam atsakė, kad jam neišvardins, nes sąrašas yra labai didelis. Paskui į servisą važiavo praėjus gal mėnesiui laikui, prie savo automobilio priėjęs nebuvo, tačiau iš toliau matė, kad su juo niekas nebuvo daroma. Apie rugpjūčio 24 d. žinutes N. M. sužinojo, kai prasidėjo tyrimas. Ji net nežinojo, kas per firma yra „(duomenys neskelbtini)“, ji tik sužinojo apie ją tik tada, kai vežė raktelius, kadangi jo klausė, kur randasi „(duomenys neskelbtini)“. Taip buvo rugpjūčio pabaigoje arba rugsėjo mėn. Rugpjūčio pabaigoje jis pradėjo vykdyti darbus, buvo kasama trasa 6 m gylio. Jis kiekvieną dieną 7 val. ar vėliausiai 7.30 val. būdavo darbe, o paskui išvažiuodavo. Jis nuolat buvo ten, kur buvo atlikinėjami darbai, nuo trasos nesitraukdavo nei minutei laiko. N. M. jiems atveždavo valgyti. Rugsėjo 3 d. buvo remontuojama tranšėja. O iš vakaro buvo iškviestos „(duomenys neskelbtini)“ ir dvi dienas dirbo pas juos pilnai. Šie darbai vyko (duomenys neskelbtini) kaime. Rugsėjo 3 d. 13.40 val. prie kompiuterio nebuvo – jis nuo ryto iki vakaro buvo laukuose. Jam tik vieną kartą turbūt rugpjūčio pabaigoje – rugpjūčio mėn. pradžioje yra paskambinę iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nežino kas ir kokiu telefono numeriu. Paskambinę jie klausė, ar gali apžiūrėti automobilį, kuris stovėjo jo įmonės kieme. Jis taip ir pasakė, nurodė, kad jie gali atvažiuoti. Daugiau iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ niekas neskambino. Jei rugsėjo 3 d. tą žinutę kas nors rašė, tai rašė artimas žmogus įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Turėjo tokią informaciją, kad jei klientas nuvažiuoja pusei valandos ar valandai, tai tikrai nežinos, kad G. B. elgiasi serviso nenaudai, kad išjunginėjamos kameros, kad pinigai imami ir dedami į kišenę. Reiškia, šita žinute kažkas tuo pasinaudojo ir ją išsiuntė rugsėjo 3 d., kadangi jų įmonėje vartai yra neuždaromi, einant į ofisą reikia pereiti salę. Ten kiekvienas gali įeiti ir pasinaudoti kompiuteriu, nes nėra rakinama, nėra kompiuteryje slaptažodžių. Tas kompiuteris stovi ant stalo, jis visada yra įjungtas. Jame yra sukonfigūruotas oficialus UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninis paštas. Kituose kompiuteriuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninio pašto nėra. Visi oficialūs dokumentai „eina“ per vieną kompiuterį ir jis nėra apsaugotas jokiais slaptažodžiais. Tas kompiuteris yra „pririštas“ prie stacionaraus ryšio. Yra vienas kabinetas, kur sėdi ne vienas žmogus ir kas nori, tas vaikšto. Jis išvažiuodavo 7 val. - 7.30 val., o grįždavo 19 val. – 20 val., todėl neturėjo galimybės matyti, kas daugiausia sėdi tame kabinete. Patalpose (duomenys neskelbtini) vykdoma megztų gaminių, t. y. trikotažo, gamyba. Šioje įmonėje jis yra direktorius ir yra atsakingas už kiekvieną darbuotoją, tačiau turi padėjėją žmoną N. M.. Ji turėjo supažindinti darbuotojus su darbu, parodyti jiems, ką turi veikti, kai jo nėra – duoti darbo. N. M. buvo atsakinga už to cecho, kuris yra (duomenys neskelbtini), darbą, jame yra technologas, meistrė. Jos laikydavo ryšį su užsakovais, gaudavo informaciją, ką reikia daryti. Rugsėjo 3 d. žinutė tikriausiai išėjo iš jų elektroninio pašto, bet kas ją rašė – nežino. Jis nebuvo davęs nurodymo nei N. M., nei kokiam nors darbuotojui rašyti laiškus įmonei „(duomenys neskelbtini)“ ir ypač kas liečia rugsėjo 3 dieną. Kai buvo apklausiamas policijos pareigūno, jis nurodė N. M. telefono numerį, kuris yra įtrauktas į internetinį tinklapį, tačiau ji turi asmeninį telefoną, kurį žino ne visi darbuotojai. O nurodytas telefono numeris nuolat būna įmonėje. Kai jį pasikvietė policijos darbuotojas, jis vyko pasiimti kompiuterio, o paskui pasakė, kad tuo pačiu atliks apklausą. Kai jis jo paklausė, kokiu telefono numeriu naudojasi N. M., jis nurodė įmonės telefono numerį, kadangi ji ten buvo ir, norint su ja susisiekti, būtų atsiliepusi. Telefonas, kuris nurodytas internetiniame tinklapyje, kaip įmonės „(duomenys neskelbtini)“, būna ofise (duomenys neskelbtini). Kai N. M. būna darbe, ji naudojasi tuo telefonu. Telefonas reikalingas įmonėje, nes užsakovai skambina po kelis kartus per dieną, todėl, N. M. būnant įmonėje, ji naudojasi telefonu, o, jai išvykus, telefonas lieka įmonėje. Su rugsėjo 3 d. išsiųstu laišku N. M. nėra susijusi, o kas išsiuntė kitus laiškus į įmonę „(duomenys neskelbtini)“ – jis neatsakys. Matė, kad N. M. naudojosi pakaitiniu įmonės „“ automobiliu.

