Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-05-31 · Civilinė byla Nr. 2A-592-265/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2011-10-28Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-05-31Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-05-31
Bylos Nr.
2A-592-265/2012
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-05821-2011-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alvydas Žerlauskas (pirm.), Žydrūnas Bertašius, Almantas Padvelskis
Atsakovas
„Inkomsta“
Ieškovas
UAB „Garnio prekyba“
Kategorijos
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas A. Žerlauskas Civilinė byla Nr. 2A-592-265/2012Teisėjas D.Kurpavičius (Proceso Nr. 2-06-3-05821-2011-1)
Procesinio sprendimo kategorija 121.14;(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. gegužės 31 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, Žydrūno Bertašiaus ir Almanto Padvelskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės „Inkomsta“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 spalio 28 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-10281-792/2011 pagal ieškovės UAB „Garnio prekyba“ ieškinį atsakovei UAB „Inkomsta“ dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir procesinių palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė UAB „Garnio prekyba“ kreipėsi į teismą dėl 23620,72 Lt skolos, 850,35 Lt delspinigių, 1 413,42 Lt palūkanų, 8,05 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės UAB „Inkomsta“.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-10-28 sprendimu bylos dalį dėl 850,35 Lt delspinigių bei 16 149,65 Lt skolos priteisimo iš atsakovės UAB „Inkomsta“ ieškovės UAB „Garnio prekyba“ naudai nutraukė ir priteisė iš atsakovės UAB „Inkomsta“ ieškovės UAB „Garnio prekyba“ naudai 7 471,07 Lt skolos, 1 413,42 Lt palūkanų, 8,28 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, t.y. 7 471,07 Lt nuo 2011-08-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 351,50 Lt žyminį mokestį ir 3025 Lt išlaidų teisinei pagalbai apmokėti. Pirmosios instancijos teismas iš byloje esančios Naftos produktų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 10/01/37 nustatė, jog šalys dėl netesybų susitarė raštu. Sutarties 3.8 p. nustatyta, kad pažeidus mokėjimo terminus pirkėjas (atsakovė) moka 0,02 % nesumokėtos sumos dydžio delspinigius už kiekvieną praleistą termino dieną. Teismas taip pat iš delspinigių skaičiavimo lentelės nustatė, jog delspinigių suma pagal PVM sąskaitą-faktūrą GPT-10 Nr. 00058 yra 238,84 Lt, o pagal GPT-10 Nr. 00068 – 611,51 Lt, iš viso 850,35 Lt. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas konstatavo, jog ieškovei iš atsakovės turėtų būti priteisti paskaičiuoti delspinigiai, tačiau ieškovė atsisakė minėto reikalavimo. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog CK 6.54 str. nustato piniginių prievolių vykdymo taisykles tais atvejais, kai skolininko sumokėta suma nepadengia visos skolos. Ieškovei ir atsakovei nesusitarus dėl įmokų paskirstymo, ieškovė turėjo teisę gautas įmokas paskirstyti minėtame straipsnyje nustatyta tvarka, t.y. pirmesne eile gautas įmokas skirti netesyboms mokėti ir tik po to – pagrindinei prievolei. Teismas padarė išvadą, jog ieškovė, gaudama atsakovės įmokas ir jas iš pradžių skirdama netesybų mokėjimui, jokių įstatymų normų nepažeidė. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261, 6.210 str.). Taigi šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t.y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolos dalimi. Klaipėdos miesto apylinkės teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes padarė išvadą, jog nuo 2010-05-11 iki 2011-08-17 atsakovė naudojosi ieškovei priklausančia 23 620,72 Lt pinigų suma, todėl už naudojimąsi ieškovės pinigais atsakovė privalo mokėti įstatymo nustatytas palūkanas (CK 6.210 str. 2 d., 6.37 str. 1 d.).

