Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. R. atstovo advokato Viktoro Geco apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. gruodžio 2 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėja R. B. 2021 m. sausio 15 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu P. R. už tai, kad jis 2021 m. sausio 15 d. 19.00 val., karantino metu, paskelbto Lietuvos Respublikos vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau - Nutarimo) laikotarpiu, nesilaikė ribojimo judėti Lietuvos Respublikoje tarp savivaldybių ir neturėdamas Nutarimo 2.1.7. papunktyje numatyto pagrindo vyko iš Kretingos rajono savivaldybės į Palangos miesto savivaldybę, tuo sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir tuo nesilaikė Nutarimo 2.1.7. papunkčio reikalavimų.

2. P. R. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 4 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 500 Eur bauda. Administracinėn atsakomybėn patraukto P. R. atstovas advokatas Viktoras Gecas priimtą nutarimą apskundė teismui.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, joje tinkamai ištirtos visos svarbios aplinkybės, įvertintas aktualus teisinis reglamentavimas, kurio pagrindu padaryta teisinga bei faktines bylos aplinkybes atitinkanti išvada, jog P. R. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje.

7. ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

8. ANK 45 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimus. To paties straipsnio 4 dalis reglamentuoja atsakomybę už šio straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos, sukėlusios pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytos karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, padarymą. Šios teisės normos yra blanketinės, tai yra nukreipiančios į kitus teisės aktus.

9. Atsakomybė norminių aktų pažeidimą pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį kyla tuomet, kai tokia veika: 1) sukeltas pavojus išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms; 2) jos padarytos karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Sukėlimas pavojaus išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms yra savarankiškas požymis, kuris sudaro įrodinėjimo dalyką ir negali būti preziumuojamas vien tik nustačius ANK 45 straipsnio 1 dalyje nurodytų teisės aktų pažeidimo padarymo faktą šio straipsnio 4 dalies dispozicijoje nurodytu metu, t. y. esant karo, paskelbtos nepaprastosios padėties ir kt. situacijai. Pažeidimas kvalifikuojamas pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį tik esant nustatytoms abiem pirmiau paminėtoms šios straipsnio dalies dispozicijoje nurodytoms sąlygoms.

10. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo protokole nurodyto administracinio nusižengimo laikotarpiu Lietuvoje buvo paskelbtas karantinas. Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatyme nurodoma, kad karantinas – specialus užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemonių taikymo režimas, nustatomas atskiriems objektams ar apkrėstose teritorijose, kai registruojami nežinomos kilmės užkrečiamųjų ligų sukėlėjų paplitimai arba ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų atvejai, taip pat pavojingų užkrečiamųjų ligų protrūkiai ar epidemijos. Karantino tikslas – nustatyti specialias asmenų darbo, gyvenimo, poilsio, judėjimo sąlygas, apribojimus ir tvarką bei ūkinės ir kitokios veiklos sąlygas, apribojimus ir tvarką ir taip riboti užkrečiamųjų ligų plitimą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. lapkričio 4 d. Nutarimu paskelbė visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje karantiną, atsižvelgdama į nepalankią epideminę COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) situaciją.

11. Šio straipsnio prasme pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms gali sukelti asmens nesilaikymas teisės aktų, priimtų šių ligų profilaktikos ir kontrolės srityje. Šis požymis inkriminuotinas, kai asmenys pažeidžia Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo (toliau – ŽULPKĮ) nustatytas jiems pareigas, kai ligoniai ir asmenys, turėję sąlytį ar įtariami, kad serga pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, šių ligų, įrašytų į šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodytą sąrašą, sukėlėjų nešiotojai atsisako arba vengia hospitalizavimo ir (ar) izoliavimo (ŽULPKĮ 9 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kai tokia veika neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Tačiau šis požymis gali būti inkriminuojamas ir kitais atvejais, pvz., kai plintant ypač pavojingai užkrečiamajai ligai asmuo pažeidžia kitas teisės aktuose nustatytas priemones, skirtas šios ligos plitimui suvaldyti. Tai yra vertinamasis požymis, kurio buvimą ar nebuvimą konkrečioje asmens veikoje nustato teismas ar bylą nagrinėjanti institucija (jos įgaliotas pareigūnas). Sprendžiant dėl šio požymio buvimo, kiekvienu atveju turi būti atsižvelgta į konkrečią situaciją, įvertinant turimas mokslines žinias apie pavojingą ar ypač pavojingą užkrečiamąją ligą – tos ligos šaltinius, sukėlėjų perdavimo žmogui būdus ir ypatumus bei pagal tai konkrečiu asmens elgesiu sukeliamą riziką tokiai ligai plisti ir pan.

