Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-3016-1034/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21333-2022-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 1.2.4.4.2.3 (S)

2022 m. gruodžio 8 d.

viešajame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį 6 MGL (225,96 Eur) dydžio bauda, baudą sumokėjęs, teistumas išnykęs, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

D. G. smurtaudamas nežymiai sužalojo savo artimą giminaitį – motiną, o būtent: jis 2022 m. birželio 12 d. apie 18.30 val. namo kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu su motina L. G., būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,76 promilių girtumas, tyčia ją pastūmė, dėl ko nukentėjusioji nukrito ir galva atsitrenkė į ant grindų stovinčius paveikslų rėmus, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajai L. G. kirstines žaizdas kairėje ausyje bei kaktoje, tokiu būdu padarydamas artimajai giminaitei nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šiais savo veiksmais D. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

D. G. nesunkiai sužalojo savo artimą giminaitį – tėvą, dėl to nukentėjęs asmuo ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, o būtent: jis 2022 m. birželio 12 d. apie 18.30 val. namo kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu su tėvu V. G. būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,76 promilių girtumas, tyčia sudavė mažiausiai du smūgius į galvos sritį, po ko su ranka griebęs už kairės ausies pradėjo ją sukti, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajam V. G. nubrozdinimus ir kraujosruvas veide (daugiau dešinėje veido pusėje) bei pakaušio kairės užausio srities žaizdą ir kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinio smegenų pusrutulio išgaubtajame paviršiuje, tokiu būdu padarydamas savo artimajam giminaičiui nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Šiais savo veiksmais D. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. G. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino ir parodė, kad labai tiksliai neprisimena, bet buvo taip, kaip nurodė prokurorė. Gali pabrėžti, kad jam iš viso negalima gerti alkoholio, dėl to prasidėjo konfliktas. Tą dieną buvo išgėręs degtinės ir alaus, nepamena, kiek tiksliai, tą dieną vartotas alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams. Konfliktas su tėvais prasidėjo dėl to, kad tėvai jam pradėjo sakyti, kad jis negauna pinigų iš draudimo įmonės, yra invalidas ir nevykėlis. Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsniu, perskaičius dalį kaltinamojo D. G. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (2 t., b. l. 47-48), kaltinamasis parodė, kad parodymai yra teisingi. Pripažįsta, kad vartojo fizinį smurtą savo tėvo ir mamos atžvilgiu. Labai gailisi, kad taip padarė, neturėjo taip elgtis. Iki šio konflikto tėvai nebuvo sužaloti. Nori atlyginti Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį, pripažįsta jį. Jam yra nustatytas (duomenys neskelbtini). Šiai dienai bendrauja su tėvais, padeda jiems, atveža maisto, valo butą.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūti tiriami, prokurorė neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Iš policijos registro išrašo matyti, kad 2022 m. birželio 12 d. 18.59 val. gautas pranešimas, jog sūnus sumušė pranešėją ir jos vyrą, moteriai (duomenys neskelbtini) metai, vyrui (duomenys neskelbtini) metai, abu negali atsikelti, silpna (1 t., b. l. 65-67).

