Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-10-29 · Byla Nr. ATP-1219-318/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-29
Bylos Nr.
ATP-1219-318/2013
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-04877-2013-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Regina Pocienė
Kategorijos
  • 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Nuorašas
Administracinė byla Nr. ATP-1219-318/2013Teisminio proceso Nr. 4-69-3-04877-2013-4Procesinio sprendimo kategorija: 45.4; 79.1; 39.2.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. spalio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Pocienė, išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nutarimo, kuriuo R. T. pripažintas kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje, 124 straipsnio 4 dalyje, 130² straipsnyje, ir nubaustas:

už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje, padarymą 30 Lt (trisdešimties) litų bauda;

už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 124 straipsnio 4 dalyje, padarymą 400 Lt (keturių šimtų) litų bauda;

už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130² straipsnyje, padarymą teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu, 36 (trisdešimt šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, R. T. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 400 Lt (keturių šimtų) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones 36 (trisdešimt šešiems) mėnesiams atėmimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 24 d. nutarimu R. T. už administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje, 124 straipsnio 4 dalyje, 130² straipsnyje padarymą, nubaudė 400 Lt (keturių šimtų) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 36 (trisdešimt šešiems) mėnesiams.

Žemesnės instancijos teismas

R. T. nubaustas už tai, kad jis 2013 m. liepos 9 d. apie 21.20 val., kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda, būdamas neblaivus, važiavo 117 km/h greičiu, viršydamas nustatytą leistiną 80 km/h greitį. Patruliams sustabdžius jo vairuojamąją transporto priemonę, R. T. nepateikė nustatytos formos dokumento, patvirtinančio teisę vairuoti tos kategorijos transporto priemones. Šiais savo veiksmais R. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 16, 133 punktų reikalavimus.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato valdyba prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nutarimą administracinės bylos Nr. A2.6-9988-754/2013 dalyje, kurioje R. T. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130² str. buvo paskirtas teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas 36 (trisdešimt šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, skirti jam galutinę nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 48 mėnesiams su transporto priemonės konfiskavimu.

Apeliantas nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos ATPK 26 straipsnio 1 dalį šio kodekso 130² straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo atveju, daiktas, kuris buvo pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, gali būti konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teise tas daiktas priklauso. Apeliantas pažymi, kad teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad įstatyme nėra įtvirtinta galimybė neskirti transporto priemonės konfiskavimo, kuris taikomas neatsižvelgiant į tai, kas yra transporto priemonės savininkas. Apeliantas pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. balandžio 8 d. nutarime Nr. 12/96-5/97 yra nurodęs, jog nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Savininkas, kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis, lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika.

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad R. T. tūrėtų būti charakterizuojamas kaip nedrausmingas vairuotojas, kadangi pažeidimo padarymo metu jis turėjo galiojančių nuobaudų, nes 2010 m. rugpjūčio 9 d., 2012 m. vasario 22 d., 2012 m. kovo 16 d. nutarimais, paskirtų baudų nesumokėjo. Be to jis nuo 2003 m. lapkričio 7 d. iki 2013 m. liepos 9 d. administracinėn atsakomybėn už Kelių eismo taisyklių pažeidimus buvo patrauktas 44 kartus. Akivaizdu, kad jam anksčiau taikytos poveikio priemonės (piniginės nuobaudos) nebuvo efektyvios, nes jis ir toliau darydamas vis sunkesnius nusižengimus, ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, išvadų, jog būtina laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir nedaryti naujų teisės pažeidimų, nedaro.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato valdybos apeliacinį skundą, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. T. prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. A2.6.-9988-754/20 13 nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. R. T. nurodo, kad jis administracinį teisės pažeidimą padarė jau praėjus vieneriems metams ir 3 mėnesiams po to, kai įsiteisėjo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 16 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-l3S3-296/20l2. Atsiliepime į apeliacinį skundą R. T. nurodo, kad jis automobilį M. B. ML pasiėmė ir vairavo be savininko žinios, todėl nėra pagrindo konfiskuoti automobilio iš teisėto savininko, kuris niekaip nesusijęs ir neturėjo įtakos pažeidimų padarymu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos ATPK 130² straipsnyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 straipsnio pirmojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 4 metų su transporto priemonės konfiskavimu, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, administracinį areštą nuo 20 iki 30 parų su transporto priemonės konfiskavimu.

Atkreiptinas dėmesys, kad siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130² straipsnį, būtina nustatyti, kad toks pažeidimas patenka į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² straipsnyje minimų pažeidimų sąrašą (LR ATPK 126 str. 1, 4 ir 5 d., 127 str. 3 d., 129 str.).