Liudytojas D. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog jis yra „(duomenys neskelbtini)“ prezidentas ir laiškų įmonėje gauna labai daug – šimtais, o šitas laiškas buvo pakankamai seniai, todėl to laiško gavimo aplinkybių neprisimena. Žino, kad buvo toks laiškas. Įmonėje yra 130 darbuotojų, 5 filialai per penkis miestus, tai kai kuriuos laiškus gauna patys darbuotojai, kai kuriuos filialų vadovai, o kai kurie pasiekia jį. Bet neprisimena, ar daug, ar mažai buvo gauta įmonėje laiškų dėl G. B.. Apie bet kurį darbuotoją į įmonę ateina laiškai – laiškai gaunami nuolat. 2012 m. rugsėjo mėnesį buvo gautas laiškas dėl G. B., bet kaip jis buvo suformuluotas ir apie ką – negali pakomentuoti, nes tą laišką greičiausiai, kaip visada, persiuntė filialo vadovui ir kitą dieną apie jį jau neprisiminė. Su filialo vadovu kalbėjo, kad jie spręstų klausimą. Pagal savo darbo principą: jei yra kažkoks reikalas persiunčia dokumentus į reikiamą filialą ir paskui arba pats skambina, arba jam skambina, ir paprastai sprendžia klausimą vietoje pagal situaciją. Į filialus žiūrėti, kas įvyko, nevažiuoja, nes neturi galimybių ir pagal jo darbo pobūdį tai nepriklauso. Neprisimena, ar padalinio vadovui sakė atleisti iš darbo G. B., kadangi viskas jau seniai buvo. Laišką, kaip spėja, rašė kažkoks klientas. Kiek atvažiuodamas čia susipažino, tai buvo gautas kliento skundas ir todėl čia vykstas šis veiksmas. Susipažino tiek, kad vyksta byla dėl šmeižto, o šmeižto pagrindas, kaip supranta, buvo kliento skundas apie netinkamą įmonės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo darbą. Dokumentų, kad būtų gauta apie netinkamą darbuotojo darbą, nebuvo. Tokiais dalykais, kaip G. B. netinkamas darbas išjunginėjant kameras ir t. t. – jis nesidomi. Nesidomi Šiaulių filialu, kuris praktiškai yra niekinis įmonės „(duomenys neskelbtini)“ mastu. Negali apibūdinti G. B. nei geru, nei blogu. Geru niekuo nepasižymėjo: dirbo, išėjo iš darbo savo noru, buvo kelis kartus įspėtas, buvo darbinio pobūdžio trūkumų. Neprisimena, ar G. B. buvo skatintas. Jam nebuvo pasiūlyta aukštesnių pareigų įmonės „(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdos filiale, tik vienu metu jis tokias pačias pareigas ten dubliavo, kol buvo surastas kitas žmogus. Pasitikėjimą išreiškė tuo metu buvęs serviso tinklo direktorius. Visi žmonės jam pavaldūs, bet kitų žmonių jis net pavardžių nežino. G. B. iš darbo išėjo šio skundo pasekoje, nes kaip spėja, pripažino šį reikalą. Tai nebuvo jo vienintelis skundas dėl trūkumų Šiaulių filiale, kuris yra pakankamai mažas, tai turint keletą klientų ir turėti ne vieną nusiskundimą, tai turbūt pripažino, kad nesusitvarko ir išėjo iš darbo – jis taip spėja, kai atnešė pareiškimą, kad išeina iš darbo. Pareiškimą liudytojas pasirašė be papildomų tyrimų ar aiškinimosi.