- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-27
- Bylos Nr.
- II-2-408/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01424-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Virginijus Kalkauskas (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. P.
- Nukentėjusysis
- D. G.
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK 2-asis veiklos skyrius
- Advokatai
- Jolanta Špakauskaitė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal V. P. skundą institucijai, priėmusiai nutarimą Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK 2-ajam veiklos skyriui dėl vyr. tyrėjo D. T. 2019-06-19 nutarimo administracinio nusižengimo byloje ROIK:19101965978 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK 2-ojo veiklos skyriaus vyr. tyrėjo D. T. 2019-06-19 nutarimu administracinio nusižengimo byloje ROIK: 19101965978 V. P. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 4 dalį už tai, kad 2019-05-31 gyvūno (šuns) laikytojas neužtikrino, kad šuo negalėtų išbėgti iš teritorijos, dėl to atbėgęs į (duomenys neskelbtini) Kauno r., šuo papjovė 5 avis ir 3 avis sužeidė, iš viso padarydamas avių savininkui 600 eurų turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais gyvūno (šuns) laikytojas pažeidė Gyvūnų laikymo Kauno r. savivaldybės teritorijos gyvenamosios vietos taisyklių 15 straipsnį (Gyvūno savininkas arba gyvūno globėjas privalo garantuoti, kad gyvūno auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei (taip, kaip numatyta Triukšmo valdymo įstatyme), sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų).
Šalies argumentai
Skundą padavęs asmuo V. P. prašo panaikinti Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK 2-ojo veiklos skyriaus vyr. tyrėjo D. T. 2019-06-19 nutarimą. Savo skunde nurodė, kad nesutinka su Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariato (Domeikavos nuovada) 2019-06-19 nutarimu administracinės teisės pažeidimo byloje Nr. 65-ANR_N-876-2019, kurioje yra pripažintas kaltu pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį. Nurodo, kad Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariatas (Domeikavos nuovada) netinkamai taikė ANK normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą. Jo nuomone, Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariato (Domeikavos nuovada) 2019-06-19 nutarimas, kuriuo jis buvo pripažintas padaręs pažeidimą, numatytą ANK 346 straipsnio 4 dalyje ir nubaustas 175 eurų bauda, turi būti panaikintas dėl to, kad bylos nagrinėjimo metu A. Ž., Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjas, neatsakingai tyrė bylą, remdamasis tik liudininkų D. G. ir D. G. netiksliais parodymais. Savo parodymuose liudininkė D. G. keičia įvykių ir aplinkybių faktus nesuderinusi su savo vyru D. G.. Pareiškime (2019-05-31) vyras teigia, kad papjautos 2 avys ir 6 sužeistos, kurias papjovė aviganis ir mišrūnas šunys. Apklausoje (2019-06-06) D. G. teigia, kad grįžusi namo (2019-06-01) rado papjautas net 5 avis, 3 sužeistas ir 3 dingusias, kurių nerado. Taip pat teigia, kad iš pamatytų nufotografuoto sugauto šuns nuotraukų iš karto pažino, kieno jis yra ir kur laikomas. Tačiau (2019-06-04) facebook (duomenys neskelbtini) bendruomenės paskyroje įkėlė bendruomenės pagalbos prašymą atpažinti šunis ir duoti informacijos apie jų šeimininkus. Mano, kad kam reikėjo prašyti pagalbos, jei iš karto pažino šunį iš nuotraukos. Be to, nei vienas iš pareiškėjų nematė, jog šunys pjauna ar žaloja avis. D. G. pareiškime teigia, jog papjautos avys ir išgriautame aptvare buvo 2 šunys. D. G. apklausos metu teigia, jog grįžęs vyras jai paskambinęs, mato du šunis ir išpjautas bei sužalotas avis. Nei vienas iš pareiškėjų nematė, kad avis pjovė šunys. Nėra jokių ekspertų išvadų, kad avis papjovė ir sužalojo šunys, o ne vilkai, nors tuo metu Lietuvos žiniasklaidoje buvo skelbiama apie vilkų išpuolius prieš naminius gyvūnus. Tyrėjo A. Ž. teigimu, T. V. pasakė, kad jis turi du šunis – vieną didelį, kitą mažą. T. V. yra senyvo amžiaus žmogus ir iš vis nesuprato ko iš jos nori policijos pareigūnai, ji kalbėjo apie turimą šunį ir katiną. Sugautas šuo(mišrūnas) yra ne jo. Šis šuo yra valkataujantis (duomenys neskelbtini) kaime nuo 2016 metų. Jis apsigyvendavo įvairiose kaimo vietose. Keletas iš žinomų prisiglaudimo vietų (paskelbtų facebook (duomenys neskelbtini) bendruomenės paskyroje (duomenys neskelbtini)). Šis šuo valkatavo po kaimą su šuniukais, o jis juos pamatė prie Egirgalos fermų tvartų, iš gailesčio šuniukus paėmė ir surado jiems šeimininkus per internetinę svetainę skelbiu.lt.