2022 m. birželio 12 d. įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėtas butas, kuris yra 5 aukštų daugiabučio (duomenys neskelbtini) aukšte. Buto durys, medinės, pažymėtos numeriu „(duomenys neskelbtini)“, apžiūros metu durys atrakintos, buto patalpos apžiūrimos dalyvaujant buto gyventojui D. G. Bute, už įėjimo durų yra koridorius. Koridoriuje, kairėje pusėje pastatyta spinta, ir rūbų kabykla, kurios lentynose sudėti įvairūs buities daiktai, sukabinti rūbai. Kairėje pusėje, įrengtos durys, vedančios į tualeto ir vonios patalpas. Bendra tvarka tualeto ir vonios patalpose nepažeista. Prie priešingos nuo įėjimo sienos, pastatyta spinta su dvivėrėmis durimis. Šalia spintos (dešiniau), įrengtas įėjimas į gyvenamojo kambario-svetainės kambarį. Svetainės kambaryje, dešinėje pastatytos spintelės, ant kurių sudėti buities daiktai. Kambario viduryje, pristumta galu prie sienos stovio dvigulė lova, ant lovos užklota patalynė, numesti rūbai. Prie lovos kojūgalio (kambario viduryje) pastatyta dvivietė sofa-fotelis. Ant sofos-fotelio padėtas minkštas čiužinys, ant jo pagalvė. Ant pagalvės ir čiužinio, skirtingose vietose matomi netaisyklingos formos sutepimai rausvos spalvos skysčiu (žiūrėti foto lentelę). Ant grindų, prie sofos - fotelio, patiestas kilimas, ant kurio stovi stalas. Ant stalo sudėti maisto produktai, indai, alkoholinio gėrimo (alaus) skardinė. Ant kilimo, tarp sofos – fotelio ir stalo, skirtingose vietose, aptinkamos netaisyklingos formos, rausvos spalvos skysčio dėmės. Dėmės nufotografuojamos, nuo dėmės ant kilimo paimama viena nuoplova, kuri supakuojama į voką Nr. 1. Kambaryje prie lango (tarp sofos-fotelio ir lango), ant grindų sudėtos kartoninės dėžės, kuriose įvairūs asmeniniai daiktai, taip pat sustatyti mediniai skirtingų dydžių paveikslų rėmai, su paveikslais viduje. Paveikslų rėmai sustatyti stačiai (briaunomis į viršų), atremti vienas į kitą. Paveikslų rėmų viršutinės briaunos, sustatytos ant grindų, suteptos rausvos spalvos skysčiu. Nuo dėmės ant paveikslo rėmo paimama 1 nuoplova, kuri supakuojama į voką Nr. 2. Iš koridoriaus įrengtas įėjimas į kitą kambarį - miegamąjį. Miegamajame stovi lova, stalas, spinta, spintoje televizorius, kompiuterio stalas, ant kurio kompiuterio monitorius. Kambaryje ant stalo, bei spintoje, atvirose lentynose, sudėti įvairūs buities daiktai. Bendra tvarka patalpoje nepažeista. Tarp svetainės ir miegamojo kambarių, įrengta virtuvės patalpa. Virtuvėje, sumontuotas virtuvės baldų ir buitinės technikos komplektas. Ant virtuvės baldų sudėti įvairūs indai ir kiti daiktai, bendra tvarka patalpose nepažeista (1 t., b. l. 15-16).

Iš 2022 m. birželio 15 d. gauto Bendrojo pagalbos centrui skambučio garso įrašo vertimo matyti, kad pranešėja L. G. pranešė, jog adresu (duomenys neskelbtini), jos sūnus sumušė ją ir jos vyrą. Jie abudu negali atsikelti (1 t., b. l. 34-36).

