- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-05
- Bylos Nr.
- AN2-212-383/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01424-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Valdas Vitunskas (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. P.
- Institucija
- Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariatas, Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK 2-asis veiklos skyrius
- Advokatai
- Jolanta Špakauskaitė, Jolanta Špakauskaitėsap
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto V. P. atstovės advokatės Jolantos Špakauskaitės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 27 d. nutarties, kuria V. P. skundas dėl (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus (toliau – Institucija) 2019 m. birželio 19 d. nutarimo, netenkintas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Institucijos 2019 m. birželio 19 d. nutarimu V. P. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 4 dalį už tai, kad 2019 m. gegužės 31 d. gyvūno (šuns) laikytojas neužtikrino, kad šuo negalėtų išbėgti iš teritorijos, dėl to atbėgęs į (duomenys neskelbtini), šuo papjovė 5 avis ir 3 avis sužeidė, iš viso padarydamas avių savininkui 600 eurų turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais gyvūno (šuns) laikytojas pažeidė Gyvūnų laikymo (duomenys neskelbtini) savivaldybės teritorijos gyvenamosios vietos taisyklių (toliau – Taisyklės) 15 straipsnį (Gyvūno savininkas arba gyvūno globėjas privalo garantuoti, kad gyvūno auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei (taip, kaip numatyta Triukšmo valdymo įstatyme), sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų). Už šio administracinio nusižengimo padarymą V. P. buvo paskirta 175 eurų bauda.
2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, V. P. pateikė skundą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams. 2020 m. vasario 27 d. teismo nutartimi jo skundas buvo netenkintas, motyvuojant tuo, kad įvertinus visus bylos įrodymus, kurie vieni kitiems neprieštarauja, papildo ir yra pakankami spręsti, jog V. P., būdamas atsakingas už savo šunis, už tinkamą jų laikymą, už tai, kad jie neišbėgtų ir nedarytų žalos kitiems asmenims, jų turtui ir sveikatai, nesiėmė pakankamų priemonių, jog jo šunys neišeitų iš uždaros žemės valdos, ir paneigia pareiškėjo teiginius, jog jis nepadarė administracinio nusižengimo, už kurį jam paskirta administracinė nuobauda.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu V. P. atstovė advokatė Jolanta Špakauskaitė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2027 m. vasario 20 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
3.1. Apeliantė teigia, kad pareiškėjas nėra mišrūno šuns laikytojas, neturėjo pareigos užtikrinti, kad šuo negalėtų išbėgti iš teritorijos. Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 2 straipsnio 7 dalis, o taip pat ir Taisyklių 7 punktas apibrėžia, kad gyvūno laikymas - gyvūno gyvenimo, mitybos, zoohigienos sąlygų sudarymas. Pažymėtina, kad skelbimo internete patalpinimas nereiškia gyvenimo, mitybos, zoohigienos sąlygų sudarymo. Pareiškėjas nuosekliai aiškino, kad skelbimą internete patalpino iš gailesčio valkataujantiems šuniukams, norėdamas jiems padėti surasti šeimininkus. Juo labiau, kad skelbime esanti šuns nuotrauka daryta ne prie V. P. namų - tai patvirtina V. P. teismo posėdyje pateiktos jo namo nuotraukos, iš kurių galima matyti, kad jose užfiksuotas vaizdas skiriasi nuo vaizdo, kuris užfiksuotas skelbime esančiose šuns nuotraukose. Liudytojas S. L. nurodė, kad iš teismo pateiktų pagautos mišrūnės kalės nuotraukų pažino, kad tas šuo yra valkataujantis ir matęs įvairiose (duomenys neskelbtini) vietovėse. Taip pat patvirtino, kad šio šuns nėra matęs pas V. P. kieme, nėra matęs, kad šis jį laikytų ar juo rūpintųsi. Šis liudytojas nepatvirtino ir to, kad skelbimo šuns nuotraukos darytos prie V. P. namų. Liudytojas paliudijo tik apie vieną V. P. šunį - voljere laikomą vilkinį šunį, kuris nėra susijęs su nagrinėjamomis aplinkybėmis.