Atsiliepimas
Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK atsiliepime į skundą nurodė, jog tyrimo metu atlikus visus įmanomus procesinius veiksmus, gauti objektyvūs ir neginčijami duomenys patvirtinantys V. P. kaltę. Tyrimo metu nukentėjusi D. G. nurodė, kad grįžusi namo rado papjautas 5 avis, 3 sužeistas ir 3 dingusias, kurių nerado. D. G. nurodė, kad 2 avys papjautos ir 6 sužeistos. Pažymi, kad D. G. įvykio aplinkybes nurodė iš karto po įvykio, o D. G. apklausa atlikta vėliau, todėl natūralu, kad papjautų avių skaičius kito, kadangi dėl patirtų sužalojimų avys nugaišo. D. G. taip pat nurodė, kad iš pamatytų nuotraukų atpažino šunį, kuris priklausė (duomenys neskelbtini) Kauno r., gyventojams, kadangi ne kartą matė šunis jų kieme. Skunde V. P. nurodo, kad 2019-06-04 Facebook (duomenys neskelbtini) bendruomenės paskyroje įkėlė bendruomenės pagalbos prašymą atpažinti šunis ir duoti informacijos apie jų šeimininkus. 2019-06-06 D. G. pateikė paaiškinimą, kuriame ir nurodė, kad šunys priklauso V. P.. D. G. tyrimo metu paaiškino, kad matė du šunis - vieną aviganį, kitą mišrūną, rudu, kruvinu kailiu. Tyrimo metu 2019-06-03 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus pareigūnai nuvyko adresu (duomenys neskelbtini) Kauno r., kur namuose rado T. V., kurios pasiteiravus ar ji laiko šunis ir ar jie nebuvo pabėgę, ši atsakė, kad 2019-05-31 jų laikomi šunys – vienas didelis, vienas mažas buvo pabėgę, tačiau po kurio laiko didelis šuo grįžo, o mažesnis negrįžo iki šios dienos. Taip pat moteris paaiškino, kad šunis augina ir prižiūri jos žentas V. P.. Tyrimo metu T. V. patvirtino, kad jos žentas V. P. namuose, adresu (duomenys neskelbtini) laiko du šunis, kurie visiškai atitinka avis papjovusių šunų požymius. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas D. T., priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, įvertino visas aplinkybes ir įrodymus, kaip numatyta ANK 669 straipsnyje, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, iš paminėtų teisės nuostatų teigia, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymu šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas pirmiausia reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą, negatyvių pasekmių atsiradimą asmeniui, kurio atžvilgiu ta sankcija taikoma. Negatyvių padarinių buvimas yra būtina sąlyga, priešingu atveju nuobaudos būtų beprasmiškos ir nepasiektų ANK 22 straipsnyje numatytų nuobaudos tikslų – nubaudimo ir auklėjimo, todėl realizuojant šias įstatymu nuostatas ir atsižvelgiant į pažeidimo mastą, pobūdį, konstatuoja, kad paskirta nuobauda yra pagrįsta, o atsižvelgdami į surinktų įrodymų visumą, mano, kad tyrimo metu gauti duomenys patvirtina ir neleidžia abejoti pažeidėjo V. P. kalte, todėl Kauno apskr. VPK Kauno r. PK vyresniojo tyrėjo D. T. priimtas nutarimas teisėtas ir pagrįstas, skunde nėra jokių objektyvių argumentų, kurių pagrindu reikėtų institucijos ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl prašo skundo netenkinti, o nutarimą palikti nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas skundą palaikė jame išdėstytais motyvais ir prašė jį tenkinti.