2022 m. rugsėjo 2 d. kitų objektų apžiūros protokolu atlikta BODY vaizdo įrašų apžiūra. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „2022_0612_191520_020“, kurio trukmė yra 05:57 min. Atidarius vaizdo įrašą kairiame apatiniame kampe matosi užrašas „VLN_MK 5F87AA 2022/06/12 19:14:26“. Vaizdo įrašui prasidėjusi matosi daugiabučio namo kiemas. Pareigūnams priėjus prie laiptinės, prie durų jau laukia GMP. Prie buto durų stovi vyras laukiantis pareigūnų. Užėjus į butą matyti, jog vyras vyresnio amžiaus svirduliuoja, toliau kambary sėdi moteris. Vyras aiškina, kad jį ir žmona sumušė jų sūnus, kuris šiuo metu yra kambary. Pareigūnui užėjus į kambary ant lovos miega vyras su apatiniais, pabudęs vyras sako „o musara (necenzūrinis žodis)“ ir stojasi nuo lovos. Pareigūnai uždeda vyrui antrankius. Ant moters kaktos matosi žaizda, moteris nurodo, kad tai padarė sūnus, tačiau nežino su kokiu daiktu jai sudavė. Vyresnio amžiaus vyras aiškina, kad norėjo paguldyti sūnų miegoti, jis nenorėjo ir staiga jis pradėjo muštis. Vaizdo įrašo pabaiga. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „2022_0612_192021_021“, kurio trukmė yra 05:00 min. Kairiame apatiniame kampe matosi užrašas „VLN_MK 5F87AA 2022/06/12 19:20:20“. Vyresnio amžiaus vyras nurodo, kad jo sūnus sudavė moteriai su kumščiu, tačiau medikai neigia tokia versija, kadangi sužalojimas nebūdingas smūgiui su kumščiu. Vyresnio amžiaus vyras nurodo, kad sūnus mušė tik moterį, jo nemušė. Pareigūnai išsiaiškina, kad moteris atsitrenkė į paveikslu rėmus stovinčius tarp sofos ir sienos. Moteris patvirtina, kad krito ant paveikslų rėmų. Moteriai sunku atsistoti. Moteris kitu sužalojimu nenurodo, aiškina, kad ją tik nustūmė ir ji krito. Pareigūnai pastebi, kad pas vyresnio amžiaus vyrą yra kraujo ant pakaušio. Vyresnio amžiaus vyrą apžiūri medikas. Vyras neaiškina dėl ko kilo konfliktas su tėvais, sako, kad jis nori į zoną. Vaizdo įrašo pabaiga. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „2022_0612_192520_022“, kurio trukmė yra 05:00 min. Atidarius vaizdo įrašą kairiame apatiniame kampe matosi užrašas „VLN_MK 5F87AA 2022/06/12 19:25:19“. Pareigūnas fotografuoja įvyko vieta. Medikas prilaiko moterį, kuri sunkiai stovi ant kojų. Vaizdo įrašo pabaiga. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „2022_0612_193019_023“, kurio trukmė yra 05:00 min. Atidarius vaizdo įrašą kairiame apatiniame kampe matosi užrašas „VLN_MK 5F87AA 2022/06/12 19:30:18”. Medikė nurodo, kad tikslinga abudu tėvus vežti apžiūrai į ligoninę. Vaizdo įrašo pabaiga. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „2022_0612_193518_024“, kurio trukmė yra 05:00 min. Atidarius vaizdo įrašą kairiame apatiniame kampe matosi užrašas „VLN_MK 5F87AA 2022/06/12 19:35:16“. Vyras šūkauja. Vaizdo įrašo pabaiga. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „2022_0612_194017_025“, kurio trukmė yra 05:00 min. Atidarius vaizdo įrašą kairiame apatiniame kampe matosi užrašas „VLN_MK 5F87AA 2022/06/12 19:40:15“. Vyresnio amžiaus aiškina, kad jis nematė kaip sūnus sužalojo moterį. Atvažiavo dar viena GMP brigada. Vaizdo įrašo pabaiga. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „2022_0612_194516_026“, kurio trukmė yra 05:00 min. Atidarius vaizdo įrašą kairiame apatiniame kampe matosi užrašas „VLN_MK 5F87AA 2022/06/12 19:45:15“. Moteris negali pati eiti, todėl ją išneša su neštuvais iki GMP mašinos. Vaizdo įrašo pabaiga. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „2022_0612_195015_027“, kurio trukmė yra 05:00 min. Atidarius vaizdo įrašą kairiame apatiniame kampe matosi užrašas „VLN_MK 5F87AA 2022/06/12 19:50:15“. Vyrą irgi išneša su neštuvais iki GMP mašinos. Vaizdo įrašo pabaiga. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „2022_0612_195514_028“, kurio trukmė yra 05:00 min. Atidarius vaizdo įrašą kairiame apatiniame kampe matosi užrašas „VLN_MK 5F87AA 2022/06/12 19:55:15“. Vyras nuolat kartoja „nušaukite mane“. Vaizdo įrašo pabaiga. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „2022_0612_200013_029“, kurio trukmė yra 01:02 min. Atidarius vaizdo įrašą kairiame apatiniame kampe matosi užrašas „VLN_MK 5F87AA 2022/06/12 20:00:11“. Vyras toliau prašo pareigūnų, kad jį nušautų (1 t., b. l. 38-41).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja L. G. parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini) kartu su vyru V. G. Jos sūnus D. G. gim. (duomenys neskelbtini) kartu su savo sutuoktine R., tačiau paskutines dvi savaites sūnus gyvena pas juos, kadangi jo žmona buvo išvykusi į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) buvo jos vyro gimtadienis, todėl apie 16 val. ji, jos sūnus ir vyras susėdo prie stalo paminėti vyro V. gimtadienį. Ji gėrė alkoholinį vyną, vyras degtinę, o sūnus alkoholinį alų. Vakaro metu alkoholio išgėrė nedaug. Sėdint prie stalo jokių konfliktų nebuvo, niekas nesipyko. Maždaug apie 18 val. ji atsikėlė nuo stalo ir norėjo nueiti atidaryti balkono duris, kadangi buvo labai karšta. Pradėjus eiti ji koja užsikabino už kilimo, ko pasėkoje ji nugriuvo ant žemės. Griūdama su galva pataikė į dėžę, kurioje buvo sudėti paveikslai, taip prasiskėlė sau galvą. Tuo metu jos vyras buvo virtuvėje, kuris pamatęs, kad ji guli ant žemės, priėjo prie jos ir norėjo padėti jai atsikelti. Bandant jam ją pakelti, vyrui greičiausiai nukrito spaudimas, ko pasėkoje nugriuvo ant sofos-lovos. Ar jis susižalojo pasakyti negali, nes neprisimena. Ką veikė tuo metu jos sūnus ji neatsimena. Taip pat neatsimena kas iškvietė greitosios medicinos pagalbą ir policiją. Nori patikinti, kad sūnus jos nestūmė, bei jokio fizinio smurto prieš ją nenaudojo. Taip pat, kiek matė, sūnus jokio fizinio smurto nenaudojo ir prieš jos sutuoktinį. Kodėl policija sulaikė jos sūnų, ji nežino. Anksčiau sūnus prieš ją ir prieš vyrą smurtavęs nebuvo, santykiai su sūnumi yra geri, nesipyksta. Pretenzijų niekam neturi, kadangi nugriuvo pati. Kodėl vakar policijos pareigūnams pasakė, kad sūnus ją pastūmė, nežino. Atvykus greitosios medicinos pagalbos darbuotojams ir ją apžiūrėjus, nusprendė vežti į Vilniaus universitetinę ligoninę, kurioje jai diagnozavo galvos ir kairės ausies žaizdą. Ligoninėje guli iki šiol, kada ją paleis nežino (1 t., b. l. 72-73). Papildomos apklausos metu L. G. parodė, kad tiksliai visų aplinkybių nurodyti negali. Tikrai neatsimena, kaip kas įvyko, negali pasakyti, ar ji pati nukrito, ar sūnus ją pastūmė, tikrai neprisimena. Atsimena tą momentą, kai pamatė kraują savo kaktoje. Galimai ji galvojo, kad pati nukrito, bet iš tikrųjų sūnus pastūmė, gal pati nukrito, neprisimena, kaip buvo iš tikrųjų. Nuo to momento, kai pamatė kraują, neatsimena, kas toliau įvyko, tikrai neatsimena to momento, kad sūnus muštų jos vyrą. Prisimena, kad ją pirmą išvežė greitoji. Vyrą pamatė tik ligoninėje, paklausė jo kodėl ir jis atsidūrė ligoninėje, jis paaiškino, kad nukrito. Pretenzijų savo sūnui neturi, civilinio ieškinio reikšti nepageidauja (1 t., b. l. 84-85).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. liepos 14 d. specialisto išvada Nr. G2190/2022 (01) L. G. nustatytos kirstinės žaizdos kairėje ausyje, kaktoje. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais, prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ RVUL 2022-06-12 d. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimų padarymo metu nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai 2 trauminiais poveikiais. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo atsirasti ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Kirstinės žaizdos kairėje ausyje, kaktoje gali atsirasti tiek smūgiuojant, tiek kritimo, tiek griuvimo metu, tiek sužalojant pačiam atliekant kokius nors veiksmus. Sužalojimų lokalizacija nenurodo, kokioje padėtyje buvo nukentėjusioji sužalojimų padarymo metu. Kirstinės žaizdos kairėje ausyje, kaktoje gali atsirasti teik smūgiuojant kumščiais, tiek spardant, tiek suduodant kietu buku ar pačiam krentant ir atsitrenkiant į kažkokius kietus daiktus (1 t., b. l. 103-105). ?????

