- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-27
- Bylos Nr.
- e2A-1268-945/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13398-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bartninkas
- Atsakovas
- L. S.
- Ieškovas
- Valstybinės miškų tarnybos
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Kauno apygardos teismo teisėjas Marius Bartninkas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės miškų tarnybos ieškinį atsakovei L. S. dėl žalos aplinkai atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu (e. b. l. 1–3) dokumentinio proceso tvarka prašė priteisti iš atsakovės 675,70 Eur žalos aplinkai, padarytos neteisėtu medžių kirtimu, atlyginimą. Ieškovė nurodė, kad atsakovė 2016 m. spalio – gruodžio mėn. savo miško valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), savavališkai be leidimo išpjovė aštuonis medžius, taip pažeisdama Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – Miškų įstatymas) 9 straipsnio 6 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 patvirtintų Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų (toliau – Nuostatai) 19–21 punktų, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-1055 patvirtinto Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 3, 8, 33 punktų reikalavimus. Už šį pažeidimą atsakovei pritaikyta administracinė atsakomybė. Nustačiusi, kad neteisėtai iškirstų medžių bendrasis tūris yra 1,165 m³, žalos dydį ieškovė apskaičiavo vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-249 patvirtinta Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodika (toliau – Metodika).
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 21 d. preliminariuoju sprendimu (e. b. l. 41–43) ieškinį patenkino.
3. Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl 2018 m. rugpjūčio 21 d. preliminaraus sprendimo (e. b. l. 48–49), nurodydama, kad dalis nupjautų medžių buvo sausuoliai, o kiti atsitiktinai nulaužti sausuolius šalinant. Objekto būklė yra atkurta, t. y. vietoj išpjautų trijų drebulių ir penkių baltalksnių ji atsodino po dešimt beržų, ąžuolų, eglių, klevų ir pušų. Atsodinti medžiai yra vertingesni savo mediena, nei nupjauti drebulių lūžgaliai ir baltalksnių sausuoliai. Medelių atsodinimas pradėtas vykdyti iki preliminaraus sprendimo priėmimo, t. y. žala yra atlyginta.
Atsiliepimas
4. Ieškovė atsiliepimu į atsakovės prieštaravimus (e. b. l. 61–63) nurodė, kad aplinkybė, jog atsakovė pažeidimo vietoje pasodino jaunus medelius, nepatvirtina fakto, kad ji atkūrė aplinkos objekto būklę. Atsakovės pasodino jaunų medelių sodinukus, o nukirto pribręstančius medžius, pakenkdama miško ekosistemoms. Pirminė aplinkos būklė nebuvo atkurta.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 12 d. galutiniu sprendimu (e. b. l. 121–125) preliminarų sprendimą paliko nepakeistą, priteisė ieškovei iš atsakovės 675,70 Eur žalos aplinkai atlyginimą.
6. Teismas nurodė, kad trijų drebulių ir penkių baltalksnių iškirtimas miško sklype, neturint tam kompetentingos institucijos išduoto leidimo, yra neteisėtas veiksmas. Ši aplinkybė konstatuota administracinio teisės pažeidimo byloje.
7. Teismas sprendė, kad tokiais veiksmais buvo pakenkta miško ekosistemoms, sunaikinti miško ištekliai, taip padarant žalą aplinkai. Teismas konstatavo, kad žalos dydis apskaičiuotas vadovaujantis teisės aktų reikalavimais.
8. Teismas nurodė, kad žalos atsiradimą nulėmė būtent atsakovės veiksmai. Ši atsakomybės taikymo sąlyga taip pat konstatuota administracinio teisės pažeidimo byloje.