Nukentėjusi D. G. parodė, kad buvo papjautos jos avys. Apie įvykį ją informavo netoliese gyvenantis kaimynas, kuris matė teritorijoje lakstančius du šunis. Jos vyrui D. G. nuvykus į namus, ši informacija pasitvirtino, buvo rastos sudraskytos kelios avys. Atvykę policijos pareigūnai netoli jų sodybos pagavo vieną mišrūnų veislės šunį, o kito pagauti nepavyko. Vėliau, į internetą patalpinus sugauto mišrūno šuns nuotrauką, gavo informaciją, kad šis šuo yra V. P., nes jis buvo įdėjas skelbimą dėl šuniukų pardavimo. Tyrimo metu pareigūnai nustatė, kad jos avis papjovę šunys priklauso V. P.. Ji pati matė pareiškėjo šunį prie pirmo namo. Žmonės, kaimynai mato pareiškėjo neadekvatų elgesį, jie bijo ir teigia, kad turės problemų jeigu liudys prieš jį. Jos vyras matė savo teritorijoje du krūvinus šunis.
Liudytojas D. G. parodė, kad atvykęs į namus pamatė, kad iš aptvaro dingusios jame buvusios avys. Kelias avis rado papjautas sodybos teritorijoje. Šalia savo sodybos mate lakstančius du šunis. Vienas šuo buvo žemas kresnas, o kitas pasirodė vokiečių aviganis, kurio nepavyko gerai apžiūrėti. Mišrūnas šuo buvo kraujuotas. Atvykę policijos pareigūnai netoli jų sodybos pagavo mišrūnų veislės šunį, o aviganio šuns pagauti nepavyko. Pareigūnai sakė vyks pasitikslinti vienu adresu dėl šuns. Gerai apžiūrėjęs sodybos teritoriją nustatė, kad buvo papjautos 5 avys, dar 3 sužeistos. Sužeistos avys neprisileido, todėl jas suskaičiuoti buvo sunku. Bendravo su pareigūnu, kuris apie šunis nusimano, pažino veislę. Vėliau jis įdėjo skelbimą į facebook grupę, kad surinktų papildomų duomenų. Buvo gauti duomenys, kad šie šunys gyvena nurodytu adresu. Šunis matė savo teritorijoje, bet kaip draskė nematė.
Liudytojas A. Ž., policijos tyrėjas parodė, kad pranešimas apie šį įvykį gautas per budėtoją. Nuvykus į vietą, D. G. paaiškino, kad jo žmonos avis išpjovė šunys. Vieną jie šunį pamatė toliau laukuose nuo sodybos, o kitą sutiko keliu einantį nuo (duomenys neskelbtini) gyvenvietės. Buvo pagauta kruvina mišrūnė kalė. Didesnis šuo buvo vokiečių aviganis. D. G. patvirtino, kad tai šis šuo buvo jo kieme. Pagautas šuo pristatytas į gyvūnų prieglaudą (duomenys neskelbtini) Vėliau pati nukentėjusi nurodė, kad tai galimai V. P. šunys. Ji pateikė fotonuotraukas, įrodančias, kad V. P. yra mišrūnės kalės laikytojas. Fotografija skelbime atitiko V. P. gyvenamą vietą. Skelbime nurodytu telefono numeriu V. P. buvo iškviestas į apklausą ir buvo nuvykta pas jį į namus. Jam nekilo abejonių, kad šunys yra V. P.. Tai patvirtino ir tyrimo metu apklausta T. V., kuri patvirtino, kad abu šunys yra V. P..