Atsiliepimas

Atsakovė su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, prašė jį panaikinti ir priimti naują sprendimą. Apeliantė nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti iš jos ieškovei 7 471,07 Lt skolą, nes byloje yra pateikti įrodymai, kad skola ieškovei sudarė 6 621,03 Lt. Pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti ieškovei iš apeliantės 7 471,07 Lt buvo priimtas konstatavus, kad ieškovė turėjo teisę gautas išmokas paskirstyti CK 6.54 str. nustatyta tvarka, pirmesne eile gautas įmokas skirti netesyboms mokėti ir tik po to – pagrindinei prievolei. Taip pat atsakovė nurodo, jog ieškovė iki teismui dokumentų pateikimo teismui dienos nebuvo pareiškusi reikalavimo sumokėti delspinigius. Delspinigių įskaitymas buvo atliktas tik prieš papildomo reikalavimo pateikimą 2011-08-29 pareiškimu, tai yra praėjus daugiau kaip metams ir trims mėnesiams. Kadangi ieškovė pirmiausia skaičiavo tik delspinigius už 180 dienų nuo 2010-05-11, o tik vėliau pradėjo skaičiuoti palūkanas, todėl, apeliantės nuomone, ieškovės atliktas įskaitymas buvo atliktas praleidus įstatymo nustatytą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą. Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti iš jos 1 413,42 Lt delspinigių. Atsakovės nuomone, kadangi šalys buvo susitarusios dėl netesybų taikymo, pirmosios instancijos teismas negalėjo pripažinti pagrįstu papildomo reikalavimo priteisti iš atsakovės ieškovei 1 413,42 Lt palūkanų. Apeliantė taip pat nurodė, jog palūkanos negalėjo būti skaičiuojamos iki 2011-08-17, kadangi civilinė byla teisme buvo iškelta anksčiau. Taip pat nepagrįsta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nuspęsta procesines palūkanas skaičiuoti nuo 2011-08-18, kadangi ši data nėra civilinės bylos teisme iškėlimo data. Be to, apeliantė nesutiko su pirmosios instancijos teismo priteistomis bylinėjimosi išlaidomis ieškovei. Nurodė, jog jos turi būti mažintinos.