9. Teismas sprendė, kad, atsodindama senų drebulių ir baltalksnių vietoje jaunus medelius, atsakovė tik pagerino medelyno biologinę įvairovę, tačiau atsodinti medžiai užaugs tik po 40–50 metų, todėl spręsti, kad buvo atkurta iki pažeidimo buvusi būklė, nėra pagrindo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu (e. b. l. 131–132) atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. galutinį sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, arba ieškovės prašomo priteisti žalos atlyginimo dydį sumažinti. Skunde nurodoma, kad Nuostatuose numatytas alternatyvus neteisėta veika padarytos žalos atlyginimo būdas – aplinkos objekto būklės atkūrimas, kuriuo atsakovė ir pasinaudojo, sutvarkydama miško sklypą ir pasodindama Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. D1-199 patvirtintų Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų 2 lentelėje numatytas tikslines medžių rūšis bei taip pagerindama medelyno savybes. Be to, teismas nevertino atsakovės kaltės formos, aplinkybės, kad veika buvo atliekama ne tiesiogine tyčia, nesiekiant asmeninės naudos, o buvo nulemta objektyvių aplinkybių, siekiant formuoti rekreacinę poilsio zoną bei gerinant miško, kaip aplinkos objekto, būklę. Teismas taip pat nepasisakė dėl to, ar neteisėta veika atsakovė padarė reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – Aplinkos apsaugos įstatymas) 1 straipsnio 16 punkte, 32 straipsnio 6 dalyje ir 32³ straipsnyje.
Atsiliepimas
11. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą (e. b. l. 143–146) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Ieškovė nurodo, kad atsakovė, nebūdama miškų specialistė, nesiremdama jokiomis specialiosiomis žiniomis ir teisės aktų nuostatomis, skunde dėsto sau palankias išvadas tiek dėl medyno formavimo naudos, tiek dėl aplinkos atkūrimo. Padarydama fizinį poveikį pribręstantiems medynams atsakovė akivaizdžiai pakenkė miško ekosistemai. Jaunų medelių pasodinimas nereiškia, kad būklė buvo atstatyta į pradinę padėtį, todėl atsakovei tenka pareiga atlyginti žalą. Atsakovės argumentai dėl jos kaltės formos yra teisiškai nereikšmingi, kadangi Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas atsakomybės be kaltės principas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
13. Kaip matyti iš į bylą pateikto Nekilnojamojo turto registro išrašo (e. b. l. 39–40), atsakovei nuosavybės teise priklauso miškų ūkio žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). 2017 m. kovo 17 d. pavedimo (e. b. l. 6) pagrindu šiame sklype 2017 m. kovo 23 d. buvo atliktas patikrinimas ir surašyta 2017 m. kovo 31 d. pažyma (e. b. l. 7–14), kurioje konstatuojama, kad atsakovė savavališkai, neturėdama nustatyta tvarka išduoto leidimo, išpjovė 3 drebules (skersmenys kelme 19 cm, 17 cm ir 20 cm) bei 5 baltalksnius (skersmenys kelme 11 cm, 25 cm, 14 cm, 14 cm ir 23 cm). Patikrinimo duomenys užfiksuoti ir į bylą pateiktose nuotraukose (e. b. l. 15–22).
14. Ginčas byloje kilo dėl sąlygų civilinei atsakomybei taikyti egzistavimo. Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti būtina nustatyti šias bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Nustačius neteisėtus veiksmus, kaltė yra preziumuojama (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-675-219/2015, 2018 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-916/2018).
15. Atsakomybė už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus įtvirtinta Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje. Miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje, Nuostatų 19–21 punktuose nurodyta, kad medžiai miške gali būti kertami tik turint tam Apraše nustatyta tvarka išduotą leidimą. Nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad atsakovė 2016 m. spalio – gruodžio mėn. jai priklausančiame miško ūkio paskirties žemės sklype, neturėdama tam leidimo, savavališkai išpjovė 8 medžius (3 drebules ir 5 baltalksnius), konstatuota atsakovės atžvilgiu išnagrinėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje (e. b. l. 27–38), todėl jos nustatinėti pakartotinai sprendžiant civilinės atsakomybės taikymo klausimą nebereikia (CPK 182 straipsnio 3 punktas).
16. Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 21 punktas apibrėžia žalos aplinkai sąvoką. Remiantis šia norma, žala aplinkai – tai tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimas. Sprendžiant klausimą, ar yra padaryta žala aplinkai, būtina nustatyti vieną iš šių elementų: 1) neigiamą gamtos elementų pokytį arba 2) šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010, 2018 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-916/2018). Siekdamas įrodyti žalą aplinkai, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygą, ieškovas privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Kai kurių deliktų atveju, kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, tarp jų – ir aplinkai, jos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios taikytinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008, 2015 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-675-219/2015, 2018 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-916/2018).
17. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad atsakovė miške išpjovė 8 medžius. Nors atsiliepime į ieškinį atsakovė tvirtino, kad dalis medžių buvo sausuoliai, ieškovė į bylą pateiktomis kelmų nuotraukomis (e. b. l. 15–22) bei administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga (e. b. l. 27–38; CPK 182 straipsnio 3 punktas) įrodinėjo, kad medžiai buvo sveiki. Teismui šią aplinkybę konstatavus, apeliaciniu skundu ji neginčijama. Be to, į bylą ieškovė pateikė duomenis, kuriais remiantis buvo apskaičiuotas nupjautų medžių medienos tūris (e. b. l. 23–25). Nei šių duomenų, nei ieškovės vadovaujantis Metodika atlikto žalos dydžio apskaičiavimo (e. b. l. 5) teisingumo atsakovė neginčijo.
18. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovė akcentuoja, kad žala nedaro reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai, kaip tai numatyta Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 16 punkte, 32³ straipsnyje, todėl ji negali būti išieškoma (Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 6 dalis). Apeliacinės instancijos teismas šį argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Žala nagrinėjamu atveju siejama su Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu neigiamu poveikiu miško būklei. Vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 3 dalimi, 33 straipsnio 3–4 dalimis kuriamu teisiniu reglamentavimu, žalos padaręs asmuo privalo ją atlyginti, išskyrus atvejus, kai žala yra mažareikšmė. Žalos pripažinimo mažareikšme kriterijai apibrėžti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. D1-230 patvirtintais Žalos aplinkai ir kitų nuostolių pripažinimo mažareikšme žala tvarkos aprašu bei Mažareikšmės žalos išieškojimo išlaidų apskaičiavimo metodika, pagal kuriuos žalą išieškantis subjektas sprendžia, ar ekonomiškai naudinga išieškoti žalos atlyginimą. Nagrinėjamu atveju ieškovei nekilo abejonių dėl to, kad su ieškinio pareiškimu susijusios išlaidos yra mažesnės už žalos dydį. Kartu pažymėtina, kad atsakovės cituojama Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 6 dalis vertintina kaip speciali norma, skirta aplinkos teršimo atvejams reglamentuoti. Šioje normoje nurodoma, kad tuo atveju, jeigu žalą aplinkai lėmė teršimas, kuris buvo aiškiai leidžiamas ir visiškai atitiko leidimo sąlygas ir teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus, taikytus teršimo metu, ir padaryta žala nėra susijusi su reikšmingu neigiamu poveikiu aplinkai, žalos atlyginimas neišieškomas. Nagrinėjamu atveju susiklostė iš esmės kitokia situacija, kadangi žalos buvo padaryta ne aplinkos teršimu, bet neteisėtu medžių miške išpjovimu.
19. Apibendrindamas nutarties 17–18 punktuose nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė įvykdė jai tenkančią pareigą įrodyti tiek žalos aplinkai faktą, tiek ir žalos dydį.
20. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad žala aplinkai buvo padaryta būtent neteisėtais atsakovės veiksmais (medžių išpjovimu), todėl egzistuoja ir priežastinis ryšys, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlyga.
21. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygos. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą akcentavo, kad Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas atsakomybės be kaltės principas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės nurodoma griežtoji civilinės atsakomybės forma, vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 2 dalimi, taikoma ne visiems asmenims, bet tik ūkio subjektams. Aplinkybė, kad atsakovė žalos padarė vykdydama ūkinę veiklą, byloje neįrodinėta. Kita vertus, kaip minėta nutarties 14 punkte, žalos padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, todėl ne ieškovei tenka pareiga šią civilinės atsakomybės sąlygą įrodyti, bet atsakovė privalo savo kaltę nuginčyti. Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė į bylą jokių savo kaltę dėl neteisėtų veiksmų paneigiančių įrodymų. Priešingai, į bylą pateikta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga (e. b. l. 27–38) patvirtina, kad neteisėtus veiksmus atliko būtent atsakovė.
22. Nesutikdama su skundžiamu sprendimu atsakovė taip pat akcentuoja, kad neteisėtais veiksmais padaryta žala buvo atlyginta atsakovei pažeidimo vietoje atsodinus 50 vienetų įvairių rūšių medelių (e. b. l. 50–59). Atsakovė taip pat pateikė duomenis apie žalos dydžiui artimas išlaidas atsodinimo darbams (e. b. l. 88–91, 115–116). Įvertinęs šį argumentą apeliacinės instancijos teismas pažymi keletą reikšmingų aplinkybių. Pirma, kaip matyti iš Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 19 punkto, Metodikos 1 punkto turinio, aplinkos atkūrimo priemonės, kaip alternatyva žalos atlyginimo išieškojimui, gali būti taikomos tada, kai egzistuoja galimybė atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį. Kaip teisingai nurodė ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, nagrinėjamu atveju atsakovė neatkūrė iki pažeidimo buvusios padėties, kadangi vietoj 40–50 metų amžiaus medžių pasodino jaunus medelius. Kad šių medelių vertė negali būti lyginama su nupjautų medžių verte, patvirtina ir pačios atsakovės į bylą pateikti duomenys, kad 40 medelių jai kainavo 33,88 Eur (e. b. l. 90). Nors ieškovė nurodė darbus atlikusiai įmonei sumokėjusi 619,52 Eur (e. b. l. 115–116), kaip matyti iš į bylą pateiktos sąskaitos turinio, pinigai buvo sumokėti ne tik už medelių sodinimą, bet ir už sklypo tvarkymą, todėl vien iš šių įrodymų spręsti, kad atsakovė ženklią sumą investavo į miško būklės pagerinimą, nėra pagrindo. Antra, Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje, Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų 23 punkte nustatyta, kad neteisėtai iškirsto miško atkūrimas yra vykdomas specialia tvarka, pagal įgalioto subjekto patvirtintą projektą, įvertinus miško būklę. Nagrinėjamu atveju šių reikalavimų nebuvo laikomasi, t. y. atsakovė ne atkūrinėjo iki pažeidimo buvusią padėtį, bet savo iniciatyva miško sklype sodino sodinukus. Trečia, atsakovės pateikiamas susiklosčiusios teisinės situacijos vertinimas negali būti pateisinamas ir dėl tos priežasties, kad tokiu būdu būtų sukurta galimybė piktnaudžiauti, savo nuožiūra atliekant neteisėtą miško kirtimą, o vėliau pasirinktoje vietoje pasodinant savo nuožiūra pasirinktos rūšies, dydžio ir vertės sodinukus. Ketvirta, atsakovės pozicija yra nesuderinama ir su CK 6.251 straipsnyje įtvirtintu visiško žalos atlyginimo principu. Nesant pagrindo spręsti, kad atsakovės panaudotos priemonės buvo nukreiptos į iki pažeidimo buvusios būklės atkūrimą, netaikytina ir Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta žalos dydžio mažinimo taisyklė.
23. Apibendrindamas nurodytų aplinkybių visumą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamu sprendimu kilęs ginčas buvo išspręstas tinkamai, apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
24. Teismų išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neskirstomos, nes neviršija teisės aktuose nustatytos minimalios ribos.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.