Liudytojas V. P. parodė, kad D. G. pažįsta, ji yra jo kaimynė, o pareiškėjo nepažįsta. Kieno yra du vilkiniai pilki, šunys nežino. Avį matė tik vieną papjautą. D. G. ją ištraukė. Šunis matė grįžtant tuo keliu, maždaug 20 m. atstumu. Vienas šuo buvo mažesnis. Abu šunys buvo pilkos spalvos, galėtų juos atpažinti, tačiau iš pateiktų nuotraukų šunų neatpažįsta.
Liudytojas K. P. parodė, kad pareiškėjo nepažįsta, o nukentėjusioji jo kaimynė, ji gyvena už 500 metrų nuo jo namų. Pamatė savo kieme avį, todėl apie tai pranešė kaimynei, nes tik jie kaime laiko avis. Matė apie 200 metrų atstumu šunis žolėje. Vienas šuo buvo tamsus, kito šuns gerai nematė. Po kurio laiko atvyko kaimynas D. G. ir pasakė, kad sutiko šunis ir apmėtė juos akmenimis. Paskerstų avių jis nematė. Matė tik vieną sveiką atbėgusia avį.
Liudytojas R. B. parodė, kad jam dirbant policijos pareigūnu, šalia įvykio vietos buvo sugautas šuo. Šuo buvo mišrūnas, šviesaus smėlio spalvos kailio. Vėliau jis mate sodybos teritorijoje papjautas avis. Po kiek laiko, priėjo nepažįstamas vyras ir pasakė, kad yra dar kitas šuo. Privažiavus prie namo jis pamatė belgų aviganių veislės šunį, kurio pagauti nepavyko. Patruliuojant kitą dieną jie gavo duomenų, kad šuo priklauso V. P.. Nuvykę pas jį į namus pamatė tą patį šunį pareiškėjo kieme. Tada padarė nuotraukas. Pagauto šuns kailis buvo kruvinas ir purvinas. Pagal pateiktas nuotraukas, mato, kad tai šuo iš jo filmuoto vaizdo padarytų nuotraukų, filmuotoje medžiagoje matosi koks jis buvo tuo metu.
Liudytoja M. G. parodė, kad šunį priėmė kitas gydytojas ir administratorė A. E., kuri šiuo metu jau nebedirba (duomenys neskelbtini) Gyvūno priėmimo dokumente skiltyje gyvūno priėmimas, pildoma informacija apie tai, kas pristatė gyvūną ir kas priėmė, abu pasirašo. Viršuje pildoma kaip kas pasiima šunį, o dešinėje pasirašo gydytojas, kuris apžiūri šunį. Vietoje „ypatingos žymos“ pažymima kas yra išskirtinio, bet šiuo atveju nėra nieko pažymėta. Gyvūnas maudomas tik tada, kai jį paima į naujus namus, paprastai jis nemaudomas. Apie tą šunį, liudytoja sužinojo kai gavo šaukimą į teismą.
Liudytoja M. L. F. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) gydytoja. Visų šuns patekimo į kliniką aplinkybių tiksliai nežino, tačiau jai buvo pasakyta, kad tas šuo paimtas, nes papjovė avis. Apžiūrėjus šunį nustatyta, kad jis sveikas, gero charakterio, nerodė jokios agresijos, stambaus sudėjimo, buvo purvinas, be jokių sužeidimų, kurie rodytų kautynes su avim, jokio kraujo nebuvo. Šuo dabar yra padovanotas. Kiek žino, šunį atvežė policijos pareigūnai. Pareiškėjas buvo atėjęs po įvykio. Jis minėjo, kad tas šuo ne jo. Neprisiminė, ar šuo buvo su antkakliu.