Šalies argumentai

Ieškovė su atsakovės apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė nurodė, kad nebuvo atsisakiusi teisės į sutartyje numatytus delspinigius. Ieškovė, atlikusi atsakovės sumokėtų įmokų paskirstymą ir pirmąja eile padengusi atsakovės mokėtinus delspinigius, teisme atsiėmė reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, kas negali būti laikoma kaip ieškovo teisės į atsakovo mokėtinus delspinigius atsisakymas. Taip pat nurodo, jog teismas pagrįstai priteisė iš atsakovės palūkanas, kadangi tokią galimybę numato įstatymas, kuriuo ieškovė bei teismas vadovaujasi. Be to, ieškovės nuomone, teismas, priteisdamas palūkanas vėliau nei buvo iškelta civilinė byla, atsakovės teisių nepažeidė. Taip pat ieškovė nesutiko su atsakovės argumentu, jog iš jos buvo priteistos per didelės atstovavimo išlaidos. Ieškovė nurodo, jog jos buvo apskaičiuotos ir atitinka rekomendacijas, patvirtintas teisingumo ministro kartu su advokatų tarybos pirmininku.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju atsakovė skundžia iš esmės visą teismo sprendimą. Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Vienas iš esminių atsakovės apeliacinio skundo argumentų yra tas, jog ji nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti iš jos ieškovei 7 471,07 Lt skolą, nes byloje yra pateikti įrodymai, kad skola ieškovei sudarė 6 021,03 Lt. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė ir atsakovė pripažino bei neginčijo tos aplinkybės, jog ieškovės kreipimosi į teismą dieną atsakovės skola ieškovei buvo 23 620,72 Lt ir 850, 35 Lt delspinigių. Iki 2011-08-17 atsakovė ieškovei sumokėjo 17 000 Lt. Po šių mokėjimų atsakovės skola ieškovei buvo 6 620,72 Lt. (netgi mažesnė, nei nurodo ir pripažįsta pati atsakovė) ir 850,35 Lt delspinigių, iš viso atsakovės skola ieškovei sudarė 7 471,07 Lt. Aplinkybė, jog teismas priteisė iš atsakovės bendrą 7 471,07 Lt sumą, nagrinėjamu atveju atsakovei neturėtų turėti teisinės reikšmės, kadangi teismui priteisus 6 620,72 Lt skolos ir 850, 35 Lt delspinigių, bendra priteista ieškovei suma nepasikeistų. Dėl šios priežasties teisiškai nereikšmingi atsakovės argumentai dėl CK 6.54 str. normų pažeidimo ir jos nurodoma teismų praktika, kuria remiantis ji įrodinėja šios normos pažeidimą. Esminę reikšmę šiuo atveju turi tai, jog delspinigiai apskaičiuoti teisingai – remiantis šalių sudarytos sutarties nuostatomis. Atsakovės nurodomas argumentas, kad ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti delspinigius praėjus daugiau kaip metams ir trims mėnesiams, teisiškai nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, kad terminas priteisti delspinigius atsinaujina kiekvieną dieną, tai svarbiausia reikšmę reikalaujant priteisti delspinigius turi aplinkybė, jog jie nebūtų apskaičiuoti daugiau kaip už 180 dienų (CK 1.125 str. 5 d. 1 p.). Nagrinėjamu atveju atsakovei delspinigiai buvo apskaičiuoti ne daugiau kaip už 180 dienų, todėl ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino reikalavimui dėl delspinigių pareikšti. Taip pat nepagrįstas atsakovės argumentas, jog šalims susitarus dėl netesybų taikymo pirmosios instancijos teismas negalėjo pripažinti pagrįstu papildomo reikalavimo priteisti iš atsakovės ieškovei 1 413,42 Lt palūkanų. CK 6.210 str. 1 d. numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Įstatymų leidėjas teisinį pagrindą skaičiuoti palūkanas sieja su faktu, jog praleistas terminas įvykdyti piniginę prievolę. Šių palūkanų skaičiavimas nepriklauso nuo papildomų aplinkybių, tai yra ar šalis buvo susitarusi dėl netesybų, ar ne. Šios normos taikymui užtenka juridinio fakto, jog praleistas prievolės įvykdymo terminas. Tokiu atveju palūkanos skaičiuojamos nuo prievolės įvykdymo termino pabaigos iki tol, kol bus pareikštas reikalavimas teisme, nuo šio momento pradedamos skaičiuoti procesinės palūkanos (CK 6.37 str. 2 d.). Aplinkybė, jog atsakovė skirtingais terminais skaičiavo palūkanas ir delspinigius siekdama išvengti jų dubliavimo, tai padarė savo finansinių interesų sąskaita, tačiau ši situacija neturi įtakos ieškinio senaties termino dėl delspinigių skaičiavimui bei negali būti pagrindas panaikinti sprendimo dalį dėl palūkanų priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog palūkanos bei kitos netesybos, kaip palūkanos, negali būti skaičiuojamos po civilinės bylos iškėlimo, tačiau nagrinėjamu atveju reikalavimas priteisti palūkanos buvo pareikštas tikslinant ieškinio pareiškimą. Dėl šios priežasties palūkanos ir skaičiuojamos iki 2011-08-18, būtent nuo reikalavimo jas priteisti pareiškimo. Ši diena laikytina civilinės bylos iškėlimu dėl palūkanų priteisimo. Dėl to ieškovė turėjo teisę skaičiuoti palūkanas iki jų priteisimo pareiškimo teisme dienos, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai jas priteisė. Apeliacinės instancijos teismas atsakovės argumentą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmeta.

Iš byloje esančių ieškovės pateiktų ataskaitų matyti, jog bylinėjimosi išlaidos apskaičiuotos neviršijant rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių.

Atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Alvydas ŽerlauskasKolegijos teisėjai Almantas PadvelskisŽydrūnas Bertašius