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas V. G. parodė, kad D. G. yra jo sūnus. Jis gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu kartu su savo žmona L. G., D. šiuo metu gyvena su jais. Jis buvo vedęs, tačiau po skyrybų pradėjo gyventi pas jos . Dabar jis gyvena tai pas jos, tai kitose vietose. D. dažniausiai būna normalus, tačiau kartais gali pasipykti, priklausomai nuo aplinkybių. Jis labai gudrus ir žino ką ir kada reikia pasakyti. Prieš kažkiek tai metu, dabar neatsimena prieš kiek jis buvo panaudojęs smurtą prieš jį, jam atrodo, kad tada jie nesikreipė į policija. Po to įvykio jis buvo apsiraminęs, dabar vėl pradėjo. 2022 m. birželio 12 d. jie t. y jis, jo žmona ir D. šventė jo gimtadienį. Apie 12 val. jie prisėdo prie stalo, alkoholio nevartojo, sėdėjo, D. buvo ramus, tada jis kažkur buvo išėjęs ir grįžęs jis jau buvo piktas. Grįžo jau apsvaigęs, tačiau ne labai girtas, tiksliai neprisimena ką būtent darė D., bet pamatė, jog jis piktas. Neatsimena dėl ko tiksliai prasidėjo konfliktas, tačiau D. pradėjo prie jo kabinėtis žodžiu . Jie sėdėjo kambarį, kažkuriuo momentu atsimena, kad jis pradėjo jį mušti, neatsimena kaip mušė, kur pataikė, tačiau atsimena jog mušė labiau į galvos sritį, kiek smūgių buvo suduota neatsimena, prisimena, kad mušė rankomis, tačiau kuria ranka kur pataikė tikrai neatgamins. jo žmona pradėjo jį ginti. Vyko toks sąmyšis, atsimena, kad D. jį puolė, žmona bandė jį apginti, tada D. pastūmė jo žmona. Matė, kad po pastūmimo jo žmona nukrito ant grindų , jai gulint ant grindų D. jos nemušė. Jis norėjo apginti savo žmona, kad jis nemuštu jos ir tada D. vėl jį užpuolė, atsimena, kad jis stumdė jį. Pasidarė dar piktesnis. Kas vyko toliau nelabai atsimena, tik atsimena, kad jis pats iškvietė policiją. Jis taip daro nebe pirmą kartą, po konflikto skambina į policiją. Atsimena tik kai atvažiavo greitoji medicinos pagalba, kas vyko iki to labai sunkiai atgamina. Jis, t.y D. dar suko jam kairį ausį, jam buvo susiūta žaizda už kairės ausies. Po įvykio dvi savaitės gulėjo ligoninėje. D. jam trenkė stipriai į galvą, tačiau su kuria ranka neatsimena ir jis nuo smūgio nukrito ant grindų, ar kažkur atsitrenkė neatsimena. Dėl tokiu sūnaus veiksmų fizinį skausmą patyrė, po šito įvykio D. ramus, jis daugiau nekonfliktuoja, nesimuša. Pretenzijų savo sūnui neturi, jis jam atleido. Matė, kad jis tuo metu buvo labai piktas, nesuvokė savo veiksmų ir paprasčiausiai jie papuolė po karštą ranką. Civilinio ieškinio reikšti nenori. Daugiau nieko papildyti neturi (1 t., b. l. 115-116).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. liepos 20 d. specialisto išvada Nr. G2165/2022(01) V. G. nustatyta nubrozdinimai ir kraujosruvos veide (daugiau dešinėje veido pusėje) bei pakaušio kairės užausio srities žaizda ir kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinio smegenų pusrutulio išgaubtajame paviršiuje. Sužalojimai padaryti galvą sumušant kietais bukais daiktais prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimas atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl kraujo po kietuoju galvos smegenų dangalu išsiliejimo (nedislokuojant smegenų struktūrų) sveikata buvo sutrikdyta ilgam, o pavojaus gyvybei nebuvo. Sužalojant kūno audinius paprastai sukeliamas fizinis skausmas. Pagal medicinos dokumentuose nurodytą sužalojimų lokalizacija, tikėtina, kad trauminių poveikių buvo nemažiau kaip du. Sužalojimų padarymo galimybė nurodytu laiku, mušant kumščiais, spardant neatmetama. Kokioje pozoje buvo nukentėjusysis, padarant jam nenustatytus kūno sužalojimus, pagal esamus medicininius duomenis nustatyti negalima, tačiau tikėtina, kad smurtautojo atžvilgiu jis galėjo būti priešpriešinė (1 t., b. l. 133-134).