12. Nagrinėjamu atveju P. R. buvo inkriminuotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.1.7. papunkčio reikalavimų pažeidimas. Nutarimo 2.1.7. papunktyje buvo numatyta, kad nuo 2020 m. gruodžio 16 d. 00:00 val. iki 2021 m. sausio 31 d. 24:00 val. Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojamas asmenų judėjimas tarp savivaldybių, išskyrus atvejus, kai vykstama: į savo gyvenamosios vietos savivaldybę; į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę dėl artimųjų giminaičių mirties; į darbą (darbo reikalais), kai darbo vieta yra kitoje savivaldybėje; į aptarnaujančius tarptautinius keleivių maršrutus oro, jūrų uostus, autobusų stotis ar iš jų; dėl sveikatos priežiūros paslaugų; dėl kitų objektyviai pagrįstų neatidėliotinų priežasčių, kai vykimas į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę yra neišvengiamai būtinas. Šis ribojimas netaikomas asmenims – vienos šeimos ar vieno namų ūkio nariams, vykstantiems į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę, kurioje turi nekilnojamojo turto, priklausančio vienam iš šeimos ar namų ūkio narių nuosavybės teise.

13. Administracinio nusižengimo tyrimo metu, teisminio bylos nagrinėjimu metu ir apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn traukiamas P. R. iš esmės neneigia, jog paskelbto karantino metu, protokole nurodytoje vietoje ir laiku, jis pervažiavo iš vienos savivaldybės į kitą, tačiau, jo įsitikinimu, jis Nutarimo 2.1.7 papunkčio nepažeidė. Kaip matyti, Nutarimo 2.1.7. punkte yra konkrečiai nurodomos išvykimo iš savo gyvenamosios vietos draudimo išimtys. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantas vyko į Palangos miesto savivaldybės teritorijoje buvusį laikiną policijos postą, nes jam paskambinus į 112 buvo paaiškinta, kad turėtų nuvykti iki artimiausio laikino policijos posto ir paklausti dėl galimybės įvažiuoti į Palangos miesto savivaldybės teritoriją ir atsiimti užsakytas prekes. Apygardos teismas sprendžia, kad apelianto nurodoma priežastis, jog jis vyko į kitos savivaldybės teritoriją atsiimti siuntos, negali būti vertinama objektyviai pagrįsta neatidėliotina priežastis, kai vykimas į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę yra neišvengiamai būtinas. P. R., kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), kirsdamas Palangos miesto savivaldybės teritorijos ribą, neturėdamas objektyviai pagrįstos neatidėliotinos priežasties, savo veiksmais pažeidė Nutarimo 2.1.7. punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje.

14. Apeliaciniame skunde teigiama, kad P. R. sėdėdamas automobilyje nesukėlė pavojaus išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamoms ligoms, kadangi iš automobilio nebuvo išlipęs. Pritartina pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad P. R. savo neteisėtais veiksmais sukėlė realų pavojų išplisti COVID-19 ligai. Apygardos teismas pažymi, jog ANK 45 straipsnio 4 dalies normoje įtvirtinti pavojingi padariniai yra suformuluoti kaip vertinamieji, nesiejant jų su tuo, ar pažeidimą darantis asmuo serga COVID-19 liga, ar neserga, ar dėvi veido kaukę, ar ne, ir pan. Akcentuotina, kad pagal formuojamą teismų praktiką, atsakomybei pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį kilti nebūtinas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ligos požymių ar jos diagnozavimo nustatymas. Asmeniui atsakomybė pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį kyla įvertinus visas bylos aplinkybes, tai, ar jo atliktais veiksmais buvo sukeltas pavojus išplisti pavojingai užkrečiamai ligai. Šiuo atveju apygardos teismui, kaip ir apylinkės teismui, nekyla abejonių, kad P. R. veiksmais, t. y. paskelbto karantino dėl plintančios COVID-19 ligos metu, pažeidžiant Nutarimo 2.1.7. punkto reikalavimą – išvykus iš gyvenamosios vietos be pateisinamos priežasties, buvo sukeltas realus pavojus išplisti užkrečiamajai COVID-19 ligai.