Liudytojas S. L. parodė, kad pareiškėją pažįsta, jis jo kaimynas, gyvena šalia. Žino, kad jis turėjo vilkinį šunį, aviganį patiną, jį matęs porą kartų prieš 5-7 metus. O kitą šunį matęs (duomenys neskelbtini) lakstantį daug kartų, o jis ar pareiškėjo ar ne nežino, nematė kad jį maitintų.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tuo tarpu ANK 7 straipsnyje yra nustatyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
ANK 618 straipsnyje nurodytas nutarimo administracinio nusižengimo byloje turinys – be kitų reikalavimų, nutarime turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Teismo nuomone, skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.
V. P. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 4 dalyje, padarymo, nurodant, kad jis pažeidė Gyvūnų laikymo Kauno r. savivaldybės teritorijos gyvenamosios vietos taisyklių 15 straipsnį (Gyvūno savininkas arba gyvūno globėjas privalo garantuoti, kad gyvūno auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei (taip, kaip numatyta Triukšmo valdymo įstatyme), sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų).
ANK 346 straipsnio 4 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui. Šio nusižengimo sudėtis yra materiali, todėl, tam kad asmuo būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn turi būti nustatyti ne tik žalingi padariniai, bet ir priežastinis ryšys tarp asmens neteisėtų veiksmų ir žalingų padarinių. Minimo straipsnio dispozicijoje nurodytos normos yra blanketinės, nukreipiančios į kitus teisės aktus.
Gyvūnų laikymo Kauno r. savivaldybės teritorijos gyvenamosios vietos taisyklių 15 punkte yra įtvirtinta, kad gyvūno savininkas arba gyvūno globėjas privalo garantuoti, kad gyvūno auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei (taip, kaip numatyta Triukšmo valdymo įstatyme), sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų.
Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. P. savo kaltės nepripažino. Jis neigia, kad netoli įvykio vietos sugautas mišrūnas šuo yra jo. Ta aplinkybė, kad jis buvo paskelbęs, jog dovanoja minėtos mišrūnės kalės atsivestus šuniukus, niekaip neįrodo, kad jis yra šuns savininkas. Jis rado tuos šunis ir, padaręs nuotraukas, įdėjo skelbimą, po to juos išdalino. Jo žmonos teta T. V. pasakė, kad abu šunys yra jo, bet ji senyvo amžiaus ir prastos sveikatos, neatsimena įvykių ir nesuprato apie ką jos klausiama. Be to, jis sprendžia, kad policijos pareigūnų sugauta mišrūnė kale, niekaip negalėtų papjauti tiek avių. Medžiotojai jam sakė, kad avys papjautos profesionaliai, tai ne šunų darbas, sakė šunys į gerklę nesikabina. Prašo jo skundą patenkinti ir panaikinti jam paskirtą nuobaudą.
Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Administracinio nusižengimo tyrimo metu buvo atlikti visi privalomi ir būtini procesiniai veiksmai – apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, liudytojai, nukentėjusi, apžiūrėta įvykio vieta, padarytos nuotraukos, surašytas policijos pareigūno tarnybinis pranešimas. Teismo posėdžio metu nukentėjusi D. G. patvirtino, kad jos avis papjovė du šunys, kurių vienas buvo mišrūnas. Mišrūnas šuo buvo pagautas policijos pareigūnų ir atiduotas į prieglaudą. Iš socialiniuose tinkluose sukurtos grupės ji sužinojo, kad tai padarė V. P. šunys. Be to jai kaimynas patvirtino, kad pas jį atklydo avis, jis bandė jas gelbėti nuo šunų, mėtė į juos įvairius daiktus. Kai pareigūnai parodė šunų nuotraukas, ji prisiminė, kad tuos šunis matė pas pareiškėją. Liudytojas D. G. patvirtino, kad matė du šunis ir aptvare papjautas