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis D. G. parodė, kad savo kaltę visiškai pripažįsta ir labai gailisi. Labai gailisi, kad įvyko toks įvykis. Jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini) pas savo sutuoktinę, butas nuosavybės teise priklauso jo žmonai. Kartu su tėvais jis negyvena, tik gavosi taip, kad apsistojo pas juos laikinai. Žmona dirba (duomenys neskelbtini) ir ji išvyko su studentais į komandiruotė, į (duomenys neskelbtini), išvyko dviem savaitėms ir tas dvi savaites jis gyveno pas savo tėvus V. G. ir motina L. G., adresu (duomenys neskelbtini), santykiai su tėvais yra įtempti. Gavosi taip, kad jis prieš 3 metus pateko į eismo įvykį, dėl kurio jis yra neįgalus. Jau apie 3 metus jie bylinėjasi su eismo įvykio kaltininku ir jo tėvai pyksta, jog jie negauna pinigų, kadangi pareiškė civilinį ieškinį įvykio kaltininkui, bet jis jam nemoka civilinio ieškinio. Jo tėvai piktnaudžiauja alkoholiu, jie vartoja alkoholį kiekvieną dieną. Dėl to, kad turi neįgalumą, jis negali susirasti darbą, kadangi jo dėl anksčiau paminėtos priežasties nepriima. Tačiau jis įsidarbino į statybas, valyti grindys, tačiau gavo mažesne algą negu jam buvo žadėta. Dėl to jis buvo labai piktas. 2022 m. birželio 12 d. apie 11 val. jie su tėvais pradėjo vartoti alkoholį, jis gėrė alų, tėvas degtine o mama vyną. Jie nuolat jį provokavo, o būtent, kad nuolat išsako priekaištus, nurodinėja ką jam daryti, priekaištauja dėl to eismo įvykio, jog negauna pinigų. Jis (duomenys neskelbtini) paskirtų vaistų nevartojo. Link vakaro, apie 18 val. jie trise sėdėjo dideliame kambaryje, jie pradėjo sakyti jam, kad jis yra ne savo teritorijoje, pradėjo varyti jį iš namų. Jis supykęs dėl to, kad tėvas jam priekaištauja, dar turėjo įtakos tai, jog išėjo iš darbo, gavo mažesnį atlyginimą negu turėjo gauti, tėvai sakė, kad jis yra nevykėlis jog negali susirasti darbą. Jam visi jų žodžiai kaupėsi ir jis nesusilaikė ir būdamas afekto būsenoje, pradėjo mušti tėvą, kuris tuo metu stovėjo, tačiau kurioje vietoje neatsimena. Pradėjo mušti tėvą, tačiau kaip mušė ir kiek smūgių sudavė tikrai neatsimena. Jam iš to pykčio viskas buvo kaip per rūką. Ką padarė motinai irgi neatsimena. Atgavo sveiką protą tik tuomet kaip gulėjo ant grindų surakintas antrankiais. Kas vyko iki to momento neatsimena. (duomenys neskelbtini) paskirtus vaistus turi vartoti kiekvieną dieną, kadangi be jų jam „rauną stogą“ ,nes yra pasimetęs. Kadangi nevartojo vaistus ir dar vartojo alkoholio tai jam „pavažiavo stogas“. Buvo labai įsiutęs, todėl neatsimena kaip mušė ir kiek kartu sudavė, tačiau tikrais atsimena kai tik prasidėjo konfliktas. Labai gailisi dėl to įvykio. Gyvens adresu (duomenys neskelbtini) pas savo sutuoktine, su tėvais nebendraus ir daugiau niekada gyvenime pas juos neis ir nesilankys (2 t., b. l. 47-48). Papildomos apklausos metu D. G. parodė, kad lieka prie savo pirmos apklausos metu duotų parodymų. Viską nurodė, kaip ir kas įvyko, dėl ko kilo konfliktas. Nori papildyti, kad jam negalima kategoriškai vartoti alkoholį, jis tampa labai agresyvus, nekontroliuoja savo veiksmų ir kas blogiausia vėliau net neatsimena, kas įvyko. Atsimena, jog buvo įsiutęs, dėl tėvų priekaištų, jog yra nevykėlis. Neprisimena to momento kai pastūmė motina, tačiau tikrai neneigia, kad galėjo taip pasielgti. Dėl kokiu priežasčių jis ją pastūmė neatsimena. Taip pat mano, kad motina, gali bandyti jį apginti ir sakyti, jog ji pati nukrito, tačiau jis pastūmė ją, dėl ko jai atsirado sužalojimai. Dėl fizinio smurto panaudoto prieš tėvą irgi nori pasisakyti, jog visiškai neatsimena kodėl pradėjo jį mušti, kaip mušė, kur mušė tėvą, nežino. Tačiau tikrai prisipažįsta, jog galėjo tai padaryti. Labai gailisi dėl to įvykio, atsiprašė savo tėvų, susitaikė su jais. Bando visokeriopai jiems padėti, jaučia gėda dėl to įvykio. Dėl viso įvykio kaltas alkoholis. Šiuo metu yra registruotas užimtumo tarnyboje, oficialiai niekur nedirba, tačiau mano, jog artimiausių metu galėtų susirasti darbą ir apmokėti civilinį ieškinį. Kadangi suma yra pakankamai didelė tai prašytų, jog leistu jam mokėti dalimis. jo pajamos į mėnesį yra apie 300 Eur, apie 100 Eur gauna išmoką dėl neįgalumo bei apie 200 Eur Užimtumo tarnybos išmoka (2 t., b. l. 65-66).

III. Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši nusikalstama veika padaroma veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus kaltinamojo teisme duotus parodymus bei kitus rašytinius baudžiamosios bylos įrodymus konstatuoja, kad kaltinamojo D. G. kaltė, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Kaltinamasis D. G. apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad labai tiksliai neprisimena, bet buvo taip, kaip nurodė prokurorė. Gali pabrėžti, kad jam iš viso negalima gerti alkoholio, dėl to prasidėjo konfliktas. Tą dieną buvo išgėręs degtinės ir alaus, nepamena, kiek tiksliai, tą dieną vartotas alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams. Konfliktas su tėvais prasidėjo dėl to, kad tėvai jam pradėjo sakyti, kad jis negauna pinigų iš draudimo įmonės, yra invalidas ir nevykėlis. Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsniu, perskaičius dalį kaltinamojo D. G. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (2 t., b. l. 47-48), kaltinamasis parodė, kad parodymai yra teisingi. Pripažįsta, kad vartojo fizinį smurtą savo tėvo ir mamos atžvilgiu. Labai gailisi, kad taip padarė, neturėjo taip elgtis. Iki šio konflikto tėvai nebuvo sužaloti. Tokie kaltinamojo D. G. parodymai atitinka jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 47-48, 65-66). Teismas iš esmės pagrindo abejoti kaltinamojo duotų paaiškinimų nuoširdumu.