15. Apeliacinio skundo argumentas, kad Kretingos rajono savivaldybės administracinės teritorijos ribos sutampa su Palangos miesto savivaldybės administracinės teritorijos riba, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis įvykio metu išvyko iš vienos savivaldybės teritorijos ir įvažiavo į kitos savivaldybės teritoriją, yra nepagrįstas. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, aplinkybė, kad pareiškėjui P. R. nebuvo aišku ir suprantama, kur prasideda kitos, šiuo atveju Palangos miesto savivaldybės teritorijos ribos, vertintina kritiškai, nes P. R. turi teisę vairuoti transporto priemones, jas vairuoja apie porą metų, todėl jam turi būti žinoma, kad informacinis kelio ženklas su miesto pavadinimu žymi to miesto savivaldybės teritorijos pradžią.

16. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu buvo surašytas jam nedalyvaujant, todėl buvo suvaržytos teisės teikti paaiškinimus, žinoti kaltinimo turinį. Be to, buvo neišaiškintos teisės, todėl buvo suvaržyta galimybė tinkamai pasirengti administracinės nusižengimo bylos nagrinėjimui. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. ANK neįpareigoja pareigūnų, nustačius administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką, nedelsiant įvykio vietoje surašyti administracinio nusižengimo protokolą. Pagal ANK 608 straipsnio 1 dalį, baigęs administracinio nusižengimo tyrimą, jį atlikęs pareigūnas surašo administracinio nusižengimo protokolą. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš tyrėjos R. B. 2021 m. sausio 18 d. tarnybinio pranešimo, 2021 m. sausio 8 d. Palangos miesto poste, (duomenys neskelbtini) buvo užfiksuotas pažeidimas. Kretingos rajono gyventojas P. R. įvažiavo į Palangos miesto savivaldybę neturėdamas teisinio pagrindo, todėl jam buvo išaiškinta, kad jis savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, jam bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir paskirta nuobauda, protokolas bus išsiųstas elektroniniu paštu. Šias aplinkybes atitinka ir byloje esantis pareigūnų pateiktas vaizdo įrašas. Taigi nėra abejonių, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nusižengimo užfiksavimo vietoje buvo informuotas apie jo padarytą administracinį nusižengimą, taip pat tolimesnius procesinius veiksmus. 2021 m. vasario 22 d. dalyvaujant pačiam P. R. buvo priimtas nutarimas, kuriuo jis buvo nubaustas pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį. Galimybė išdėstyti savo poziciją dėl inkriminuoto nusižengimo apeliantui buvo suteikta ir apylinkės teismo posėdyje, kuriame dalyvavo ir apeliantas ir jo atstovas advokatas Viktoras Gecas. Apelianto argumentas, jog jis negalėjo pasinaudoti advokato teisine pagalba, atmetamas kaip nepagrįstas. Tai, jog P. R. gynybinė versija apie jo vykimo į kitą savivaldybę karantino laikotarpiu priežastis įvertinta ne taip, kaip jis pageidavo, nereiškia, jog toks vertinimas prieštarauja įstatymo reikalavimams.

17. Atsižvelgiant į visa tai, darytina išvada, kad Institucijos 2021 m. vasario 22 d. nutarimu P. R. buvo pagrįstai nubaustas pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, apylinkės teismas, palikdamas šį nutarimą nepakeistą, taip pat priėmė pagrįstą bei teisingą nutartį, kurios naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto P. R. atstovo advokato Viktoro Geco skundo netenkinti ir Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. gruodžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.