Iš byloje esančių duomenų visumos: administracinio teisės pažeidimo protokolo (b. l. 1), tarnybinio pranešimo (b. l. 6-7), administracinėn atsakomybėn trauktino asmens R. T. parodymų (b. l. 31), matyti, kad jis būdamas neblaivus, su savimi neturėdamas nustatytos formos dokumento, patvirtinančio teisę vairuoti tos kategorijos transporto priemones, viršijo nustatytą leistiną 80 km/val greitį važiuodamas 117 km/val greičiu. Iš bylos medžiagoje, esančių administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro duomenų (b. l. 42-61) matyti, kad R. T. administracinėn atsakomybėn už ATPK 124¹ str. 1 d, 123 str. 5 d., 130 str. 1 d. 129 str. buvo patrauktas 2012 m. kovo 16 d. ir nubaustas 4500 Lt bauda.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl Lietuvos Respublikos ATPK 130² straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo, pažymi, kad asmuo administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130² straipsnį traukiamas, kai už šį pažeidimą anksčiau skirta nuobauda įsiteisėjusi naujai daromo pažeidimo metu bei nėra suėjęs Lietuvos Respublikos ATPK 36 straipsnyje įtvirtintas terminas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N62-2588/2011).

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos ATPK 36 straipsnyje nurodyta, kad jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda. Sisteminė šios nuostatos analizė leidžia teigti, jog vienerių metų terminas, po kurio asmuo laikomas neturinčiu galiojančių nuobaudų, pradedamas skaičiuoti nuo to momento, kai nuobauda yra visiškai įvykdoma, pvz., sumokama bauda ir praeina specialiosios teisės atėmimo terminas.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos pateiktais duomenimis, R. T. 4500 Lt dydžio baudos, paskirtos Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 16 d. nutarimu Nr.A2.6-1353-296/2012, nesumokėjo, todėl darytina išvada, kad R. T. 2013 m. liepos 9 d. Kelių eismo taisykles pažeidė esant galiojančiai nuobaudai. Teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas R. T. veiksmus pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130² straipsnį kvalifikavo tinkamai ir teisingai.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato valdyba apeliaciniame skunde nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai nekonfiskavo R. T. vairuojamos transporto priemonės M. B. ML, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. balandžio 8 d. nutarime Nr. 31-770 yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta norma, kad nuosavybė yra neliečiama, reiškia savininko, kaip subjektinių teisių į turtą turėtojo, teisę reikalauti, kad kiti asmenys, taip pat ir valstybė, nepažeistų jo nuosavybės teisių, kartu ir valstybės pareigą ginti bei saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją.

Teismas pažymi, kad nors asmenims, padariusiems Lietuvos Respublikos ATPK 130² straipsnyje numatytą administracinės teisės pažeidimą, papildoma administracinė nuobauda – transporto priemonės konfiskavimas yra privaloma, o ne alternatyvi, tačiau sprendžiant klausimą dėl nuobaudos taikymo, būtina atsižvelgti į pažeidimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes bei įvertinti ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybes.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog transporto priemonės konfiskavimas už Lietuvos Respublikos ATPK 130² straipsnio pažeidimą gali būti netaikomas ir yra galimas Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu.

Iš bylos medžiagos matyti, jog automobilis nuosavybės teise priklausė ne pačiam pažeidėjui, o liudytojui J. B.. Liudytojas J. B. bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme parodė, kad tą vakarą, kada buvo padarytas administracinės teisės pažeidimas, jis kartu su R. T. šventė, vartojo alkoholį, todėl namo su šeima išvažiavo taksi, o automobilio dokumentus ir raktelius paliko pas R. T. prieškambaryje, nes bijojo juos pamesti. Leidimo R. T. naudotis savo automobiliu jis nedavė. (b. l. 32). Tokius liudytojo parodymus patvirtino administracinėn atsakomybėn trauktino R. T. aiškinimai, kad jis savininko leidimo naudotis automobiliu neturėjo (b. l. 31). Byloje nėra duomenų, paneigiančių tokius R. T. ir J. B. parodymus. Visi liudytojo J. B. veiksmai rodo, kad jis ėmėsi būtinų atsargumo priemonių, kad būtų išvengti bet kokie Kelių eismo taisyklių pažeidimai, apsaugota jo ir visos šeimos sveikata, transporto priemonė ir eismo dalyviai. Kadangi žmona, turėjusi vairuoti automobilį M. B. ML, taip pat buvo neblaivi. Sau sukeldami nepatogumus ir papildomas išlaidas, jie pasielgė atsakingai ir transporto priemonės nevairavo, o į namus grįžo taksi. Nors liudytojas J. B. paliko automobilio raktelius ir dokumentus R. T. namų prieškambaryje, tačiau tai padarė, suvokdamas, kad yra apsvaigęs nuo alkoholio, todėl mažiau apdairus ir atidus. Be to jis praeityje jau kelis kartus dokumentus buvo pametęs, todėl bijodamas, kad tai gali pasikartoti, paliko juos draugo namuose. Tokie liudytojo J. B. veiksmai negali būti vertinami, kaip leidimas neblaiviam, neturinčiam vairuotojo teisių R. T. naudotis automobiliu M. B. ML, nes automobilio savininkas darė viską, kas priklausė nuo jo valios, kad tą vakarą būtų išvengta bet kokių Kelių eismo taisyklių pažeidimų.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 24 d. nutarime, spręsdamas klausimą dėl automobilio „M. B. ML“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nustatė, jog liudytojas J. B. negalėjo numatyti pažeidimo galimybės ir užkirsti kelią tam, kad jo automobilis nebūtų panaudotas darant administracinės teisės pažeidimą, todėl transporto priemonės konfiskavimo paskyrimas nebūtų teisinga ir proporcinga nuobauda.