Be kaltinamojo D. G. prisipažinimo jo kaltę padarius nusikalstamą veiką taip pat patvirtina kiti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais. Kaip antai, ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiųjų L. G., V. G. parodymai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, vaizdo ir garso įrašų apžiūros protokolai, alkotesterio kvito rodmenys, policijos registro išrašas, specialisto išvada.

Šių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad D. G. 2022 m. birželio 12 d. apie 18.30 val. namo kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu su motina L. G. būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,76 promilių girtumas, tyčia ją pastūmė, dėl ko nukentėjusioji nukrito ir galva atsitrenkė į ant grindų stovinčius paveikslų rėmus, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajai L. G. kirstines žaizdas kairėje ausyje bei kaktoje, tokiu būdu padarydamas artimajai giminaitei nežymų sveikatos sutrikdymą. Be to, D. G. 2022 m. birželio 12 d. apie 18.30 val. namo kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu su tėvu V. G. būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,76 promilių girtumas, tyčia sudavė mažiausiai du smūgius į galvos sritį, po ko su ranka griebęs už kairės ausies pradėjo ją sukti, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajam V. G. nubrozdinimus ir kraujosruvas veide (daugiau dešinėje veido pusėje) bei pakaušio kairės užausio srities žaizdą ir kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinio smegenų pusrutulio išgaubtajame paviršiuje, tokiu būdu padarydamas savo artimajam giminaičiui nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Teismas pašalina iš kaltinimo specialisto išvadas kaip perteklinį nusikalstamų veikų aprašymą, tai neturi reikšmės nusikalstamų veikų kvalifikacijai, nesunkina kaltinamojo padėties.

Kaltinamojo D. G. padarytos veikos atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytas nusikalstamos veikos sudėtis ir yra teisingai kvalifikuotos, nes jis padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo motinai L. G. ir nesunkų sveikatos sutrikdymą savo tėvui V. G. Teismas nustatė, kad kaltinamasis D. G. atliko smurtinius veiksmus nukentėjusiųjų atžvilgiu suprasdamas tokių veiksmų pobūdį ir norėdamas taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

IV. Bausmės skyrimas

BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki penkerių metų.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam D. G., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas ir vienas apysunkis tyčinis nusikaltimas žmogaus sveikatai). Įvertinama tai, kad kaltinamojo D. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Be pirmiau aptartų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, anksčiau teistas, teistumas išnykęs, taigi laikytinas neteistu asmeniu, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, turi sveikatos problemų, yra (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, į Respublikinį priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas.

Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau aptartas aplinkybes, sprendžia, kad kaltinamajam už padarytas nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, skirtina vienintelė numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, bausmės dydį nustatant žemesnį nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės rūšies vidurkis, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, skirtina šiek tiek švelnesnė bausmės rūšis – areštas, bausmę dydį nustatant nesiekiantį minėto straipsnio sankcijoje numatyto šios bausmės rūšies vidurkio. Atsižvelgus į aptartas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias kaltinamąjį D. G. ir jo padarytą nusikalstamą veiką, tokia bausmė optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Paskirtos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, nes padarytos esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai.

Kadangi baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, o kaltinamasis prisipažino kaltu, šiuo teismo nuosprendžiu kaltinamajam skirtina bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017).???

Vertinant galimybę pasiekti bausmės paskirtį be realaus bausmės atlikimo atsižvelgiama į tai, kad D. G. yra pakankamai brandaus amžiaus, savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo visiškai pripažino ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Nors D. G. praeityje teistas, tačiau teistumas yra išnykęs, šiuo metu nėra duomenų, kad kaltinamojo atžvilgiu būtų atliekami kiti ikiteisminiai tyrimai ar nagrinėjamos kitos baudžiamosios bylos. Kaltinamasis D. G. teisiamojo posėdžio metu gailėjosi dėl savo elgesio, nurodė, kad atsiprašė tėvų, bendrauja su jais rūpinasi, nukentėjusieji iš esmės tai patvirtino. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad nukentėjusieji L. G., V. G. neprašė griežtai bausti kaltinamojo. Vertinant nurodytas aplinkybes yra pakankamas pagrindas manyti, kad D. G. elgesio kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, negu jo izoliavimas nuo visuomenės, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų. Šiuo atveju yra pagrindas suteikti kaltinamajam galimybę pasitaisyti neizoliuojant jo nuo visuomenės, t. y. bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atlikimo, jos vykdymą atidedant be intensyvios priežiūros ir skiriant kaltinamajam atitinkamus įpareigojimus. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu kaltinamasis įpareigotinas pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Ikiteisminio tyrimo metu D. G. sulaikytas BPK 140 straipsnyje numatyta tvarka nuo 2022 m. birželio 12 d. 19.20 val. iki 2022 m. birželio 13 d. 14.00 val. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmės laiką.

Ikiteisminio tyrimo metu D. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

V. Dėl civilinių ieškinių, kitų klausimų

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pateikė civilinį ieškinį dėl 2695,61 Eur, kurie sumokėti už nukentėjusiųjų gydymą iš PSDF, atlyginimo bei prašoma priteisti 5 procentus nuo metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 55-59).