avis. Šunis matė savo teritorijoje. Liudytojas A. Ž., policijos tyrėjas, patvirtino, kad tyrė šį įvykį. Atvykus pas nukentėjusius, vyras paaiškino, kad jo žmonos avis išpjovė šunys. Matė laukuose lakstantį šunį, kitą šunį sutiko einantį keliu nuo gyvenvietės. Buvo sugauta mišrūnė kalė, kuri parodyta nukentėjusiam ir jis patvirtino, kad tai tas šuo buvo pas jį. Buvo nuvykta pas V. P. ir jam nekilo abejonių, kad tai V. P. šunys. Kad tai V. P. šunys, patvirtino ir jo giminaitė. Apžiūrint įvykio vietą nustatyta, kad skelbime esanti fotografija atitiko pareiškėjo gyvenamą vietą. Liudytojai V. P. patvirtino, kad nukentėjusi D. G. yra jo kaimynė, o pareiškėjo nepažįsta. Kieno yra du vilkiniai šunys jis nežino, bet matė vieną papjautą avį.Taip pat matė ir abu šunis einančius keliu. Žinojo, kad G. laikė avis. Liudytojas R. B. patvirtino, kad buvo sugautas šviesios spalvos mišrūnas šuo, rastas apie 100 metrų nuo įvykio vietos. Su policijos tyrėju ėjo į įvykio vietą, matė papjautas avis. Vieta buvo filmuojama. Po to priėjęs vyras pasakė, kad prie namo yra dar vienas šuo belgų aviganis, tačiau jo pagauti nepavyko. Kitą dieną tą patį šunį rado pareiškėjo kieme. Pareiškėjas paaiškino, kad tai uošvienės šuo, tačiau į kiemą neįleido, todėl buvo tik fotografuojama. Pats šuo nebuvo sužalotas, tik purvinas. Patvirtino, kad byloje esančiose nutoraukose tas pats šuo, iš jo filnuoto vaizdo padarytų nuotraukų. Liudytoja M. L. F. patvirtino, kad apžiūrėjo šunį, kuris buvo atvežtas į (duomenys neskelbtini) tačiau nepatvirtino, kad jo kailis buvo kraujuotas.
Administracinės bylos medžiagoje yra V. P. surašytas protokolas (b. l. 2), D. G. pareiškimas (b. l. 4), kad į jo aptvertą teritoriją pateko du šunys, kurių vienas aviganis, kitas – mišrūnas. Šunys sužalojo šešias avis ir papjovė dvi avis, nuotraukose užfiksuota negyva avis (b. l. 5-6), D. G. apklausos protokolas, kuriame užfiksuota, kad jai paskambino kaimynas, kuris pamatė savo kieme avį ir, žinodamas, kad aplinkui niekas avių neaugina, paskambino jai. Tuo metu ji buvo išvykusi, todėl ji paskambino savo vyrui, kuris jai pasakė, kad mato savo kieme lakstant du šunis, vienas aviganis, kitas – mišrūnas, mišrūnė kalytė žindanti šuniukus, taip pat mato išpjautas avis, daug avių kailio, kraujo, išlaužyti aptvarai. Pati grįžus namo pamatė, kad buvo papjautos 5 avys, 3 avys buvo dingusios. Pagal šunų apibūdinimą ir fotonuotraukas iš karto suprato, kad šunys priklauso (duomenys neskelbtini), gyventojams, nes ne kartą matė juos tame kieme (b. l. 9), policijos tyrėjo A. Ž. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad tikrinant informaciją, kad šunys papjovė avis, buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini) kur namuose buvo rasta T. V., kuri paaiškino, kad jie laiko vieną didelį ir vieną mažą šunis, 2019-05-31 jie buvo pabėgę, tačiau po kurio laiko didelis šuo grįžo, o mažas ne. Nurodė, kad šunis augina ir prižiūri jos žentas V. P.. Vakare vėl atvykus šiuo adresu pas V. P., jis paaiškino, kad augina vieną šunį, kuris yra prižiūrėtas ir niekur nebuvo pabėgęs, o senyva moteris pripasakojo nesąmonių ir su jam reiškiamais kaltinimais nesutinka. Tikslinant įvykio aplinkybes, internetiniame tinklapyje skelbiu.lt buvo rastas patalpintas skelbimas su parduodamais šuniukais ir fotonuotraukos, kurios atitiko su įvykio vietoje rastu ir sugautu kruvinu šunimi bei adreso (duomenys neskelbtini) namo vaizdu (b. l. 11), fotonuotraukos (b. l. 12,13), nutarimas V. P. už ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, paskirta 175 eurų bauda (b. l. 16).
Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad surinktų įrodymų pakanka nustatyti visas faktines aplinkybes ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, abejoti byloje esančiais įrodymais nėra pagrindo. Būtent šuns laikytojas atsako už tinkamą savo šuns laikymą, kad šuo negalėtų pabėgti. Taigi, V. P., būdamas atsakingas už savo šunį, už tinkamą jo laikymą, už tai, kad jis neišbėgtų iš privačios teritorijos ir nepadarytų žalos kitiems asmenims, jų sveikatai ar turtui, privalėjo imtis visų įmanomų ir pakankamų priemonių, kad jo šuo neišeitų iš privačios žemės valdos, nepadarytų žalos kitiems asmenims. Analizuojamu atveju nesant pagrindo netikėti nukentėjusios D. G., liudytojų D. G., A. Ž., V. P., K. P., R. B. parodymais, kadangi juos patvirtina kiti ankščiau aptarti įrodymai, tikėti pareiškėjo V. P. parodymais, kad šunys, išpjovę avis, yra ne jo, teisinio pagrindo nėra. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad įvertinus visus kitus bylos įrodymus, jie vieni kitiems neprieštarauja, papildo vieni kitus ir yra pakankami spręsti, jog V. P., būdamas atsakingas už savo šunis, už tinkamą jų laikymą, už tai, kad jie neišbėgtų ir nedarytų žalos kitiems asmenims, jų turtui ir sveikatai, nesiėmė pakankamų priemonių, jog jo šunys neišeitų iš uždaros žemės valdos, ir paneigia pareiškėjo teiginius, jog jis nepadarė administracinio nusižengimo, už kurį jam apskirta administracinė nuobauda.
Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad 2019-05-31 V. P. šuo atbėgęs į (duomenys neskelbtini) Kauno r., papjovė 5 avis ir 3 avis sužeidė, iš viso padarydamas avių savininkui 600 eurų turtinę žalą. Priešingai, negu tvirtinama skunde, nekelia abejonių faktas, kad nukentėjusios avis užpuolė ir jas papjovė ir sužalojo mišrūnų veislės šuo, kurio laikytojas yra būtent V. P.. Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta pareiga yra numatyta būtent šuns laikytojui, kuris šiuo atveju yra pareiškėjas, taigi jis nagrinėjamu atveju pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 346 straipsnio 6 dalį ir nubaustas. Būtent V. P. kilo pareiga užtikrinti, kad jo laikomas šuo nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtu. Ta aplinkybė, kad V. P. nelaiko saves mišrūno šuns savininku, jo atsakomybės pagal minėtą ANK normą nešalina, kadangi Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos pareigos vykdymas nėra siejamas su gyvūno nuosavybe. Tai yra bendro pobūdžio pareiga, kurios privalo laikytis visų gyvūnų turėtojai, kadangi, kaip minėta, atsakomybė pagal ANK 346 straipsnio 6 dalį šiuo atveju kyla būtent gyvūno laikytojui. Šiame kontekste atkreipiamas dėmesys ir tai, kad V. P. buvo patalpinęs skelbimą „skelbiu.lt“, kad parduoda žmonėms įvykio vietoje policijos pareigūnų sugautos mišrūnės kalės šuniukus bei į tai, kad policijos pariegūnams V. P. žmonos giminaitė T. V. patvirtino, kad abu šunys, tame tarpe ir mišrūnė kalė yra jo, jog žentas laiko du šunis, kad vieną kartą šunys buvo pabėgę.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK 2-ojo veiklos skyriaus vyr. tyrėjo D. T. 2019-06-19 nutarimas administracinio nusižengimo byloje ROIK: 19101965978 yra teisėtas, pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistu, o V. P. skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 punktu, teismas
nutaria:
V. P. skundo netenkinti.
Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK 2-ojo veiklos skyriaus vyr. tyrėjo D. T. 2019-06-19 nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK: 19101965978 palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.