3.2. Skunde nurodoma, jog T. V. atliekant tyrimą nebuvo apklausta, jokių apklausos protokolų nematė ir nepasirašė. Byloje esančiame T. V. paaiškinime yra aiškiai nurodomos jos bendravimo su pareigūnais aplinkybės ir turinys, t. y. bendravimas su pareigūnais vyko per namo tvorą, jai pamačius už vartų stovinčius pareigūnus ir paklausus ko šie nori. T. V. nuosekliai paaiškino minėto pokalbio turinį - ji buvo paklausta apie turimus gyvūnus (ne šunis), į šį klausimą ji atsakė, kad žentas turi šunį ir katiną. Teismas esminę bylos aplinkybę (kad neva V. P. yra šuns mišrūno laikytojas) grindė tik policijos pareigūnų perpasakotais, neužprotokoluotais, išgalvotais teiginiais, kuriuos paneigia visa eilė byloje esančių įrodymų - pačios T. V. paaiškinimas, liudytojo S. L. parodymai, paties pareiškėjo nuoseklūs paaiškinimai.
3.3. Skundo autorės teigimu, aplinkybė, kad šuo papjovė avis, skundžiamoje nutartyje grindžiama nukentėjusiosios D. G., liudytojo D. G., A. Ž., V. P., K. P., R. B. parodymais, tačiau nei vienas liudytojas įvykio, mišrūnės kalės G. teritorijoje ar negyvų/sužeistų avių nematė. Šią aplinkybę teigė tik nukentėjusioji D. G., kuri tą dieną net nebuvo namie. Iš jos apklausos protokolo matyti, kad ji 2019 m. gegužės 31 d. buvo išvyksi atostogų, namo grįžo tik 2019 m. birželio 1 d. vėlai vakare. Taigi, akivaizdu, kad ji negali liudyti aplinkybių, kurių negalėjo matyti. Be to, nėra abejonės, kad ji yra suinteresuota, kad V. P. būtų apkaltintas, kadangi siekia iš jo pasipinigauti. Abejonių kelia D. G. apklausos protokole nurodytas paaiškinimas, kad „pagal šunų apibūdinimus ir foto nuotraukas iš karto supratau, kad šunys priklauso (duomenys neskelbtini) gyventojams, nes ne kartą mačiau juos jų kieme“. Mažai tikėtina, kad D. G. apskritai kažką galėjo būti mačiusi V. P. namo kieme, kadangi matomumą riboja aptverta tvora, o ji ten nesilanko, gyvena ne šalia, o maždaug už 2 km. - reiškia ji nuolat šalia V. P. namų nevaikšto, o pravažiuojant su automobiliu, matomumą riboja tvora.
3.4. Skunde pažymima, jog 2019 m. lapkričio 27 d. posėdžio garso įraše 07:30 liudininkas V. P. paaiškino, kad matė du vilkinius, pilkus šunis. Į teismo parodytas sugautos benamės kalės nuotraukas kategoriškai pareiškė teismui, kad šito šuns ten nebuvo. Teismas neteisingai surašė posėdžio protokole, kad V. P. matė vieną negyvą avį, posėdžio garso įraše 07:30 jis pasako, kad avis buvo gyva. K. P. neatitinka protokolo, nutarimo ir garso įrašo parodymai. Užrašyta, kad matė du šunis, o posėdžio garso įraše 21:45 pasako, kad matė vieną.
3.5. Skunde nurodoma, kad D. G. 2019 m. rugsėjo 17 d. garso įraše 20:00 sako, kad atvykus pareigūnams buvo paimtas tik pareiškimas ir nepamini, kad pareigūnai būtų apžiūrėję įvykio vietą ir užfiksavę papjautas avis. Ūkį ir papjautas avis jis apžiūrėjo tik išvykus pareigūnams. Pareigūnas A. Ž. 2019 m. lapkričio 5 d. garso įraše 16:06 atsakydamas į teismo užduotą klausimą, kokie faktai buvo užfiksuoti nuvykus į įvykio vietą, jis atsakė, kad buvo paimtas iš D. G. tik pareiškimas apie papjautas avis. Jokie įvykio vietos faktai nebuvo užfiksuoti (vaizdo, video), nebuvo aprašyta įvykio vieta. Negyvų avių nuotraukas pareigūnams pateikė D. G.. Pareigūnas R. B. 2019 m. lapkričio 27 d. posėdžio garso įraše 01:35 teigia, kad įvykio vietą apžiūrėjo kartu su D. G. ir pareigūnu A. Ž.. Matė daug negyvų avių. Pareigūnė R. M. 2020 m. sausio 8 d. garso įraše 14:02 teismui nurodė, kad jokių papjautų avių nematė ir kolegos apie papjautas avis nekalbėjo. Teismas nesirėmė R. M. parodymais priimdamas skundžiamą nutartį. A. Ž. parodymai 2019 m. lapkričio 5 d. protokolo ir nutarimo įrašai nesutampa su garso įrašu 16:06. Protokole minima, kad V. P. giminaitė buvo apklausta dėl šunų, ji patvirtino, kad šunys yra V. P.. Garso įraše A. Ž. patvirtina, kad T. V. nebuvo apklausta, o jos buvo pasiteirauta, ar ji turi šunų. Šias aplinkybes paneigia pačios T. V. paaiškinimas.