Byloje pateikta 2022 m. gruodžio 5 d. taikos sutartis tarp Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir kaltinamojo D. G. (past. – dokumentas įvardijamas kaip Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartis), kuria kaltinamasis D. G. įsipareigojo atlyginti žalą PSDF biudžetui per 59 mėnesius nuo sutarties sudarymo dienos, kiekvieną mėnesį įmokėdamas į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT 217300010002484333 „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, po 46 Eur, pirmos įmokos sumą 27,61 Eur D. G. įsipareigoja sumokėti iki mėnesio, kurį sudaryta sutartis, paskutinės dienos.

Pagal BPK 113 straipsnio 1 dalį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Antrojoje BPK 113 straipsnio dalyje yra nurodyta, jog kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereguliuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos (civilinio proceso normos) neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Kadangi BPK nereguliuoja civilinių susitarimų tvirtinimo, tai kaltinamojo ir nukentėjusiojo susitarimui atlyginti žalą taikytinos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatos. CPK 42 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šalys bet kurioje proceso stadijoje gali užbaigti bylą taikos sutartimi. Taikos sutartimi laikomas sandoris, kuriuo šalys, darydamos viena kitai nuolaidas, iš naujo nustato civilines teises ir pareigas bei likviduoja tarp jų kilusį ginčą (CK 6.983 – 6.986 straipsniai). Sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Tokia sutartimi realizuojamas šalių dispozityvumo principas, teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis. Teismo įsitikinimu, tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo sudarytas susitarimas iš esmės atitinka civiline tvarka sudarytą taikos sutartį.

Teismas, spręsdamas taikos sutarties patvirtinimo klausimą, privalo patikrinti, ar taikos neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, viešajam interesu, o nustatęs tokius prieštaravimus, šalių sudarytos taikos sutarties netvirtina (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Nesant prieštaravimų įstatymui, teismas taikos sutartį patvirtina. Iš pateikto susitarimo dėl žalos atlyginimo matyti, jog išreikšta kaltinamojo ir nukentėjusiojo valia taikiai baigti kilusį civilinį ginčą dėl turtinės žalos. Teismas sprendžia, kad pateiktas tvirtinti susitarimas dėl žalos atlyginimo išreiškia šalių valią taikiai išspręsti šioje byloje kilusį turtinį ginčą, susitarimas (taikos sutartis) neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, todėl tvirtintinas susitarime nurodytomis sąlygomis.

Teismas papildomai pažymi, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 2 dalis, CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tai reiškia, kad kuriai nors iš taikos sutarties šalių nevykdant teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų, kita sutarties šalis įgyja teisę kreiptis į teismą su rašytiniu pareiškimu dėl vykdomojo rašto išdavimo, o teismui išdavus vykdomąjį raštą, pateikti išduotą vykdomąjį dokumentą antstoliui, kad pastarasis pradėtų priverstinį taikos sutarties vykdymą (CPK 586 straipsnis, 587straipsnio 1 punktas, 588 straipsnio 1 dalis, 646 straipsnio 1, 3 dalys, 650 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog įsipareigojimo atlyginti turtinę žalą civiliniam ieškovui per atitinkamą terminą nevykdymas gali užtraukti neigiamas baudžiamojo pobūdžio teisines pasekmes pagal atitinkamas BK, Probacijos įstatymo, taip pat Bausmių vykdymo kodekse bei kituose bausmių vykdymo įstatymuose numatytas nuostatas, o patvirtinto civilinio susitarimo nevykdymo civiliniai teisiniai padariniai numatyti Civilinio proceso kodekse (pvz., sutartos pinigų sumos priverstinis išieškojimas per antstolį).

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vokai su nuoplovomis, perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus turto valdymo poskyrį, Buivydiškių g. 20, Vilniuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir paskirti jam laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

D. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam areštą 40 (keturiasdešimt) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir paskirti D. G. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. G. laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, D. G. paskirtos 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti D. G. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. birželio 12 d. 19.20 val. iki 2022 m. birželio 13 d. 14.00 val.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

D. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.

Patvirtinti D. G. ir civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2022 m. gruodžio 5 d. sudarytą taikos sutartį, kuria D. G. įsipareigojo atlyginti žalą PSDF biudžetui per 59 mėnesius nuo sutarties sudarymo dienos, kiekvieną mėnesį įmokėdamas į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT 217300010002484333 „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, po 46 Eur, pirmos įmokos sumą 27,61 Eur D. G. įsipareigoja sumokėti iki mėnesio, kurį sudaryta sutartis, paskutinės dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vokus su nuoplovomis, perduotus saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus turto valdymo poskyrį, Buivydiškių g. 20, Vilniuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas.

Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybas (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.