Apeliaciniu skundu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato valdyba prašo, kad R. T. atžvilgiu būtų paskirta maksimali ATPK 130² straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda.

Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. įtvirtinta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes ir įgyvendinti prevencinius tikslus.

Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Lietuvos Respublikos ATPK 30 str. 2 d. įtvirtinta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Atkreiptinas dėmesys, kad administracinėn atsakomybėn už Lietuvos Respublikos ATPK 130² straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą traukiamas asmuo, pakartotinai transporto priemones vairavęs neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Todėl galima daryti pagrįstą išvadą, kad Lietuvos Respublikos ATPK 130² str. numatytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, galinčių sukelti pavojų ne tik paties pažeidėjo, bet ir kitų kelių eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir saugumui.

Pastebėtina, kad iš Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro duomenų (b. l. 42-61), matyti, kad R. T. už Kelių eismo taisyklių pažeidimus administracinėn atsakomybėn buvo traukiamas 44 kartus. R. T. išvadų dėl savo elgesio nepadarė, ne visais atvejais įvykdė jam paskirtas nuobaudas ir esant galiojančioms nuobaudoms toliau pažeidinėjo Kelių eismo taisykles, taip akivaizdžiai ignoruodamas visuomenėje nustatytas elgesio normas. R. T. daromi pažeidimai sunkėjo. Todėl teismas daro išvadą, jog anksčiau R. T. traukiant administracinėn atsakomybėn Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. numatyti administracinių nuobaudų skyrimo tikslai nebuvo pasiekti.

Pirmos instancijos teismas R. T. skirdamas bausmę atsižvelgė į padarytų pažeidimų pobūdį, padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs pažeidimus, dėl jų gailėjosi, sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, todėl paskyrė nuobaudą, atitinkančią Lietuvos Respublikos ATPK 130² str. sankcijoje numatytą minimalią nuobaudą.

Skiriant bausmę, būtina atkreipti dėmesį į tai, jog R. T. anksčiau ne kartą yra pažeidęs Kelių eismo taisykles ir administracines tvarka baustas baudomis bei kartą jo atžvilgiu buvo pritaikytas specialiosios teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas. R. T. išvadų dėl savo elgesio nepadarė. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos pateiktais duomenimis, R. T. 4500 Lt dydžio baudos, paskirtos Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 16 d. nutarimu Nr.A2.6-1353-296/2012, nesumokėjo, todėl nuobaudos neįvykdė. Administracinį teisės pažeidimą R. T. padarė būdamas neblaivus. Tai rodo R. T. neatsakingą požiūrį į įstatymo saugomas vertybes. Šių aplinkybių visuma rodo, kad R. T. ir toliau sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, išvadų nedaro, savo veiksmais kelia pavojų kitų eismo dalyvių saugumui. Todėl teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas šių aplinkybių pakankamai neįvertino, todėl R. T. nepagrįstai paskyrė nuobaudą, atitinkančią straipsnio sankcijoje numatytą minimumą. Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skiriant sankcijoje numatytą minimalią nuobaudą, Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnyje numatyti nuobaudos skyrimo tikslai nebus pasiekti. Atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, tai, kad yra nustatyta lengvinanti aplinkybė, o sunkinančių aplinkybių nėra, R. T. skirtinas 42 mėnesių teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas be transporto priemonės konfiskavimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR ATPK 302¹² str. 1 d. 6 p.,

nutarė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nutarimą dalyje dėl nuobaudos dydžio ir paskirti R. T. 42 mėnesių teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą.

Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja (parašas) Regina PocienėNuorašas tikras: Regina PocienėTeisėja