3.6. Skunde pažymima, kad pareigūnai A. Ž., R. B. ir R. M. teismo posėdžiuose teigė, kad sugauta benamė mišrūne kalė buvo kruvina, tačiau R. B. pristatytą mišrūnę kalę į „N.“ prieglaudą, įvardina kaip benamę valkataujančią ir pasirašo ant sutarties dėl gyvūno priėmimo tuo sutikdamas, kad kalė yra be kraujo dėmių. Tai patvirtino ir „N.“ darbuotojos M. G. ir vet. gydytoja M. L. F.. Garso įraše girdėti, kaip teisėjas klausia M.L. F., kaip specialistės, ar galėtų toks šuo papjauti avis. Toks klausimas jai netgi sukelia juoką. F. atsakė, kad toks šuo negalėtų papjauti avių, nes yra per mažas. Nei policijos pareigūnų pateiktoje filmuotoje medžiagoje, nei „N.“ darbuotojų pateiktose nuotraukose nesimato, kad šuo būtų kruvinas.
3.7. Atstovės teigimu, niekas papjautų ar sužeistų avių nematė. Šį faktą teismas laikė įrodytu remdamasis tik nukentėjusiosios D. G. ir jos sutuoktinio teiginiu, net neįvertindamas aplinkybės, kad šie asmenys turi tiesioginį interesą, kad V. P. būtų pripažintas kaltu. Iš VĮ Ž. Ū. I. K. P. C. 2020 m. vasario 6 d. rašto „Dėl duomenų pateikimo“, UAB „R. V. S.“ 2020 m. vasario 13 d. el. laiško akivaizdu, kad D. G. 2019 m. gegužės 31 d. paskerdė 2 avis, nei vienos gaišenos neutilizavo, nei vienos nugaišimo neregistravo, o savaitės bėgyje - nuo 2019 m. gegužės 31 d. iki 2019 m. birželio 6 d. paskerdė 10 avių, nei vienos neutilizavo, neregistravo nei vienos nugaišimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. V. P. atstovės advokatės Jolantos Špakauskaitės apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Remiantis ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu nesutinkama, kad V. P. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 4 dalyje, sudėtis. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamą nutartį, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, įvertina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.
6. Kaip numatyta ANK 5 straipsnio 1 dalyje, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis to paties straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą, be kita ko, lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
7. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog įvertinus byloje surinktą ir ištirtą faktinę medžiagą, V. P. pagrįstai buvo nubaustas dėl inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvada, kad V. P. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 4 dalyje. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo nutartį, remiantis apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje aiškiai ir išsamiai nurodė sprendimo motyvus, taip pat išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados.
8. ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui. Taisyklių 15 straipsnyje numatyta, kad gyvūno savininkas arba gyvūno globėjas privalo garantuoti, kad gyvūno auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei (taip kaip numatyta Triukšmo valdymo įstatyme), sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų.
9. Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. P. nuo pat tyrimo pradžios savo kaltę neigė, tvirtindamas, kad nagrinėjamu atveju avis papjovęs ir sužeidęs šuo jam nepriklauso. Apeliaciniame skunde laikomasi tokios pačios pozicijos, tvirtinant, kad skelbimą internete patalpino iš gailesčio valkataujantiems šuniukams, norėdamas jiems padėti surasti šeimininkus. Šie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimai laikytini tik gynybine versija, jais apeliacinės instancijos teismas nesiremia, kadangi yra paneigti byloje esančiais įrodymais.
10. V. P. kaltę, padarius ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, pagrindžia 2019 m. birželio 14 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. gegužės 31 d. D. G. pareiškimas, kuriuose užfiksuotos administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės (administracinio nusižengimo byla ROIK: (duomenys neskelbtini), b. l. 2-3, 4). 2019 m. birželio 6 d. D. G. apklausos protokole nurodyta, kad jai paskambinęs vyras pranešė, kad mato du šunis, iš kurių vienas yra aviganis, o kitas – mišrūnas, rudos spalvos kalytė, žemo ūgio kruvinu kailiu. Vyras taip pat nurodė matęs išpjautas avis, daug avių kailio, kraujo, sulaužytus aptvarus. 2019 m. birželio 1 d. grįžusi namo pastebėjo, kad 5 avys yra papjautos, 3 sužeistos ir 3 nerado. Pagal šunų apibūdinimus ir foto nuotraukas suprato, kad šunys priklauso (duomenys neskelbtini) gyventojams, nes ne kartą matė juos jų kieme (administracinio nusižengimo byla ROIK: (duomenys neskelbtini), b. l. 9). 2019 m. sausio 30 d. Institucijos tyrėjo A. Ž. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), namuose rasta T. V. paaiškino, kad jų laikomi šunys – vienas didelis, kitas – mažas, buvo pabėgę. Po kurio laiko didelis šuo grįžo, o mažas šuo negrįžo iki šios dienos. Nurodė, kad šunis laiko ir prižiūri jos žentas V. P.. Tikslinant įvykio aplinkybes, internetiniame puslapyje www.skelbiu.lt buvo rastas skelbimas su nuotraukomis, kuriuo parduodami šuniukai. Nuotraukos atitiko su įvykio vietoje rastu ir sugautu kruvinu šunimi bei adreso (duomenys neskelbtini) namo vaizdu. Paskambinus nurodytu numeriu, atsiliepusi moteris nurodė, kad jokių šunų neturi ir į apklausą atvyks jos vyras. Į apklausą atvyko V. P. (administracinio nusižengimo byla ROIK: (duomenys neskelbtini), b. l. 11).
11. V. P. kaltę įrodo ir vieni kitus papildantys, neprieštaringi tarpusavyje nukentėjusiosios bei liudytojų pirmosios instancijos teisme duoti parodymai. Nukentėjusioji D. G. parodė, kad buvo papjautos jos avys. Atvykę policijos pareigūnai netoli jų sodybos pagavo vieną mišrūnų veislės šunį, o kito pagauti nepavyko. Vėliau, į internetą patalpinus sugauto mišrūno šuns nuotrauką, gavo informaciją, kad šis šuo yra V. P.. Ji pati matė pareiškėjo šunį prie pirmo namo. Jos vyras matė savo teritorijoje du kruvinus šunis. Nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes patvirtino liudytojas D. G., nurodęs, kad namuose iš aptvaro dingo avys. Kelias avis rado papjautas sodybos teritorijoje. Šalia savo sodybos matė lakstančius du šunis. Vienas šuo buvo žemas, kresnas, kraujuotas mišrūnas, o kitas pasirodė vokiečių aviganis, kurio nepavyko gerai apžiūrėti. Atvykę policijos pareigūnai netoli jų sodybos pagavo mišrūnų veislės šunį, o aviganio šuns pagauti nepavyko. Gerai apžiūrėjęs sodybos teritoriją nustatė, kad buvo papjautos 5 avys, dar 3 sužeistos. Vėliau jis įdėjo skelbimą į ,,Facebook“ grupę, kad surinktų papildomų duomenų. Buvo gauti duomenys, kad šie šunys gyvena (duomenys neskelbtini). Liudytojas V. P. parodė, kad matė lakstančius du šunis, sužeistą avį, kurią ištraukė D. G. iš vandens. Vienas šuo buvo nedaug mažesnis už kitą. Šias liudytojo V. P. nurodytas aplinkybes patvirtina liudytojo K. P. parodymai apie tai, kad pamatė savo kieme avį, apie tai pranešė kaimynei, laikiusiai avis. Matė apie 200 metrų atstumu šunis žolėje, iš kurių vienas šuo buvo tamsus.
12. Liudytojas A. Ž. apklausiamas pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad iš BPC buvo gautas pranešimas. Į iškvietimo vietą tarnybiniu automobiliu vyko su R. B. ir R. M.. Nuvykus į vietą, pareiškėjas paaiškino, kad jo žmonos avis išpjovė šunys. Vieną šunį pamatė toliau laukuose nuo sodybos, o kitą - sutiko keliu einantį nuo (duomenys neskelbtini) gyvenvietės. Buvo pagauta kruvina mišrūnė kalė. Didesnis šuo buvo vokiečių aviganis. D. G. patvirtino, kad tai šis šuo buvo jo kieme. Vėliau pati nukentėjusi nurodė, kad tai galimai pažeidėjo šunys. Ji pateikė fotonuotraukas, įrodančias, kad V. P. yra mišrūnės kalės laikytojas. Fotografija skelbime atitiko pažeidėjo gyvenamą vietą. Skelbime nurodytu telefono numeriu V. P. buvo iškviestas į apklausą ir buvo nuvykta pas jį į namus. T. V. patvirtino, kad abu šunys yra V. P.. Liudytojo nurodytas aplinkybes iš dalies patvirtina liudytojo R. B. parodymai apie tai, kad tarnybiniu automobiliu su Ž. ir M. vyko į įvykio vietą. Buvo gautas pranešimas, kad šunys išpjovė avis. Važiuojant link įvykio vietos pastebėjo žvyrkeliu bėgantį šunį. Šuo buvo šviesus, smėlio spalvos mišrūnas, kruvinu kailiu, jį paėmė į tarnybinį automobilį. Šuo nebuvo sužalotas, ant kailio buvo ne jo kraujas, buvo išsipurvinęs. Savo akimis matė avis. Dar matė ir kitą šunį – belgų aviganį, tačiau jo pagauti nepavyko. Tokį patį šunį jis po to matė pas pareiškėją namuose. Liudytoja apklausta R. M. parodė, kad važiuojant link įvykio vietos buvo pastebėtas žvyrkeliu einantis kruvinas, šviesaus kailiuko, murzinas šuo. Jį paėmė į tarnybinį automobilį. Matė ir kitą šunį 30 metrų atstumu, bėgantį į laukus, lyg belgų aviganis. Avis matė, bet nėjo artyn jų. Nors, kaip teisingai pažymėta apeliaciniame skunde, byloje apklausti liudytojai nematė paties įvykio, kurio metu šuo papjovė avis, t. y. nėra tiesioginiai įvykio liudytojai, tačiau sprendžiant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės klausimą įstatymas nedraudžia remtis netiesioginiais įrodymais, juo labiau, kad byloje esantys įrodymai vieni kitus papildo, nėra prieštaringi ir susijungia į nuoseklią, vientisą įrodymų grandinę, kurių pakanka neginčijamai konstatuoti V. P. kaltę.
13. Apeliaciniame skunde ginčijamos byloje esančios nuotraukos iš internetinės svetainės www.skelbiu.lt, nurodant, kad skelbime esanti šuns nuotrauka daryta ne prie V. P. namų - tai patvirtina V. P. teismo posėdyje pateiktos jo namo nuotraukos. Atsakydamas į šį argumentą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog iš byloje esančių minėtos interneto svetainės nuotraukų, kuriose užfiksuoti parduodami šunys, negalima vienareikšmiškai teigti, kad nuotraukos nėra darytos prie V. P. namų, kadangi jo paties teismo posėdžio metu pateiktose nuotraukose užfiksuotas tik namo vaizdas iš vienos pusės. Be to, tai, kad nuotraukose esantys šunys galėjo būti nufotografuoti ne prie pažeidėjo namo, nepaneigia jo kaltės. Be to, akcentuotina, kad tyrimą atlikęs A. Ž. aukščiau minėtame tarnybiniame pranešime nurodė, kad telefonu paskambinus šiame skelbime nurodytais kontaktais, atsiliepė moteris, kuri nurodė, kad į apklausą atvyks jos vyras, o į apklausą atvyko būtent V. P..
14. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad T. V. atliekant tyrimą nebuvo apklausta, jokių apklausos protokolų nematė ir nepasirašė, o policijos pareigūnams šios nurodytas aplinkybes paneigia jos pačios byloje pateiktas paaiškinimas. Atmetant šį argumentą, pažymėtina, kad nors ir išties T. V. pirmosios instancijos teisme nebuvo apklausta, o atliekant tyrimą ir jos paaiškinimai nebuvo fiksuojami apklausos protokolu, tačiau tiek ji pati, tiek pirmosios instancijos teisme apklausti policijos pareigūnai nurodė, kad nuvykus pas V. P. į namus ir šiam nesant, būtent T. V. patvirtino, kad šunys priklauso jos žentui V. P.. Atkreiptinas dėmesys, kad T. V. paaiškinimas buvo pateiktas tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taip siekiant padėti savo žentui išvengti administracinės atsakomybės, juo labiau, kad šį paaiškinimą paneigia, priešingai, nei nurodyta skunde, tiek jos pačios policijos pareigūnams nurodytos aplinkybės, tiek kiti byloje esantys įrodymai. Be to, iš T. V. paaiškinimo matyti, kad jis surašytas tikėtina, jog ta pačia rašysena, kaip ir paties administracinėn atsakomybėn patraukto V. P., kas kelia pagrįstų abejonių dėl T. V. paaiškinime surašytų aplinkybių tikrumo, kadangi jos nurodytų aplinkybių pasikeitimą galėjo įtakoti ir poveikį jai daryti V. P., siekdamas sušvelninti savo teisinę padėtį arba išvengti atsakomybės.
15. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su skunde nurodyta aplinkybe, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir apklausiant liudytojus V. P., K. P., informacinėje pažymoje nurodytos kelios aplinkybės, perklausius teismo posėdžių garso įrašus, iš dalies neatitinka šių liudytojų parodymų (pvz., liudytojas V. P. apklausiamas nurodo, kad matė vieną avį vandenyje, kuri buvo gyva, o informacinėje pažymoje nurodoma, kad šis liudytojas matė vieną negyvą avį), tačiau vertintina, kad tai neturi esminės įtakos procesinio sprendimo priėmimui ir nepaneigia pažeidėjo kaltės. Dėl A. Ž. paaiškintų aplinkybių ir jų fiksavimo informacinėje pažymoje, pasisakytina, kad iš informacinės pažymos matyti, kad išties nurodoma frazė, kad ,,giminaitė P. buvo apklausta dėl šunų, ji patvirtino, kad šunys yra P.“. Perklausius teismo posėdžio garso įrašą, girdėti, kad liudytojas nurodo, jog P. giminaitė nebuvo apklausta, tačiau nuvykus V. P. namų adresu ir jo neradus namie, kieme buvusi moteris nurodė, kad šunimis rūpinasi P. Atsižvelgiant į tai, šis informacinėje pažymoje nurodytas netikslumas vertintinas kaip neturėjęs esminės įtakos skundžiamos nutarties priėmimui ir nekeičia apygardos teismo daromų išvadų dėl pažeidėjo kaltės.
16. Skunde nurodoma, kad nei policijos pareigūnų pateiktoje filmuotoje medžiagoje, nei „N.“ darbuotojų pateiktose nuotraukose nesimato, kad šuo būtų kruvinas. Atsakant į šį argumentą, pažymima, kad išties pirmosios instancijos teisme apklausiant ,,N.“ darbuotojas, šios negalėjo patvirtinti, kad pristatytas šuo buvo kruvinas. Peržiūrėjus policijos pareigūnų pateiktą filmuotą medžiagą vienareikšmiškai teigti, kad šuo buvo kruvinas, taip pat negalima, kadangi šių aplinkybių nėra aiškiai matyti įraše. Vis dėlto, įvertintina tai, kad visi trys apklausti policijos pareigūnai R. B., A. Ž. ir R. M. teigė, kad vykstant link įvykio vietos, buvo pastebėtas keliu einantis kruvinas šuo. Netikėti šių liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo, kadangi byloje nėra duomenų apie policijos pareigūnų suinteresuotumą bylos baigtimi. Aplinkybę, kad šuo buvo kruvinas, nurodė ne tik policijos pareigūnai, bet ir liudytojas D. G.. Be to, įvertintina tai, kad paėmus žvyrkeliu ėjusį šunį, buvo vykstama į įvykio vietą, joje buvo paimtas D. G. pareiškimas ir tik tada šuo buvo pristatytas į ,,N.“, todėl neatmestina versija, jog šuo galėjo savo kailį nusilaižyti ar į ką nors jį nusivalyti.
17. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 27 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti ją apeliacinio skundo argumentais, teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą ir V. P. atstovės advokatės Jolantos Špakauskaitės apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.